2019-06-17 Nr. DBT-68-2-68-3-11567-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-43/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11567-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2019 m. birželio 17 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Skirgailės Žalimienės,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo:

1) priteisti iš atsakovo – Lietuvos kariuomenės, ieškovo naudai 1006 Eur turtinės žalos atlyginimo – būsimas gydymo išlaidas ir 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikdymo, patirto kario savanorio tarnybos metu Lietuvos kariuomenėje;

2) priteisti iš atsakovo – Lietuvos kariuomenės, bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5, 6.250, 6.283 straipsniai). Ieškovas nurodė, kad jis 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarė su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija kario savanorio tarnybos sutartį ir pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 2016 m. balandžio 14-17 dienomis jis (ieškovas) dalyvavo lauko taktinėse pratybose, šiose pratybose gavo užduotį persirengti civiliais rūbais ir vykdyti imituojamo priešo stebėjimą.

Ieškovas nurodė, kad persirengęs civiline apranga, jis vaikščiojo po miškingas vietoves, kuriose buvo labai daug erkių; pratybų metu miegojo miegmaišiuose, naktimis pamainomis vyko budėjimai. Dušo ar prausyklos pratybų vietoje nebuvo. Ieškovas nurodė, kad jis nepastebėjo įsisiurbusios erkės. Ieškovas susirgo erkiniu encifalitu, jam diagnozuotas 60 procentų nedarbingumas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. P-223 ieškovui buvo paskirta vienkartinė kompensacija, apskaičiuota sveikatos sutrikdymo dieną galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo sąlygas, nustatyta tvarka.

Ieškovo teigimu, vis dėlto jo gydymosi išlaidos tik didėja, o išmokėta kompensacija neužtikrino išlaidų, susijusių su gydymu, reabilitacija, įsidarbinimu, socializacija ir kt. Ieškovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 buvo patvirtintas darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašas. Pagal šį sąrašą, nuo erkinio encifalito darbdavio lėšomis skiepijami visi asmenys, kurių darbo ar tarnybos bet kokia veikla yra susijusi su darbu gamtoje, kur galimas erkių įsisiurbimas.

Ieškovo teigimu, dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybą Lietuvos kariuomenėje, jis ir šiandien patiria gydymo išlaidas, kurios jam darbdavio nebuvo atlygintos. Be to, remiantis CK 6.250 straipsniu, kadangi jis nebuvo darbdavio paskiepytas nuo erkinio encifalito, reikalauja ir neturtinės žalos atlyginimo. Jeigu darbdavys būtų atlikęs jam numatytą pareigą paskiepyti nuo erkinio encifalito, jis (ieškovas) nebūtų patyręs nei turtinės, nei neturtinės žalos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje nurodo, kad atsakovo ir trečiojo asmens veikla yra viešasis administravimas, todėl turėtų būti vertinama, ar atsakovo priimtų sprendimų neteisėtumas, bei iš to kilęs reikalavimas atlyginti žalą, neturėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte tvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika; steigėjos teises, laikydamasi šio ir kitų įstatymų, įgyvendina Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą (KASOKTĮ 11 straipsnio 2 dalis). Taigi Lietuvos kariuomenė (atsakovas pagal pareikštą ieškinį) yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

KASOKTĮ 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą. Pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalį, kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. P-223, vadovaujantis KASOKTĮ 67 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos kraįto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-420 „Dėl Kompensacijų, mokamų kario žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo paskirta vienkartinė kompensacija, apskaičiuota sveikatos sutrikdymo dieną galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo sąlygas, nustatyta tvarka.

Tačiau, kaip nurodo ieškovas, dėl to, kad jis nebuvo paskiepytas nuo erkinio encifalito, nors tokia pareiga atsakovui (kuris, minėta, yra viešojo administravimo subjektas) yra įtvirtinta teisiniame reglamentavime (Lietuvos Respublikos sveikatos psaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 patvirtiname darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomos, profesijų ir pareigybių sąraše), jis patyrė neturtinę žalą, o taip pat tebepatiria papildomas gydymo išlaidas.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo keliamas ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtą ginčų dėl žalos atlyginimo kategoriją, kurie pagal įstatyme nustatytas rūšinio teismingumo taisykles yra nagrinėtini administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Skirgailė Žalimienė