962c4dec-ab31-4dab-9eec-18d2b5930b04 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-386-582/2015Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00077-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. balandžio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių policijos komisariato (toliau – Institucija) virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimo A.

N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : A. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2015-01-15, 15.30 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidiniame kieme, rado ir pasisavino svetimÄ daiktÄ â€“ J. R. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy Trend Lite“, 95,28 eurų vertės, kuriuo naudojosi J. S., jį iÅ¡jungdamas, iÅ¡imdamas jame buvusiÄ kortelę ir įsidėdamas mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Ä¯ kiÅ¡enę.

Be to, A. N. šį pasisavintÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , turėdamas tikslÄ Ä¯gyti turtinės naudos, 2015-01-17, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Rimi“, pardavė nepilnamečiui A. G. už 30 eurų, nuslėpdamas, kad mobilaus ryÅ¡io telefonas jam nepriklauso.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimu A. N. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50 straipsnį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Institucija apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimÄ ir A.

N. skirti administracinę nuobaudÄ ATPK 50 straipsnio sankcijos ribose. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje įvertino netinkamai. Teismo nutarime pasisakoma, kad byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. N. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimÄ tyčia, nes neva mobilaus ryÅ¡io telefonÄ rado mokyklos kieme, kas turėtų bÅ«ti vertinama kaip radinys, kuris nelaikytinas vagystės dalyku.

Tačiau iÅ¡ Å¡ios administracinio teisės pažeidimo bylos turėtų bÅ«ti aiÅ¡ku, kad A. N. veikė tik tyčia. Svetimo turto grobimÄ nuo radinio pasisavinimo skiria tai, jog savininkas yra nežinomas, nors ir suvokiama, kad daiktas gali kažkam priklausyti, tačiau taip pat gali bÅ«ti ir beÅ¡eimininkis. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas vagystės bÅ«du svetimÄ turtÄ , kaltininkas suvokia, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-23 Senato nutarime Nr. 52, nurodyta, kad pamestas daiktas, jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iÅ¡ tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas. Å iuo atveju mobilaus ryÅ¡io telefonas yra tas daiktas, kurio savininkÄ galima identifikuoti. Pagal nustatytas telefono dingimo aplinkybes galima spręsti, kad asmuo, galimai radęs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nesiėmė jokių veiksmų nustatyti jo savininkÄ ir grÄ Å¾inti daiktÄ teisėtam savininkui.

Tokiu atveju mobilaus ryÅ¡io telefonÄ radusio asmens veikoje galimai yra nusikalstamos veikos požymiai (žr., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012-03-28 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-220-493-2012). Nagrinėjamu atveju A. N. objektyviai turėjo galimybę atsiliepti tariamai rastu telefonu ar perskambinti skambinusiems asmenims ir identifikuoti mobilaus telefono savininkÄ . Å ios aplinkybės pagrįstai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad A. N., pasisavinęs svetimÄ turtÄ , galėjo nustatyti telefono savininkÄ , tačiau nusprendė veikti savanaudiÅ¡kai, nes jis, turėdamas tikslÄ Ä¯gyti turtinę naudÄ , praėjus tik keletui valandų po to, kai telefono pasigedo jo savininkė, pardavė savo draugui, nuslėpdamas tikrÄ sias mobilaus ryÅ¡io telefono įgijimo aplinkybes, suprasdamas, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ turtÄ .

Tai, kad A. N. veikė tyčia, parodo ir tai, kad jis, suprasdamas, kad telefonÄ galima greitai surasti, kai jame yra įdėta SIM kortelė, pats iÅ¡jungė telefono aparatÄ , išėmė SIM kortelę ir jÄ iÅ¡metė. Be to, radęs telefonÄ mokyklos kieme, tai yra mokyklos teritorijoje, pagal savo amžių ir brandÄ turėjo ir privalėjo suprasti, kad mokyklos teritorijoje daugiausiai vaikÅ¡to moksleiviai, mokytojai ar mokyklos administracijos darbuotojai, todėl, tikėtina, kad telefonas gali priklausyti bÅ«tent kažkam iÅ¡ mokyklos bendruomenės narių.

Be to, jam, besimokančiam toje mokykloje, yra žinoma, kad mokykloje yra budintis asmuo, kuriam ir galėjo perduoti rastÄ daiktÄ . Savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime A. N. pripažino blogai pasielgęs pasisavindamas svetimÄ daiktÄ ir tai, kad jį turėjo nuneÅ¡ti mokyklos budėtojui. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, parodydamas, kad supranta, jog svetimo daikto paimti negalima. Å ios visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojosi svetimu turtu, tai yra galėdamas nustatyti, kas pametė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , negrÄ Å¾ino jo savininkui ir tokiu bÅ«du jį savindamasis, pagrobė svetimÄ turtÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn trauktino A.

N. atstovė L. N. praÅ¡o palikti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Institucijos apeliacinį skundÄ atmesti.Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 50 straipsnyje numatyta atsakomybė numatyta už smulkųjį svetimo turto pagrobimÄ vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo bÅ«du, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. A. N. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota tokia administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėtis: 2015-01-15, 15.30 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidiniame kieme, A.

N. rado ir pasisavino svetimÄ daiktÄ â€“ J. R. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy Trend Lite“, 95,28 eurų vertės, jį iÅ¡jungdamas, iÅ¡imdamas jame buvusiÄ kortelę ir įsidėdamas mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Ä¯ kiÅ¡enę. Be to, A. N. šį pasisavintÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , turėdamas tikslÄ Ä¯gyti turtinės naudos, 2015-01-17, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Rimi“, pardavė nepilnamečiui A. G. už 30 eurų, nuslėpdamas, kad mobilaus ryÅ¡io telefonas jam nepriklauso.Taigi, kaip matyti, organas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , A.

N. veiksmus kvalifikavo kaip svetimo turto pagrobimÄ , padarytÄ pasisavinimo bÅ«du. Tačiau ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties prasme smulkaus svetimo turto pagrobimas pasisavinimo bÅ«du yra neteisėtas, neatlygintinis patikėto turto paėmimas ir pavertimas savo nuosavybe. Å iuo atveju akivaizdu, kad A. N. rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas nebuvo jam patikėtas turtas ir toks teisinis jo veiksmų vertinimas nėra teisingas. Analizuojant skundžiamÄ teismo nutarimÄ ir apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad teismas ir Institucija apeliaciniame skunde A.

N. veiksmus pagal ATPK 50 straipsnį vertina kaip smulkaus svetimo turto pagrobimÄ , padarytÄ vagystės bÅ«du. Svetimo turto pagrobimas vagystės bÅ«du – tai neatlygintinas turto paėmimas, kai kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti, suprasdamas, kad turto valdytojui bus padaryta materialinė žala. Taigi pažeidimas padaromas tik tyčia.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas konstatavo, kad A. N. mokyklose vidiniame kieme rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas buvo akivaizdžiai pamestas, o ne neapdairiai be priežiÅ«ros paliktas, todėl Å¡is daiktas nagrinėjamu atveju yra radinys ir nelaikytinas vagystės dalyku, o jo pasisavinimas nėra svetimo turto pagrobimas.

Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. N. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimÄ tyčia. AukÅ¡tesnysis teismas su skundžiamame nutarime pateiktu teisiniu situacijos ir A. N. veiksmų vertinimu visiÅ¡kai sutinka.Tuo tarpu apeliaciniame skunde, prieÅ¡ingai teismo nutarimo motyvams, nurodama, kad A. N., vagystės bÅ«du grobdamas svetimÄ turtÄ , veikė tyčia. Institucijos nuomone, mobilaus ryÅ¡io telefonas yra tas daiktas, kurio savininkÄ galima identifikuoti, ir todėl Å¡is daiktas nelaikytinas radiniu.

Grįsdama Å¡iuos teiginius ir A. N. kaltę padarius ATPK 50 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ , Institucija skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-23 Senato nutarime Nr. 52 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad pamestas daiktas jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iÅ¡ tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas. Tokiu atveju, kai asmuo, galimai radęs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nesiėmė jokių veiksmų nustatyti jo savininkÄ ir grÄ Å¾inti daiktÄ teisėtam savininkui, tokioje jo veikoje galimai yra nusikalstamos veikos požymiai (žr., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012-03-28 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-220-493-2012).Atsakant į Å¡iuos skundo argumentus, pažymėtina, jog, visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiesiogiai remtis Senato nutarimų iÅ¡aiÅ¡kinimais nėra įstatyme iÅ¡vardyto pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės Å¡altinis.

P. T. įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikÅ¡mę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Toks aiÅ¡kinimas atitinka konstitucinę doktrinÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kuriÄ â€ž...teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sÄ lyga“, o teismų praktika gali bÅ«ti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (žr., kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2010, 2K-7-301/2011).

Todėl ir Institucijos apeliaciniame skunde akcentuojama Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5 punkto iÅ¡aiÅ¡kinimo dalis dėl daikto savininko lengvo identifikavimo iÅ¡ tam tikrų daikto savybių padaryta nesiremiant konkrečiomis iÅ¡nagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis, kaip nurodyta Å¡io nutarimo įžanginėje dalyje, todėl Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu tiesiogiai vadovautis bylose negalima. Visų antra, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde cituojama Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-220-493-2012, kurioje asmuo nuteistas už nedidelės vertės svetimo turto vagystę, tai yra už tai, kad automobilių aikÅ¡telėje, esančioje tarp turgaus ir stoties, suradęs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ su iÅ¡ankstinio pildymo „TELE 2 PILDYK“ SIM kortele, ir mobiliojo ryÅ¡io telefono negrÄ Å¾indamas nukentėjusiajai, šį svetimÄ turtÄ pagrobė, yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 19 d. nutartimi panaikinta ir Å¡i baudžiamoji byla nutraukta.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡ioje baudžiamojoje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visų bÅ«tinųjų veikos požymių, kadangi asmuo užvaldė pamestÄ daiktÄ â€“ nedidelės vertės radinį, už kurio pasisavinimÄ nenumatyta baudžiamoji atsakomybė. Å ioje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad Å¡io teismo praktikoje nenustatytas toks atvejis, kuris atitiktų nagrinėjamos bylos nustatytas aplinkybes ir Å¡ių aplinkybių kontekste bÅ«tų pripažinta, kad pagal rasto mobiliojo telefono savybes, tai yra jame esančius duomenis, funkcines galimybes bÅ«tina nustatyti savininkÄ (žr., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119/2013).

Todėl, vadovaujantis tokiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, skundo argumentai dėl to, kad A. N. objektyviai turėjo galimybę paskambinti skambinusiems asmenims ir tokiu ar kitokiu identifikuoti mobiliojo ryÅ¡io telefono savininkÄ , atmestini.Nagrinėjamoje byloje faktiniais bylos duomenimis ir pagal organo, suraÅ¡iusio administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , suformuotÄ kaltinimÄ nustatyta, kad A. N. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ rado mokyklos vidiniame kieme ant žemės ir rastÄ turtÄ vertino kaip akivaizdžiai pamestÄ , o ne kaip neapdairiai paliktÄ asmens, kuris gali grįžti jo ieÅ¡koti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. N. kaltę, turint tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , patvirtina tai, kad jis rasto mobilaus ryÅ¡io telefono nenunešė mokykloje budinčiam darbuotojui. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Å¡is turtas rastas vietoje, kurioje gali lankytis tik mokiniai ir mokyklos darbuotojai, tai yra kad į Å¡iÄ vietÄ negali patekti paÅ¡aliniai asmenys. Todėl nepaneigiama, kad A. N. ne patalpoje, o lauke rastÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ galėjo vertinti kaip nežinomo asmens pamestÄ daiktÄ , o savo veiksmus – ne kaip vagystę, o kaip pamesto daikto suradimÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nenustatytas vienas iÅ¡ subjektyvinės pusės elementas – A. N. tyčia įvykdyti svetimo smulkiojo turto pagrobimÄ . Tyčios pagrobti svetimÄ turtÄ požymio A. N. veiksmuose nepatvirtina ir skunde nurodomos aplinkybės, kad jis iÅ¡jungė rastÄ telefono aparatÄ , išėmė iÅ¡ jo SIM kortelę ir jÄ iÅ¡metė. Å iuo atveju A. N. užvaldė pamestÄ daiktÄ â€“ smulkųjį radinį, už kurio pasisavinimÄ administracinė atsakomybė nėra numatyta.

Å iuo atveju asmeniui, radusiam daiktÄ , ir neįvykdžiusiam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.62 straipsnyje nustatytų pareigų, gali kilti tik civilinio pobÅ«džio prievolė dėl nuostolių, atsiradusių naudojantis rastu daiktu, atlyginimo.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje A. N. veiksmuose nenustatyta nei objektyvioji (pamestas mobilusis telefonas nelaikytinas vagystės dalyku), nei subjektyvioji (tyčia) ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo pusė.

Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, konstatuotina, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. N. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50 straipsnį nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nenustačius jo veikoje Å¡io pažeidimo sudėties. Naikinti skundžiamÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutarimÄ nėra pagrindo, todėl Institucijos skundas netenkinamas. Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismasn u t a r i a :palikti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių policijos komisariato virÅ¡ininko apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                 Dmitrijus Korsakovas