2020-11-25 Nr. AB-22904-3-61-3-00505-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4945-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00505-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-8) 50U-315 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui V. B., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime painiojami atsisakymo išduoti / pratęsti leidimą laikinai gyventi ir sprendimo panaikinti tokį leidimą atvejai ir pagrindai. Be to, Sprendime nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiama išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, atsakovui buvo žinomos išduodant leidimą laikinai gyventi (2019 m. rugpjūčio 27 d.), o teisės aktai nenumato galimybės atsakovui persigalvoti dėl savo paties sprendimo (nepaaiškėjus naujų aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 64 ir 71 punktais, atsakovas privalėjo gauti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vertinimą apie tai, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, prieš priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Kadangi toks leidimas pareiškėjui buvo išduotas, manytina, jog buvo gautas įvertinimas, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jo daromi administraciniai nusižengimai nekelia tokios grėsmės. Pareiškėjas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio („Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“) 1 dalį buvo atnaujintas, gavus nukentėjusiosios skundą. Pareiškėjas nesutinka su jam pareikštais kaltinimais ikiteisminiame tyrime pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio („Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“) 1 dalį, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu nebuvo priimtas, o Sprendime pateikti teiginiai apie šį ikiteisminį tyrimą neatitinka pareiškėjui įteikto įtarimo turinio, išsakyti nesilaikant nekaltumo prezumpcijos principo. Pareiškėjui nėra pritaikytos kardomosios priemonės, jis aktyviai dalyvauja baudžiamajame procese ir nekelia jokios realios grėsmės viešajai tvarkai.

3. Pareiškėjas pabrėžė, jog atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką, nėra viena iš Įstatymo 50 straipsnyje išvardytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Pareiškėjui buvo neaišku, kokią teisės normą atsakovas turėjo omenyje, toks neaiškumas trukdė jam ginti savo teises. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad, vertindamas jo šeimos ryšius, ryšį su Lietuvos valstybę, sprendimo panaikinti leidimą proporcingumą, atsakovas neatliko jokio tyrimo. Atsakovas rėmėsi tik pareiškėjo sutuoktinės atstovo raštu, kuriame nurodoma, kad ji atsisako įsipareigojimo materialiai remti pareiškėją ir kad vyksta santuokos nutraukimo byla. Pareiškėjo sutuoktinė jam ne kartą grasino, kad padarys viską, jog jam pakenktų, siek išvaryti jį iš Lietuvos, apriboti galimybes matytis su vaiku. Poreikis įvertinti pareiškėjo galbūt keliamą grėsmę atsakovui atsirado tik gavus pareiškėjo sutuoktinės atstovo 2019 m. gruodžio 10 d. raštą, atsakovas iš esmės įsivėlė į sutuoktinių konfliktą, o Aprašas nenumato galimybės inicijuoti pakartotinį vertinimą gavus sutuoktiniu nepatenkinto asmens raštą. Apraše taip pat nenumatyta galimybė atšaukti įsipareigojimą materialiai remti užsienietį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje gyvena jo mažametė dukra, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę. Vaiko interesus atstovaujanti institucija civilinėje byloje nurodė, kad dukra turi stiprius ryšius su tėvu, jiedu dažnai leidžia laiką; tai pripažino ir pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė, nepaisant trejus metus vykstančių konfliktų, veda šeimyninį gyvenimą, bendrai rūpinasi mažamečiu vaiku, dalijasi pajamomis ir kt.

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

5. Atsakovas tvirtino, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis pagrindu, įtvirtintu Įstatyme (50 str. 1 d. 14 p.), konstatavus, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsakovui nuo 2015 metų žinoma apie pareiškėjo keliamą grėsmę, šiuo pagrindu jam jau buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (2016 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-27 (00002), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ištirtas administracinėje byloje Nr. eI-5744-331/2016). 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. (ne 2019 m. rugpjūčio 27 d.) pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, nepaisant gautų Policijos departamento išvadų dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kadangi buvo atsižvelgta į pareiškėjo 2016 m. vasario 2 d. sudarytą santuoką su Lietuvos Respublikos piliete N. B. ir siekiama užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. 2015–2019 metais pareiškėjas padarė iš viso 22 administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus, iš kurių 5 šiurkštūs administraciniai nusižengimai padaryti po leidimo laikinai gyventi išdavimo 2018 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjas nėra sumokėjęs administracinių baudų.

6. Atsakovas paaiškino, jog aplinkybė dėl pareiškėjo nesiintegravimo į Lietuvos Respubliką buvo įvertinta turimų duomenų visumoje, t. y. vertinant pareiškėjo šeimyninius ryšius ir ryšius su Lietuvos Respublika. 2018 m. rugpjūčio 27 d. išduodant leidimą laikinai gyventi, prioritetas buvo suteiktas pareiškėjo interesams – jo teisei į šeimos susijungimą, tačiau vėliau pareiškėjo elgesys nesikeitė, jo daromi administraciniai nusižengimai vis sunkėjo, jis smurtavo prieš savo sutuoktinę (už 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliktą veiką pareiškėjas savo kaltę pripažino visiškai), jis yra įtariamas grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, taip pat yra kaltinamas disponavimu šaunamaisiais ginklais, todėl atsakovas turėjo imtis veiksmų, siekdamas kontroliuoti užsieniečio gyvenimą Lietuvoje. Skundo teiginiai, kad atsakovas neva įsipainiojo į šeimos konfliktą, tėra pareiškėjo gynybinė pozicija, kadangi Sprendimas yra pagrįstas ne hipotezėmis, bet objektyviais duomenimis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Atsakovas pareiškėjo teiginius dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo laikė nepagrįstais, kadangi Sprendime nebuvo sprendžiamas pareiškėjo kaltumo ar nekaltumo klausimas dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė palaikantis atsakovo poziciją. Manė, kad 2020 m. sausio 3 d. rašte Nr. 5-S-59 pateikta pagrįsta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Rašte nurodytos aplinkybės nėra ginčijamos, atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. B. skundą.

10. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, 2019 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į kompetentingą instituciją – Policijos departamentą, prašydamas įvertinti, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Atsakovas 2020 m. sausio 3 d. gavo Policijos departamento raštą Nr. 9K-87, kuriame teigiama, kad minėtas užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Atsakovas, įvertinęs turimus duomenis, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, ginčijamu 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (15/5-8) 50U-315 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

11. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad pirmasis leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, pareiškėjui buvo išduotas 2014 m. gruodžio 29 d. ir galiojo iki 2015 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjui 2015 m. lapkričio 13 d. tuo pačiu pagrindu pasikreipus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, 2016 m. sausio 12 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, nurodydamas, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė. 2017 m. rugpjūčio 23 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas 2018 m. birželio 20 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo priimtas sprendimas pakeisti jam leidimą laikinai gyventi, išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7444825 galiojo nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.

12. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, byloje esančius duomenis ir pažymėjo, jog atsakovui nuo 2015 metų žinoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenės saugumui, kadangi šiuo pagrindu jam 2016 m. sausio 12 d. buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 2 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete N. B., ir įvertinus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, nepaisant to, kad buvo gautos Policijos departamento išvados dėl jo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, jam 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi.

13. Teismas atkreipė dėmesį į 2020 m. sausio 3 d. gautoje Policijos departamento išvadoje nurodytas aplinkybes:

13.1. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 2 dalį, įtariant, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 28 d. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę N. B., t. y. vonios kambaryje tyčia kaire ranka griebė N. B. už kaklo bei ją smaugė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Pareiškėjas kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir susitaikė su nukentėjusiąją, todėl Vilniaus apygardos prokuratūra 2018 m. vasario 8 d. nutarimu nutraukė baudžiamąją bylą;

13.2. 2019 m. liepos 17 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ 1 dalyje ir 253 straipsnio „Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“ 1 dalyje, įtariant, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. savo ir N. B. gyvenamojoje vietoje grasino nužudyti sutuoktinę N. B. bei sugadinti pastarosios turtą, imituodamas rankų judesiais šovimo veiksmą bei žodžiais sakydamas „nušausiu“, sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, pareiškėjas, neturėdamas leidimo disponuoti šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmeniu, savo gyvenamojoje patalpoje seife neteisėtai laikė du pistoletus, 7 šovinius ir rankinę granatą, kuriuos 2017 m. liepos 17 d. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Nusikalstama veika, už kurią atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje – kaip apysunkis nusikaltimas;

13.3. 2015–2019 metais pareiškėjas padarė 22 administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus, iš kurių 5 – šiurkštūs administraciniai nusižengimai, susiję su nustatyto greičio viršijimu vairuojant transporto priemonę, padaryti 2018–2019 metais. Pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. nubaustas už 5 šiurkščius administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalį (t. y. už leistino greičio viršijimą), padarytus 2018 m. lapkričio 15 d. (viršijo 21 km/h), 2018 m. gruodžio 28 d. (du kartus viršijo 23 km/h ir 26 km/h), 2019 m. sausio 6 d. (viršijo 21 km/h), 2019 m. liepos 9 d. (viršijo 27 km/h). Pareiškėjas nėra sumokėjęs administracinių baudų, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Šiuo atveju baudos nesumokėjimas neturi įtakos, nes pareiškėjas toliau sistemingai pažeidinėja Lietuvos įstatymus, kas parodo, jog jis akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

14. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės (Policijos departamentas raštas, išvada, registro duomenų išrašas apie asmenį) aiškiai parodo, kad pareiškėjo poelgiai nėra vienkartiniai ar atsitiktiniai, toks elgesys neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį smurtauti, nesilaikyti visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių ir ignoruoti teisės aktų reikalavimus. Nustatyto leistino greičio viršijimas vairuojant automobilį yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia rimtą pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Paskirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės savo tikslo – auklėti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat nedarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl jis gali ir ateityje daryti naujus teisės pažeidimus.

15. Teismas dėl Sprendimo argumentų, susijusių su pareiškėjo nesiintegravimu į Lietuvos Respubliką pažymėjo, kad atsakovas šią informaciją įvertino turimų duomenų visumoje, o būtent, vertindamas pareiškėjo šeimyninius ryšius ir turimus ryšius su Lietuvos Respublika. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir dukra (Lietuvos Respublikos pilietės), tačiau 2019 m. gruodžio 10 d. Departamente gautame pareiškėjo sutuoktinę atstovaujančio advokato rašte nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8330-892/2019 (eI-401-892/2020) pagal jos ieškinį pareiškėjui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad N. B. su pareiškėju gyvena skyrium nuo 2019 m. vasaros pradžios. N. B. taip pat atsisako, teikiant prašymą išduoti jos sutuoktiniui leidimą laikinai gyventi, prisiimto įsipareigojimo materialiai remti pareiškėją jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo lakinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. santuokos pagrindu, bet ne pagal 43 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nepaisant to, atsakovas įvertino abi šias aplinkybes, todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas jų nevertino, nepagrįsti. Akcentuota, kad ši informacija buvo įvertinta ir pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 27 d. išduodant leidimą laikinai gyventi, kada prioritetas buvo suteiktas pareiškėjo interesams – jo teisei į šeimos susijungimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo elgesys nesikeitė, jo administraciniai nusižengimai vis sunkėjo, jis smurtavo prieš savo sutuoktinę, yra įtariamas grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, taip pat kaltinamas disponavimu šaunamaisiais ginklais, todėl atsakovas turėjo imtis veiksmų, siekdamas kontroliuoti užsieniečio gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Sprendimas yra pagrįstas ne hipotezėmis, o objektyviais duomenimis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

16. Teismas, apžvelgęs teismų praktiką dėl teisės į šeimos susijungimą, įrodymų vertinimo taisykles bei individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.), pripažino, kad Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

III. 17. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

18. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas įvertino jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai, ir tvirtina, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant išimtinai tik į Policijos departamento vertinimą. Pareiškėjas akcentuoja teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad aplinkybė, jog užsienietis yra įtariamas padaręs pagal nacionalinę teisę baudžiamą nusikalstamą veiką arba už ją buvo nuteistas, savaime negali pateisinti to, kad toks asmuo laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai. Pakartoja, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, atsakovui buvo žinomos dar prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, vėliau pareiškėjas nepadarė jokių šiurkščių administracinių nusižengimų, jo atžvilgiu nepradėti nauji ikiteisminiai tyrimai.

Atsakovas visiškai neanalizavo ir nesigilino į pareiškėjo faktinę situaciją, neprašė pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus, nesikreipė į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl išsamesnės informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą. Atsakovas privalėjo įvertinti, kokios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas pareiškėjas, kokiais motyvais ji padaryta, koks yra pareiškėjo elgesys, kokios bausmės jam skirtos už konstatuotas nusikalstamas veikas ir kt., vadovautis proporcingumo principu. Pareiškėjas pabrėžia, kad, nors jam pareikšti kaltinimai dėl nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymo, tačiau nuosprendis dar nėra priimtas.

Dėl bylos nagrinėjimo jis gali ilgą laiką būti teisiškai neapibrėžtoje padėtyje, tai lemtų jo pamatinių teisių, įtvirtintų ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, bet ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje bei Konvencijoje, pažeidimą. Teismas neatsižvelgė nei į pareiškėjo teisinę padėtį (neapibrėžtumą), nei į asmens nekaltumo prezumpciją. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai laikė, jog leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui, nevertino svarbių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra integravęsis Lietuvos Respublikoje (yra sudaręs santuoką su Lietuvos piliete, Lietuvoje gyvena jo mažametė dukra).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Policijos departamento pozicija dėl jo galbūt keliamos grėsmės yra nenuosekli, pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 14 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę dėl to, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį; 2017 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje nuspręsta, kad pareiškėjas nekelia grėsmės, nes yra sumokėjęs visas baudas, jį su Lietuva sieja šeiminiai ryšiai; 2018 m. liepos 9 d. pateikta išvada, kad pareiškėjas nėra padaręs daug administracinių nusižengimų, o ankstesni nusižengimai nevertintini, nes už juos paskirtos baudos buvo sumokėtos, nuo jų padarymo praėjo 1 metai; 2020 m. sausio 3 d. pateikta nuomonė, kad pareiškėjas kelia grėsmę, nes sistemingai daro administracinius nusižengimus, yra pripažintas įtariamuoju.

Pareiškėjas tvirtina nežinojęs apie administracinius nurodymus, siūlant jam sumokėti pusę baudos už administracinius nusižengimus, padarytus 2018–2019 metais, kadangi tuo laikotarpiu automobiliu naudojosi kitas asmuo, o tai, ar nustatytus 5 administracinius nusižengimus padarė pareiškėjas, turi būti nustatyta priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

19. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas teigia, jog jis, gavęs iš Policijos departamento, t. y. institucijos, kurios kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei, išvadą, kad pareiškėjas kelia tokią grėsmę (2020 m. sausio 3 d. raštas Nr. 9K-87), ir ją įvertinęs duomenų visumoje, ėmėsi pareiškėjo šeiminių, socialinių bei ekonominių ryšių vertinimo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįvertino jo nurodytų aplinkybių. Atsakovas pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad leidimai laikinai gyventi 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui buvo išduoti nepaisant nuo 2015 metų žinomos informacijos, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, atsižvelgiant į pareiškėjo 2016 m. vasario 2 d. sudarytą santuoką su Lietuvos Respublikos piliete ir Konvencijoje įtvirtintą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Pareiškėjas, 2018 m. rugpjūčio 27 d. gavęs naują leidimą laikinai gyventi, nenustojo daryti administracinius nusižengimus. Atsakovas pareiškėjo asmenybę pagrįstai vertino neigiamai, kadangi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai, t. y. leistino greičio viršijimas, yra laikomi šiurkščiais pažeidimais, keliančiais pavojų saugiam eismui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui, be to, pareiškėjas nėra sumokėjęs administracinių baudų. Atsakovas akcentuoja ir pareiškėjo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus.

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo nebuvo prašoma pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus, atsakovas pažymi, kad patikrinimus atliekančioms institucijoms įstatymai suteikia diskreciją pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką. Šiuo atveju atsakovo atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys pakankami padaryti išvadas, nurodytas Sprendime, o pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių papildomų paaiškinimų, kuriuos būtų norėjęs pateikti Departamentui prieš priimant Sprendimą.

Atsakovas nepritaria pareiškėjo teiginiams dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, pabrėždamas, kad Sprendime nebuvo sprendžiamas pareiškėjo kaltumo arba nekaltumo dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo klausimas, o asmens keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei įvertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai. Lietuvos Respublika suinteresuota, kad jos teritorijoje gyventų tik tokie užsieniečiai, dėl kurių nekyla pagrįstų abejonių dėl jų keliamos grėsmės valstybės interesams. Atsakovas taip pat mano, jog iš teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad pareiškėjo pozicija, kad teismas nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas buvo sudaręs santuoką ir Lietuvoje gyvena jo mažametė dukra, yra nepagrįsta.

Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, užkirsti kelią gyventi Lietuvoje. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, teigia, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išduodamas, kai yra Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išduoti atsisakoma, jei užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

22. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 2 d.). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą – šios institucijos pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei (Įstatymo 4 str. 3 d.).

23. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas, be kita ko, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai ir visuomenei, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, t. y. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019).

24. Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1048-624/2017).

25. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Įstatyme vartojama sąvoka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019).

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsniu, byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Jam 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas 2018 m. birželio 20 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo priimtas sprendimas pakeisti minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir jam išduotas naujas leidimas laikinai gyventi, galiojantis nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.

27. 2016 m. sausio 12 d. konstatavus pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, buvo atsisakyta jam išduoti leidimą laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjui 2016 m. vasario 2 d. sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, atsakovas, atsižvelgdamas į šį faktą, nepaisant to, kad buvo gautos Policijos departamento išvados dėl jo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. išdavė leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

28. Atsakovas 2020 m. sausio 3 d. gavo Policijos departamento išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Išvadoje nurodyta, kad patikrinus duomenis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus rajono policijos komisariate pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 2 dalį. Įtariamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl pareikšto įtarimo padarius minėtą nusikalstamą veiką ir susitaikė su nukentėjusiąją N. B., todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apygardos prokuratūros 2018 m. vasario 8 d. nutarimu baudžiamoji byla nutraukta. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2019 m. liepos 17 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ 1 dalyje ir 253 straipsnio „Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“ 1 dalyje. Jis įtariamas tuo, kad 2019 m. liepos 17 d. savo ir nukentėjusiosios N. B. gyvenamojoje vietoje grasino nužudyti sutuoktinę bei sugadinti pastarosios turtą, imituodamas rankų judesiais šovimo veiksmą bei žodžiais sakydamas „nušausiu“, sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai N. B. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, pareiškėjas neturėdamas leidimo disponuoti šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmeniu, o būtent savo gyvenamojoje patalpoje seife neteisėtai laikė du pistoletus, 7 šovinius ir rankinę granatą, kuriuos policijos pareigūnai rado ir paėmė 2017 m. liepos 17 d. atliktos kratos metu. Pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 3 dalį nusikalstama veika, už kurią atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas.

29. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas 2015–2019 metais iš viso padarė 22 įvairius administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus, iš kurių 5 – šiurkštūs administraciniai nusižengimai, susiję su nustatyto greičio viršijimu vairuojant transporto priemonę, padaryti pastaraisiais 2018–2019 metais: 2019 m. spalio 9 d. nubaustas už 5 šiurkščius administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą 416 straipsnio 3 dalį, padarytus 2018 m. lapkričio 15 d. (viršijo 21 km/h), 2018 m. gruodžio 28 d. (du kartus viršijo 23 km/h ir 26 km/h), 2019 m. sausio 6 d. (viršijo 21 km/h), 2019 m. liepos 9 d. (viršijo 27 km/h), nes, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį. Pareiškėjas nėra sumokėjęs administracinių baudų.

30. Vertinant 2019 m. liepos 17 d. pradėto ikiteisminio tyrimo pagrindus, t. y. veikas, kurių padarymu įtariamas pareiškėjas, bei sistemingai daromų administracinių teisės pažeidimų faktą, kaip teisinę reikšmę turinčių aplinkybių visumą, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas akivaizdžiai nepaiso ir ignoruoja Lietuvoje veikiančius teisinės tvarkos standartus, nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, o toks pareiškėjo elgesys kelia tikrą ir pakankamai rimtą pavojų viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą.

31. Nusikalstamų veikų paaiškėjimo aplinkybės, t. y. tai, kad jokių abejonių nekeliantis ribotos civilinės apyvartos objektai rasti ir laikyti be leidimo pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, leidžia, neneigiant nekaltumo prezumpcijos, tai vertinti kaip įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo elgsenos pavojingumą, rimtą pavojų viešajai tvarkai ir visuomenei.

32. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinimams, kad atsakovas neatsižvelgė į kurias nors priimamam sprendimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina tokių pareiškėjo argumentų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.).

33. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius