96170df4-ca80-4ebd-a571-d5610074912a · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr.I-549-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02116-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 11d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei. dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarkaiÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n ustatė: PareiÅ¡kėjas E. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų,35 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde(b. l. 2-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. spalio 2 d. jis buvo kalinamas 8-ame bÅ«ryje, kuriame buvo 3 sėdimi tualetai, 3 pisuarai, iÅ¡ kurių vienas neveikė, praustuvas buvo vientisas, jame įrengti 5 kranai,todėl teko laukti eilėse. 2017 m. spalio 2 d. buvo perkeltas į 13-Ä bÅ«rį, kuriame bausmę atliko 48 žmonės, o sanitariniame mazge buvo įrengti 3 klozetai ir 1 pisuaras, eilėse tekdavo stovėti apie 1 valandÄ .Kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl naujų klozetų bei pisuarų įrengimo, bet atsako negavo. 8-o bÅ«rio sekcijose gyveno iki 15, 13-o bÅ«rio sekcijose – iki 24 žmonių, dalį ploto užėmė baldai, todėl vienam asmeniu nebuvo užtikrinama 3,6 kv. m. laisvo grindų ploto norma.

Prausyklose vanduo buvo tik Å¡altas, vandens Å¡ildytuvas sugedęs, nebuvo pakankamo vandens spaudimo. DuÅ¡uose iÅ¡ 15 maiÅ¡ytuvų buvo veikiantys tik trys. Patalpose buvo pilna tarakonų, blakių, kitų parazitų, kurie platina odos ligas. Buvo nepakankamas patalpų apÅ¡vietimas, neįrengta ventiliacija, o patalpų vėdinimo per langusnepakako. KiekvienÄ mėnesį jis žodžiu reikÅ¡davo apie esančias problemas pataisos įstaigos administracijai, bet niekas nesikeitė. RaÅ¡tu į administracijÄ nesikreipė.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, jog nebuvo kur pasidžiauti rÅ«bų, į skalbyklÄ asmeniniai drabužiai nepriimami, Å¡varÅ«s skalbiniai laikomi kartu su neÅ¡variais, 17 val. bÅ«riai rakinami, todėl yra priverstas sėdėti su rÅ«bais ant lovos su patalyne. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė emocinį ir psichologinį stresÄ , dirbtinai sukeltus fizinius nepatogumus. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovo atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN)su skundu nesutiko.

Atsiliepime (b. l. 7-12) nurodė, kad pareiškėjasnuo 2017 m. kovo 28 d. buvo laikomas 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, 2017 m. spalio 2 d. buvo perkeltas į 13-o būrio patalpas, kurios nuo 2017 m. spalio 2 d. laikomos 8-o būrio patalpomis, jam buvo paskirta gyvenamoji patalpa Nr.

1. Nurodė patalpų plotus, jose apgyvendintų asmenų skaičių, pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Akcentavo, kad teisinis reglamentavimas nenustato, jog baldų užimamas plotas turi bÅ«ti neįskaitomas, skaičiuojant vienam asmeniui tekusį gyvenamųjų patalpų plotÄ . PareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemÄ ) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. (apytiksliai nuo 2017 m. spalio mėn. – iki 17 val.), o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.

Visuomenės sveikatos centras pagal nuteistųjų skundus atlieka patikrinimus, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tokių skundų gauta nebuvo. Atlikus periodinius patikrinimus, higienos normų pažeidimų nenustatyta.Ūkio skyriaus specialistai, esant poreikiui, atlieka einamuosius remonto darbus, kurie fiksuojami avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktuose. IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad argumentai dėl tariamai netinkamos ventiliacijos, prasto apÅ¡vietimo, esamų tarakonų ir pan. yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, neatitinka realybės. Nuteistiesiems kartÄ per savaitę sudaromos sÄ lygos nusiprausti po karÅ¡tu duÅ¡u, kuriame įrengta 15 maiÅ¡ytuvų.

Nurodė atitinkamais ketvirčiais bÅ«riuose buvusį didžiausiÄ nuteistųjų skaičių, įrengtų sanitarinių įrenginių kiekį. Patikino, jog pareiÅ¡kėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių yra deklaratyvus ir nepagrįstas.Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.(skundo iÅ¡siuntimo teismui dienos) patirtÄ neturtinę žalÄ . Dėl privalomų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo. Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės)111.1 punktÄ pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus)minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

PareiÅ¡kėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, todėl jam turėjo bÅ«ti užtikrinta 3,1 kv. m. gyvenamo ploto norma, o ne skunde nurodyta 3,6 kv. m. ploto norma. Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis(b. l. 13, 36, 37), kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 8-o bÅ«rio patalpÄ Nr. 2, kurios plotas 52,28 kv. m., apgyvendinta 12 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 4,35 kv. m. gyvenamojo ploto, taip pat buvo apgyvendintas 8-o bÅ«rio (buvęs 13-as bÅ«rys)patalpoje Nr. 1, kurios plotas 76,95 kv. m., apgyvendinti 22 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam teko 3,49 kv. m. gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas, gyvenamųjų patalpų ir jų plotų neginčijo, tačiau skunde nurodė, kad 8-o būrio patalpoje Nr. 2buvo apgyvendinta iki 15 nuteistųjų, o 13-o būrio 1-oje patalpoje iki 24 nuteistųjų.Pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, 8-o būrio patalpoje Nr. 2vienam asmeniui teko 3,49 kv. m. (52,28/15), o 8-o būrio (buvęs 13-as būrys)patalpoje Nr. 1vienam asmeniui teko 3,21 kv. m. (76,95/24)gyvenamojo ploto. Taigi, tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktais duomenimis, Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog baldų užimamas plotas neturi bÅ«ti įskaičiuojamas į patalpų plotÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per mažo jam tekusio laisvo grindų ploto atmestini kaip nepagrįsti. Dėl sanitarinių patalpų įrengimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo per mažas kiekis įrengimų sanitariniuose mazguose. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d.

Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti įrengta – po klozetÄ arba unitazÄ 12-ai asmenų ir po pisuarÄ 12-ai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose(galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.Taip pat Normose reglamentuojama, kad turi bÅ«ti įrengta praustuvė – 1 vnt. 10-iai asmenų, pagal galiojančias normas: praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir pateikė įrodymus (b. l. 13), kad 8-ame būryje ginčui aktualiu laikotarpiu atskirais ketvirčiais buvo apgyvendinta nuo 46 iki 62 nuteistųjų. Tokiu būdu: 8-o būrio sanitariniame mazge, galiojant Normoms, turėjo būti nuo 4 iki 6 klozetų ir pisuarų, bei 5-7 vandens kranai, galiojant Galiojančioms normoms, turėjo būti 3-4 (klozetai arba pisuarai). Taip pat turėjo būti įrengtos 5-7 praustuvės galiojant Normoms ir ne mažiau kaip 3-5 praustuvės galiojant Galiojančioms normoms.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«ryje buvo apgyvendinti 48 nuteistieji, sanitariniame mazge buvo įrengti 3 klozetai, 1 pisuaras ir 5 vandens kranai, kitame bÅ«ryje – 3 klozetai ir 3 pisuarai. 8-o bÅ«rio sanitariniame mazge buvusius 3 unitazus, 3 pisuarus ir 5 praustuves (vandens kranus) patvirtina ir į bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo aktas (b. l. 14-15). Taigi, 8-ame bÅ«ryje esant atsakovo ir pareiÅ¡kėjo nurodytam nuteistųjų skaičiui, atitinkamais laikotarpiais, kai bÅ«ryje buvo 60-62 nuteistieji,nesant 4-6 klozetų bei 6-7 vandens kranų, Normos buvo pažeidžiamos.

Todėl yra pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui dėl sanitariniuose mazguose buvusios nepakankamos įrangos. Dėlkenkėjų naikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad patalpose buvo tarakonų, blakių ir kitų parazitų. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintosLietuvos higienos norma HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos normaHN 134:2015)20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvosudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 25-27, 29, 30-33). Kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) taip pat graužikų kontrolės ir naikinimo darbus.

Tačiau iÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kadPaslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10(KN-P-2014/422), sudaryta tarp UAB „Dezinfa“ ir Marijampolės pataisos namų dėl deratizacijos ir dezinsekcijospaslaugų teikimo galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. (b. l. 24-27, 29). Nauja sutartis dėl tų pačiųpaslaugų su UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta tik 2018 m. kovo 20 d. (b. l. 30-33), duomenų, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. kovo 20 d.pataisos įstaigoje bÅ«tų vykdomi deratizacijos ir dezinsekcijos darbai, atsakovas į bylÄ nepateikė.Ä®vertinus aplinkybę, kad sutartyse yra sulygta, jog dezinsekcijos ir deratizacijos darbų poreikis yra vienÄ kartÄ per mėnesį, nesant atitinkamos sutarties laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. kovo 20 d.(t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu),darytina iÅ¡vada kad dezinsekcijos ir deratizacijos darbų nevykdymas kiekvienÄ mėnesį, galėjo sÄ lygoti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ kenkėjų stebėjimo patalpose aplinkybę.Vertintina, kad atsakovo veiksmai vykdant nariuotakojų ir graužikų monitoringÄ ir naikinimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nepakankami, todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normosHN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ , dėl kurio pareiÅ¡kėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.

Dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas nurodė, kad buvo nepakankamas patalpų apšvietimas, neįrengta ventiliacija, patalpos vėdinamos tik per langus. Reikalavimus gyvenamųjų patalpų vėdinimui, apšvietimui ginčui aktualiu laikotarpiu, Higienos normaHN 134:2015, kurios 17 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė dėl patalpų vėdinimo per langus, neprieÅ¡tarauja Higienos normosHN 134:2015 17 punktui, todėl atmestina kaip nepagrįsta. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kurioje patalpoje galėjo bÅ«ti nepakankamas apÅ¡vietimas. Atsakovas į bylÄ pateikė du Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir Marijampolės visuomenės sveikatos centras) atliktų patikrinimų aktus (b. l. 14-15, 16-19; toliau – ir Patikrinimo aktai).

Patikrinimo aktuose nurodoma, kad Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistui atlikus dirbtinės apÅ¡vietos matavimus, neatitikimų higienos normos reikalavimams nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais įrodymais, nes prieÅ¡ingų įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė, byloje nėra duomenų, jog jis pats kreipėsi į institucijas, galinčias patikrinti patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams ar į pataisos įstaigos administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, todėl nėra pagrindo, nurodytų abstrakčių aplinkybių apimtyje, konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad prausyklose buvo sugedęs vandens Å¡ildytuvas (boileris), buvo nepakankamas vandens spaudimas, duÅ¡uose iÅ¡ 15-os vandens maiÅ¡ytuvų veikė tik trys, bÅ«rio sanitariniame mazge neveikė vienas pisuaras. PareiÅ¡kėjui teismo posėdyje nurodžius, jog raÅ¡tu bÅ«tų pretenzijųMarijampolės PN administracijai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nereiÅ¡kė, minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais.

Kreipimosi į pataisos namų administracijÄ aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie patiriamus nepatogumus, ėmėsi galimų veiksmų sprendžiant pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygų gerinimo klausimus. Nesant pareiÅ¡kėjo kreipimosituo metu, kai tokios aplinkybės (gedimai) egzistavo, ir duomenų, jog administracija į tokius skundus (praÅ¡ymus) nereagavo arba reagavo netinkamai,atsakovui pateikus įrodymus, jog avariniai gedimai yra Å¡alinami ir fiksuojami Avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktuose (b. l. 19, 20, 21, 22, 23), teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.PareiÅ¡kėjo argumentai dėl sugedusio vandens Å¡ildytuvo, nepakankamo vandens spaudimo, neveikiančių vandens maiÅ¡ytuvų duÅ¡uose bei neveikiančio pisuaro, vertintini abstrakčiais ir atmestini kaip deklaratyvÅ«s beinepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, jog patirtÄ neturtinę žalÄ patyrė dėl nesančių rÅ«bų džiovyklų, dėl nepriėmimo asmeninių drabužių į skalbyklÄ , dėl Å¡varių skalbinių laikymo kartu su neÅ¡variais, dėl bÅ«rių rakinimo nuo 17.00 val. Pastebėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiÅ¡kėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindÄ per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso Å¡alių atsiliepimų gavimo dienos.

Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas), kuris turi atitikti Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24, 25 bei 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.PareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje nurodė naujÄ skundo pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kad praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina ir iÅ¡nesančių rÅ«bų džiovyklų, asmeninių drabužių nepriėmimo į skalbyklÄ , Å¡varių skalbinių laikymo kartu su neÅ¡variais, bÅ«rių rakinimo nuo 17.00 val., tačiau atsakovo atsiliepimÄ jis gavo 2018 m. lapkričio 30 d. (b. l. 39, 40), skundo pagrindo tikslinimÄ iÅ¡reiÅ¡kė tik 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje, todėl toks pagrindo tikslinimas yra vertintinas kaip pateiktas netinkama forma (nepateikiant patikslinto skundo), pareikÅ¡tas pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos.Toks skundo pagrindo tikslinimas sudarytų sÄ lygas atsakovui parengti naujÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo argumentus, tuo nebÅ«tų užtikrintas koncentruotas ir ekonomiÅ¡kas teismo procesas, todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas negali bÅ«ti priimtas nagrinėjimui ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas.

Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiÅ¡kėjo motyvų, jog jis žalÄ patyrė ir iÅ¡ nesančių rÅ«bų džiovyklų, asmeninių drabužių nepriėmimo į skalbyklÄ , Å¡varių skalbinių laikymo kartu su neÅ¡variais, bÅ«rių rakinimo nuo 17.00 val., kaip iÅ¡einančių už nagrinėjamo ginčo ribų, ir dėl jų nepasiako. Dėl neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Nors pareiÅ¡kėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė emocinį ir psichologinį stresÄ , fizinius nepatogumus, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymųį bylÄ nepateikė. Atsakovas į bylÄ pateikė Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymÄ (b. l. 34), kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PNginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų į Psichologinę tarnybÄ kreipęsis nebuvo. Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažymoje (b. l.

35) nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sÄ lygos, nėra kreipęsis. Dėl įvairių nusiskundimų sveikata kreipėsi 11 kartų, iÅ¡ jų keturis kartus dėl abstinencijos reiÅ¡kinių vartojant opijatus (heroinÄ ). Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytusnepatogumus, neigiamus potyrius jaučia ir laisvėje gyvenantys žmonės, kita vertus, jie galėjo bÅ«ti sÄ lygoti pareiÅ¡kėjo paties pasirinkto elgesio modelio (narkotikų vartojimo).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . IÅ¡ to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustačius, kad dėl Higienos normosHN 134:2015 20 punkto ir Normų pažeidimo (nepakankamo kenkėjų naikinimo ir nepakankamoįrenginių kiekiosanitariniame mazge) pareiÅ¡kėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokių teisės aktų pažeidimųsukelti nepatogumai pareiÅ¡kėjui buvo itin intensyvÅ«s, nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti,laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sÄ lygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo E. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sÄ lygomis buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė