96216e4a-eb01-4591-aa45-cb1e772b2f1f · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-497/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21440-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; (S) 1.2.20.13;1.2.25.6; 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei, nuteistajam R.

K. ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorės RÅ«tos Å ipkauskienės ir nuteistojo R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-15 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė R. K. paskirta – 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Pagal BK 243 straipsnį R. K. išteisintas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 68 straipsniu R.

K. uždrausta 4 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ R. K. valstybės naudai konfiskuota automobilio „Audi Allroad“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 2066 eurų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. K. 2019-05-22 apie 20.28 val. Vilniuje, KaračiÅ«nų gatvėje, prie Tapelių ežero 2-ojo paplÅ«dimio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi Allroad“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams patikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Å iais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

2. R. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-05 nuosprendį privalėdamas atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, tyčia nevykdė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2019-05-22, apie 20.28 val., Vilniuje, KaračiÅ«nų g., prie Tapelių ežero 2-ojo paplÅ«dimio, vairavo automobilį „AUDI Allroad“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Å iais savo veiksmais R. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje. II. Apeliacinių skundų argumentai 3. Prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodoma: 3.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, kad R. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 243 požymių, o būtent - sistemingumo ar piktybiškumo ir pakankamo veikos pavojingumo, kad ji būtų nusikalstama, nesilaikė reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. 3.2.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , iÅ¡vadai, kad asmuo vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numatyta BK 243 straipsnyje, bÅ«tina nustatyti veiksmų piktybiÅ¡kumÄ arba sistemingumÄ (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018-11-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.lA-671-873/2018; 2018-10-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-211/2018). Tai pat teismų praktikoje pažymėta, jog tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - pažeidimas, turi bÅ«ti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). 3.3.

R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-05 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbÄ ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , automobilio konfiskavimas, nuosprendis įsiteisėjo 2018-05-25. 2018-05-11 R.

K. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 str. 1 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d. dėl to, kad jis, ties ŽirmÅ«nų g. 107, Vilniuje, vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo, važiuodamas atbulomis nepamatė gale stovėjusio automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra. 2018-05-30 nutarimu už Å¡ių administracinių nusižengimų padarymÄ R.

K. skirta 300 Eur bauda. 2016-09-21 R. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ATPK 127 str. 3 d., 130(2) str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. dėl to, kad jis apie 18.39 val., Vilniuje, Karačiūnų gatvėje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinktu greičiu, neturėdamas teisės vairuoti, taip pat neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, elgėsi neatsargiai, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eimo įvykio metu apgadintas vairuojamas automobilis ir nulaužtas medis.

Vairavo transporto priemonę neblaivus, kai buvo baustas už ATPK 127 str. 3 d. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra. 2016-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už Å¡ių administracinės teisės pažeidimų padarymÄ R. K. skirta 1448 Eur bauda ir daiktų konfiskavimas. IÅ¡ Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus individualaus probuojamojo R. K. priežiÅ«ros plano 2018-06-20 Nr. 998 matyti, kad nuo 2018-06-04 vykdoma R.

K. priežiÅ«ra, pastarasis pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo sÄ lygomis, tame tarpe – visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, t.y. iki 2019-05-25, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, ir paskirtÄ ja baudžiamojo poveikio priemone – nevairuoti transporto priemonių iki 2021-05-25. Å ios aplinkybės patvirtina, kad R. K. sÄ moningai ir piktybiÅ¡kai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones draudimo. 3.4.

Skunde taip pat teigiama, kad R. K. piktybiÅ¡kas elgesys nevykdant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pasireiÅ¡kia ir tuo, kad R. K. nenuvažiavo toliau tik dėl to, kad automobilis nepajudinamai buvo užšokęs ant atitvaro į Tapelių ežero 2-Ä jį paplÅ«dimį, kÄ ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytojai I. S., A. K., E. M., L. S.. 3.5. Skunde prokurorė teigia, kad anksčiau taikytos administracinės nuobaudos taip pat patvirtina, kad kitomis priemonėmis R. K. elgesiui poveikis nepasiektas ir jis pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, jog jam turėtų bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 243 straipsnyje.

R. K. piltybiÅ¡kumÄ patvirtina ir tai, kad jis transporto priemonę vairavo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai jam 3 metams buvo uždrausta tai daryti, bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus ir atsisakė tikrintis neblaivumÄ (kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, galvojo, kad už tai dar nenumatyta baudžiamoji atsakomybė).

4. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-07-15 nuosprendį ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Skunde nuteistasis nurodo, kad: 4.1. nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija. Teismas byloje taikė sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nustatomoje dalyje nurodė, jog jis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas reiÅ¡kia, kad jis kaltę pripažino.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad kaltininko prisipažinimas ir gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normÄ , reglamentuojančiÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimÄ . 4.2. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo asmenybę sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ . Nors jis nėra sukÅ«ręs Å¡eimos, tačiau gyvena faktinėje santuokoje, turi mažametį vaikÄ (7 metų), kuris Å¡iuo metu gyvena su mama, tačiau jis prisideda prie jo iÅ¡laikymo ir auklėjimo.

Dirba pagal verslo liudijimÄ gauna legalias pajamas ir moka valstybei privalomuosius mokesčius. Be to, po Å¡io nusikaltimo padarymo yra užsiregistravęs į alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų žalos žmogaus organizmui kursus. Å i aplinkybė rodo jo pasiryžimÄ atsikratyti žalingų įpročių ir daugiau nepažeidinėti įstatymų. 4.3. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, kurios numato galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ne tik pirmÄ kartÄ nuteistiems asmenims ar asmenims, kurie nusikaltimÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Jo padarytas nusikaltimas nesunkus, nepataisomų pasekmių nesukėlė . Nors jis buvo teistas už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ ir bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau iki bausmės pabaigos buvo likusios tik trys dienos. Apelianto nuomone svarbu tai, kad automobilį jis vairavo ne judrioje gatvėje, o miÅ¡ke, todėl pavojaus niekam nesukėlė, be to, pavažiavo trumpÄ atstumÄ , todėl jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad jis turėtų bÅ«ti izoliuotas nuo visuomenės. 4.4.

Skunde taip pat nurodoma, kad atidėjus bausmės vykdymÄ , nuteistasis yra kontroliuojamas Probacijos tarnybos, o tai kaip tik įpareigoja elgtis atsakingai ir nepažeidinėti įstatymų. Per jam paskirtÄ ankstesniu nuosprendžiu bausmės vykdymo atidėjimÄ jis jokių pažeidimų nepadarė, be to jam paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat turės auklėjamÄ jÄ reikÅ¡mę. Apeliantas teigia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir netaikant jam realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokurorės ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmetami. Dėl prokurorės skundo 5. Prokurorė nuosprendį skundžia dalyje dėl R. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 243 straipsnį. IÅ¡ prokurorės skundo argumentų matyti, jog ji nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis, kad R. K. veiksmuose nenustatytas sistemingumas bei jo veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas vengęs atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad jo atžvilgiu taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Teismų praktikoje kriterijus, apibÅ«dinantis Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

7. Kolegija iÅ¡nagrinėjusi byloje nustatytas aplinkybes pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms iÅ¡vadoms, kad R. K. veiksmai nebuvo sistemingi ir nelaikytini tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Prokurorė teiginius, apie R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo sistemingumÄ , grindžia tuo, kad R. K. ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka už nusižengimus kuriuos padarė vairuojant automobilį. R. K. baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas buvo taikytas pagal 2018-03-05 nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2018-05-25.

IÅ¡ administracinių nusižengimų registro matyti, kad R. K. 2018-05-11 padarė administracinius nusižengimus, numatytus ATPK 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje, už kÄ jam buvo paskirta administracinė nuobauda, taigi nusižengimas padarytas dar nuosprendžiui neįsiteisėjus. Taip pat prokurorė savo skunde nurodo, kad R. K. 2016-09-21 buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130(2) straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, tačiau Å¡iuos nusižengimus R.

K. padarė apskritai iki baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

8. Kolegija sprendžia, kad vien tik 2019-05-22 įvykis, kuomet R. K. atsisakė tikrintis blaivumÄ ir skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį yra nepakankamas pagrindas R. K. traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, kadangi tai neatitiktų formuojamos praktikos Å¡iose bylose.

9. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. R. A. nusižengimų registro duomenimis R. K. už tai, kad 2019-05-22 vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo civilinės atsakomybės draudimu neapdraustÄ transporto priemonę bei vairuodamas nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir užvažiavo ant kelyje esančių kuoliukų, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ir 423 straipsnio 1 dalį, 2019-06-10 nutarimu paskirta 420 Eur bauda.

Dėl nuteistojo R. K. skundo 10. Apeliantas savo kaltės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs veikÄ , neteisingai vertino jo asmenybę ir nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, tai yra paskyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

11. Apeliantas teigia, kad teismas priėmęs sprendimÄ byloje atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kuris galimas tik asmeniui pripažįstant savo kaltę, tuo pačiu turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – tai yra, kad asmuo prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.

12. Tai, kad R. K. pirmosios instancijos teisme pripažino kaltu toje dalyje, kurioje jis buvo kaltinamas pagal 2811 straipsnio 1 dalį, buvo pagrindas atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad toks prisipažinimas visais atvejais turi bÅ«ti pripažįstamas ir kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Asmens prisipažinimas ir gailėjimasis atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tik tuomet, kai asmuo kaltę pripažįsta bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismų praktikoje formuluojama taisyklė, kad asmens prisipažinimas atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tik tuomet, kai asmuo kaltę pripažįsta savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2010, 2K-7-107/2013 ir kt.). IÅ¡ bylos matyti, kad R. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino (b. l. 56, 66).

Todėl pagrindo pripažinti, kad yra ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra.

13. Kolegija sutinka su skunde nurodytu argumentu, kad ta aplinkybė, jog asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nusikalstama veika įvykdyta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nedraudžia BK 75 straipsnio nuostatas taikyti dar kartÄ , tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas ne visais atvejais.

14. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė analogiÅ¡kÄ veikÄ . IÅ¡ byloje esančių R.

K. charakterizuojančių duomenų, nustatyta, kad R. K. teisiamas 5 kartÄ , iÅ¡ administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad daug kartų baustas administracine tvarka, du kartus buvo baustas administracine tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam, taigi, nei jam skiriamos baudos, nei transporto priemonių konfiskacijos, o ir laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, poveikio nepadarė. Nors apeliantas teigia, kad teismas nepakankamai vertino tokias aplinkybes, kaip, kad jis dirba, iÅ¡laiko vaikÄ bei yra užsiregistravęs į anoniminių alkoholikų grupę (pastarÄ jÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra), tačiau vien Å¡ios aplinkybės gretinant jas su anksčiau aptartomis nėra pakankamos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

15. ReikÅ¡mingomis nėra laikomos ir skunde nurodytos aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė likus trims dienoms iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, vairavo nejudrioje gatvėje, toli nevažiavo, kadangi kaip jau minėta, net ir tai, kad asmuo nusikalto bausmės vykdymo metu nėra aplinkybė draudžianti taikyti BK 75 straipsnį, o tai kad apeliantas važiavo nejudrioje gatvėje, toli nenuvažiavo nė kiek nemenkino jo veiksmų pavojingumo, kadangi iÅ¡ įvykio vietos jis neiÅ¡važiavo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl to, kad jo vairuojamas automobilis pakibo ant įkastų kuoliukų. Å ias aplinkybes patvirtino įvykio vietoje buvę asmenys liudytojai I. S., A. K., A. M., L. S. ( b.l. 25, 27–28, 30–31, 33–34).

16. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad R. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė turi bÅ«ti atliekama pataisos namuose. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimu bausmę atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . R. K. nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Ä®vertinus nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobÅ«dį kolegija sprendžia, kad bausmę atliekant pataisos namuose nuteistojo padėtis bus suvaržyta labiau nei to reikia bausmės tikslams pasiekti bei gali neigiamai įtakoti jo asmenybę. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalį, atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Įstatyme numatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai (BVK 91 straipsnis) suteikia asmeniui galimybes dirbti, palaikyti socialinius santykius, bei gydytis priklausomybės ligas.

17. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra pašalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi bÅ«ti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas bÅ«tų iÅ¡ esmės neteisingas ir dėl to bÅ«tų pažeistos konstitucinės vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Remiantis iÅ¡dėstytu kolegija savo iniciatyva iÅ¡taiso netinkamai iÅ¡spręstÄ bausmės atlikimo vietos klausimÄ ir nustato, kad R. K. bausmę nustato atlikti atvirojoje kolonijoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu n u t a r i a : nuteistojo R. K. ir prokurorės apeliacinius skundus atmesti . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-15 nuosprendį pakeisti, R. K. parinktÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti atvirojoje kolonijoje. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Kolegijos pirmininkas Audrius Cininas Teisėjai Gintaras Dzedulionis Jurgita Kolyčienė