962242eb-e129-47aa-8060-8f62f833f90d · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                     Civilinė byla Nr. e2S-527-440/2016                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03108-2016-3                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3.;3.6.1.1.;3.1.14.8.2.;3.3.2.4.;                                                    (S)                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 6 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,           teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4156-1003/2016 pagal ieÅ¡kovo I. G. ieÅ¡kinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, iÅ¡vadÄ teikianti Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas iÅ¡nagrinėjęs,           n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas I. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ A. G. ir I. G. santuokÄ , akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės A. G. kaltės; nustatyti nepilnamečių dukterų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ R. G., A. G. po 45 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo iki vaikų pilnametystės; padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.                                    II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo I. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

3. Byloje reiÅ¡kiami reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo, Å¡i byla turi tarptautinį elementÄ , todėl teismas sprendė, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Teismas rėmėsi reglamento „Briuselis IIa“ 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsniu, kuris reglamentuoja, kad bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikcijÄ turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Kadangi tiek atsakovės A. G., tiek Å¡alių nepilnamečių vaikų R.

G., A. G. gyvenamoji vieta yra Å vedijos Karalystėje, ten jos gyvena ir mokosi, teismas sprendė, jog Å¡i byla yra teisminga Å vedijos Karalystės teismams. Papildomai teismas pažymėjo, kad atsakovė A. G. 2015-03-16 yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ Å vedijÄ .                      III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas I. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:     4.1. Apelianto įsitikinimu, teismas nesiaiÅ¡kino civilinės bylos tarptautinio elemento reikÅ¡mės teismingumui bei taikytinai teisei. Teismas privalėjo atskirti visus byloje keliamus reikalavimus ir kiekvienam jų atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementÄ , susijusiÄ valstybę ir taikytinÄ teises aktų grupę, tačiau savo nutartyje dėl atskirų ieÅ¡kinio elementų nepasisakė. Teismas nesirėmė Å¡alių nuolatine gyvenamÄ jÄ vieta vertinant tai, kad atsakovė iki 2016-03-16 gyveno Lietuvoje, neatsižvelgė, kad turtas ir kreditoriai yra Lietuvoje.

Vien aplinkybė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį priimti ir dėl to teismas skundžiamojoje nutartyje nepasisakė, netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK ) 2.12 straipsnio 1 dalį. Teismas, aiÅ¡kindamas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos kriterijų, nepagrįstai rėmėsi atsakovės deklaruotu iÅ¡vykimu į Å vedijÄ . Be to, atsakovė iÅ¡skirtinai savo teises sieja su nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje.

Teismas nesiaiÅ¡kino ir netaikė jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygų, kuriems egzistuojant jurisdikcija spręsti tėvų pareigų klausimÄ suteikiama teismui turinčiam jurisdikcijÄ spręsti santuokos nutraukimo bylÄ .   Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas bylos, turinčios užsienio elementÄ , teismingumo nustatymo klausimas. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsisakyti priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismui.

6. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas I. G., atsakovė A. G. ir Å¡alių nepilnametės dukros A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos piliečiai. IeÅ¡kovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Å iuo metu atsakovė su dukromis gyvena Å vedijos Karalystėje. Gyventojų registro centro duomenis atsakovė A. G. 2015-03-16 deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Å vedijÄ . Ginčo, jog Å¡alių ir jų nepilnamečių dukterų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Å vedijos Karalystėje, ir kad nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, nėra. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje yra reiÅ¡kiami tokie reikalavimai:

1) dėl šalių santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės;

2) dėl šalių nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo;

3) dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo;

4) dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo;

5) dėl neturtinės žalos priteisimo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare – Å vedijos Karalyste, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“) nuostatomis. Lietuvos Respublikai daugiaÅ¡alės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos SÄ jungos nare, Europos SÄ jungos institucijų priimti reglamentai yra privalomi ir taikomi tiesiogiai. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, t. y., arba kreiptis pagal Å¡alių bendrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯ Jungtinės Karalystės kompetentingÄ teismÄ (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų Å¡alių pilietybę - į Lietuvos teismÄ (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas).

Kadangi ieÅ¡kovas kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , Å¡is turi jurisdikcijÄ nagrinėti reikalavimÄ dėl Å¡alių santuokos nutraukimo iÅ¡ esmės. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Å iaulių apylinkės teismui.

8. Reglamentas „Briuselis II bis“ nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. IeÅ¡kinio reikalavimų dėl Å¡alių santuokoje įgyto turto padalijimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau paminėti reikalavimai buvo pateikti kartu su reikalavimu nutraukti santuokÄ , nesant bendrų tarptautinės privatinės teisės normų spręsti jurisdikcijos klausimus dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, vadovaujantis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, sprendžiama, kad ieÅ¡kinio reikalavimai dėl Å¡alių santuokoje įgyto turto padalijimo, ir dėl neturtinės žalos priteisimo turi bÅ«ti nagrinėjami kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, t. y. Å iaulių apylinkės teisme.

9. Reglamentas „Briuselis II bis“ yra taikomas civilinėms byloms, susijusioms su santuoka ir tėvų pareigomis (Reglamento „Briuselis II bis“ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 2 straipsnio 7 punktÄ tėvų pareigos apibrėžiamos kaip „visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galiÄ turinčiu susitarimu“. IeÅ¡kinio reikalavimai dėl Å¡alių nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų.

Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis įtvirtina reikalavimų dėl tėvų pareigų bendrÄ jÄ jurisdikcijos nustatymo taisyklę – reikalavimai dėl tėvų pareigų turi bÅ«ti nagrinėjami valstybės teismuose pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kadangi Å¡alių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta yra Å vedijos Karalystėje, todėl pagal bendrÄ jÄ taisyklę, Å¡ios valstybės teismas bÅ«tų kompetentingas nagrinėti ieÅ¡kinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.

Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrÄ jÄ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, iÅ¡imtis (jurisdikcijos prorogacija). Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikcijÄ nagrinėti santuokos nutraukimo bylÄ , tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu:

a) bent vienas iÅ¡ sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylÄ savo žinion, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio reikalavimai dėl Å¡alių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo gali bÅ«ti nagrinėjami Å iaulių apylinkės teisme kartu su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, nustačius jurisdikcijos prorogacijos taikymo sÄ lygas.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti ieškinį spręsti dėl jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybės. Pareiga išsiaiškinti, ar kitas sutuoktinis (atsakovė) sutinka, kad reikalavimai dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo būtų nagrinėjami Šiaulių apylinkės teisme tenka šiam teismui. Pažymėtina, kad atsakovės pritarimas jurisdikcijos prorogacijai gali būti įforminamas raštu, pareiškiamas teismo posėdžio metu ar gali būti išreiškiamas konkliudentiniais veiksmais, atsakovei nepareiškus prieštaravimo dėl jurisdikcijos prorogacijos.

Nustatyti, ar atsakovė pritarė, kad paminėti reikalavimai gali bÅ«ti nagrinėjami kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, ar ne, diskrecijos teisė paliekama bylÄ nagrinėjančiam teismui. Be to, svarbus yra ne tik atsakovės pritarimas, teismas privalo atkreipti dėmesį į tai, kad minėtų reikalavimų nagrinėjimas santuokos nutraukimo byloje turi labiausiai atitikti vaiko interesus. Teismas turi įvertinti, kaip bus iÅ¡klausyta vaiko nuomonė, ar bus surinkti objektyvÅ«s duomenys apie vaiko gyvenimo sÄ lygas, ar Å¡iuos duomenis galės pateikti pačios Å¡alys, ar duomenys bus renkami teismo iniciatyva, duomenų gavimo iÅ¡laidas ir kt.

Paaiškėjus, kad jurisdikcijos prorogacija negalima ir Šiaulių apylinkės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, šie ieškinio reikalavimai paliktini nenagrinėti CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

10. IeÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (IÅ¡laikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrÄ jÄ jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl iÅ¡laikymo gali bÅ«ti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai).

Pagal IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio c punktÄ (pagalbinė (Å¡alutinė) jurisdikcija) jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pav., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Å i taisyklė negali bÅ«ti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

Kadangi nagrinėjamoje byloje abi bylos Å¡alys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, ieÅ¡kovas turėjo teisę pasirinkti su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl iÅ¡laikymo priteisimo kreiptis į Å vedijos Karalystės teismÄ , arba pagal pagalbinės (Å¡alutinės) jurisdikcijos taisyklę – į Lietuvos teismÄ , kuriame yra nagrinėjama Å¡alių santuokos nutraukimo byla. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo yra teismingas Å iaulių apylinkės teismui.

11. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu laikytina, kad Å iaulių apylinkės teismui yra teismingi ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Å¡alių santuokos nutraukimo Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu, reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio c punkto pagrindu, o reikalavimai dėl Å¡alių santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo turi bÅ«ti nagrinėjami Å iaulių apylinkės teisme santuokos nutraukimo byloje, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis). IeÅ¡kinio reikalavimai dėl Å¡alių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo gali bÅ«ti nagrinėjami Å iaulių apylinkės teisme Å¡alių santuokos nutraukimo byloje tik esant jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygoms, nustatytoms Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje. Pareiga nustatyti jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygų buvimÄ tenka pirmosios instancijos teismui.

12. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aukščiau nurodytų reglamentų nuostatas, todėl neteisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnis 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo I.

G. ieÅ¡kinio atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims.                                                                                                                                            Teisėja                                                                                                       Vilija Valantienė                                                                                 Â