96331a6a-f79a-41ee-aa8b-e9f51eb6da80 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                     Administracinė

byla Nr. I-2131-189/2013

                                                                                     Proceso

Nr. 3-61-3-00233-2013-7

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorija 6.6.1., 74.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 15 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

           dalyvaujant pareiškėjui R. B.,

           viešame

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

           PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-4), kurį vėliau patikslino (b. l. 36-40) kuriais prašė:

           1) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimÄ Nr. 1D-593(11), kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ;

           2) Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį 18113 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. spalio mėn.

           Nurodė, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2008-03-03 sprendimu Nr. 11SP-692, laikotarpiu nuo 2008-02-14 pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 838,13 Lt valstybinė pareigÅ«nų pensija. Nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. pareiÅ¡kėjui gavus sumažintÄ valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ su 2012-11-12 praÅ¡ymu kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuri 2012-11-26 sprendimu Nr. 11D(P)-5747 nurodydama pensijos perskaičiavimo priežastis, atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Nesutikdamas su minėtu sprendimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ , kuri 2013-01-14 sprendimu Nr. 1D-593(11) nurodė, kad iÅ¡mokėti nepriemokÄ nėra teisinio pagrindo.

           Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui pensija buvo sumažinta vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančia Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. nuostata prašė skundÄ patenkinti ir priteisti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį.

           Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

           Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimo (b. l. 12-14) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

           Nurodė, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo

5 str. nuostata, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų.        Pabrėžė, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos

107 str. 1 d., taip pat į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas iki 2012-09-21, t. y. tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, mano, jog Ministerijos atsakymas ir atitinkami veiksmai (perskaičiuojant ir iÅ¡mokant sumažintÄ pensijÄ ) skunde nurodytu laikotarpiu buvo teisėti ir nepažeidžiantys pareiÅ¡kėjo teisių ir pareigų.

           Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog Ministerija ir jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir šiuo metu galiojusius teisės aktus Ministerija ir jos darbuotojai privalėjo veikti.

           Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neatitinka Tarnybos pažymos duomenų.

           Atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).

           Skundas tenkintinas iš dalies.

           Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010 – 2012 metais.

           Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2008-03-03 buvo nuspręsta skirti 838,13 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ (b. l. 17). PareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėjus sumažintÄ pensijÄ , jis 2012-11-12 kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ ir mokėti jam paskirtÄ valstybinę pensijÄ (b. l. 25). Tarnyba 2012-11-26 sprendimu Nr. 11D(P)-5747 nurodydama pensijos perskaičiavimo priežastis, atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su priimtu sprendimu, su 2012-12-27 skundu kreipėsi į MinisterijÄ , kuri 2013-01-14 sprendimu Nr. 1D-593(11) atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pažymėdama, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenumato (b. l. 8-9).

           Byloje pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013-04-19 pažyma apie 2010-2012 m. pensijos dydį Nr. 11PP(P)-2891 (b. l. 47-48) patvirtina, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas.

           Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Ministerija.

           Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija.

           Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

           Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama

išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. AnalogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

           Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

           Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str.

3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1-4 punktus nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai. Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

           Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.

           Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (administracinės bylos b. Nr. A-10-57/2004; Nr. A-7-55-04). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).

           Sisteminis nurodytų teisės nuostatų ir teismų praktikos vertinimas, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.

           Tarnybos 2013-04-19 pažyma Nr. 11PP(P)-2891 tvirtina, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn., kas mėnesį buvo 838,13 Lt, todėl per šį laikotarpį pareiškėjui būtų buvę išmokėta 26820,16 Lt.

           Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui ir pritaikius jo 4 str. 1 dalį, nurodyta suma, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. perskaičiuota iki 22746,24 Lt. Å i suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis, perskaičiuota ir pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. (iÅ¡skaičiavus pagal vykdomÄ jį dokumentÄ ) iÅ¡mokėta 4822,07 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos.

           Konstituciniam Teismui pripažinus, jog Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina išvada, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. vietoje išmokėtų 4822,07 Lt turėjo būti išmokėta nesumažinta valstybinės pensijos suma t. y. 18606,53 Lt. (22746,24 – 4139,71). Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 13784,46 Lt (18606,53 – 4822,07) suma.

           Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos

dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti

turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę, reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2747/2012).

           Taigi toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis – 13784,46 Lt, pareiÅ¡kėjui priteistina ne iÅ¡ Ministerijos, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

           PareiÅ¡kėjas skundo argumentais taip pat praÅ¡o panaikinti Ministerijos 2013-01-14 sprendimÄ Nr. 1D-593(11). Minėtu sprendimu Ministerija atsakė į pareiÅ¡kėjo 2012-12-27 praÅ¡ymÄ dėl sumažintos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 konstatavo, jog remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama sprendimÄ , iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Tačiau nurodė, kad teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos. Atsižvelgiant į paminėtÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas naikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimÄ Nr. 1D-593(11), kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų. Taip pat, nors pareiÅ¡kėjas tiesiogiai reikalavimo panaikinti/pakeisti Tarnybos 2012-11-26 sprendimÄ nesuformulavo, tačiau įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, tik tuomet su skundu kreipėsi į MinisterijÄ , todėl Tarnybos sprendimas taip pat naikintinas dalyje, kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų.

           Atsakovė atsiliepimo argumentais, tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjo skundas bus tenkinamas (ar tenkinamas iÅ¡ dalies) neiÅ¡mokėtos pensijos dalies kompensavimÄ prašė atidėti iki 2014-02-01.

           Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013, taip pat pažymėjo, kad siekiant nepakenkti veiksmingai pareiÅ¡kėjo teisių apsaugai, įpareigojimas iÅ¡mokėti nustatytÄ nepriemokÄ turi bÅ«ti įgyvendintas per konkretų protingÄ terminÄ . Nurodė, kad teismas turi priimti tokį sprendimÄ , kurį bÅ«tų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje nutarė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali bÅ«ti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi remiantis teismo praktikoje iÅ¡dėstytais argumentais ir atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, įpareigotina iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui 13784,46 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

           Pareiškėjo

R. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

           Priteisti  R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 13784,46 Lt (trylika tūkstančių septyni šimtai aštuoniasdešimt keturi litai ir

46 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, išmokant per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

           Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimo Nr. 1D-593(11) dalį, kurioje  R. B. atsisakyta pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos

Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

           Panaikinti Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos 2013-11-26 sprendimo Nr. 11D(P)-5747 dalį, kurioje  R. B. atsisakyta pensijos apskaičiavimui ir

mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

           Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ atmesti.

           Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                              Arūnas Dirvonas

                                                                                                          Bronius

Januška

                                                                                                           Liudmila

Zaborovska