2025-11-05 Nr. AB-19263-3-61-3-05056-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1334-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05056-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. N. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Y. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 25S192673 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Išsiuntimo vykdymas pavedamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT); 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 bei 35 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl jį priėmė.

Įvertinęs ginčui aktualias ABTĮ 70 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, vertindamas argumentus, dėl kurių, pareiškėjo manymu, turėtų būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, grįsdamas tuo, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taigi išsiuntimas iš šalies yra realus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, be to, skunde aptarta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog išvykus į kilmės valstybę, t. y. (duomenys neskelbtini), gresia nepataisoma žala, prilygstanti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio pažeidimui, o pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) institucijoms yra žinoma ir dėl to kyla grėsmė. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, sprendė, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai savaime negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą nuo skundo pateikimo dienos iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas pareiškėjo administracinėje byloje.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) konsultacinės išvados, tikslu išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiami EŽTK 3 ir 13 straipsniai, situacijoje, kai pareiškėjas skundžia sprendimą dėl išsiuntimo, argumentuodamas tuo, kad jo grįžimo į kilmės valstybę atveju jis patirtų kankinimus, nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį, t. y. EŽTK 3 straipsnio draudžiamus veiksmus, tačiau nacionalinė teisė nenumato automatinio suspensyvinio poveikio sprendimui išsiųsti taikymo iki byla bus išnagrinėta iš esmės.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ignoravo ankstesnį jo atžvilgiu priimtą įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą administracinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriame buvo konstatuota grėsmė pareiškėjui patirti EŽTK 3 straipsnio priešingus veiksmus, jei sprendimas išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) būtų įvykdytas.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau, pareiškėjo nuomone, tokia teismo pozicija neatitinka EŽTT praktikos ir gali būti įvertinta kaip neatitinkanti teisingumo principo. Pasak pareiškėjo, teismas nevertino nei jo profilio, nei kilmės valstybės informacijos.

Pareiškėjas tvirtina, kad administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) šalys, ginčo dalykas bei aplinkybės buvo tos pačios kaip ir nagrinėjamu atveju, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytos aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai ignoruodamas minėtame sprendime konstatuotas faktines aplinkybes ir skundžiamoje nutartyje nurodydamas priešingus minėtam sprendimui teiginius, pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas pažymi, kad pateikė įrodymus apie sistemingą kankinimų praktiką ar šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus kilmės valstybėje kaip to reikalauja EŽTT jurisprudencija. Tokio profilio asmenys kaip pareiškėjas, grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju yra ypatingai tikrinami (duomenys neskelbtini), patikrinama visa su jais turima surinkta teisėsaugos institucijų informacija, jie sulaikomi, tardomi ir baudžiami. Taigi, pareiškėjas yra pateikęs konkrečius duomenis apie save ir nurodęs aplinkybes, kurios patvirtina, kad jį išsiuntus, yra pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjas susidurs su persekiojimu, kuris lems EŽTK 3 straipsnio pažeidimą. Be to, tokias aplinkybes konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, vadovaudamasis EŽTT praktika akcentuoja, kad procedūra, kai jis gali skųsti administraciniam teismui Migracijos departamento sprendimą ir teikti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, neužtikrina automatinio stabdomojo poveikio, todėl nelaikytina veiksminga teisių gynimo priemone pagal EŽTK 13 straipsnį. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija nesuderinama su EŽTK 13 straipsniu, kuriuo siekiama suteikti asmeniui veiksmingas įstatymu įtvirtintas garantijas nuo grąžinimo į šalį, kurioje egzistuoja realus pavojus patirti EŽTK 3 straipsnio draudžiamus veiksmus. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo bei netaikė EŽTK, o tai reiškia teismo atsisakymą taikyti veiksmingą gynybos priemonę iki klausimas dėl EŽTK 3 straipsnio galimo pažeidimo byloje bus išnagrinėtas iš esmės.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatliko išsamaus ir tinkamo nepataisomos didelės žalos kriterijaus vertinimo, nesilaikė tarptautinės teisės standartų, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybių visumą ir tik formaliai pagrindė savo nutartį dalyje dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui dėl ginčijamos nutarties, nei su atskiruoju skundu nenurodė, kokia tiksliai jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pasak atsakovo, argumentai, jog pareiškėjas bus išsiųstas į kilmės šalį, savaime nereiškia, kad jam bus padaryta didelė neatitaisoma žala.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiųstas į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžintas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui bus padaryta didelė neatitaisoma žala, o teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, jis patirtų, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pasak atsakovo, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija. Kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio nesuteikimo asmeniui, nėra pagrindo ja vadovautis. Be to, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, todėl pareiškėjo nurodyta pavienė praktika nesaisto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir nėra privaloma ja vadovautis.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o pirmosios instancijos skundžiamą nutartį grindė ne neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didele žala, kylančia dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo, tačiau siejo ją su aiškiai neapibrėžtais, abstrakčiais ir įrodymais nepatvirtintais neigiamais padariniais, kurie galbūt jam gali kilti vykdant sprendimą. Be to, atsakovo vertinimu, atskiruoju skundu pareiškėjas siekia, kad teismas pasisakytų dėl bylos iš esmės, t. y. pripažintų, jog tariamai pareiškėjui kyla persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje, kai toks vertinimas šioje procesinio prašymo nagrinėjimo stadijoje negali būti atliekamas. Atitinkamai, šioje byloje laikytini nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi kiti pareiškėjo argumentai, kurie yra susiję su ginčo dalyku, o ne su prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į EŽTT, atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT), pažymi, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris susijęs su ginčo esme, o ne su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu, todėl negali būti vertinamas šioje bylos stadijoje. Be to, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo grindžiamas vien abstrakčia informacija, nėra paremtas nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė, jog prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma šioje byloje ir kad egzistuoja abi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos šiai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nebuvo tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti patenkintas, atskirajame skunde teigia, jog teismas skundžiama nutartimi neatliko išsamaus ir tinkamo nepataisomos didelės žalos kriterijaus vertinimo, nesilaikė tarptautinės teisės standartų, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybių visumą ir tik formaliai pagrindė savo nutartį dalyje dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Akcentuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad:

1. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, jį apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris sprendimu (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą tenkino, panaikino minėtą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigojo jį išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo. Migracijos departamentas pateikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atmetė Migracijos departamento apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, jį apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris (duomenys neskelbtini) jo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) įpareigojo pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, neuždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įspėjo pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, jį apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris (duomenys neskelbtini) sprendimu jo skundą tenkino ir panaikino minėtą Migracijos departamento sprendimą.

4. Migracijos departamentas priėmė (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir pavesti VSAT vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, jį apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino minėtą Migracijos departamento sprendimą.

5. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, jį apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino minėtą Migracijos departamento sprendimą.

6. Europos Žmogaus Teisių Teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas, įvertinęs, jog įsiteisėjus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjui nesuteikimo, jis prarado teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to, tyrimo metu nenustatęs, kad pareiškėjo išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) sąlygos EŽTK 3 ir (ar) 8 straipsnio pažeidimą ar prieštaraus Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ar 4 dalims, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos. Sprendime taip pat nurodyta, kad išsiuntimo vykdymas pavedamas VSAT.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įtvirtintą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą. Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog nesustabdžius Sprendimo vykdymo, jis bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, todėl išsiuntimas iš šalies yra realus, mano, kad nėra pagrindo teigti, jog laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, o skunde išdėstyta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad išvykus į kilmės valstybę, t. y. (duomenys neskelbtini), jam gresia nepataisoma žala, prilygstanti EŽTK 3 straipsnio pažeidimui, be to, pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) institucijoms yra žinoma ir dėl to kyla grėsmė.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pažymi, kad pareiškėjas siejo jam galinčią kilti žalą su aplinkybėmis, jog kilmės valstybėje jam gresia nepataisoma žala, prilygstanti EŽTK 3 straipsnio pažeidimui, nes pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) institucijoms yra žinoma ir dėl to kyla grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nustatytas konkrečias situacijos faktines aplinkybes, neišnagrinėjus pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Šioje byloje yra pateikti duomenys, kuriais grindžiama prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, šių duomenų pagrindu galima vertinti, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (išsiuntimas nagrinėjamu atveju yra realus), pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdant Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į EŽTT, prašant pateikti konsultacinę išvadą dėl suspensyvinio efekto taikymo.

Pažymėtina, kad ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. EŽTK protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti EŽTT pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo manyti esant principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu: šiuo aspektu primintina, kad pareiškėjas visu tiek jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, tiek paskesnio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo laikotarpiu, t. y. iki galutinių sprendimų šiose procedūrose priėmimo, buvo šalyje, šiose procedūrose ir ginčų dėl jose priimtų sprendimų teisėtumo procesuose buvo įvertinti pareiškėjo argumentai dėl galimų grėsmių jį grąžinus į kilmės šalį, dėl ko argumentai, jog priėmus sprendimą dėl išsiuntimo, jis turi turėti galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemone, turinčia „automatinį“ stabdomąjį poveikį, stokoja pagrindimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. N. atskirąjį tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo Y. N. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės.

Pareiškėjo Y. N. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tenkinti.

Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 25S192673 vykdymą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis