2023-01-18 Nr. AB-2148-3-66-3-00004-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-3-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00004-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.3.1; 43.5.1.1; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. R. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rašto panaikinimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. sausio 16 d. padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2022 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 2-654(2.2) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas) ir išspręsti ginčą iš esmės – nustatyti, kad rinkimų komisijos nario darbas rinkimų komisijoje jo paties prašymu gali būti neatlygintinis, dirbamas visuomeniniais pagrindais.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis iki priesaikos davimo, t. y. 2022 m. gruodžio 12 d., pateikė Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijai (toliau – ir Komisija) prašymą nemokėti jam atlyginimo už darbą šioje Komisijoje iki 2023 m. vasario 7 d. (įskaitytinai) ir nepildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščio arba jame įrašyti, jog dirbama visuomeniniais pagrindais, neatlygintinai. Komisija persiuntė pareiškėjo prašymą VRK. VRK ginčijamu Raštu netenkino pareiškėjo prašymo leisti dirbti neatlygintinai, nurodydama, kad toks darbo rinkimų komisijoje būdas nėra nustatytas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse. Pareiškėjas teigia, kad toks sprendimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas, nes Rinkimų kodekso 51 straipsnio nuostatos neriboja rinkimų komisijų narių teisės atsisakyti darbo apmokėjimo ir dirbti neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais, o, įstatyme nesant konkretaus atvejo aprašymo, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisės aiškinimo ir taikymo principais, taip pat protingumo, sąžiningumo principais. Asmens teisė atsisakyti apmokėjimo už tokį darbą negali būti ribojama, nes tai laikytina asmens teisės laisvai pasirinkti darbą be užmokesčio pažeidimu.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio (2022 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. XIV-1383 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti VRK sprendimus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, skundai paduodami raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. VRK sprendimų priėmimo tvarka yra reglamentuota, be kita ko, Rinkimų kodekso 44 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad VRK sprendimai gali būti skundžiami šio kodekso nustatyta tvarka.

Rinkimų ginčų nagrinėjimo tvarka yra išdėstyta Rinkimų kodekso XIX skyriuje (182–192 str.). Rinkimų kodekso 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais rinkimų komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui. Rinkimų kodekse nurodyti konkretūs atvejai, kai skundas paduodamas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (žr., pvz., 125, 175, 189 str. ir kt.).

Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija pirmąja ir vienintele instancija nagrinėti iš rinkimų teisinių santykių kilusius ginčus yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad skundai dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų ar neveikimo pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose. Todėl, sistemiškai vertinant nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele instancija nagrinėja tik ginčus dėl VRK sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialiąją apskundimo tvarką (asmenis, turinčius teisę paduoti skundą, terminus ir pan.) nustato Rinkimų kodeksas. Ginčai dėl kitų VRK sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose.

Rinkimų kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus: 1) apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,62 Seimo patvirtinto tų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis); 2) apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, šių komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio; 3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio; 4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,4 pareiginės algos bazinio dydžio.

Pagal Rinkimų kodekso 51 straipsnio 2 dalį, rinkimų komisijų nariams, pirmininkams, pirmininko pavaduotojams ir šių komisijų sekretoriams už darbą rinkimų komisijose atlyginama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, neviršijant tai rinkimų komisijai nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Darbo kodekse nustatyti darbo trukmės ribojimai.

Rinkimų kodekso 51 straipsnio 3–5 dalyse aptariama rinkimų komisijų narių, pirmininkų, pirmininko pavaduotojų ir šių komisijų sekretorių skatinimo vienkartine pinigine išmoka tvarka. Nei aptartame, nei kituose Rinkimų kodekso straipsniuose nėra atskirai aptarta ginčų dėl atlyginimo rinkimų komisijos nariams nagrinėjimo tvarka.

Atlyginimas už darbą rinkimų komisijos nariams yra reglamentuojamas ir Lėšų, skiriamų savivaldybių (apygardų) rinkimų (referendumo) komisijoms, planavimo, skyrimo, apskaitos ir atsiskaitymo tvarkos apraše, patvirtintame VRK 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. Sp-101.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi teisinį reguliavimą, prieina prie išvados, kad ABTĮ ir (ar) Rinkimų kodekse nėra įtvirtinta taisyklė, jog ginčai, susiję su apmokėjimu už darbą rinkimų komisijos nariams, yra pirmąja ir vienintele instancija nagrinėjami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal iki 2022 m. rugsėjo 1 d. (iki įsigaliojant Rinkimų kodeksui) galiojusį labai panašų teisinį reguliavimą, ginčai dėl atlyginimo už darbą rinkimų komisijos nariams buvo nagrinėjami bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-135-552/2020; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1129-1062/2020). Taigi, pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su reikalavimu panaikinti Raštą ir siekdamas, kad būtų išspręstas ginčas, susijęs su apmokėjimu už darbą (šiuo atveju siekiama dirbti visuomeniniais pagrindais ir negauti darbo užmokesčio), kilęs tarp pareiškėjo ir Komisijos, nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, todėl atsisakytina priimti nagrinėti šią jo skundo dalį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo dalį, kurioje reikalaujama išspręsti ginčą iš esmės – nustatyti, kad rinkimų komisijos nario darbas rinkimų komisijoje jo paties prašymu gali būti neatlygintinis, dirbamas visuomeniniais pagrindais, konstatuoja, kad šis suformuluotas skundo reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Raštą, ir dėl to šią skundo dalį, kurioje suformuluotas šis reikalavimas, taip pat atsisakytina priimti nagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti vienintele ir galutine instancija.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 124 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. R. skundą ir skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė