9635869d-56a8-4a60-a375-d4e4bccee5a5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2035-1017/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49613-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Ilonai Banel, dalyvaujant prokurorei Rasai Å imonei, kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui, nukentėjusiajam D. B., vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) vaikus, iÅ¡ kurių (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai, teistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (50 MGL) 6 500 Lt (1 883 Eur) bauda (bauda sumokėta); kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : A. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2018 m. spalio 13 d., apie 23.30 val. A. D., atvykęs prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vartų, ir sukėlęs žodinį konfliktÄ su nukentėjusiuoju D. B., konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė D. B. į veido sritį, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda nosies nugarėlės srityje su atviru nosies kaulų lūžiu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. spalio 13 d. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), name, kuris yra 30-40 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo D. B. namo. Nukentėjusiojo Å¡uns lojimas kelia didelį triukÅ¡mÄ , dėl ko kaltinamojo vaikai negali ramiai miegoti, yra iÅ¡sigandę, praÅ¡o ateiti prieÅ¡ užmiegant, yra žadinami 5-6 val. ryto. Tai yra vienas didžiulis turbÅ«t vilkÅ¡unis, kurio skleidžiamas garsas virÅ¡ija virÅ¡ 80 decibelų.

Kaltinamasis yra įsigijęs triukÅ¡mo matavimo prietaisÄ . Atidarius miegamojoje patalpoje antrame aukÅ¡te, kur miega jis su žmona ir vaikai, balkonÄ , skleidžiamas triukÅ¡mas naktį sudaro 84 decibelus. Buvo ne kartÄ kreiptasi į Vilniaus miesto pirmÄ jį policijos komisariatÄ , buvo skambinta bendrosios pagalbos telefonu, kai grįžtant po įtemptų komandiruočių ar iÅ¡vykų į užsienį buvo skalijama nuo 1 iki 4 val. nakties. Buvo kreiptasi į Vilniaus vieÅ¡osios tvarkos institucijÄ . Visi paaiÅ¡kinimai buvo, kad pasikalbėtumėme su kaimynu arba teks kreiptis į teismÄ .

Grįžtant 2018 m. spalio 13 d. vakarÄ namo, kaltinamajam paskambino žmona, kad vaikai vėl neužmiega, nes vėl girdimas Å¡uns keliamas triukÅ¡mas. Kaltinamasis pabandė nuvažiuoti pasikalbėti. Atvykęs Å¡alia nukentėjusiojo gyvenamojo namo teritorijos, gatvėje, kuri yra trijų metrų pločio, pasistatęs automobilį, iÅ¡vydo teritorijoje lakstantį palaidÄ Å¡unį, kuris skalijo ir lojo, o name degė Å¡viesos. Kaltinamasis pabandė paskambinti skambučiu ant tvoros. Jo preliminariais skaičiavimais, ten jis buvo apie 5 – 7 minutes ir nesulaukęs iÅ¡einančio žmogaus, kuris sudrausmintų arba iÅ¡eitų drausminti tÄ Å¡unį, pabandė paÅ¡aukti.

Å aukė lietuviÅ¡kai, kad kas nors iÅ¡eitų ar ateitų. Pasirodė D. B., kuris pabandė tÄ Å¡unį sutramdyti, pasikviesti pas save. Per Å¡uns skalijimÄ nukentėjusysis negirdėjo turbÅ«t nei kÄ kaltinamasis sakė, nei kaltinamasis girdėjo, kÄ nukentėjusysis sakė. Paskui jį išėjo turbÅ«t nukentėjusiojo žmona. Su nukentėjusiojo žmona kaltinamasis kalbėjosi apie tai, kad keliamas triukÅ¡mas neleidžia užmigti, neleidžia ramiai ilsėtis, trukdo rimtį, ramybę. Nukentėjusysis tuo metu buvo kažkur gilumoje su Å¡uniu.

D. B. žmona siÅ«lė kviesti policijÄ , ko kaltinamasis taip pat norėjo. Po to pasirodė dar ir jaunesnė mergina, kuri užsipuolė kaltinamÄ jį, kad jis trukdo ramybę. IÅ¡ diskusijos tapo nebe diskusija, o tiesiog riksmai, Å¡auksmai. Tuomet iÅ¡ teritorijos gilumos netikėtai pasirodė D. B., jau be Å¡unio. Prisimena, kad D. B. sakė, jog čia tas, kuris policijÄ kvietė. Jį jo žmona bandė stabdyti, kad nesiartintų prie kaltinamojo: D. B. bandė atidaryti vartus, žmona jo neleido. Neklausydamas jis juos vis tiek atidarė ir artindamasis prie kaltinamojo iniciavo pirmÄ smÅ«gį.

Nukentėjusysis atidarė vartus, juos uždarė ir artindamasis prie kaltinamojo jam smogė. Smogė kumščiu į galvos sritį ir pataikė į kairę ausį. SmÅ«gis jam buvo suduotas iÅ¡ karto išėjus už vartų ir nutempė jį apie 20 metrų. Kaltinamasis bandė iÅ¡vengti to smÅ«gio. Po pirmo smÅ«gio pasipylė kraujas, nukentėjusysis tempė kaltinamÄ jį, kaltinamasis bandė trauktis. Po pirmo smÅ«gio jis buvo keturiomis, bandė keltis, bet nukentėjusysis jam neleido smÅ«giuodamas į korpusÄ , į galvos sritį, į pakaušį.

Kaltinamasis gavo apie 8-10 smÅ«gių. Juos yra užfiksavęs ir teismo medicinos ekspertas. Teismo medicinos ekspertų yra pažymėti sužalojimai kaltinanamojo kojų srityje, buvo akivaizdÅ«s sužalojimai tempiant per grindinį, skaldÄ . Gindamasis, kadangi buvo traumuota koja, kaltinamasis krito ant žemės ir, nematydamas nukentėjusiojo, smÅ«giavo jam, turbÅ«t vienu smÅ«giu pataikė nukentėjusiajam į veido sritį. Jis galėjo smogti keldamasis vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į veido sritį, ginantis nuo jo smÅ«gių.

Konfliktas baigėsi tuo, kad nukentėjusysis kažkuriuo metu buvo nutemptas jo žmonos ar visų trijų išėjusių moteriÅ¡kių ir įstumtas atgal į namo teritorijÄ . Tuo metu kaltinamasis buvo keturiomis ant grunto. Po to, kai kaltinamasis atsistojo, jis pamatė, kad dar pasirodė senyvo amžiaus moteris. Kažkuriuo epizodu ji prisijungė. Viskas vyko už tvoros, gatvės teritorijoje. Nematė, kur muÅ¡tynių metu buvo moterys: kiemo teritorijoje ar gatvėje. Kai vyko konfliktas, smÅ«gių sudavimas, vartai buvo uždaryti, nes iÅ¡eidamas D.

B. juos uždarė. Žmona galėjo matyti įvykį, dėl senyvo amžiaus ir jaunesniosios merginos kaltinamasis negali pasakyti, ar jos matė, kas vyko gatvėje. Ä®vykio vieta buvo neapÅ¡viesta. Gal buvo Å¡viestuvas, kuris kiemo teritorijos kažkokį kampÄ apÅ¡vietė, bet gatvė visiÅ¡kai neapÅ¡viesta, o nagrinėjamas įvykis įvyko gatvėje. Tvoros aukÅ¡tis apie 1,6 m. Kalbėtis kliūčių per tvorÄ nebuvo jokių. Kaltinamojo Å«gis 182 cm ir svoris 100 kg. Kaltinamajam iÅ¡važiuojant automobiliu iÅ¡ įvykio vietos, nuskambėjo nukentėjusiojo žmonos pasiÅ«lymas, kad bus atsilyginta, kad niekur nesikreiptų.

Dėl kaimynystės ir benduomeniÅ¡kumo iÅ¡ pradžių jis neturėjo minčių kreiptis į policijÄ . Ant kaltinamojo kÅ«no buvo vizualiai matomas kraujas, jo džemperis buvo suplėšytas, tačiau tiriant jo pareiÅ¡kimÄ , Å¡is džemperis nebuvo paimtas, nebuvo apžiÅ«rėtas ir iÅ¡tirtas specialistų. Baltų marÅ¡kinėlių kaltinamasis nedėvėjo, tik šį džemperį. Nusirengęs džemperio nebuvo. Byloje apklausti liudytojai yra suinteresuoti. Liudytoja O. K. negalėjo nuo savo namų matyti konflikto, tai techniÅ¡kai neįmanoma, nes Å¡ios liudytojos namas yra žemiau nei nukentėjusiojo namas, slėnis eina žemyn.

Kiti liudytojai yra nukentėjusiojo Å¡eimos nariai. Kaltinamasis nubraižė įvykio vietos schemÄ , kuri buvo prijungta prie bylos medžiagos. Teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį sutinka atlyginti, su nukentėjusiojo civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka (1 t., b. l. 169, 177-179, 181-182, 200-201). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. nurodė, kad 2018 m. spalio 13 d. vakarÄ jis sėdėjo su Å¡eima namuose, žiÅ«rėjo televizorių, Å¡nekučiavosi, jų Å¡uo tuo metu tikrai nelojo. Tada iÅ¡girdo labai agresyvų Å¡uns lojimÄ .

Jis loja tokiu bÅ«du tada, kai kas nors prieina prie tvoros. Išėjęs į laukÄ , nukentėjusysis pamatė kaltinamÄ jį ir jo paklausė, kas nutiko, nes jo automobilis buvo sustojęs tiesiai prieÅ¡ nukentėjusiojo vartus. Nukentėjusysis išėjo vienas iÅ¡ namų, iÅ¡ paskos išėjo mano žmona, bet nukentėjusysis kalbėjo vienas. Kaltinamasis stovėjo prie vartų, kurių aukÅ¡tis nukentėjusiajam iki pečių. Kaltinamasis prie vartų stovėjo ir nuolat intensyviai rėkė: „Ateik čia!”.

Nukentėjusiojo Å«gis 173 cm., svoris 90 kg. Pas nukentėjusįjį kieme nuo judesio iÅ¡ karto užsidegė kiemo apÅ¡vietimas ir kaltinamasis bei jo automobilis buvo visiÅ¡kai apÅ¡viesti. Jis iki Å¡iol nėra keitęs apÅ¡vietimo sistemos, lempučių. Å uo iÅ¡ karto nubėgo į savo vietÄ . Å uo nebuvo uždarytas. Nukentėjusysis paklausė kaltinamojo, kurio iki įvykio nepažinojo, ko jis atvažiavo naktį, kokia problema. Nukentėjusysis paklausė kaltinamojo, gal čia tas anonimiÅ¡kas pilietis, kuris raÅ¡o skundus dėl Å¡uns lojimo, nes norėjo sužinoti, kas raÅ¡o skundus.

Nukentėjusiajam buvo pasakyta, kad šuo ne problema, kad jis yra problema. Nukentėjusysis pasakė, kad pas jį yra įmontuotos vaizdo kameros, nors ten muliažas, ir viskas bus užfiksuota. Po to jis išėjo pro vartus, užsisuko juos uždaryti (kad šuo neišbėgtų). Žmona buvo per du metrus nuo jo, prie vartų. Žmona galėjo matyti, kas vyksta už tvoros. Nukentėjusysis nematė, kada žmona išėjo už tvoros. Kai tik atsisuko, uždaręs vartus, iš karto gavo smūgį į nosį iš viršaus ir jo nosis lūžo.

Jam į kairę pusę deÅ¡ine ranka turbÅ«t buvo suduota. Jis susmuko ties vartais, o kaltinamasis vėl puolė nukentėjusįjį. Tuomet nukentėjusysis atstÅ«mė kaltinamÄ jį link jo automobilio. 20 metrų atstumo tikrai nėra, ten kelias yra 3 metrų pločio. Kaltinamasis pasakė: „Nori dar? Nori dar ? ”. Jie dėl stumdymosi atsidÅ«rė prie kaimyno tvoros, kitoje automobilio pusėje. Kaltinamasis Å¡aukė ir ne kartÄ smÅ«giavo. Grumtynių metu jis mosikavosi nuolat. Ä® korpusÄ , į petį, t. y. priekinę kÅ«no dalį, kaltinamasis pataikė, bet į galvÄ daugiau nepataikė.

Ä® korpusÄ kokie keturi smÅ«giai buvo suduoti. Nukentėjusysis nuo kitų smÅ«gių iÅ¡sisuko, bet keletÄ kartų sudavė ir jis. Prie pat vartų nukentėjusysis sučiupo kaltinamÄ jį, pargriovė jį ir laikė ant žemės prispaudęs už galvos, kol apsiramino. Kaltinamasis visÄ laikÄ rėkė: „Nori dar?” ir mosikavosi. Kai kaltinamasis apsiramino, nukentėjusysis jį paleido. Jis atÅ¡oko iki savo automobilio, nukentėjusysis stovėjo nugara į keliÄ , jo vartai liko deÅ¡inėje.

Vartai buvo praviri, tada iÅ¡bėgo žmona ir dukra. Dukra klausė: „KÄ , jÅ«s norite mano tėvelį užmuÅ¡ti ?”. Žmona atsistojo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo ir ramino kaltinamÄ jį. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, nosis sumuÅ¡ta. Jau buvo atbėgusi kaimynė ir pokalbis tęsėsi. Kai tik kaimynė O. K. atbėgo, ji klausė, ko atvažiavo kaltinamasis, ko jis nori, jis buvo jau apsiraminęs, vėl pratrÅ«ko. Žvilgsniu kaltinamasis žiÅ«rėjo tik į nukentėjusįjį.

IÅ¡ principo atrodė jis kaip iÅ¡protėjęs, akys didelės, jis nieko nematė, tik nukentėjusįjį ir jo žodžiai buvo, kad jis nukentėjusįjį dar susiras, susitvarkys, kad čia dar ne pabaiga, kad nukentėjusysis vis tiek dar savo gaus. Dukra konflikto metu namuose buvo, paties konflikto nematė. Dukra atbėgo, kai jis jau paleido kaltinamÄ jį ir buvo visas kruvinas. Konflikto pradžiÄ ir visÄ Ä¯vykių sekÄ matė nukentėjusiojo žmona. G. B. galėjo matyti konflikto pabaigÄ . Poodinė kraujosrÅ«va – tai paseka visų grumtynių.

Dešinės rankos nykštys išsisuko. Kaltinamojo automobilis buvo pastatytas priešingoje vartų pusėje nei rodė kaltinamasis, t. y. išėjus pro vartus, automobilis buvo pastatytas kairėje pusėje. Kaltinamojo Namai kaltinamojo schemoje teisingai pažymėti, tik tarp nukentėjusiojo ir liudytojos sklypų verandos, yra atvira, o žemiau nusileidus yra voljeras, todėl nukentėjusiojo sklype neužstojamas matomumas kaimynei O. K.. Kaimynės O. K. namas yra lygiagrečiai su nukentėjusiojo namu. Šiltnamis yra žemiau.

Nubraižė įvykio vietos schemÄ , kuri buvo prijungta prie bylos. Nukentėjusysis nepamena, ar kaltinamasis įvykio metu dėvėjo džemperį, kurį rodė teisiamųjų posėdžių metu, tačiau yra įsitikinęs, kad jis nebuvo kruvinas nei laÅ¡o, kaltinamojo drabužius krauju iÅ¡tepti galėjo nebent nukentėjusysis. Nukentėjusysis pripažįsta, kad kaltinamojo palaidinė po įvykio buvo suplyÅ¡usi, kad jie apsikabinę tampėsi, todėl drabužis ir plyÅ¡o, be to, nukentėjusysis kaltinamojo džemperiu prispaudęs laikė kaltinamÄ jį ant žemės, kol kaltinamasis apsiramino.

Nukentėjusysis nežino, kodėl uoÅ¡vienė matė Å¡viesius marÅ¡kinius pas kaltinamÄ jį, gal Å¡viesus kÅ«nas buvo, gal kaltinamasis nusivilkęs buvo, jam atrodo kaltinamasis iÅ¡ viso nusiėmęs drabužius buvo. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio jis su Å¡eima sėdėjo iki 3 val. Ryto, visi buvo Å¡oke. Anksti ryte, apie 6.00 val., jis su žmona iÅ¡važiavo į ligoninę, o ten iÅ¡ ligoninės pranešė automatiÅ¡kai į policijÄ . Ligoninėje pralaukė visÄ dienÄ , kol jį priėmė.

Nukentėjusiajam buvo nustatytas atviras nosies lūžis. Ligoninėje negulėjo. Nosiai daug procedÅ«rų nedaro, negalima dirbti, judinti ir viskas. Tuo metu nukentėjusysis buvo gavęs Å¡ansÄ pereiti į kitas įmones, bet tuo Å¡ansu nepasinaudojau, nes dėl to, kaip atrodė po nagrinėjamo įvykio, negalėjo eiti į pokalbį dėl darbo. Vaizdas buvo toks, kad nosis sulaužyta, patinimas. Tokia bÅ«sena atslÅ«go maždaug po mėnesio. Jausmas pačioje nosyje 4-5 mėnesius buvo nemalonus. DiskomfortÄ jautė maždaug tris mėnesius.

VienÄ darbo pasiÅ«lymÄ gegužės pabaigoje gavo. Pavasarį pradėjo dirbti. Gydymosi laikotarpis buvo nuostolingas, nukentėjusysis negavo jokių pajamų. Nukentėjusysis AB „Swedbank“ buvo apsidraudęs sveikatÄ , gavo maždaug 200 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Jis nesiekia pinigų, nori, kad kaltinamasis nebesmurtautų. NerimÄ po įvykio jautė visa Å¡eima, sėdėdavo prie langų, pasitikdavo vieni kitus prie vartelių. Tiek nukentėjusysis, tiek ir jo Å¡eima dėl Å¡io įvykio prarado ramybę.

Jo gyvenimas po Å¡io įvykio pasikeitė, nukentėjusysis pasidarė atsargesnis. Buvo pasakyta, kad su nukentėjusiuoju bus susidorota, jis dėl to buvo iÅ¡sigandęs (1 t., b. l. 168, 180-182, 200-201). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta nukentėjusiojo žmona I. B. nurodė, kad ji kaltinamojo nepažįsta. NagrinėjamÄ Ä¯vykį prisimena. Praeitų metų spalio mėnesį, apie 22.30 val. iÅ¡girdo su vyru, kad Å¡uo loja. Vyras per virtuvės langÄ iÅ¡lindo pasižiÅ«rėti, pamatė žmogų ir išėjo į laukÄ .

Jai pasidarė neramu ir liudytoja išėjo paskui vyrÄ . Jos vyras tik išėjo, ir ji neužilgo išėjo. VisiÅ¡kai blaivus žmogus, bet sveikas žmogus taip nesielgia. Kaltinamasis žiÅ«rėjo į vienÄ taÅ¡kÄ â€“ į liudytojos vyrÄ ir sakė jam „Ateiti čia“. Jos vyras bandė užmegzti kontaktÄ . Jie galėjo kalbėtis per tvorÄ . Ji visÄ laikÄ buvo prie vyro, o prie jos buvo Å¡uo. Buvo jau vėlyvas vakaras, ruduo, vėlu, Å¡uo lojo ir kaltinamasis labai garsiai reikalavo iÅ¡eiti, ji pagalvojo, kad pas juos tuo metu buvo muliažinė kamera ir paskatino vyrÄ iÅ¡eiti pasikalbėti už tvoros, nepagalvojo, kad vyrui gali trenkti.

Labai gerai viskÄ matė. Vyras tik išėjo pro vartelius ir gavo smÅ«gį į galvÄ . Po to jie susistumdė ir žaibo greičiu atsidÅ«rė prie kitos tvoros, ten jie voliojosi. Ji turėjo likti su Å¡uniu, o Å¡iaip ir ji bÅ«tų ėjusi, ir ji bÅ«tų gavusi, nes kaltinamojo bÅ«sena buvo neadekvati. Å uo lakstė palei tvorÄ ir ji visÄ laikÄ buvo Å¡alia Å¡uns. Å uo tiek protingas, kad nebėgo į konflikto situacijÄ . Tvora jai iki smakro. Tvora yra kiaura – tinklas, o vartai irgi yra tinklas – persiÅ¡viečia.

Ji viskÄ mato per tvorÄ . Yra Å¡viestuvas vienas, kuris apÅ¡viečia vartus. Kai kaltinamasis smÅ«giavo į veidÄ , jos vyras jį atstÅ«mė keliais smÅ«giais ir atsitrenkė į kaimynų tvorÄ . Tai bÅ«tų 3-4 žingsniai palei tvorÄ ir tai buvo pakankamai apÅ¡viečiama. Toje vietoje tarp žemės ir tvoros jie prisispaudė ir pragulėjo, kol kaltinamajam nedingo jėgos. Kaltinamajam buvo pasakyta, kad yra kamera. Dabar jie turi tikrÄ kamerÄ , kuri viskÄ filmuoja. Už vartų liudytoja išėjo, kai jau jie voliojosi, kol kaltinamasis dar buvo nenusiraminęs, kai už vartų iÅ¡bėgo liudytojos dukra, kuri serga epilepsija.

Jai įsijungė noras praÅ¡yti, maldauti; liudytoja pradėjo viskÄ Å¾adėti kaltinamajam, kad tik jis nusiramintų. Liudytoja puolė klauptis ant kelių ir atėjo kaimynė O.. Nebuvo jokios kalbos apie tai, kad atsilyginsime jam materialiai. Jis palydėjo žodžiais, kad mano vyrÄ jis dar suras. Paskutinė kaltinamojo frazė buvo, kad ateis ir kitų Å¡unų eilė, kai liudytoja jam pasakė, kad nėra prasmės ant Å¡unų pykti, nes jų čia daug loja. Paskutiniai kaltinamojo žodžiai buvo, kad ateis eilė ir kitiems Å¡uniukams.

Jos vyras buvo visas kruvinas, kaltinamojo balta maikė ir marÅ¡kinėliai sudraskyti, kaltinamasis nekraujavo. Kaltinamasis buvo su balto trikotažo, trumpų rankovių maikute, kuri po įvykio buvo sudraskyta, jis buvo be džemperio. Kaltinamojo automobilis buvo pastatytas Å¡alia tvoros ribos. Automobilis buvo Å¡viesios spalvos. Automobilis buvo apÅ¡viestas. Gatvė prie namo labai siaura, todėl ir jÄ apÅ¡viečia lauko Å¡viestuvai. Buvo naktis, juos sunkiai randa pareigÅ«nai, todėl iÅ¡ karto po įvykio į pareigÅ«nus nesikreipė.

Vyras nusiprausė, o kitÄ dienÄ iÅ¡ pačio ryto važiavo į ligoninę, nes nosis buvo labai negraži. Jie abu ilgai prabuvome ligoninėje – maždaug iki 16-17 val. Nuotraukas darė, eilėse sėdėjo. Ä®vykio metu jos vyras ieÅ¡kojo darbo, susistabdė savo darbus. Sužalotas veidas, tai neis ieÅ¡koti geros pozicijos. Tuo labiau, kad ne pas pažįstamus eini ieÅ¡koti darbo. Paliko sau vienÄ veiklÄ â€“ Å«kininkauti. Jis iÅ¡ vieno darbo pereidinėjo į kitÄ , ieÅ¡kojo geresnio darbo ir kol praėjo visa reabilitacija, tai praėjo laiko.

Smagu, kad kol kas nereikia operacijos. PorÄ savaičių sužalojimai matėsi. Kvėpavimas pirmas kokias 3-4 dienas buvo sunkus. Kaltinamasis ir jo Å¡eima patyrė nesaugumo jausmÄ (1 t., b. l. 183-184). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – nukentėjusiojo kaimynė O. K. nurodė, kad prisimena konfliktÄ , kuris įvyko praeitų metų vėlyvÄ rudenį, galbÅ«t spalio mėnesį. Ä®vykis įvyko, kai jau buvo vėlus metas. Jie jau buvome sugrįžę į namus po savo darbų ir liudytoja vėlai vakare išėjo iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les.

Atidarė savo lauko duris ir stovėjo ant namo laiptų, kurie Å¡iek tiek aukščiau. IÅ¡ Å¡ios vietos ji mato visÄ savo kaimyno (nukentėjusiojo) kiemÄ , Å¡iltnamį, voljerÄ ir net mato kito kaimyno tvorÄ . Kaimyno voljeras, Å¡iltnamis vaizdo neužstoja, jie yra žemiau, liudytoja viskÄ labai aiÅ¡kiai matė, dėl to ir atėjo liudyti. Kaimyno kieme pamatė tokiÄ situacijÄ , kad kieme loja Å¡uo, o per tvorÄ persisvėręs žmogus, kuris Å¡aukia Å¡unį: „Ateik čia ! Ateik čia !”.

Matė, kad žmogus kažkÄ laiko rankoje ir kviečia Å¡unį. Å uo sėdėjo kiemo centre, buvo laisvas. Tas vyras saujoje kažkÄ laikė, jai buvo toks jausmas, kad nori ar sužaloti tÄ Å¡unį, ar papurkÅ¡ti kokių dujų. Jai pasirodė, kad tas žmogus pasilypėjęs, nes kai ji prieina prie kaimyno tvoros, tai jos galva virÅ¡ tvoros bÅ«na. Ji laukė, nes Å¡uo labai lojo ir tas žmogus Å¡aukė. Tuomet pamatė, kaip į kiemÄ ateina Å¡eimininkas, jis vienas atėjo. Å uo liko sėdėti vidury kiemo, o kaimynas priėjo prie tvoros.

Tuomet liudytoja nuėjo iÅ¡mesti Å¡iukÅ¡lių. IÅ¡metė Å¡iukÅ¡les, dar kažkiek užtruko, nes rankas plovėsi, o kai grįžo pamatė daugiau žmonių. Ten yra judesio lempa ir liudytoja matė, kad moteris – kaimyno žmona net su naktiniais marÅ¡kiniais iÅ¡bėgusi. Po to liudytoja apėjo aplinkui ir priėjo kaimyno sklypÄ iÅ¡ gatvės pusės prie įvykio vietos. Atėjusi prie tvoros ji pamatė nukentėjusįjį ir jo žmonÄ iÅ¡ namų pusės. Vienas Å¡alia kito jie stovėjo.

Kaltinamasis stovėjo, jis buvo iki pusės nuogas, stovėjo. Liudytoja kaltinamojo nepažįsta. Automobilis (furgonas) stovėjo deÅ¡inėj gatvės pusėj, ties vartais, tiksliau kairiau vartų pagal važiavimo kryptį. Ä® jÄ galu automobilis buvo pastatytas. Tarpuvarty stovėjo nukentėjusysis, jo žmona ir tada dar atbėgo jų dukra. Sužalojimų ir kraujo ji nematė; visi Å¡aukė, buvo įsiaudrinę. Nukentėjusiojo žmona bandė rasti kontaktÄ , siÅ«lė pasikalbėti ramiai. KitÄ dienÄ paskambino kaimynas ir paklausė, ar liudytoja galės liudyti, nes jam sužalojo nosį ir gali bÅ«ti, kad ateis ir manęs klaus.

Liudytoja pasakė, kad tikrai galės paliudyti ir papasakoti. Su nukentėjusiuoju kaimyniniai santykiai. Nebendrauja Å¡eimomis, retai susimato, per tvorÄ kiek pasikalba, tiek. Nėra turėję su nukentėjusiuoju konfliktų, nėra nepatenkinti dėl Å¡uns. Kaimynai, atvirkščiai, džiaugiasi, kai žmonės laiko gyvÅ«nus, nes Å¡uo saugumo priduoda. Nėra buvę, kad nukentėjusiojo Å¡uo lotų naktimis be perstojo. Liudytoja nubraižė įvykio vietos schemÄ , kuri buvo prijungta prie bylos (1 t., b. l. 167, 182-183).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – nukentėjusiojo dukra B. B. nurodė, kad ji atsimena 2019 metų spalio 13 d., apie 22.30 val. prie savo namų vartų vyrÄ , Å¡aukiantį: „Ateik čia, ateik čia“. Tuo metu ji buvo svetainėje, žiÅ«rėjo televizorių. TÄ vakarÄ ji negirdėjo, kad Å¡uo lotų. Jie visi iÅ¡bėgo: iÅ¡ pradžių iÅ¡bėgo tėtis, tada mama ir į pabaigÄ ji atėjo. Tuomet ji nubėgo telefono, manė gal reikės pagalbos. Kiek liudytoja pamena, iÅ¡einant tėčiui, uždarinėjant vartus, iÅ¡ pasalų jam kumščiu trenkė į nosį, suduotas buvo vienas smÅ«gis.

Tuo metu ji stovėjo prie vartų, kiemo teritorijoje. Tvora jai maždaug iki pečių, gal iki kaklo. Ji mato, kas vyksta už ir virÅ¡ tvoros. Tvora nelabai uždengta ir tuo pačiu žmonių galvos matosi. Tuomet ji atidarė vartus, apkabino iÅ¡ nugaros tėtį ir sakė: „Geriau nesimuÅ¡kit“, gelbėdama tėvÄ nuo to sumuÅ¡imo. Nepamena, ar prieÅ¡ jai apsikabinant tėtį grÅ«mėsi, ar vėliau. Grumdamiesi nuo vartų nenutolo, viskas vyko prie vartų. Kad jos tėtis suduotų smÅ«gių kaltinamajam ji nematė, tik matė, kaip jis laikė jį (atrodo, gulintį), kad nesmÅ«giuotų ir buvo gynybinės pozicijos.

Pačioje grumtynių pabaigoje tėvas laikė kitÄ vyrÄ ant žemės, kad toliau nevyktų muÅ¡tynės. Ta vieta, kur asmuo buvo ant žemės, buvo apÅ¡viesta. Dėl ko įvyko konfliktas liudytoja negirdėjo. Kai išėjo į kiemÄ galvojo, kad yra konfliktas dėl Å¡uns, o vėliau jos tėvui buvo pasakyta, kad: „Ne Å¡uo problema, o tu“. Jų kiemo teritorija visada apÅ¡viečia vartų vietÄ , net ir kaimynus apÅ¡viečia. ViskÄ matė liudytojas mama ir dalyvavo kaimynė O. K.. Kaimynė matė pabaigÄ , nes iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Senelė į užbaigimo dalį atvyko nesuprasdama kas įvyko. Kaip atvyko kaltinamasis, nežino, automobilio nebuvo. Po įvykio tėčiui buvo sulaužyta nosis, kraujavo, operacijos nereikėjo. Kaltinamojo drabužiai buvo suplėšyti, purvini, jis nebuvo kraujuotas. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau ir viskÄ sakė tiksliau, dabar gali dalies neatsiminti (1 t., b. l. 197-199). Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡klausius liudytojos B. B. paaiÅ¡kinimų, liudytoja I. B. paaiÅ¡kino, jog jos dukrai B.

B. nuo pusantrų metų diagnozuota tuberozinė sklerozė, ko pasekoje iÅ¡sivysčiusi sindrominė epilepsija; parodė tai patvirtinančius dokumentus. Dėl to, liudytojos teigimu, jos dukra gali ne viskÄ prisiminti (1 t., b. l. 199). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – nukentėjusiojo kaimynė G. B. nurodė, kad prisimena įvykį. Buvo vakaras, spalio mėnesis. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Liudytoja pati nieko nematė, ji buvo antrame aukÅ¡te, gyvena atskirai, nieko negirdėjo, nes jos kambarys į kiemo pusę.

Tik anÅ«kė atbėgo ir sako: „Babyte bėk, tėvÄ muÅ¡a“. Liudytoja iÅ¡bėgo į laukÄ ir pamatė visÄ kruvinÄ Å¾entÄ . O. K. dar įvykio vietoje stovėjo. Taip pat įvykio vietoje pamatė kaltinamÄ jį, su maike balta, jis stovėjo. Kaltinamasis matėsi virÅ¡ tvoros. Kaltinamojo liudytoja nepažįsta. Automobilis (autobusėlis) stovėjo prie pat vartų; į kuriÄ pusę nuo vartų (deÅ¡inę ar kairę), negali pasakyti. Ant kaltinamojo jokių sužalojimų nebuvo, žentas buvo visas kruvinas.

Nepamena, ar kaltinamojo marÅ¡kinėliai buvo trumpomis, ar ilgom rankovėmis. Tuo metu vartai buvo atidaryti. IÅ¡bėgus į kiemÄ , kiemas buvo apÅ¡viestas, pas juos automatiÅ¡kai užsidega Å¡viesa, daug apÅ¡viečia ir vartus, ir net kaimynus apÅ¡viečia, t. y. ir už vartų apÅ¡viečia. Konflikto metu Å¡uo nelojo, jo visai negirdėjo. Po to žentas pasakojo, kad atėjo, nes jį iÅ¡sikvietė tas žmogus, o vėliau sudavė jam. Žentas sakė, kad jis nepatiko tam žmogui, todėl jam ir buvo suduota.

Pro vartus pas juos viskas matyti. Tvora yra Å¡iek tiek virÅ¡ liudytojos, per tvorÄ â€“ jos plyÅ¡ius ji viskÄ mato. PareigÅ«nų patys nekvietė, apie įvykį pareigÅ«nams pranešė iÅ¡ ligoninės ar poliklinikos. Žentui buvo sulaužyta nosis. Po įvykio žentas negalėjo dirbti ilgai. Sužalojimai matėsi apie mėnesį laiko, skaudėjo labai ilgai. Gydymo žentui reikėjo (1 t., b. l. 199-200). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – tyrėjas E. A. nurodė, kad jis kaip tyrėjas apklausinėjo A.

D.. Ä®vykio aplinkybes asmuo ir pats pasakojo, ir liudytojas klausinėjo tikslindamas. Ar A. D. rodė kokį nors daiktÄ , nepamena. Dėl džemperio kažkÄ atsimena rašė apklausoje, atrodo, kad buvo suplėšytas. Ar džemperis buvo atneÅ¡tas į apklausÄ , nepamena. Galėjo bÅ«ti atneÅ¡tas, bet praėjo jau metai laiko ir liudytojas neprisimena. Jeigu liudytojas kvietė kažkÄ kitÄ iÅ¡ pareigÅ«nų, kad jam parodyti džemperį, tai tas asmuo galėtų bÅ«ti V. J., nes jis tuo metu buvo vyriausiasis tyrėjas (2 t., b. l. 51-52). 2019 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio pertraukos metu telefonu susisiekus su vyriausiuoju tyrėju V.

J., pastarasis paaiÅ¡kino, kad tyrimo, susijusio su pareiÅ¡kėju A. D. dėl įvykio (duomenys neskelbtini), jis neprisimena. Taip pat neprisimena aplinkybių, kad tyrėjas E. A. bÅ«tų kreipęsis į jį pasitarti, kÄ daryti su pareiÅ¡kėjo A. D. atneÅ¡tu džemperiu (2 t., b. l. 45). Dėl to teismas nutarė, kad liudytoju apklausti V. J., netikslinga (2 t., b. l .53). 2019 m. rugsėjo 9 d. teisiamojo posėdžio metu buvo atlikta kaltinamojo A. D. atneÅ¡tų marÅ¡kinėlių (džemperio) apžiÅ«ra (1 t., b. l. 200-201).

Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2018 m. spalio 14 d., 16.14 val. gautas D. B. pranešimas dėl to, kad nakties metu, (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis, apie 40-45 metų amžiaus, kuris buvo su automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumušė, sulaužydamas nosį. 2018 m. spalio 14 d., 16.09 val. gautas RVU ligoninės pranešimas, kad į ligoninę kreipėsi D. B., kuriam nustatytas nosies lūžimas ir dešinės plaštakos sumušimas (1 t., b. l. 8-9). 2018 m. spalio 14 d.

D. B. protokole – pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2018 m. spalio 13 d., 22.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie jo namo teritorijos, ant kelio nepažįstamas vyras be priežasties užpuolė jį, t. y. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į nosį ir dar daug smÅ«gių į kitas kÅ«no vietas. Dėl to ligoninėje jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis ir reikės daryti operacijÄ . Dėl Å¡io įvykio jam padaryta moralinė ir fizinė žala (1 t., b. l.11). 2018 m. spalio 14 d. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėta vietovė prie gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini); tyrimui reikÅ¡mingų objektų nerasta (1 t., b. l. 12-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3718/2018(01) nurodyta, kad D. B. nustatyta muštinė žaizda nosies nugarėlės srityje su atviru nosies kaulų lūžiu, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2018 m. spalio 13 d.). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio. Vertinant atskirai, muštinė žaizda nosies nugarėlėje su atviru nosies kaulų lūžiu kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. (1 t., b. l. 30-31). Teismo pavedimu, buvo atliktas kaltinamojo parodymų patikrinimas vietoje, nukentėjusiojo parodymų patikrinimas vietoje bei pakartotinės įvykio vietos apžiūros dienos (šviesiu) ir nakties (tamsiu) metu; pridėtas kompaktinis diskas (1 t., b. l. 187-189; 2 t., b. l. 1-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3837/2018(01) nurodyta, kad A. D. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje, kairiame petyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, abiejuose keliuose, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, paveikus kitais bukais daiktais ar įrankiais, galimai 2018 m. spalio 13 d. nustatyti kūno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 170).

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52975-18 D. B. atžvilgiu pagal A. D. pareiÅ¡kimÄ , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., b. l. 171-175). Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiÅ¡kinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 2-3 d.). Å ioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų. IÅ¡ kaltinamojo A. D., nukentėjusiojo D.

B., liudytojų I. B., G. B., I. K., B. B., taip pat išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, nukentėjusiojo pareiškimo, medicinos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. spalio 13 d., apie 23.30 val. prie nukentėjusiojo namų, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai kaltinamasis A. D. atvyko savo automobiliu iki nukentėjusiojo namų, kaltinamojo teigimu, norėdamas išsiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl jo nuolat nakties metu garsiai lojančio šuns, ir tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kuris, nukentėjusiajam išėjus už savo kiemo teritorijos, t. y. išėjus už kiemo tvoros, peraugo į smurtinio pobūdžio veiksmus.

Taip pat byloje iš esmės nėra ginčo dėl nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ir pobūdžio. Iš specialisto išvados, nukentėjusiojo medicinos dokumentų bei nukentėjusiojo ir jo šeimos narių – liudytojų I. B., B. B., G. B. paaiškinimų teisme nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam D. B. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda nosies nugarėlės srityje su atviru nosies kaulų lūžiu ir poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje.

Kaltinamasis A. D. bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad jis galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam ir sužaloti jo nosį, tačiau tai padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo, o ne tyčia norėdamas jį sužaloti. Tuo tarpu nukentėjusysis D. B. teigė, jog jis, tik išėjęs pro namo tvoros vartus, juos uždarius, iš karto sulaukė kaltinamojo smūgio jam į nosį, po ko gynėsi nuo kaltinamojo ir prasidėjo grumtynės. Taigi dėl to, kas įvyko nukentėjusiajam D. B. išėjus už savo kiemo teritorijos, t. y. išėjus pro vartelius, kaltinamojo ir nukentėjusiojo versijos skiriasi iš esmės. Bylos duomenimis, iki šio įvykio kaltinamasis nepažinojo nei nukentėjusiojo, nei liudytojų, o pastarieji nepažinojo kaltinamojo.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamÄ Ä¯vykį nuo konflikto pradžios iki pabaigos galėjo matyti nukentėjusiojo žmona – liudytoja I. B., kuri buvo įvykio vietoje. Tuo tarpu kiti liudytojai matė tik dalį konflikto (jo pradžiÄ ir/arba pabaigÄ ). Ä®vykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama. Taigi Å¡iuo atveju ypatingai svarbu iÅ¡analizuoti kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojos I. B. paaiÅ¡kinimus, jų (ne)nuoseklumÄ ir atitikimÄ kitiems byloje esantiems įrodymams. Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ karto po įvykio nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis neskambino bendruoju pagalbos telefonu ir nepranešė apie įvykį.

Kaltinamasis nurodė, kad jis tikėjosi konfliktÄ iÅ¡spręsti be pareigÅ«nų pagalbos, kaimyniÅ¡kai. Bylos duomenimis, jis įtariamuoju byloje apklaustas 2018 m. spalio 23 d., po ko jis kreipėsi abdukcijos ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis nurodė, kad jis tik ryte suprato, kaip smarkiai yra sužalotas ir iÅ¡kart, iÅ¡ pačio ryto kartu su žmona iÅ¡vyko į ligoninę, kur ligoninės atstovai ir pranešė pareigÅ«nams apie įvykį bei jam pačiam nurodė vykti į komisariatÄ .

Nagrinėjamas įvykis buvo užfiksuotas tik kitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. spalio 14 d., apie 16.00 val. Nukentėjusysis ir jo žmona – liudytoja I. B. nurodė, kad į ligoninę jie iÅ¡vyko apie 6.00 val. ryte ir ten praleido visÄ dienÄ , kol sulaukė eilės, apžiÅ«ros bei nuotraukų, dėl to įvykis užregistruotas buvo tik kitÄ dienÄ po pietų. Pagal byloje esantį iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Policijoje registruojamų įvykių registro, nukentėjusiojo medicinos duomenis bei specialisto iÅ¡vadÄ , atvykęs į gydymo įstaigÄ , nukentėjusysis D.

B. nurodė, kad nakties metu, prie savo namų buvo sumuÅ¡tas nepažįstamo vyro, kuris atvyko automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumušė jam nosį, rankÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, jas patikslindamas, nukentėjusysis D. B. nurodė ir savo pradiniame pareiÅ¡kime 2018 m. spalio 14 d., teigdamas, kad prie jo namo teritorijos, ant kelio nepažįstama vyras sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį kumščiu į nosį ir dar daug smÅ«gių į kitas kÅ«no vietas, dėl ko ligoninėje jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 14 d., t. y. kitÄ dienÄ po įvykio, nukentėjusysis taip pat kategoriÅ¡kai teigė, jog vyras, atvykęs prie jo namo automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liepė jam ateiti, pasakė nukentėjusiajam, kad problema ne Å¡uo, o nukentėjusysis, po ko nukentėjusiajam išėjus pro vartelius į gatvę, iÅ¡ karto sudavė jam kumščiu smÅ«gį į nosį, tuomet nukentėjusysis gynėsi ir tarp vyrų įvyko grumtynės. Å iuos savo parodymus nukentėjusysis pakartojo teisme, teigdamas, kad jis iÅ¡girdo agresyvų savo Å¡uns lojimÄ , išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti, kas nutiko, nes Å¡uo taip loja, kai kas nors prieina prie tvoros, ir už tvoros pamatė stovinį kaltinamÄ jį, kuris stovėjo prie vartų ir intensyviai rėkė:

„Ateik čia“; pokalbio su kaltinamuoju metu jam buvo pasakyta, kad ne Å¡uo problema, o nukentėjusysis; nukentėjusiajam išėjus pro vartus, juos uždarius ir tik atsisukus link kaltinamojo, nukentėjusysis iÅ¡ karto gavo nuo kaltinamojo smÅ«gį kumščiu į nosį iÅ¡ virÅ¡aus, po ko jis atstÅ«mė kaltinamÄ jį ir prasidėjo grumtynės. Taigi iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nuoseklus, detaliai prisiminė įvykio aplinkybes ir jas papasakojo.

Be to, nukentėjusiojo pozicijÄ patvirtina byloje liudytoja apklaustos jo žmonos – liudytojos I. B. paaiÅ¡kinimai teisme, kurie sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei su nukentėjusiojo ir kitų liudytojų pozicija. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme liudytoja I. B. nuosekliai pasakojo, kad nagrinėjamas įvykis įvyko po to, kai iÅ¡girdęs Å¡uns lojimÄ , vyras pro langÄ pamatė prie tvoros stovintį vyrÄ ir išėjo į laukÄ ; nepavykus užmegzti kontakto su kaltinamuoju, kaltinamajam reikalaujant ateiti, nukentėjusysis išėjo pro vartelius už kiemo teritorijos ir iÅ¡kart, tik išėjęs pro vartelius, gavo vienÄ smÅ«gį nuo kaltinamojo į veidÄ , po ko nukentėjusysis kaltinamÄ jį atstÅ«mė ir prasidėjo grumtynės. Jai viskas puikiai matėsi, kiemas buvo apÅ¡viestas, tvora nėra aklina, be to, ji buvo prie pat savo vyro, tik kitoje tvoros pusėje; liudytoja užsirašė kaltinamojo automobilio numerį.

Šiuos liudytojos I. B. paaiškinimus teisme patvirtina teismo pavedimu bylos nagrinėjimo metu atliktų pakartotinių įvykio vietos apžiūrų dienos (šviesiu paros) ir tamsiu paros metu protokolų duomenys, iš kurių matyti, kad nei nukentėjusiojo tvora, nei tvoros varteliai nėra aklini, tarp medinių lentų yra tarpai. Be to, nukentėjusioji teigė, kad ji, nors ir buvo kitoje tvoros pusėje, stovėjo prie pat tvoros. Esant byloje duomenims, kad tvora (tuo pačiu ir varteliai) nukentėjusiajam yra iki pečių, kaltinamajam panašiai, nes jų ūkio skirtumas 9 cm (kaltinamojo ūgis 182 cm nukentėjusiojo – 173 cm), o liudytojai – iki smakro, liudytoja I.

B., stovėdama Å¡alia tvoros, galėjo matyti, kas vyksta tiek pagal vaizdÄ virÅ¡ tvoros, tiek ir pagal vaizdÄ , kuri ji matė per tvoros tarpus. Pats kaltinamasis yra nurodęs, kad jam kalbėtis su nukentėjusiuoju per tvorÄ nebuvo jokių kliūčių. IÅ¡ to galima patvirtinti iÅ¡vadÄ , kad jų veidai buvo aukščiau tvoros ir galėjo bÅ«ti gerai matomas vaizdas liudytojai, kas vyko – t. y. matomas smÅ«gis. Juolab kad pagal byloje iÅ¡ nukentėjusiojo bei liudytojų paaiÅ¡kinimų ir vėlgi atliktų pakartotinių įvykio vietos apžiÅ«rų duomenų nustatyta, kad įvykio vieta (ties varteliais) įvykio metu buvo apÅ¡viesta.

Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojais apklausti visi jo Å¡eimos nariai nuosekliai ir kategoriÅ¡kai teigė, kad nukentėjusiojo kieme yra įrengtas apÅ¡vietimas, kuris veikia nuo judesio, ir kuris gerai apÅ¡viečia tvoros vartelius ir netgi teritorijÄ už jų. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybės – Foto Nr. 10-12 (2 t., b. l. 10-11). Nors kaltinamasis teigia, kad įvykio vieta nebuvo apÅ¡viesta, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis įvykio vieta įvardina ne vietÄ prie vartelių, bet toliau nuo vartelių nutolusiÄ grumtynių vietÄ .

Teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio vieta yra prie pat vartelių. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis po įvykio pakeitė apÅ¡vietimo vietÄ ar mechanizmÄ . PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis teigia, kad iki Å¡iol netgi lemputė yra ta pati. Kad apÅ¡vietimo vieta nepakeista, patvirtina ir bylos duomenys iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų. Lyginant įvykio vietos apžiÅ«ros, atliktos iÅ¡ karto po įvykio, t. y. 2018 m. spalio 14 d., protokole ir bylos nagrinėjimo metu (2019 m. rugsėjo 6 d., 11 d.) atliktų įvykio vietos apžiÅ«rų protokoluose užfiksuotÄ apÅ¡vietimo įrengimo vietÄ (1 t. b. l. 14; 2 t., b. l. 10, 33), matyti, kad kiemo apÅ¡vietimo lempos įrengimo vieta yra ta pati.

Tai, jog atvykus kaltinamajam prie nukentėjusiojo namų, pradėjo loti nukentėjusiojo Å¡uo, o kaltinamasis stovėjo prie nukentėjusiojo namo tvoros ir Å¡aukė, patvirtino ir liudytoja apklausta nukentėjusiojo kaimynė O. K., kuri po to, kai į laukÄ išėjo nukentėjusysis, kurį laikÄ konflikto nestebėjo ir smÅ«gių nematė, o į įvykio vietÄ atėjo jau faktiÅ¡kai pasibaigus nagrinėjamam įvykiui. Nors teisme kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, kad liudytoja nakties metu nuo savo namų negalėjo matyti konflikto pradžios, teismo nuomone, Å¡i versija yra paneigta nuosekliais ir iÅ¡samiais liudytojos O.

K. paaiÅ¡kinimais apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, kurie iÅ¡ esmės sutampa su kitais bylos įrodymais – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos I. B. paaiÅ¡kinimais apie nagrinėjamo įvykio pradžiÄ : atvykęs kaltinamasis stovėjo prie nukentėjusiojo namų tvoros, ties vartais, kvietė ateiti nukentėjusįjį, iÅ¡ pradžių į kiemÄ išėjo tik nukentėjusysis, vėliau į kiemÄ išėjo jo žmona – liudytoja I. B.. Be to, liudytoja O. K. teisme kategoriÅ¡kai tvirtino, kad nuo jos namų (nuo prie namo esančių paaukÅ¡tintų laiptų) jai puikiai matėsi nukentėjusiojo namo tvora (ties varteliais), kadangi nukentėjusiojo kiemas buvo apÅ¡viestas, o jos sklypas yra aukščiau nei nukentėjusiojo ir jokie statiniai jai neužstoja matomumo.

Tai, kad iÅ¡ liudytojos sklypo matosi nagrinėjamo įvykio vieta, teismo vertinimu, patvirtino teismo pavedimu bylos nagrinėjimo metu atlikta pakartotinė įvykio vietos apžiÅ«ra dienos (Å¡viesiu paros) metu – Foto Nr. 9-11, Planas Nr. 1 (2 t., b. l. 20-23), iÅ¡ dalies ir pakartotinė įvykio vietos apžiÅ«ra tamsiu paros metu – Foto Nr. 13-20 (2 t., b. l. 11-13), taip pat prie Å¡ių įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų pridėti duomenys, įraÅ¡yti į kompaktinį diskÄ (2 t., b. l. 2).

Nors iš prie pakartotinės įvykio vietos apžiūros tamsiu paros metu pridėtų foto nuotraukų nesimato, koks tiksliai matomumas buvo liudytojai, teismo nuomone, akivaizdu, jog esant tamsiam paros metui, toliau esantis apšviestas objektas (teritorija) yra gerai matoma. Tuo tarpu tai, kad matomumas neužfiksuotas darant foto nuotraukas, yra techniškai paaiškinama, kadangi foto nuotraukose gali realiai neatsispindėti tikslus apšvietimas, tai priklauso ir nuo to, kokias technines priemones pareigūnai naudojo. Be to, teismo nuomone, liudytojos O.

K. elgesys, kuomet ji pati (nekviečiama) atėjo į įvykio vietÄ jau faktiÅ¡kai pasibaigus konfliktui, pamačiusi, kad į jÄ atėjo daug asmenų (visi nukentėjusiojo Å¡eimos nariai), yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas tik tokiu atveju, jeigu liudytoja matė su konfliktu susijusias aplinkybes, kÄ ji nuosekliai tvirtino. Nors liudytoja G. B. pati nagrinėjamo įvykio aplinkybių nematė, į kiemÄ išėjo pakviesta anÅ«kės – liudytojos B. B., tačiau liudytoja G. B. paaiÅ¡kino, kad jÄ pakviesdama liudytoja B.

B. nurodė, kad jos tėvÄ muÅ¡a, o išėjusi į kiemÄ liudytoja G. B. pamatė žentÄ , t. y. nukentėjusįjį, kuris buvo kruvinas. Tokiu bÅ«du liudytoja G. B. netiesiogiai patvirtino kitų liudytojų ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Sprendžiant dėl liudytojos B. B. paaiÅ¡kinimų patikimumo, pastebėtina, kad liudytoja, duodama paaiÅ¡kinimus teisme, labai jaudinosi, painiojosi, skirtingai nurodė įvykio seka, be to, ji nurodė, kad geriau įvykio aplinkybes prisiminė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Tačiau vertinant liudytojos B. B. paaiÅ¡kinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, matyti, kad jie iÅ¡ dalies nesutampa su kitų apklaustų byloje asmenų paaiÅ¡kinimais – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos I. B. paaiÅ¡kinimais. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų teisme nenurodė, kad nuo pat nagrinėjamo įvykio pradžios kartu su liudytoja I. B. buvo ir jos dukra – liudytoja B. B.. IÅ¡ Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimų matyti, kad liudytoja B. B. į įvykio vietÄ atėjo vėliau.

Tuo tarpu liudytoja B. B. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ji į laukÄ išėjo iÅ¡ karto paskui mamÄ (liudytojÄ I. B.) ir matė smÅ«gio į nosį nukentėjusiajam aplinkybes, po ko nubėgo į namus pasiimti telefono ir pakvietė močiutę (liudytojÄ G. B.). Neatmestina, kad liudytoja B. B. stovėjo už savo tėvų nugaros ir pastarieji jos nematė, tačiau esant prieÅ¡taravimams tarp pačios liudytojos B. B. paaiÅ¡kinimų bei Å¡iems paaiÅ¡kinimams dalyje dėl to, ar Å¡i liudytoja matė konflikto pradžiÄ , nesutampant su kitų byloje apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimais, taip pat byloje esant duomenims apie Å¡ios liudytojos sveikatos bÅ«klę, teismas sprendžia, jog vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad liudytoja B.

B. matė kaip kaltinamasis sudavė smÅ«gį į nosį nukentėjusiajam, nėra pagrindo. Tai nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad ji galėjo matyti kitas įvykusio konflikto aplinkybes ir apie tai praneÅ¡ti liudytojai G. B.. Vertinant liudytojų I. B., B. B., G. B., t. y. nukentėjusiojo Å¡eimos narių, bei liudytojos O. K., t. y. nukentėjusiojo kaimynės, paaiÅ¡kinimų patikimumÄ , teismas sutinka su kaltinamojo ir jo gynėjo pozicija, kad Å¡ie liudytojai gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi. Kita vertus, iÅ¡samiai iÅ¡analizavus įvykio aplinkybes bei Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimus, teismas sprendžia, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra detalÅ«s, iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, sutampantys tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais byloje esančiais įrodymais, dėl ko netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Nustatyti Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimų nesutapimai yra neesminiai ir nesudarantys pagrindo abejoti jų patikimu. Å ios iÅ¡vados teismas nekeičia ir įvertinęs tai, jog dalis Å¡ių liudytojų, atėjusios į įvykio vietÄ , teigia nepastebėjusios ant kaltinamojo sužalojimų ar grumtynių požymių, kadangi esant stresinėje situacijoje, liudytojos gali neprisiminti Å¡ių aplinkybių arba jų neįsidėmėti dėl to, kad liudytojos pažinojo nukentėjusįjį ir dėmesį kreipė į jo sužalojimus (jis buvo akivaizdžiai kraujuotas).

Dėl tų aplinkybių, dėl kurių teismui kilo abejonių, teismas nesivadovavo paaiÅ¡kinimais, t. y. liudytojos B. B. paaiÅ¡kinimais apie konflikto pradžios aplinkybes. Vertinant kaltinamojo paaiÅ¡kinimų detalumÄ ir nuoseklumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad lyginant jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisme teiktus paaiÅ¡kinimus, nustatyti prieÅ¡taravimai. Visų pirma, iÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad jis pasakoja, jog jam atvykus prie nukentėjusiojo namų, iÅ¡ pradžių į kiemÄ išėjo nukentėjusysis, tuomet jo žmona, dar po kiek laiko dukra bei vyresnė moteris su kaimyne; nukentėjusiojo žmona pasiÅ«lė iÅ¡kvieti policijÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad jam atvykus prie nukentėjusiojo namų, kartu su nukentėjusiuoju iÅ¡ karto buvo trys moterys: viena senyvo amžiaus, viena vidutinio ir viena paauglė, senyva moteris pasiÅ«lė iÅ¡kviesti policijÄ . Pagal liudytojų paaiÅ¡kinimus, nukentėjusiojo žmona – liudytoja I. B. bendravo su kaltinamuoju ir atėjusi liudytoja G. B. kalbėjo apie pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ jau konflikto pabaigoje, po grumtynių, o ne iki jų, kaip teigia kaltinamasis. Be to, teisme bei parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis jam sudavė smÅ«gį iÅ¡ karto, tik išėjęs pro vartelius, netoli jų (2 t., b. l .30).

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad tuo metu, kai prie kaltinamojo prisiartino nukentėjusysis, jis buvo greta savo automobilio, kurį pagal parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ jis buvo pastatęs ne prie vartelių, o toliau (2 t., b. l. 29). Taigi kaltinamojo nurodytos nukentėjusiojo jam suduoto smÅ«gio į ausį vietos skiriasi. Svarbu ir tai, kad pagal nukentėjusiajam nustatytÄ sužalojimo pobÅ«dį – atviras nosies kaulų lūžis, nukentėjusiajam suduotas smÅ«gis turėjo bÅ«ti pakankamai stiprus ir akcentuotas, o kaltinamasis nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai negalėjo pasakyti, kada ir kokiu bÅ«du, anot jo, gindamasis, jis sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į nosį, kai pačių smÅ«gių nukentėjusiajam jis neneigia.

Atkreiptinas dėmesys, jog kitų sužalojimų ar kraujosruvų (iÅ¡skyrus nosies kaulų lūžį ir kraujosruvÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kuri anot nukentėjusiojo, galėjo bÅ«ti padaryta grumtynių metu), nukentėjusiajam nenustatyta. Be to, kaltinamasis pareiÅ¡kimÄ policijai dėl jam padarytų sužalojimų pareiÅ¡kė tik po to, kai jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai Å¡ioje byloje. Jis teisme teigė, kad tikėjosi situacijÄ iÅ¡spręsti kaimyniÅ¡kai, be pareigÅ«nų pagalbos. Tokiu atveju neaiÅ¡ku, kaip nukentėjusysis turėjo susirasti kaltinamÄ jį, kai jo nepažinojo ir nežinojo kas jis toks bei kur gyvena.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis pas nukentėjusįjį, kurio nepažįsta, aiÅ¡kintis santykių atvyko faktiÅ¡kai nakties metu, buvo nusiteikęs agresyviai, Å¡Å«kavo, anot liudytojų, elgėsi neadekvačiai. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų agresyviai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis, jis bandė užmegzti kontaktÄ su kaltinamuoju, iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas nutiko, o kaltinamasis reikalavo, kad nukentėjusysis iÅ¡eitų už savo kiemo teritorijos, iÅ¡eitų už tvoros.

Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, kad nukentėjusiojo versija yra nuosekli bei įrodyta kitų byloje esančių įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad kaltinamasis A. D. tyčia smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį D. B.. Tuo tarpu kaltinamojo versija, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma, dėl ko vertintina kritiÅ¡kai. Tokia iÅ¡vada padaryta ir įsiteisėjusiame 2019 m. balandžio 16 d. prokurorės nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nukentėjusiojo D.

B. atžvilgiu, kurio kaltinamasis, net ir turėdamas advokatÄ , neskundė. Be to, tai, kad nukentėjusysis, gindamasis nuo kaltinamojo, po pastarojo suduoto smÅ«gio į nosį, atliko smurtinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ kaltinamÄ jį, neÅ¡alina kaltinamojo atsakomybės už tyčinius jo smurtinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį. Dėl to aplinkybės, ar kaltinamojo džemperis ikiteisminio tyrimo metu, kuris, be kita ko, yra nutrauktas, buvo tinkamai iÅ¡tirtos ar ne, esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje neturi.

Taip pat ir po kaltinamojo smÅ«gio nukentėjusiajam į nosį sudavimo įvykusių grumtynių vieta bei aplinkybės, konstatavus, kad nukentėjusysis grumtynių metu gynėsi, esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje neturi. Ä®vertinus visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis A. D. 2018 m. spalio 13 d., apie 23.30 val., atvykęs prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vartų, ir sukėlęs žodinį konfliktÄ su nukentėjusiuoju D.

B., konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė D. B. į veido sritį ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam D. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda nosies nugarėlės srityje su atviru nosies kaulų lūžiu. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis, kumščiu suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam į nosį, aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiojo sveikatai ir jų norėjo.

A. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Be to, pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam ne mažiau kaip vienÄ kartÄ ranka tyčia sudavė į kitas kÅ«no vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo nustatytas sužalojimas – poodinė kraujosruva deÅ¡inėje plaÅ¡takoje. Teismo nuomone, Å¡i kaltinimo dalis teisme nepasitvirtino. Nukentėjusysis teisme paklaustas, kada ir kokiu bÅ«du jam buvo padarytas Å¡is sužalojimas, nurodė, jog ranka buvo sužalota grumtynių metu, tiksliau paaiÅ¡kinti aplinkybių negalėjo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo teigti, kad Å¡is sužalojimas buvo padarytas kaltinamojo tyčia, todėl Å¡iÄ aplinkybę paÅ¡alina kaip neįrodytÄ . Nors kaltinamojo gynėjas teisme nurodė, kad kaltinamajam pareikÅ¡tas kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi netenkino kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymo dėl bylos perdavimo prokurorei, kadangi kaltinamajam suformuluotame kaltinime yra nurodytos visos esminės įvykio aplinkybės, kaltinimas yra aiÅ¡kus ir konkretus.

Tuo tarpu aplinkybės apie tai, kas vyko iki kaltinime nurodytų veiksmų atlikimo ir po jų (t. y. aplinkybės dėl įvykusių grumtynių), ne tik neprivalo, bet ir neturi bÅ«ti nurodytos kaltinime pagal kaltinamajam inkriminuotÄ kaltinimÄ . Jos yra svarbios nagrinėjant bylÄ bei sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės Å¡iame įvykyje. Taip pat teismas minėta nutartimi atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡reikalavimo iÅ¡ nukentėjusiojo D. B. jo kiemo apÅ¡vietimo duomenų, kadangi kiemo apÅ¡vietimo aplinkybės buvo užfiksuotos papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu, kuri dėl Å¡ios priežasties ir buvo paskirta.

Dėl bausmės skyrimo Spręsdamas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo kaltinamajam, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos BK 28 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytos bÅ«tinosios ginties taikymo sÄ lygos, nesant byloje įrodymų, kad nukentėjusysis akivaizdžiai, realiai ir pavojingai kėsinosi kaltinamojo atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamasis pradėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (padarytas nusikaltimas kito asmens sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia), Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas vakare, faktiÅ¡kai nakties metu, prie nukentėjusiojo namų, kaltinamajam atvykus prie nukentėjusiojo namų, sukėlus konfliktÄ ir panaudojus smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis, turintis Å¡eimÄ , keturis vaikus, iÅ¡ kurių du nepilnamečiai, vienas jų turi sveikatos problemų, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teistas vienÄ kartÄ 2014 m. sausio 10 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bauda (paskirta bauda iÅ¡ieÅ¡kota 2014 m. liepos 25 d.), teistumas iÅ¡nykęs; duomenų, kad bÅ«tų gydęsis priklausomybės ligas, psichiatrijos ligoninėse nėra; sutinka atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. D. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamÄ jį bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi;

2) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ;

3) tęsti darbÄ . Taip pat kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo D. B. bei jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 metrų atstumu (BK 41 str. 2 d.; 48 str. 1-2 d., 6 d. 1-2 p., 7 d., 67 str. 3 d., 721 str.). Dėl civilinių ieÅ¡kinių Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 70,68 Eur civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 40-43).

Ä® Å¡iÄ sumÄ yra įskaičiuota patirta žala, suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam tiek dėl jam nustatyto nosies sužalojimo, tiek ir dėl sužalojimo plaÅ¡takoje. Byloje nustačius, kad dėl nukentėjusiajam D. B. nustatyto nosies sužalojimo, kuris buvo gydomas, yra kaltas kaltinamasis A. D., Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ kaltinamojo civilinio ieÅ¡kovo naudai priteisiant patirtÄ Å¾alÄ dėl nosies sužalojimo gydymo, t. y. priteisiant 35,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.;

CPK 12 str., 178-179 str.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 33-34). Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiajam D. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tine žaizda nosies nugarėlės srityje su atviru nosies kaulų lūžiu, dėl ko nukentėjusysis kitÄ dienÄ po įvykio, iÅ¡ pačio ryto (nuo 6.00 val.) vyko į ligoninę, joje praleido faktiÅ¡kai visÄ dienÄ , kur laukė eilėje, jam buvo daromos nuotraukos, atliekama apžiÅ«ra; po to nukentėjusysis buvo iÅ¡leistas namo, ligoninėje jis negulėjo, nosies operacijos iki Å¡io, jam daryti nereikėjo; duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius nukentėjusysis nepateikė ir nenurodė.

Pats nukentėjusysis nurodė, kad dėl Å¡io įvykio patyrė skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, baimės ir nerimo jausmÄ , kuomet buvo sužalotas prie pat savo namų, dėl Å¡io įvykio visa jo Å¡eima patyrė didelį stresÄ , be to, nukentėjusiojo teigimu, jis dėl savo iÅ¡vaizdos po patirtų sužalojimų negalėjo dalyvauti pokalbyje dėl darbo, o tuo metu jis kaip tik ieÅ¡kojo darbo ir jam buvo galimybė įsidarbinti geresnėmis sÄ lygomis, kuriÄ jis prarado. Aplinkybes, kad nukentėjusysis buvo kÄ tik išėjęs iÅ¡ darbo, patvirtina VSDFV teikiami duomenys.

Kad asmuo negalėjo vykti į pokalbius dėl darbo patvirtino liudytoja I. B.. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojos I. B. bei G. B. patvirtino, kad maždaug mėnesį ant nukentėjusiojo veido matėsi sužalojimas, apie tris mėnesius jis dėl sužalojimo jautė diskomfortÄ . Teismui nekelia abejonių tai, kad kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , kuris buvo jaučiamas ne tik smÅ«gio sudavimo metu, bet ir vėliau; dėl patirto sužalojimo jis negalėjo mėnesį laiko gyventi įprasto gyvenimo – jam skaudėjo, sužalojimas matėsi vizualiai, kas apribojo nukentėjusiojo galimybes bendrauti su nepažįstamais asmenimis, o tuo pačiu ir ieÅ¡koti darbo.

Be to, įvertinus tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas prie pat savo namų, faktiÅ¡kai savo Å¡eimos narių akivaizdoje, darytina iÅ¡vada, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nerimo, baimės ir nesaugumo jausmus. Kita vertus, byloje nėra objektyvių duomenų ir nukentėjusysis tokių nepateikė, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad nukentėjusiajam padaryta trauma sukėlė ilgalaikes pasekmes ar pablogino jo sveikatos bÅ«klę. Ä®vertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumÄ , kilusias pasekmes nukentėjusiojo D.

B. sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (nuolat dirbantis), taip pat suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobÅ«džio sužalojimams, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindo iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo D. B. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir iÅ¡ kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 7 000 Eur.

PanaÅ¡ių aplinkybių atveju, kai konstatuotas (atviras) nosies kaulų lūžis, tačiau operacija nebuvo atlikta, nenustatyta liekamųjų padarinių, – apie 1 000 Eur (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-700-966/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-626/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-942/2018). Svarbu ir tai, kad dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiÅ¡kai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Dėl nurodyto paminėti teismų praktikos pavyzdžiai yra orientaciniai, teismui priimant sprendimÄ dėl konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nukentėjusiojo reikalaujama 7 000 Eur dydžio piniginė suma yra neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms. Dėl kitų klausimų Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir teismas nenustatė pagrindo jÄ skirti. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Pripažinti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu įpareigojant nuteistÄ jį:

1) būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi;

2) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ;

3) tęsti darbÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 721 straipsnio 1 dalimi, kartu su bausme A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiojo D. B. bei jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno Å¡imto) metrų atstumu. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje. IÅ¡ dalies patenkinti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ A.

D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 35,34 eurus (trisdeÅ¡imt penkis eurus trisdeÅ¡imt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis – žala PSDF už D. B. gydymÄ ). IÅ¡ dalies patenkinti civilinio ieÅ¡kovo D. B. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ A. D. D. B. naudai 1 000 eurų (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Neskirti A. D. kardomosios priemonės. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad esant įpareigojimui nesiartinti prie nukentėjusiojo ir jo namų, nuteistajam draudžiama bausmės vykdymo metu bet kokia forma bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju, lankytis vietose, kuriose jis bÅ«na. IÅ¡aiÅ¡kinti A. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Norvilienė