2025-10-15 Nr. AB-16842-3-61-3-09158-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-453-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09158-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Erensto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – G. V., V. N., D. V., S. D., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja K. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. SKP-53 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. NMA Sprendimu nutarė pareiškėjai taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą 30 080 Eur paramos sumą, neskirti prašomos 7 520 Eur paramos sumos ir taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

2.2. Pareiškėja 2020 m. birželio 15 d. atsakovui pateikė paraišką Nr. 19VP-KM-20-1-04844-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka (toliau – ir Paraiška), skirtą projektui „Kraštovaizdžio tvarkymas ir automobilių kėbulų meninis skardų lyginimas“. Atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl Paraiškos, kreipėsi į pareiškėją 2020 m. rugpjūčio 6 d., nurodydamas penkis netikslumus ir informacijos trūkumus. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 10 d. parengė ir pateikė atsakovui atsakymus į nurodytus klausimus. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos Paraišką, 2020 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. KM-1602, kuriuo patvirtino pareiškėją paramos gavėja ir pareiškėjos projektui „Metalo apdirbimas“ skyrė 37 600 Eur dydžio paramos sumą, taip pat išmokėjo pareiškėjai 30 080 Eur avansą. Pareiškėja 2022 m. sausio 10 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KM-20-1-04844-MP00, prašydama išmokėti likusią 7 520 Eur sumą, bet šio mokėjimo atsakovas neatliko. Atsakovas Sprendimu nutarė taikyti pareiškėjai sankciją, o Sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovas atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatė, jog pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

2.3. Sankcijų taikymą nulėmė atsakovo padarytos išvados apie sukurtas neteisėtas sąlygas gauti paramą, t. y. pareiškėjos projektas atitinka du pagrindinius rizikos kriterijus: geografinį ir ekonominį ryšį. Sprendžiant klausimą dėl galimai neteisėtai gautos paramos ir sąlygų paramai gauti sukūrimo, be kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų būtina vadovautis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) reikalavimais, kuria vadovavosi ir atsakovas, priimdamas Sprendimą, bet netinkamai ją taikė.

2.4. Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėja projektą įgyvendina tuo pačiu adresu (Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini)), kaip ir kitos paramos gavėjos, todėl padarė išvadą, jog egzistuoja Metodikoje nurodytas elementas (kelių juridinių ir (arba) fizinių asmenų projekto (-ų) registracijos vieta ta pati). Pareiškėja neginčija aplinkybės, jog toje pačioje vietoje, kurioje ji įgyvendina projektą, dar kiti 7 fiziniai asmenys įgyvendina kitus projektus, t. y. įgyvendinant pareiškėjos projektą yra nustatytas vienas iš elementų – geografinis ryšys, tačiau šis elementas buvo akivaizdus ir atsakovo turėjo būti nustatytas jau pirminėje stadijoje.

2.5. Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjos veikla yra susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, t. y. su automobilių priežiūra, remontu; sutampa Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – ir EVRK) kodai ir veiklos su V. N., D. V., S. D., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. projektų veiklomis; pagal ERVK kodą nesutampa su G. V. veikla, tačiau paramos gavėja veikia toje pačioje automobilių remonto rinkoje, todėl rizikos kriterijų „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ atitinka.

2.6. Atsakovas, nurodydamas aplinkybes apie pareiškėjos vykdomos veiklos EVRK nesutapimą su G. V. veikla, galimai suklydo, nes paraiškos vertinimo metu įvyko pareiškėjos veiklos patikslinimas ir kodas buvo nurodytas tas pats, t. y. visų atsakovo nurodytų asmenų (paramos gavėjų) EVRK kodas 45.20 sutampa, tačiau pareiškėjos veikla apima papildomą EVRK kodą 43.99.

2.7. Visa pareiškėjos vykdoma veikla yra dviejų rūšių: mobilus smėliasrautis valymas ir stacionarios automobilio kėbulo dalių suvirinimo paslaugos, todėl iš Sprendimo nėra aišku, kurį iš dviejų elementų (ar abu) nustatė atsakovas. Mobilus smėliasrautis valymas, lyginant su kitų paramos gavėjų vykdomomis veiklomis, yra visiškai nesusijusi veikla ir neatitinka jokio rizikos kriterijų detalizuojančio požymio, o atsakovas priimtame Sprendime to visai nevertino. Pagal projektą pareiškėjos vykdoma veikla yra automobilio kėbulo dalių suvirinimas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“, kuri sutampa su kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų vykdomų veiklų EVRK, bet toks tik klasifikatorių sutapimas nėra pagrindu pripažinti, jog yra nustatytas pirmame punkte nurodytas elementas, nes yra būtina nustatyti, jog tai tokia pati veikla. Klasifikatorių sutarpimai nereiškia veiklų tapatumo, o tik sąsajumą, o tai nėra pagrindu nustatyti rizikos kriterijų detalizuojantį požymį.

2.8. Vertinant pareiškėjos veiklą buvo būtina atsižvelgti į jos specifiką, nes 45.20 klasifikatoriaus kodas iš esmės apima labai daug veiklų, kurios skiriasi. Automobilių techninė priežiūra ir remontas pasižymi tuo, jog dėl sudėtingėjančių automobilių konstrukcijų ir naudojamų technologijų atskiros veiklos, susijusios su tam tikrų veiksmų, susijusių su transporto priemonių remonto atlikimu, reikalauja specialiųjų ir specifinių žinių ir įgūdžių, specialių įrankių ir įrangos, todėl šioje srityje atsiranda savarankiškos viena nuo kitos nesusijusios veiklos.

2.9. Metodikoje nurodytų sąlygų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog projekto administravimo ir priežiūros stadijoje vertintojui būtina atlikti vertinimą pagal pagrindinius rizikos kriterijus (Metodikos 13 p.). Tuo atveju, jeigu nustatomi ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijai, turi būti registruojamas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas, kurio metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvus elementai, kaip nurodyta Metodikos 8 punkte (Metodikos 14 p.). Tuo atveju, jeigu projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba projektas atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, bet pritrūksta įrodymų, konstatuojant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, toks projektas pažymimas kaip rizikingas dėl galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti (Metodikos 15 p.).

2.10. Sprendime buvo nustatyti du rizikos kriterijai, iš kurių pareiškėja ginčija vieną. Taigi, netgi ir nustačius du rizikos kriterijus, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjos vykdomame projekte vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus. Projektas turėjo būti toliau administruojamas, nebent pažymint jį kaip rizikingą, o Sprendimas negalėjo būti priimamas.

2.11. Nustatant objektyviuosius elementus pirmiausia būtina: 1) nustatyti reglamentuose, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje nustatytus tikslus; 2) nustatyti faktines aplinkybes ir jomis pagrįsti, kurių iš anksčiau nurodytų tikslų nebus galima pasiekti. Šias aplinkybes turi įrodyti atsakovas. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse nustatyti tikslai, kurių atsakovas Sprendime nepaminėjo ir nepagrindė, todėl laikytina, jog šie tikslai buvo pasiekti. Atsakovas, atlikdamas objektyviųjų elementų vertinimą, nurodė, jog tiek paramos gavėja, tiek kitos paramos gavėjos ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autoferma“ kuria vieną ekonominį vienetą (projektai bei veikla įgyvendinami toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vienos kitų projektus), paramos gavėjos teikė paraiškas tuo pačiu laiku, pagal tą patį kvietimą ir priemonę, tokiu būdu siekta per tą patį kvietimą gauti didesnę paramos sumą, negu gali gauti vienas paramos gavėjas per vieną kvietimą. Šios aplinkybės buvo žinomos atsakovui jau pradinėje paraiškų vertinimo stadijoje, bet tuo metu dėl nežinomų priežasčių šios aplinkybės neleido atsakovui padaryti analogiškų išvadų, kurias padarė Sprendime. Atsakovui priėmus sprendimą dėl paramos neskyrimo, nebūtų susiklosčiusi tokia situacija, kai pareiškėjai buvo paskirta parama, kuri buvo panaudota pagal paskirtį ir dabar iš pareiškėjos reikalaujama grąžinti šią paramą.

2.12. Atsakovas Sprendime padarė išvadą dėl objektyvaus elemento atitikties, nes nei fizinis asmuo T. N., nei juridinis asmuo UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, todėl buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla; T. N. kartu su paramos gavėjomis dirbtinai sukūrė sąlygas, kad atitiktų atrankos ir tinkamumo kriterijus bei reikalavimus, siekdamas gauti naudos, kurios negalėtų gauti nesukūręs tokių sąlygų. Atsakovas nenustatė, kokių 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – Reglamentas) 4 straipsnyje nurodytų tikslų nebus galima pasiekti įgyvendinant projektą, tačiau nustatė kitokias niekuo nepagrįstas išvadas apie T. N. ir UAB „Autoferma“ galimybes gauti paramą, dirbtinai sukurtas sąlygas. Tai, pareiškėjos vertinimu, nėra tinkamas pagrindimas dėl Reglamente nurodytų tikslų (ne) pasiekimo, todėl Sprendime nėra nustatyti, nepagrįsti ir neįrodyti projekto objektyvieji elementai.

2.13. Nustatant subjektyviuosius elementus: 1) turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti; 2) nustatyta, kad pareiškėja arba paramos gavėja išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Atsakovas sąmoningą veiksmų derinimą įrodinėjo per keturis ryšius: geografinį, ekonominį, teisinį ir kitą, bet Sprendime visiškai nenurodė jokių aplinkybių dėl antros būtinosios sąlygos, t. y. pareiškėja arba paramos gavėja išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Nenurodžius ir neįrodžius antrosios būtinosios sąlygos, negalima išvada apie subjektyvaus elemento nustatymą.

2.14. Aplinkybės dėl projekto geografinio ryšio atsakovui buvo aiškios jau paraiškų vertinimo metu. Aprašant geografinį ryšį atsakovas, kaip galimą pažeidimą, nurodė, jog prie pastato, kuriame paramos gavėjos nuomojosi patalpas, buvo laikoma kitų paramos gavėjų technika. Pareiškėjos sudarytoje 2022 m. birželio 10 d. nuomos sutartyje (3.1.6 p.) numatyta pareiškėjai teisė neatlygintinai naudotis žemės sklypu 40 m. atstumu. Tokia pat sąlyga buvo numatyta ir kitoms paramos gavėjoms, todėl stambi technika dėl jos gabaritų ir buvo laikoma lauke, o ne patalpoje, ir nėra padaryto jokio pažeidimo. Sprendime konstatuojama, kad pareiškėjos nuomojamose patalpose veiklą vykdo ir kita paramos gavėja V. Š. bei UAB „Autoferma“, tačiau atsakovas pats nurodė ir pateikė nuotraukas, jog patalpose yra aiškiai matomos linijos, kuriomis pažymėtos teritorijos, kuriose vykdomos veiklos, taip jas atskiriant, yra įrengtas atskiras elektros skaitiklis. Šios aplinkybės pagrindžia, jog pareiškėjos vykdoma veikla yra atskirta nuo kitų paramos gavėjų.

2.15. UAB „Autoferma“ atliekamo patikrinimo metu pareiškėja atsakovui buvo pateikusi įstatus ir paaiškinimus, iš kurių matyti, jog UAB „Autoferma“ atlieka ne tik EVRK 45.20 nurodytą veiklą, o ir kitas veiklas – draudžiamojo įvykio žalos administravimą, prekybą detalėmis, automobilio surinkimą, kurios nesusijusios su pareiškėjos vykdomomis veiklomis. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie UAB „Autoferma“ internetiniame puslapyje skelbiamas paslaugas nėra susijusios su pareiškėjos veiklomis, nes internetiniame puslapyje nėra nurodyta pareiškėjos vykdoma veikla.

2.16. Atsakovas nurodė tik faktines aplinkybes apie asmenų giminystės ryšius, sudarytus sandorius su nežymiais šių duomenų netikslumais, bet neatliko jų vertinimo. Atsakovas neatsižvelgė, kad projektas vykdomas kaimo vietovėje, kurioje yra sąlyginai nedidelis potencialių pirkėjų ir pardavėjų kiekis, maža rinka, asmenis sieja giminystės ir kitokie ryšiai. Atsakovas Sprendime nepaaiškino savo išvadų motyvų, bet tik nurodė faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą apie subjektyvųjį elementą.

2.17. Sprendime nurodyta, kad iš kitų paramos gavėjų T. N. per UAB „Autoferma“ ir „Tadas & syed limited“ gavo iš viso 74 756,15 Eur (pareiškėjos apskaičiavimais 74 356,15 Eur), tačiau pinigines lėšas gavo ne T. N., o juridiniai asmenys, su kuriais T. N. sieja tam tikri ryšiai, ir kurių turtas yra atskirtas nuo T. N. turto, todėl klaidingai padaryta išvada apie T. N. gautą paramos sumą. T. N. pagal nuomos sutartį iš pareiškėjos gauna 27 Eur per mėnesį nuomos mokestį. Tokios sumos dydžio ir pagrįstumo atsakovas neginčijo. 2022 m. rugsėjo 29 d., atliekant patikrinimą vietoje, pareiškėja apie tai nebuvo informuota ir tuo metu nebuvo projekto vykdymo vietoje, bet tikrintojams patalpas parodė M. N., kuri yra UAB „Autoferma“ darbuotoja ir patalpų savininko T. N. sesuo. Patalpos tuo metu nebuvo užrakintos, todėl pavyko į jas patekti ir atsakovo atstovams, pavyko įsitikinti įrangos buvimu bei vykdomos veiklos realumu. Atsakovas, darydamas išvadas apie sukurtas neteisėtas sąlygas paramai gauti, nurodė, jog buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (pareiškėja kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“), kuri išskaidyta į atskirus projektus. Su tokiu vertinimu pareiškėja nesutinka, nes jai teikiant paraišką UAB „Autoferma“ turėjo tik vieną darbuotoją – T. N., o vėliau darbuotojų kiekis didėjo. Dėl šių priežasčių negalima teigti, jog buvo sukurtas ekonominis vienetas, kuris išskaidytas į atskirus projektus, nes UAB „Autoferma“ nevykdė tokios veiklos, kurią pradėjo vykdyti pareiškėja ir neturėjo tokio darbuotojų skaičiaus, kad galima būtų išskaityti į atskirus projektus.

2.18. Atsakovas pritaikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintų Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika) nustatytas pačias griežčiausias sankcijas, nemotyvuodamas tokio sprendimo. Pareiškėjos vertinimu, jai nebuvo galima taikyti griežčiausių sankcijų, nes visos projekte nustatytos lėšos buvo panaudotos tinkamai pagal projekte numatytas įsigyti investicijas ir už rinkos kainą.

3. Atsakovas NMA su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. vadovaujantis Metodika tarp pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų buvo nustatyti du pagrindiniai rizikos kriterijai: geografinis ir ekonominis ryšiai.

4.2. Paramos gavėjos veikla yra susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, t. y. su automobilių priežiūra, remontu, be to, sutampa EVRK kodai bei veiklos su G. V., V. N., D. V., S. D., D. Ž. (D.) ir V. Š., ir E. V. projektų veiklomis.

4.3. Paraiškoje pareiškėja buvo nurodžiusi kitus EVRK kodus, tačiau 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu patikslino EVRK kodą į tą patį, kaip ir visų kitų paramos gavėjų (G45.20), ir nurodė, jog atliks automobilių kėbulo virinimo paslaugas. Rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ pareiškėjos ir paramos gavėjų atžvilgiu atitinka. UAB „Autoferma“ pagal Juridinių asmenų registro duomenis užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, o EVRK toks pats kaip ir visų paramos gavėjų – 45.20. Nustatyti abu ekonominį ryšį detalizuojantys požymiai: vykdoma tokia pati veikla (pagal tuos pačius EVRK kodus) ir veikiama toje pačioje rinkoje (automobilių priežiūros, remonto).

4.4. NMA gali vadovautis ne vien tokiais elementais kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Sprendime buvo vertinta pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma, kuri pagrindžia nustatytą pažeidimą dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Naujoje Metodikos redakcijoje sukonkretinama, jog esminis požymis, nustatant galimai neteisėtas sąlygas (dirbtinai sukurtas sąlygas), yra sąmoningas veiksmų derinimas dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą. Nagrinėjamu atveju buvo akivaizdu, kad paramos gavėja su kitomis paramos gavėjomis ir UAB „Autoferma“ (jos vieninteliu akcininku T. N.) sukūrė dirbtines sąlygas.

4.5. Atsakovas nesutinka su skundo teiginiu, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklės, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) numatyti priemonės veiklos kompleksiniai tikslai buvo pasiekti, nes dirbtinai išskaidytų aštuonių projektų veikla nepatenka į pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – ir Priemonė) tikslinę sritį. Nagrinėjamu atveju viena didelė įmonė buvo formaliai išskaidyta į devynias mažas, siekiant apeiti ribojimus vienam paramos gavėjui, kurie būtent ir nustatyti tam, kad parama pasiektų tikslinę auditoriją – būtent mažas įmones, ir skatintų jų kūrimąsi kaimo vietovėse. Nei fizinis asmuo T. N., nei juridinis asmuo UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, todėl buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos bei UAB „Autoferma“ veikia toje pačioje rinkoje) išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti didesnę paramą, todėl laikytina, kad objektyvusis kriterijus įrodytas.

4.6. Įgyvendinant pareiškėjos ir paramos gavėjų projektus nebus pasiekiami Reglamento 4 straipsnio a) ir c) punktuose nurodyti tikslai, t. y. įgyvendinant aštuonis paramą gavusius pareiškėjos ir paramos gavėjų projektus nėra skatinamas konkurencingumas, nes paramos gavėjos veikia viena kitą papildydamos, išskaidant vienos įmonės teikiamas paslaugas per devynias, nėra užtikrinama subalansuota teritorinė kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtra, nes aštuoniems projektams skirta parama naudojama vienam ekonominiam vienetui, o tai prieštarauja paramos tikslams ir tik apsunkina kitų smulkių paslaugos tiekėjų steigimąsi toje kaimo vietovėje.

4.7. Egzistuoja ir subjektyvusis elementas, nes yra sąmoningo veiksmų derinimo požymių. Pagrindinis naudos gavėjas yra T. N. ir kaip fizinis asmuo, ir kaip juridinio asmens UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas, vadovas.

4.8. Įvertinus paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, buvo pritaikyta ir papildoma sankcija – paramos neskyrimas pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Nebuvo galimybės taikyti mažesnę sankciją nei visos paramos susigrąžinimas, nes taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas dėl kitų paramos gavėjų.

4.9. Tretieji suinteresuoti asmenys G. V., V. Š., D. D., V. N., E. V., S. D., D. V. pateikė atsiliepimus į pareiškėjos skundą, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo, kuriuo buvo konstatuotas pažeidimas ir pareiškėjai pritaikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

7.1. pareiškėja 2020 m. birželio 15 d. NMA pateikė paraišką Priemonei įgyvendinti.

7.2. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 31 d. NMA pateikė informacijos patikslinimą ir nurodė, kad vykdys veiklą pagal šiuos EVRK kodus: F43.99 – teiks pastatų išorės valymo paslaugas smėliasraute; G45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“ – atliks automobilių kėbulo virinimo paslaugas.

7.3. NMA 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. KM-1602 „Dėl paramos skyrimo“ informavo pareiškėją, kad ji yra patvirtinta paramos gavėja ir jos projektui „Metalo apdirbimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti yra skiriama 37 600 Eur dydžio paramos suma. Rašte taip pat nurodyta, kad nuo Paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos privaloma užtikrinti, jog nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje.

7.4. NMA 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjai išmokėjo 30 080 Eur avansą.

7.5. Pareiškėja 2022 m. sausio 10 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KM-20-1-04844-MP002, prašydama jai išmokėti likusią 7 520 Eur sumą, tačiau atsakovas mokėjimą sustabdė.

7.6. NMA 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą kartu su kitomis paramos gavėjomis G. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03135-PR001), V. N. (projekto Nr. 19VP-KM-19-1-11972-PR001), D. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03603-PR001), S. D. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001), D. Ž. (D.) (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04869-PR001), V. Š. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03482-PR001) ir E. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03131-PR001) sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

7.7. NMA Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos Projektą ir kitų paramos gavėjų projektus sieja geografinis bei ekonominis ryšiai, taip pat yra atitikimas objektyviajam elementui, nes nei T. N., nei UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, tad buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas ir vykdoma veikla, išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti daugiau paramos; bei atitikimas subjektyviajam elementui (sąmoningas veiksmų derinimas: 1. pateikti 8 projektai, siekiant gauti daugiau paramos, veikiant toje pačioje rinkoje; 2. UAB „Autoferma“ reklamuoja, kad vykdo tokias pat veiklas kaip ir paramos gavėjos; 3. UAB „Autoferma“ skelbimuose apie vykdomas veiklas matyti kitų paramos gavėjų projektų vykdymo patalpos; 4. UAB „Autoferma“ pardavė Paramos gavėjai investiciją; 5. T. N., kuris yra UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas ir vadovas, pasirašė su Paramos gavėja patalpų nuomos sutartį, taip pat T. N. yra paramos gavėjos V. N. sūnus; 6. Paramos gavėjos nuomojamos patalpos nuo UAB „Autoferma“ ir paramos gavėjos V. Š. patalpų atskirtos tik raudonų dažų juosta).

7.8. NMA Sprendime nurodė, kad pareiškėjos Projektu ir kitų paramos gavėjų projektais buvo sukurtos neteisėtos sąlygos gauti paramą, pažeidžiant Įgyvendinimo taisyklių 18.12 papunkčio nuostatą – projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje, ir, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 179, 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.14 papunkčiais, 51 punktu, Metodikos 17 punktu, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnio 3 dalimi, Reglamento 60 straipsniu, buvo siūloma pareiškėjos Projektui taikyti sankciją, nurodytą Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte, t. y. susigrąžinti Paramos gavėjai išmokėtą 30 080 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520 Eur paramos sumos pagal prašymą bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

8. Teismas, pasisakydamas dėl geografinio ir ekonominio ryšio, nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina ir šalys neginčija, jog pagrįstai buvo nustatytas vienas elementas – geografinis ryšys, tačiau, pareiškėjos teigimu, šis elementas buvo akivaizdus ir atsakovo turėjo būti nustatytas pirminėje stadijoje. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos argumentus, nurodė, kad dirbtinės sąlygos retai kada išryškėja projektų pradžioje, nes joms nustatyti būtinas kompleksinis vertinimas, reikalinga įvertinti kaip vykdoma veikla, kuri išryškėja tik per tam tikrą laiką vykdant projektus. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog geografinis ryšys buvo nustatytas ne pirminėje stadijoje, kaip teigia pareiškėja, nereiškia, kad jis buvo nustatytas nepagrįstai. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja Projektą įgyvendina tuo pačiu adresu (Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini)) kaip ir tretieji suinteresuoti asmenys (kitos paramos gavėjos), todėl atsakovas pagrįstai nustatė geografinio ryšio kriterijų.

9. Metodikos 2 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyti ekonominį ryšį detalizuojantys požymiai: (1) skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla (pvz., pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), veiklos pavadinimą, išskyrus atvejus, kai projektus vykdo tas pats pareiškėjas arba paramos gavėjas); (2) skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.

10. Pareiškėja nurodė, kad 45.20 klasifikatoriaus kodas iš esmės apima labai daug veiklų, kurios skiriasi, todėl šioje srityje atsiranda savarankiškos viena nuo kitos nesusijusios veiklos, o atsakovo motyvai pagrindžia, jog nėra nustatytas veiklų tapatumas, o tik sąsajumas, tačiau teismas nesutiko su tokiu pareiškėjos vertinimu. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų EVRK kodai (45.20) sutampa, visų paramos gavėjų vykdomos veiklos susijusios su variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, jos tarpusavyje susijusios ir viena kita papildo. Be to, pareiškėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje. Šias aplinkybes patvirtino ir kitų paramos gavėjų paraiškos: V. N. projekto veikla „Automobilių plovimo ir salono valymo paslaugos“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; D. V. projekto veikla „Griovių kasimas ir padangų keitimas kaime“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; G. V. projekto veikla „Automobilių geometrijos atstatymas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; D. Ž. (D.) projekto veikla „Kraštovaizdžio tvarkymas ir automobilių kėbulų meninis skardų lyginimas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; V. Š. projekto veikla „Automobilių dalių dažymas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; E. V. projekto veikla „Automobilių dalių paruošimas dažymui“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“.

11. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja Metodikos 1 priedo 2 punkte nustatytas rizikos kriterijus – ekonominis ryšys (Metodikos 13.2. p.), o pareiškėjos argumentus, jog veiklos nesusijusios, atmetė.

12. Dėl objektyvių ir subjektyvių elementų teismas, be kita ko, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens šioje byloje skundą, nurodė, jog sistemiškai aiškinant Metodikos nuostatas, daryti išvadą, kad pagal Metodikos 7 punktą NMA, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, privalo įvertinti ne tik pagrindinius rizikos kriterijus (geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai), bet gali remtis ir kitais požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad Metodikos 15 punkto taikymas kiekvienu atveju nustačius du pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau nevertinant kitų aplinkybių (požymių), patvirtinančių sąmoningą asmenų veiksmų derinimą, nepagrįstai apribotų Metodikos 7 punkto taikymą bei NMA galimybes įrodyti, jog buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti, todėl, NMA pagrįstai, nustačiusi du rizikos kriterijus, vertino kitus elementus ir bylai reikšmingas aplinkybes“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo ir tai, kad NMA, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte (Metodikos 8 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad NMA nustačiusi, jog paramos gavėjos Projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus, pagrįstai vertino ir Projekto objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad NMA pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja prisidėjo prie naudos gavimo trečiajam asmeniui, dirbtinai sukurdama sąlygas paramai gauti. Pareiškėja, siekdama gauti paramą, sąmoningai derino veiksmus su kitomis paramos gavėjomis – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir kitais asmenimis: 1) Projektą numatė įgyvendinti ir įgyvendina tuo pačiu adresu, tame pačiame pastate, kaip ir kitos paramos gavėjos; 2) pareiškėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje; 3) pareiškėja Paraišką, kaip ir kitos paramos gavėjos, pateikė vienu metu pagal tą patį kvietimą ir priemonę; 4) pareiškėjos ir kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų investicijos, įsigytos už gautas paramos lėšas, papildo vieną kitą ir iš esmės naudojamos tai pačiai veiklai.

14. Teismas, įvertinęs objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, nurodytus Sprendime, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsniu, padarė išvadą, kad projektas konkurencingumo faktiškai neskatina, veiklą buvo sąmoningai išskirta į atskirą projektą, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, prisidedant prie vieno bendro ekonominio vieneto sukūrimo.

15. Administravimo taisyklių 243.1 papunktyje nurodyta, kad pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėja – paramos gavėja, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.12 papunkčio nuostatą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje, todėl, vadovaujantis Administravimo taisyklių 179, 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.14 papunkčiais, 51 punktu, Metodikos 17 punktu, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalimi, Reglamento 60 straipsniu, NMA pagrįstai konstatavo pažeidimą.

17. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjai pritaikytų sankcijų proporcingumo, pažymėjo, kad Sprendime yra nurodyta pakankamai faktinių ir teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, jog pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, todėl NMA Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga. Pareiškėja, nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų, Projekto ir Programos tikslų nepasiekė, o nustatytas pažeidimas laikytinas reikšmingu.

18. Teismo vertinimu, NMA tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. NMA pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir teismas neturėjo jokio pagrindo švelninti pareiškėjai pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 91 str.), todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. 19. Pareiškėja K. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1. Pareiškėja nesutinka su teismo padaryta išvada dėl nustatyto rizikos kriterijaus – ekonominio ryšio, nes tokia išvada nepagrįsta, nemotyvuota galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Pareiškėja, pateikdama skundą, jo III dalies B skyrių paskyrė šio rizikos kriterijaus teisinio reglamentavimo analizei ir vertinimui, o teismas sprendime dėl šių aplinkybių nenurodė jokių motyvų, apsiribodamas iš esmės tik klasifikatoriaus kodu ir nurodymu, jog veikos tarpusavyje susijusios, papildančios, veiklos vykdomos vietoje rinkoje.

20.2. Remiantis Metodika, ekonominio ryšio kriterijus – (projekte (-uose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla) nustatomas pagal rizikos kriterijų detalizuojančius požymius (toliau – RKDP), kurie yra nurodyti Metodikos priedo Nr. 1 pirmoje lentelėje. Nustatant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, būtina vertinti ir rizikos kriterijų papildančius elementus (toliau – RKPE), kurie nurodyti Metodikos 1 priedo 2 lentelėje. Tam, kad nustatyti ekonominio ryšio pagrindinį rizikos kriterijų (toliau – PRK), užtenka nustatyti bent vieną RKDP. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kurį iš dviejų RKDP ar abu nustatė atsakovas ir kaip jie buvo nustatyti ir pagrįsti. Pagal Metodikoje nurodytą pirmą RKDP reikia nustatyti, jog projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla ir kaip pavyzdys, nurodytas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius arba veiklos pavadinimas. Pareiškėjos projektas yra susijęs su dvejomis veiklomis: mobiliu smėliasraučiu valymu ir stacionariomis automobilio kėbulo dalių suvirinimo paslaugomis. Mobilus smėliasrautis valymas, lyginant su kitų paramos gavėjų vykdomomis veiklomis, yra visiškai nesusijusi veikla ir neatitinka jokio RKDP, o atsakovas ir teismas priimtame to visai nevertino.

20.3. Pagal Projektą pareiškėjos vykdoma veikla yra automobilio kėbulo dalių suvirinimas, kuri pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“. Šis klasifikatorius sutampa su kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų vykdomų veiklų Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, bet toks tik klasifikatorių sutapimas nėra pagrindu pripažinti, jog nustatytas pirmame punkte nurodytas RKDP, nes šioje vietoje būtina nustatyti, jog tai tokia pat veikla. Sprendime yra nurodyta, jog pareiškėjos veikla yra susijusi su kitų paramų gavėjų veiklomis, nes iš esmės sutampa klasifikatoriai. Tokie motyvai pagrindžia, jog nėra nustatytas veiklų tapatumas, o tik sąsajumas, o tai nėra pagrindu nustatyti pirmą RKDP.

20.4. Teismas, spendime pacitavęs Metodikoje nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023, padarė neapgrįstą išvadą, jog atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjos projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus, pagrįstai vertino ir Projekto objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte. Supažinus su Metodikoje nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvadą, jog jis nėra aiškus ir nuoseklus dėl galimo tam tikrų naudojamų sąvokų nenuoseklumo ir neišaiškinimo. Iš esančio teisinio reglamentavimo nėra visiškai aišku, kuriais atvejais būtina vertinti objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus bei, kaip sisteminio aiškinimo atveju turi būti suprantamas Metodikos 7 punktas, t. y. ar jame nurodomi savarankiški pagrindai, nustatant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, ar tai tik papildomi „požymiai“, kurie gali būti nustatomi papildomai prie jau privalomai nustatytų pagrindinių rizikos kriterijų, ir ar tokiu atveju turi būti vertinami objektyvieji ir subjektyvieji elementai.

20.5. Metodikos nurodytų sąlygų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog projekto administravimo ir priežiūros stadijoje vertintojui būtina atlikti vertinimą pagal pagrindinius rizikos kriterijus (Metodikos 13 p.). Tuo atveju, jeigu nustatomi ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijai, turi būti registruojamas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas, kurio metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvus elementai, kaip nurodyta Metodikos 8 punkte (Metodikos 14 p.). Tuo atveju, jeigu projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba projektas atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, bet pritrūksta įrodymų konstatuojant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, toks projektas pažymimas kaip rizikingas dėl galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti (Metodikos 15 p.). Metodikos 7 punktas ir jame nurodyti požymiai gali ir turi būti nustatomi tik papildomai prie pagrindinių rizikos kriterijų ir vien tik jais, kaip savarankišku pagrindu, negalima remtis nustatant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, nes tai nurodo Metodikos 8 punktas, kuriame išvardinta, kuo remiantis nustatomos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti, t. y. objektyvių ir subjektyvių elementų nustatymas yra tik privaloma papildoma sąlyga pažeidimui konstatuoti, bet nėra savarankiškos sąlygos pažeidimui konstatuoti.

20.6. Susipažinus su Sprendimu ir teismo sprendimu matyti, jog buvo nustatyti du rizikos kriterijai, iš kurių pareiškėja ginčija vieną dėl anksčiau nurodymų motyvų, tokiu būdu, netgi ir nustačius du rizikos kriterijus pagal anksčiau nurodytą Metodikoje nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjos vykdome projekte vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus.

20.7. Teismas nutylėjo aplinkybę, jog Sprendime nėra motyvų, kaip buvo nustatyti objektyvieji kriterijai, ir siekdamas pagrįsti Sprendimo teisėtumą, pats už atsakovą ėmėsi vertinti ir nustatinėti šiuos kriterijus. Teismas aiškiai neatribojo šių elementų, o išdėstė faktines aplinkybes su jų subjektyviu vertinimu ir padarė išvadą, jog anksčiau nurodytos aplinkybės pagrindžia abiejų elementų (objektyvaus ir subjektyvaus) buvimą detaliau to nemotyvuodamas. Įvertinus Sprendime ir teismo sprendime nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, galima spręsti, jog nebuvo nustatyta ir įrodyta kokių Reglamento 4 straipsnyje nurodytų tikslų nebus galima pasiekti įgyvendinant projektą, todėl nebuvo nustatyti ir įrodyti objektyvūs elementai.

20.8. Pareiškėja nesutinka su Sprendime ir teismo sprendime nurodytomis išvadomis, jog yra nustatyta viena iš sąlygų – sąmoningas veiksmų derinimas. Atsakovas ir teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog Projektas vykdomas kaimo vietovėje, kurioje yra sąlyginai nedidelis potencialių pirkėjų ir pardavėjų kiekis, maža rinka, asmenis sieja giminystės ir kitokie ryšiai. Vykdant pirkimus Projekte nebuvo reikalavimų juos atlikti skelbiant viešuosius pirkimus. Bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, jog sudarant sandorius jų vertė neatitiko rinkos vertės, būtų kilusių abejonių dėl šių sandorių realumo, tikrumo, nebūtų nustatytos ir rastos įgytos prekės ar atlikti darbai, kas leistų padaryti išvadas apie poreikį priimti šioje byloje ginčijamą Sprendimą. Teismas sprendime, nepaaiškinęs savo išvadų motyvų bei tik nurodęs faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą apie subjektyvųjį elementą, nes yra sąmoningo veiksmų derinimo požymių.

20.9. Susipažinus su Sprendimu matyti, jog atsakovas pritaikė pareiškėjai Sankcijų taikymo metodikoje numatytas iš esmės pačias griežčiausias sankcijas, nemotyvuodamas tokio sprendimo, kaip tai yra numatyta Sankcijų taikymo metodikoje, nevertindamas paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumo, masto, trukmės ir pasikartojimo, o tiesiog nurodydamas Sprendime nustatytas ir pareiškėjos ginčijamas aplinkybes. Pareiškėjai nebuvo galima taikyti griežčiausių sankcijų atsižvelgiant į tai, kad visos projekte numatytos lėšos buvo panaudotos tinkamai pagal projekte numatytas įsigyti investicijas ir už rinkos kainą. Laiku buvo pradėta vykdyti projekte numatyta veikla, įdarbinti darbuotojai, jiems mokamas darbo užmokestis ir pildomi visi dokumentai. Visi projekte daromi pakeitimai buvo iš anksto derinami su atsakovu. Taip pat atsakovas, atvykęs nepranešus, rado visą įrangą, įsigytą už paramos lėšas, paramos gavėjos veiklos vykdymo vietoje. Tai laikoma, kad iki atsakovo neigiamo sprendimo, daugiau nei 11 mėnesių pagal visus reikalavimus ir numatytus projekto verslo plane išlaikytus rodiklius buvo vykdoma veikla. Tokiu būdu, netgi nustačius galimus pareiškėjos padarytus pažeidimus, Sprendime paskirtos iš esmės pačios griežčiausios sankcijos neatitinka Sankcijų taikymo metodikos reikalavimų, todėl Sprendimas ir šiuo pagrindu turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

21. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. NMA vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus bei jų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius bylos aspektus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, dar nereiškia, kad teismas nevertino pareiškėjos argumentų ir nepagrįstai priėmė sprendimą.

23. NMA Sprendime detaliai nurodyti nustatyti faktai ir aplinkybės, kurias įvertinus, pareiškėjai taikyta sankcija. Iš NMA Sprendimo matyti, kad, atlikus pažeidimo tyrimą, vadovaujantis Metodika, tarp pareiškėjos ir paramos gavėjų buvo nustatyti du pagrindiniai rizikos kriterijai, t. y. geografinis ir ekonominis ryšiai. Apeliaciniame skunde pareiškėja neginčija NMA nustatyto geografinio ryšio tarp pareiškėjos ir paramos gavėjų, todėl apie jį detaliau nenurodoma. Šis kriterijus išsamiai nurodytas skundžiamame NMA Sprendime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SKP-53 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamu Sprendimu nuspręsta susigrąžinti pareiškėjai išmokėtą 30 080,00 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520 Eur paramos sumos bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, padarė išvadą, jog Sprendime nurodyta pakankamai faktinių ir teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, o jos atžvilgiu pritaikyta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga.

25. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog atmesdamas jos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2020 m. birželio 15 d. NMA pateikė paraišką Priemonei įgyvendinti. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 31 d. NMA pateikė informacijos patikslinimą ir nurodė, kad vykdys veiklą pagal šiuos EVRK kodus: F43.99 – teiks pastatų išorės valymo paslaugas smėliasraute; G45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“ – atliks automobilių kėbulo virinimo paslaugas. NMA 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. KM-1602 „Dėl paramos skyrimo“ informavo pareiškėją, kad ji yra patvirtinta paramos gavėja ir jos projektui „Metalo apdirbimas“ įgyvendinti yra skiriama 37 600 Eur dydžio paramos suma. Rašte taip pat nurodyta, kad nuo Paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos privaloma užtikrinti, jog nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje. NMA 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjai išmokėjo 30 080 Eur avansą.

28. NMA, įtarusi, kad pareiškėja, paramos gavėja, įgyvendindama projektą, padarė pažeidimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuris iš esmės grindžiamas išvada, jog pareiškėja, paramos gavėja, įgyvendindama projektą su kitomis paramos gavėjomis (G. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03135-PR001), V. N. (projekto Nr. 19VP-KM-19-1- 11972-PR001), D. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03603-PR001), S. D. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001), D. Ž. (D.) (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04869-PR001), V. Š. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1- 03482-PR001) ir E. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03131-PR001)), sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

29. Taigi, kaip matyti iš nurodytų ginčo aplinkybių, ši administracinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo plačiąja prasme yra dalis administracinio ginčo tarp NMA ir šios nutarties 28 punkte nurodytų paramos gavėjų (pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų) dėl paramos susigrąžinimo ir sankcijų taikymo, ginčo dalyku esant aplinkybei, jog paramos gavėjai, remiantis jų tarpusavyje nustatytais ryšiais, sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti.

30. Todėl šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-2077-575/2023, kurioje buvo sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjos S. D. (šioje byloje turinčios trečiojo suinteresuoto asmens statusą) skundą dėl iš esmės analogiško NMA sprendimo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-2019-525/2023, kurioje buvo sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjos G. V. (šioje byloje turinčios trečiojo suinteresuoto asmens statusą) skundą dėl iš esmės analogiško NMA sprendimo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-1125-442/2024, kurioje buvo sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjos D. Ž. (D.) (šioje byloje turinčios trečiojo suinteresuoto asmens statusą) skundą dėl iš esmės analogiško NMA sprendimo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. liepos 9 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-385-463/2025, kurioje buvo sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjos E. V. (šioje byloje turinčios trečiojo suinteresuoto asmens statusą) skundą dėl iš esmės analogiško NMA sprendimo. Visose paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose pareiškėjų skundai buvo netenkinti, o NMA sprendimai palikti galioti.

31. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024).

32. Šiuo atveju įvertinus tai, jog, kaip minėta, paramos gavėjų (pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, inter alia S. D., G. V., D. Ž. (D.) ir E. V.) situacija fakto ir teisės požiūriu yra iš esmės identiška, atsižvelgtina į šios nutarties 30 punkte nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuluotus šiai bylai reikšmingus išaiškinimus, nenukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicijos ginčo klausimu. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas ir šios nutarties 30 punkte nurodytose administracinėse bylose ginčijami administraciniai sprendimai yra grindžiami identiškomis faktinėmis aplinkybėmis.

33. Minėta, kad NMA, įtarusi, kad pareiškėja, paramos gavėja, įgyvendindama projektą, padarė pažeidimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuris iš esmės grindžiamas išvada, jog pareiškėja, paramos gavėja, įgyvendindama projektą su kitomis paramos gavėjomis (G. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03135-PR001), V. N. (projekto Nr. 19VP-KM-19-1- 11972-PR001), D. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03603-PR001), S. D. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001), D. Ž. (D.) (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04869-PR001), V. Š. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1- 03482-PR001) ir E. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03131-PR001)), sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023 konstatuota, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. SKP-56 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ yra nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja S. D. kartu su kitomis paramos gavėjomis G. V., K. A. (Ž.), V. N., D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2019-525/2023 buvo nustatyta, kad, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja G. V. ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje. Taip pat, bylos duomenys patvirtina, jog visų paramos gavėjų veiklos vykdomos pastatuose, kurie yra tame pačiame žemės sklype, vienas šalia kito ir nors paramos gavėjos patalpos yra atskirtos nuo kitų paramos gavėjų naudojamų patalpų sienomis, yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į paramos gavėjų E. V. ir V. N. patalpas, paramos gavėjos patalpose vandens nėra, ji naudojasi T. N. nuotekų šalinimo įrenginiais. Nurodytos aplinkybės, jog šiuo atveju nustatyti Metodikos 1 priedo 1 lentelės 2 eilutėje įtvirtinti rizikos kriterijaus požymiai, todėl pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja Metodikos 1 priedo 2 eilutėje nurodytas rizikos kriterijus – ekonominis ryšys.

36. Teisėjų kolegija, remdamasi prejudiciniais faktais, nustatytais minėtomis įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju NMA Sprendimu buvo pagrįstai konstatuotas padarytas pažeidimas, nes teikiant Projektą buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą.

37. Pagal Metodikos 17 punktą paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika).

38. Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijos metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

39. Pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą ir tuo pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 23.14 punktą. Jai skirta poveikio priemonė yra numatyta teisės akte (Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktas).

40. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumu bei tinkamai taikydamas teisės normas, reguliuojančias sankcijos skyrimą, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjai paskirta pagrindinė sankcija yra proporcinga, taip pat, kad pagrįstai taikyta ir papildoma sankcija.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sankcijų skyrimo pripažinti nepagrįstomis, nes sankcijos skirtos tokio dydžio bei pobūdžio, kaip numatyta teisės aktuose. Pareiškėjai NMA pritaikė sankciją, įvertinus tai, jog pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Taigi visų lėšų grąžinimas yra teisinga, pagrįsta bei proporcinga priemonė nustatytam pažeidimui.

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

43. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis