2021-07-12 Nr. AB-14134-3-61-3-04396-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1145-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04396-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto 6-ajam notarų biurui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2100-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-202-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. K.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 4 d. pažymos Nr. 49PAŽ1-38 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ pripažinimo netekusiais galios“ pripažinimo negaliojančiu“ (toliau – ir 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymas, skundžiamas, ginčijamas įsakymas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2173-(14.49.2.); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją parengtą 2019 m. gegužės 8 d. išvadą Nr. 49IP-64-(14.49.61) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ persiųsti NŽT Telšių žemėtvarkos skyriui.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalis: 1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2173-(14.49.2.); 2) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją parengtą 2019 m. gegužės 8 d. išvadą Nr. 49IP-64-(14.49.61) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ persiųsti NŽT Telšių žemėtvarkos skyriui. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjos skundo dalį panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymą.

3. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

3.1. 1996 m. sausio 22 d. ji pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų L. ir E. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,2720 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)). Minėtame prašyme nurodė, kad pageidauja, jog žemė būtų grąžinta natūra. Žemė nebuvo grąžinta natūra argumentuojant, kad žemė yra valstybės išperkama, o vėliau 2015 m. L. ir E. K. turėtoje žemėje buvo pastatytas komercinis pastatas – biuras „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos įgaliota atstovė 2019 m. kovo 22 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą už 0,1520 dalį ploto kompensuoti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareiškėjos vardu parengė 2019 m. gegužės 8 d. išvadą Nr.49IP-64-(14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 8 d. išvada). Pradėjus aiškintis, kodėl atsakovas nepersiunčia parengtos išvados į jos pageidaujamą (duomenys neskelbtini), atsakovo specialistai žodžiu paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 5 d. kompensacija pinigais buvo pervesta į Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjos įgaliota atstovė 2019 m. birželio 13 d. raštu kreipėsi į NŽT direktorių dėl prašymo tenkinimo. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 49SF-1546-(14.49.104.) informavo, kad sprendimas dėl piniginės kompensacijos nuo 2018 m. lapkričio 5 d. (kai piniginė kompensacija buvo pervesta į notarų biuro depozitinę sąskaitą) laikomas įgyvendintu. Pareiškėjos įgaliota atstovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu pakartotinai kreipėsi į NŽT dėl pateikto 2019 m. kovo 22 d. prašymo kompensuoti mišku tenkinimo. NŽT 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 1SS-1747-(7.5.) informavo, jog 2016 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-202-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. K.“ (toliau – ir 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas), kuriuo nuosavybės teisės atkurtos į 0,1520 ha žemės plotą, už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais (vertė (indeksuota koeficientu 1,6) – 3 380,91 Eur).

Atsakovas 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 49SF-3461-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją apie du atsakovo priimtus įsakymus. Pirmu 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymu buvo pripažintas negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.), kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios atsakovo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas ir NŽT 2016 m. gegužės 4 d. pažyma Nr. 49PAŽ1-38 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ (toliau – ir 2016 m. gegužės 4 d. pažyma).

Antru atsakovo 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2173-(14.49.2.) buvo pripažinta netekusia galios atsakovo 2019 m. gegužės 8 d. išvada.

3.2. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1925, kuris numatė galimybę piliečiams nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Asmenys dėl atlyginimo mišku galėjo kreiptis, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems dar nebuvo priimtas arba buvo priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies. Pareiškėjos įgaliota atstovė per įstatyme nustatytą terminą, t. y. 2019 m. kovo 22 d., pateikė prašymą atsakovui už 0,1520 ha valstybės išperkamos žemės Vilniaus mieste plotą kompensuoti lygiaverčiu miško plotu. Pareiškėja žinojo apie atsakovo 2016 m. balandžio 28 d. priimtą sprendimą Nr. 49S-202-(14.49.3.) už 0,1520 ha žemės plotą atlyginti pinigais, kuris buvo priimtas nesant jos prašymo ir sutikimo, bet ji niekada nesutiko su šiuo sprendimu. 2019 m. kovo 22 d. prašyme dėl kompensavimo miško plotu pareiškėjos atstovė taip pat prašė panaikinti 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą administracine tvarka.

Atsakovas 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.) NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą ir NŽT 2016 m. gegužės 4 d. pažymą pripažino netekusiais galios. Atsakovas 2019 m. gegužės 8 d. pareiškėjos vardu parengė išvadą Nr. 49IP-64-(14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Taigi atsakovas iš pradžių priėmė visus teisėtus ir pagrįstus sprendimus. 2019 m. lapkričio 7 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovas priėmė skundžiamus administracinius sprendimus. Pareiškėja niekada nesutiko, kad būtų priimtas sprendimas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, teikė savo prieštaravimą dėl tokio sprendimo priėmimo bei neatsiėmė prieš jos valią priimto sprendimo dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę pinigais.

Pareiškėja niekada nenurodė atsakovui savo banko sąskaitos, į kurią galėtų būti pervesta piniginė kompensacija. Taigi NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas negalėjo būti įvykdytas ir nebuvo įvykdytas. Pareiškėja taip pat nebuvo informuota apie tai, jog atsakovas 2018 m. lapkričio 5 d. piniginę kompensaciją (3 380,91 Eur) pervedė į Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą. Atsakovas neprašė pareiškėjos nurodyti banko sąskaitos bei neinformavo apie tai, kad piniginė kompensacija buvo pervesta į notaro depozitinę sąskaitą.

Toks atsakovo veiksmas – piniginės kompensacijos pervedimas į notaro depozitinę sąskaitą – pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį nelaikomas visišku sprendimo įvykdymu. Piniginė kompensacija nebuvo pervesta į pareiškėjos banko sąskaitą, pareiškėja šios kompensacijos negavo ir niekada nedisponavo šiais pinigais. Atsakovas atskiru savo prašymu, teikiamu Vilniaus miesto 6 notarų biurui, galėtų šiuos pinigus grąžinti į savo sąskaitą, o pareiškėjos vardu parengtą 2019 m. gegužės 8 d. išvadą galėtų persiųsti į Telšių žemėtvarkos skyrių, kurio teritorijoje yra (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

4.1. NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises už 0,1520 ha valstybės išperkamą žemės plotą kompensuojant pinigais. Pareiškėja apie tai buvo informuota NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 49SF-1227-(14.49.109.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsiėmimo“. Minėto sprendimo originalas registruotu paštu buvo išsiųstas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 49SF-1702-(14.49.109.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo išsiuntimo“ ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 12 d. raštu Nr. 49SF-1906-(14.49.109.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo išsiuntimo“. Minėta korespondencija buvo grąžinta siuntėjui (NŽT) su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo neįteikimas nereiškia, kad asmenims šis sprendimas nesukelia konkrečių teisių ir pareigų (pasekmių).

4.2. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje reglamentuota kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą tvarka ir procedūra. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. spalio 12 d. raštu Nr. 49SF-1906-(14.49.109.) ir 2018 m. birželio 25 d. raštu Nr. 49SF-1518-(14.49.109.) „Dėl kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą išmokėjimo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo išsiuntimo“ informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Įstatymu, Piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašo sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 730, pareiškėja per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi raštu pateikti (patikslinti) duomenis apie finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaitą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo (nurodyti banką ir sąskaitos numerį). Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad, nepateikus (nepatikslinus) prašomų duomenų per nustatytą terminą, laikantis Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų piniginės kompensacijos išmokėjimo terminų, minėta piniginė kompensacija bus pervesta į notaro, kurio veiklos teritorijoje yra pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta, depozitinę sąskaitą. Pareiškėjai siųsta korespondencija NŽT buvo grąžinta su pašto žyma „neatsiėmė pašte“.

4.3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. lapkričio 12 d. pažymoje „Apie piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius arba atsisakytą perduodamą neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai mieste“ pažymėjo, kad, pagal NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 0,1520 ha žemę atlyginant 3 380,91 Eur, 3 380,91 Eur piniginė kompensacija buvo išmokėta (2018 m. lapkričio 5 d. ji pervesta į Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notaro depozitinę sąskaitą). Ši korespondencija buvo grąžinta siuntėjui (NŽT), nes pareiškėja jos neatsiėmė pašte. Pareiškėja skunde nenurodo jokių aplinkybių, kodėl jai galbūt nepalankios siuntos (korespondencija) nebuvo priimamos. Skunde nėra informacijos apie galimas NŽT klaidas siunčiant laiškus ne tuo adresu, korespondencija buvo siunčiama pačios pareiškėjos (jos atstovės) prašymuose nurodytu adresu. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. 49SF-2922-(14.49.104.) „Dėl kvietimo atvykti į posėdį” pareiškėja buvo kviečiama 2019 m. lapkričio 18 d. 9.00 val. atvykti į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame ji turės išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo (jo dalies) individualiai statybai Vilniaus mieste pasirinkimo, adresu: (duomenys neskelbtini) aukšto salė. Šią korespondenciją pareiškėja gavo (siunta buvo įteikta), pareiškėja dalyvavo minėtos komisijos posėdyje bei pasirinko naują žemės sklypą individualiai statybai.

4.4. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. kovo 22 d. gavo pareiškėjos prašymą parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.), be kita ko, pripažino netekusiu galios 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą ir 2016 m. gegužės 4 d. pažymą. Rengiant šį įsakymą nebuvo atkreiptas dėmesys ir nepastebėta, kad 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas jau yra įgyvendintas (pinigai pervesti į notaro depozitinę sąskaitą). Tęsdamas galbūt neteisėtą administracinę procedūrą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 8 d. parengė išvadą Nr. 49IP-64-(14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria buvo leista už minėtą valstybės išperkamą 0,1520 ha ploto žemę gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį (duomenys neskelbtini). Pastebėjus galbūt padarytas klaidas, kurios sąlygotų dvigubą nuosavybės teisių atkūrimą (pareiškėja gautų tiek lygiavertį žemės (miško) sklypą, tiek kompensaciją pinigais), NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymu pripažino negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.) ir NŽT 2016 m. gegužės 4 d. pažymą. Tęsiant galbūt padarytos klaidos ištaisymą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2173-(14.49.2.) pripažino netekusia galios NŽT 2019 m. gegužės 8 d. išvadą, parengtą pareiškėjos vardu.

4.5. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakcija įsigaliojo 2019 m. vasario 1 d., sprendimas buvo priimtas 2016 m. balandžio 28 d., o pinigai į depozitinę sąskaitą buvo pervesti 2018 m. lapkričio 5 d. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė (teisė, pareiga) vykdyti žemės reformą bei atlikti nuosavybės teisių atkūrimą kompensuojant pinigais, net jeigu suinteresuotas asmuo nesutinka su tokiu sprendimu, jo nepriima bei nenurodo savo banko sąskaitos numerio. Ginčo atveju pareiškėja vengė priimti jai numatytą kompensaciją, o NŽT teisės aktų nustatyta tvarka pervedė piniginę kompensaciją į notaro depozitinę sąskaitą. Administracinė procedūra dėl 0,1520 ha ploto valstybės išperkamos žemės baigėsi NŽT 2018 m. lapkričio 5 d., pervedus kompensaciją į notaro depozitinę sąskaitą, todėl NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas yra įvykdytas ir šiuo atveju nėra galimybės taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (2019 m. vasario 1 d. redakcija) įtvirtintos galimybės pakeisti valią.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2100-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-202-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. K.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 4 d. pažymos Nr. 49PAŽ1-38 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ pripažinimo netekusiais galios“ pripažinimo negaliojančiu“ pripažintas negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. priimtas įsakymas Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.), kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas ir NŽT 2016 m. gegužės 4 d. pažyma.

NŽT Vilniaus miesto skyrius ir pareiškėjos atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. A51-75167/15(2.14.2.12-MP8) ir 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. A51-42580/18(2.14.2.12-MP8) buvo informuoti apie tai, kad buvusių savininkų L. ir E. K. iki nacionalizacijos turėta žemės priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimus pasiūlyta spręsti pagal kompetenciją kitais įstatyme nustatytais būdais.

NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises už 0,1520 ha valstybės išperkamą žemės plotą kompensuojant pinigais. Pareiškėja apie tai buvo informuota atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 49SF-1227-(14.49.109) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsiėmimo“. Šis sprendimas registruotu paštu buvo išsiųstas 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 49SF-1702-(14.49.109) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo ir išsiuntimo“ ir atsakovo 2017 m. spalio 12 d. raštu Nr. 49SF-1906-(14.49.109) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo išsiuntimo“, tačiau ši korespondencija buvo grąžinta atsakovui su pašto žyma „neatsiėmė pašte“.

Pareiškėjai korespondencija buvo siunčiama jos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nurodė, kad Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje reglamentuoti kompensacijų mokėjimo tvarka ir terminai. Jeigu pilietis, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už nekilnojamąjį turtą išmokant piniginę kompensaciją, vengia ją priimti, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas 2017 m. spalio 12 d. raštu Nr. 49SF-1906-(14.49.109.) ir 2018 m. birželio 25 d. raštu Nr. 49SF-1518-(14.49.109.) informavo pareiškėją, kad per 20 dienų nuo pranešimo gavimo dienos ji privalo raštu pateikti (patikslinti) duomenis apie finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaitą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, nurodant banką ir sąskaitos numerį. Taip pat buvo nurodyta, kad, nepateikus (nepatikslinus) prašomų duomenų nustatytu terminu, kompensacija bus pervesta į notaro, kurio veiklos teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta (pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)), depozitinę sąskaitą (ši korespondencija buvo grąžinta atsakovui su žyma „neatsiėmė pašte“). NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjai išmokėta 3 380,91 Eur piniginė kompensacija, kuri 2018 m. lapkričio 5 d. pervesta į Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notaro depozitinę sąskaitą (šios korespondencijos pareiškėja pašte neatsiėmė). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja priėmė atsakovo 2019 m. spalio 17 d. raštą Nr. 49SF-2922-(14.49.104.) „Dėl kvietimo atvykti į posėdį“, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus mieste pasirinkimo, bei dalyvavo komisijos posėdyje. Teismas vertino, kad administracinė procedūra dėl 0,1520 ha ploto valstybės išperkamos žemės yra pasibaigusi, NŽT 2018 m. lapkričio 5 d. pervedus kompensaciją į notaro depozitinę sąskaitą, todėl NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas yra įvykdytas ir nėra galimybės taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (2019 m. vasario 1 d. redakcija) įtvirtintos galimybės pakeisti valią.

9. Teismas pabrėžė, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tiek Atkūrimo įstatyme numatytais atvejais grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, tiek atlyginant piliečiams už tokį valstybės išperkamą turtą minėtame įstatyme numatytais būdais, jeigu toks turtas teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas valstybės išperkamam turtui. Lietuvos valstybė, įsipareigojusi grąžinti piliečiams išlikusį nekilnojamąjį turtą, imperatyviai reglamentavo šio turto grąžinimo tvarką. Asmuo, norintis realizuoti nuosavybės teisių atkūrimą, turi veikti aktyviai, teikti prašymus, priimti korespondenciją, bendradarbiauti, o valstybinės žemės patikėtinė (NŽT), atsižvelgdama į išreikštą asmenų valią (valios nebuvimą), pradeda atitinkamas administracines procedūras.

Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2, 3 dalimis. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 22 d. atsakovas gavo pareiškėjos prašymą parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.) pripažino netekusiu galios 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą ir NŽT 2016 m. gegužės 4 d. pažymą. Atsakovas, rengdamas šį įsakymą, neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas yra įgyvendintas (pinigai pervesti į notaro depozitinę sąskaitą). 2019 m. gegužės 8 d. atsakovas parengė išvadą Nr. 49IP-64-(14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria buvo leista už minėtą valstybės išperkamą 0,1520 ha ploto žemę gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį (duomenys neskelbtini).

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, pastebėjęs klaidas, kurios sąlygojo iš esmės dvigubą nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai (lygiavertis žemės (miško) sklypas ir kompensacija pinigais), pagrįstai ir teisėtai priėmė 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymą, kuriuo pripažino negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. įsakymą. Toliau tęsiant padarytos klaidos taisymą, atsakovas 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2173-(14.49.2.) pripažino netekusia galios NŽT 2019 m. gegužės 8 d. išvadą, parengtą pareiškėjos vardu.

Teismas, įvertinęs 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusią Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakciją, nurodė, kad ginčo atveju sprendimas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises už nekilnojamąjį turtą išmokant piniginę kompensaciją buvo priimtas 2016 m. balandžio 28 d., lėšos į notaro depozitinę sąskaitą pervestos 2018 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjai vengiant priimti jai numatytą kompensaciją, atsakovas Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pagrindu pervedė kompensaciją į notaro depozitinę sąskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinė procedūra dėl ginčo 0,1520 ha ploto valstybės išperkamos žemės pasibaigė, atsakovui 2018 m. lapkričio 5 d. pervedus kompensaciją į notaro depozitinę sąskaitą, todėl atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymą, kuris yra išsamus, motyvuotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymu taisė padarytas klaidas, kurios sąlygojo iš esmės dvigubą nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai (lygiavertį miško sklypą ir kompensaciją pinigais). Pareiškėja niekada nesutiko, jog būtų priimtas sprendimas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo už valstybės išperkamos žemės dalį, niekada nenurodė atsakovui savo banko sąskaitos, į kurią galėtų būti pervesta piniginė kompensacija. Taigi NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas negalėjo būti įvykdytas ir nebuvo įvykdytas. Atsakovas neprašė pareiškėjos nurodyti banko sąskaitos bei neinformavo jos apie tai, kad piniginė kompensacija buvo pervesta į notaro depozitinę sąskaitą. Tokie veiksmai buvo atlikti savavališkai, teisės aktų nustatyta tvarka neinformavus pareiškėjos. Atsakovas atsiliepime neteisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja vengė priimti atsakovo korespondenciją, nes neva laiškai buvo grąžinami su žyma „neatsiėmė pašte“. Pareiškėjos pašto dėžutėje niekada nebuvo pranešimo, kad atėjo koks nors laiškas ir kad ji privalo jį atsiimti pašte, o jeigu pranešimas ir gaunamas, tai jame niekada nėra informacijos, kas yra laiško siuntėjas, todėl teiginiai, kad pareiškėja specialiai neatsiėmė atsakovo korespondencijos, neatitinka tikrovės.

10.2. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, toks atsakovo veiksmas – piniginės kompensacijos pervedimas į notaro depozitinę sąskaitą – nelaikomas visišku sprendimo įvykdymu. Piniginė kompensacija nebuvo pervesta į pareiškėjos banko sąskaitą, ji šios piniginės kompensacijos negavo ir pervestais pinigais niekada nedisponavo. Atsakovas atskiru savo prašymu, teikiamu Vilniaus miesto 6-ojo notarų biurui, galėjo ir dar šiuo metu gali šiuos pinigus grąžinti atgal į savo sąskaitą, o jos vardu parengtą 2019 m. gegužės 8 d. išvadą gali ir privalo persiųsti NŽT Telšių žemėtvarkos skyriui, kurio teritorijoje yra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė. Atsakovas privalo įvykdyti pareiškėjos 2019 m. kovo 22 d. prašyme išreikštą valią – už 0,1520 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) kompensuoti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Teisės aktai imperatyviai nenustato, kada sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais yra laikomas įvykdytu ir kada laikomas tik iš dalies įvykdytu. Teismas taip pat nepasisakė, ką reiškia sprendimo įvykdymas iš dalies – ar tai tik dalinės kompensacijos pervedimas į pretendento sąskaitą, ar tai pinigų pervedimas į notaro depozitinę sąskaitą. Atsakovo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas turi būti vertinamas kaip neįvykdytas arba tik iš dalies įvykdytas.

10.3. NŽT, atkurdama nuosavybės teises į žemę, privalo atsižvelgti į pretendento išreikštą valią, o ne savavališkai prieš žmonių valią priimti nepagrįstus administracinius sprendimus atlyginti pinigais. Pareiškėjos 1996 m. sausio 22 d. pateiktame pirminiame prašyme buvo išreikšta valia –grąžinti žemę natūra. Nuo to laiko jos valia dėl atlyginimo būdo nebuvo keičiama, tik 2019 m. kovo 22 d. pareiškėja pateikė prašymą už 0,1520 ha negrąžinamos miesto žemės dalį atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

11. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinė procedūra dėl 0,1520 ha ploto valstybės išperkamos žemės pasibaigė, atsakovui 2018 m. lapkričio 5 d. pervedus kompensaciją į notaro depozitinę sąskaitą, nes kitu atveju būtų leidžiama tęsti administracinę procedūrą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka jau buvo pabaigta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2100-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-202-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. K.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 4 d. pažymos Nr. 49PAŽ1-38 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ pripažinimo netekusiais galios“ pripažinimo negaliojančiu“ teisėtumo.

14. Ginčijame NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, Atkūrimo įstatymo 5, 16, 17, 19 ir 21 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82, 100, 112, 113, 116, 122, 123 punktais, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymu, Piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašo sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 730, atsižvelgiant į NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 49S-202-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. K.“, kuriuo pareiškėjai už 0,1520 ha valstybės išperkamą žemės plotą buvo atlyginta pinigais, bei tai, kad 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškėjai priklausanti 3 380,91 Eur piniginė kompensacija buvo pervesta į Vilniaus miesto 6-ąjį notarų biuro, kurio veiklos teritorijoje yra jos deklaruota gyvenamoji vieta, depozitinę sąskaitą, laikantis Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnyje nustatytų piniginės kompensacijos išmokėjimo terminų. Šiuo įsakymu NŽT pripažino negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.), kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas ir NŽT 2016 m. gegužės 4 d. pažyma.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, jog administracinė procedūra dėl 0,1520 ha ploto valstybės išperkamos žemės pasibaigė, atsakovui 2018 m. lapkričio 5 d. pervedus kompensaciją į notaro depozitinę sąskaitą, todėl atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymą, kuris yra išsamus, motyvuotas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

16. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymu taisė padarytas klaidas, kurios sąlygojo iš esmės dvigubą nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai (lygiaverčio miško sklypo suteikimą ir kompensaciją pinigais). Pareiškėjos teigimu, atsakovas privalo įvykdyti pareiškėjos 2019 m. kovo 22 d. prašyme išreikštą valią – už 0,1520 ha žemės plotą Vilniuje kompensuoti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

17. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises už 0,1520 ha valstybės išperkamą žemės plotą kompensuojant pinigais. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. kovo 22 d. gavo pareiškėjos prašymą už 0,1520 ha žemės plotą kompensuoti lygiaverčiu miško plotu (duomenys neskelbtini) vietovėje. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 33 punktu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, ir atsižvelgdamas į tai, kad NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 49S-202-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. K.“ nėra įvykdytas, 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.) tenkino pareiškėjos įgalioto asmens S. B. 2019 m. kovo 22 d. prašymą, pripažino netekusiais galios NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą ir NŽT 2016 m. gegužės 4 d. pažymą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 8 d. parengė išvadą Nr. 49IP-64-(14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria už minėtą valstybės išperkamą 0,1520 ha ploto žemę buvo leista gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį Telšių apskrities Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovėje. Ginčijamu 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymu NŽT pripažino negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.), kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas ir NŽT 2016 m. gegužės 4 d. pažyma. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2173-(14.49.2.), be kita ko, atsižvelgdamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymą, pripažino netekusia galios NŽT 2019 m. gegužės 8 d. išvadą Nr. 49IP-64-(14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, parengtą pilietės N. K. vardu.

18. Kai byloje yra kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto, kuriuo buvo panaikintas ar pakeistas anksčiau priimtas viešojo administravimo subjekto aktas, bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar tokio administracinio akto priėmimas sukėlė suinteresuotiems asmenims realias materialines teisines pasekmes, ar tokį administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas turėjo kompetenciją panaikinti ar pakeisti savo paties anksčiau priimtą administracinį aktą, ar buvo tam teisėtas pagrindas.

19. Nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą – NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymą, iš esmės panaikino savo paties priimtą sprendimą – NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.).

20. Atsakovo įsitikinimu, NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė ginčijamą 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymą pastebėjęs galbūt padarytas klaidas, kurios sąlygotų dvigubą nuosavybės teisių atkūrimą (pareiškėja gautų tiek lygiavertį žemės (miško) sklypą, tiek kompensaciją pinigais).

21. Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Taigi, pagal minėtas VAĮ 35 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjekto iniciatyva gali būti taisomos tik techninio pobūdžio klaidos ir apsirikimai.

22. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius negali reikšmingai pasikeisti asmeniui suteiktų teisių apimtis (būtų nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1206-492/2021).

23. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis panaikino savo paties priimtą teisės aktą naudodamasis klaidos ištaisymo procedūra, pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas sukėlė materialines teisines pasekmes pareiškėjai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo argumentai, kad šiuo atveju gali būti taikoma klaidos ištaisymo procedūra, yra nepagrįsti.

24. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas nenustato tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises. Tačiau, pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti administracinius aktus tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-935-492/2019). Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Taigi viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017).

25. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. įsakyme yra nurodytas jo priėmimo pagrindas – teisės aktų nuostatos ir faktinės aplinkybės (Nutarties 14 punktas). Ginčijame sprendime nurodytos teisės normos reguliuoja ginčo teisinius santykius, tačiau jos nenumato galimybės tam pačiam subjektui keisti savo paties anksčiau priimtą administracinį aktą, kuriuo sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pripažintas netekusiu galios neįvykdytas.

26. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). Pažymėtina, kad pareiga laikytis teisėtumo principo vykdant viešojo administravimo veiklą apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012, 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje eA-290-602/2017).

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamame NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. įsakyme nėra nurodytas teisinis pagrindas, apibrėžiantis atsakovui suteiktą kompetenciją panaikinti savo paties administracinį aktą, skundžiamame įsakyme išdėstytos tik faktinės aplinkybės, tačiau nėra teisinių argumentų, kokiu teisiniu pagrindu priimtas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymas panaikinti savo paties administracinį aktą. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, NŽT Vilniaus miesto skyriaus ginčijamas 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymas priimtas iš esmės neturint tokiam sprendimui priimti teisės aktuose įtvirtintų įgaliojimų, jis neatitinka teisėtumo principo reikalavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepriėmė pagrįsto (teisės normomis) bei motyvuoto administracinio sprendimo (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti panaikinamas.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir aiškino materialiosios teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas tenkinamas, panaikinant skundžiamą NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos N. K. skundą patenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2100-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 49VĮ-809-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-202-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. K.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 4 d. pažymos Nr. 49PAŽ1-38 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ pripažinimo netekusiais galios“ pripažinimo negaliojančiu“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius