Legislator Case Law & Legislation
960e286a-64b0-4a4e-a6f3-6b0e18ea28e9 AI generated

960e286a-64b0-4a4e-a6f3-6b0e18ea28e9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 960e286a-64b0-4a4e-a6f3-6b0e18ea28e9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Apeliantas skunde nurodo praktiÅ¡kai tas pačias aplinkybes, kurias teismas jau įvertino nagrinėjant bylÄ . Teismas sprendime pasisakė, kad atsakovas ginčija, kad byloje neįrodyta, jog bÅ«tent jis atliko ieÅ¡kinyje nurodytus savavaliÅ¡kus statybos darbus, o iÅ¡ byloje esančio žemės sklypo skaitmeninio žemėlapio matyti, kad ginčo tvora yra vieningas statinys, su atsakovo žemės sklypÄ juosiančia tvora.

Legislator headnote

AI generated

960e286a-64b0-4a4e-a6f3-6b0e18ea28e9 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tvora nėra vieningas statinys su jo sklypÄ juosiančia tvora, kadangi jo sklypÄ juosianti tvora pastatyta turint visus reikalingus statybinius dokumentus ir ji yra savarankiÅ¡kas nekilnojamasis daiktas, o ne bendro kažkokio kito statinio dalis.             2. Apeliantas bÅ«tent faktinių aplinkybių patikrinime nedalyvavo ir jokių paaiÅ¡kinimų neteikė, kadangi ne jis yra savavaliÅ¡kos tvoros statytojas, todėl, jo nuomone, jis ir negali paaiÅ¡kinti jos statybų aplinkybių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1380-611/2012(S)Teisminio proceso kategorija: 2-02-3-06935-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 30.10; 121.14; 121.18VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                          N U T A R T I S             2012 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovui J. K. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ valstybinime žemės sklype, esančiame Å¡alia jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nugriauti apie 1,60 m aukščio ir apie 90 m ilgio metalinių strypų tinklo tvorÄ bei sutvarkyti statybvietę, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieÅ¡kovui paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

Nurodė, kad atsakovas valstybiniame žemės sklype, neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, pastatė apie 1,60 m aukščio apie 90 m ilgio metalinių strypų tinklo tvorÄ . Atsakovo pastatyta tvora pagal teisės aktų nuostatas priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau, kadangi ji pastatyta ne atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, bet valstybiniame sklype, minėtam statiniui taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai.

Tokiu bÅ«du, atsakovas savavaliÅ¡kais veiksmais pažeidė teisės aktų nuostatas – be projekto, kuriam raÅ¡tu bÅ«tų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, pasistatė II grupės nesudėtingÄ statinį. Atsakovui buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas dėl savavaliÅ¡kai įvykdytų statybos darbų valstybinėje žemėje ties Neries upės pakrante už J. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jis neatliko neteisėtų savavaliÅ¡kos statybos akte nurodytų veiksmų, jis nėra žemės sklypo, ant kurio pastatyta ginčo tvora savininkas, todėl jis negali bÅ«ti atsakingas už pažeidimÄ ir jo padarinių paÅ¡alinimÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kad bÅ«tent atsakovas atliko ieÅ¡kinyje nurodytus savavaliÅ¡kos statybos darbus, savavaliÅ¡kos statybos aktai suraÅ¡yti atsakovui nedalyvaujant. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, įpareigojo atsakovÄ per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti valstybinime žemės sklype, esančiame Å¡alia jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančiÄ apie 1,60 m aukščio ir apie 90 m ilgio metalinių strypų tinklo tvorÄ bei sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas leido ieÅ¡kovui paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tai yra valstybiniame žemės sklype, esančiame Å¡alia atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nugriauti apie 1,60 m aukščio ir apie 90 m ilgio metalinių strypų tinklo tvorÄ iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0913 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 424,83 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-04-08 Faktinių duomenų patikrinimo akte konstatuota, kad žemės sklypo Birutės g.18 D, Vilniuje (kadastrinis Nr.0101/0053:0034) savininkas savavaliÅ¡kai įrengė tvorÄ valstybinėje žemėje ties Neries upės pakrante užtverdamas apie 900 kv. m. valstybinės žemės, tvoros aukÅ¡tis 1,60 m. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-05-17 surašė SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr.SSA-100-100517-00088, kuriame nustatė, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0053:0034), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas atsakovas savavaliÅ¡kai įrengė 1,60 aukščio metalinių strypų tinklo tvorÄ , užtveriančiÄ apie 900 kv. m. valstybinės žemės sklypo ploto ties Neries upės pakrante už jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų.

Ä®rengtos tvoros ilgis apie 90 m, statybos rūšis – nauja statyba, statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys.Ä®vertinęs LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 bei LR statybos įstatymo nuostatas ir byloje esančius įrodymus, teismas laikė nustatyta byloje aplinkybę, kad atsakovas savavaliÅ¡kai, neturėdamas supaprastinto nesudėtingo statinio projekto, savavaliÅ¡kai pastatė tvorÄ valstybinėje žemėje. Teismas iÅ¡ byloje esančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skaitmeninio žemėlapio nustatė, kad ginčo tvora yra vieningas statinys su atsakovo žemės sklypÄ juosiančia tvora.

Be to, teismas vertino ir tai, kad atsakovas faktinių duomenų patikrinimo akte nedalyvavo, iki bylos iÅ¡kėlimo teisme jokių atsakymų į ieÅ¡kovo raginimus dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo nepateikė. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-07-29 surašė atsakovui raÅ¡tÄ dėl tvoros įpareigodamas jį nukelti tvorÄ ir atlaisvinti valstybinę žemę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kuriam nuosavybės teise žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuo 1998-08-04, nenurodė jokių kitų ginčo tvoros pastatymo aplinkybių.

Be to, įvertinęs atsakovo praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki to momento, kol įsigalios Konstitucinio teismo sprendimai bylose Nr.3/2009, 24/2009, 37/2009 ir 3/2010, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pripažįsta, jog bÅ«tent jis pastatė ginčo statinį – tvorÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti Vilniaus m. 1 apylinkės teismui. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:             1.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tvora nėra vieningas statinys su jo sklypÄ juosiančia tvora, kadangi jo sklypÄ juosianti tvora pastatyta turint visus reikalingus statybinius dokumentus ir ji yra savarankiÅ¡kas nekilnojamasis daiktas, o ne bendro kažkokio kito statinio dalis.             2. Apeliantas bÅ«tent faktinių aplinkybių patikrinime nedalyvavo ir jokių paaiÅ¡kinimų neteikė, kadangi ne jis yra savavaliÅ¡kos tvoros statytojas, todėl, jo nuomone, jis ir negali paaiÅ¡kinti jos statybų aplinkybių.

3. Tai, kad jam buvo suraÅ¡ytas įpareigojimas tvorÄ nugriauti, negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas pripažinti apeliantÄ tvoros statytoju, kadangi jis tokiu nebÅ«damas ir negalėjo įvykdyti įpareigojimo ir jis negali reaguoti į įpareigojimÄ , kuris suraÅ¡ytas ne tam asmeniui.4. Tai, kad kitos institucijos surašė klaidingus raÅ¡tus manydamos, kad apeliantas yra tvoros statytojas, t.y. institucijų klaida, kuri negali sukelti apeliantui teisinių pasekmių.5. Tai, kad buvo praÅ¡oma sustabdyti bylÄ iki momento, kol Konstitucinis Teismas neiÅ¡nagrinės klausimo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, tai yra tik advokato patarimu pateiktas procesinis praÅ¡ymas, kuris bet kuriuo atveju, advokato nuomone, galėtų turėti įtakos priimant galutinį sprendimÄ , todėl toks praÅ¡ymas negali pagrįsti iÅ¡vados, kad apeliantas tokiu bÅ«du pripažino jog jis yra tvoros statytojas, nes tokio pripažinimo nebuvo pateikta bylos metu.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:

1. Apeliantas skunde nurodo praktiÅ¡kai tas pačias aplinkybes, kurias teismas jau įvertino nagrinėjant bylÄ . Teismas sprendime pasisakė, kad atsakovas ginčija, kad byloje neįrodyta, jog bÅ«tent jis atliko ieÅ¡kinyje nurodytus savavaliÅ¡kus statybos darbus, o iÅ¡ byloje esančio žemės sklypo skaitmeninio žemėlapio matyti, kad ginčo tvora yra vieningas statinys, su atsakovo žemės sklypÄ juosiančia tvora.

2. Teismas vertino ir tai, kad atsakovas faktinių duomenų patikrinimuose nedalyvavo, iki bylos iškėlimo teisme jokių atsakymų į ieškovo raginimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nepateikė.

3. Atsakovo teiginiai, kad jis nėra tvoros statytojas, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl manytina, kad teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas tik teigia, kad nėra ginčo tvoros statytojas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo bÅ«tent atsakovÄ paÅ¡alinti tvoros savavaliÅ¡kos statybos valstybės žemėje padarinius.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo 0,0913 ha žemė sklypÄ ir jame esantį gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.32-33).

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad valstybinėje žemėje, Å¡alia atsakovo žemės sklypo, yra savavaliÅ¡kai pastatyta metalinė tvora užtveriant apie 900 kv.m. valstybinės žemės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo 2010-04-08 aktu (b.l.26-27) užfiksuota, kad atsakovas savavaliÅ¡kai įrengė tvorÄ valstybinėje žemėje, apie 1,60 m aukščio, užtverdamas apie 900 kv.m. valstybinės žemės, tai pažymėta suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje (b.l.27).

Iš šio žemėlapio matyti, kad neteisėtai pastatyta tvora aptvertas valstybinės žemė sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu, su jokiu kitu privačiu žemės sklypu minėta tvora nesiriboja. 2010-05-17 savavališkos statybos aktu (b.l.28-31) užfiksuota, kad savavališkai įrengta apie 1,6 m aukščio metalinių strypų tinklo tvora, tvoros ilgis apie 90 m, aptverta apie 900 kv.m. valstybinės žemės, ši tvora priskirta II grupės nesudėtingam statiniui, kuriai nėra privalomas statybos leidimas, tačiau būtinas valstybės įgalioto valstybės tarnautojo raštinis pritarimas.

Atsakovas suraÅ¡ant abu minėtus aktus nedalyvavo. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų byloje nuotraukų (b.l.30-31) ir suvestinio skaitmeninio žemėlapio iÅ¡traukos (b.l.27), iÅ¡ ieÅ¡kovo sklypo įrengti platÅ«s laiptai į savavaliÅ¡kai aptvertÄ valstybinę žemę (nes valstybinės žemės sklypas yra Å¡iek tiek žemiau), tarp savavaliÅ¡kai aptvertos valstybinės žemės ir ieÅ¡kovo žemės sklypo nėra Å¡ias teritorijas skiriančios tvoros, Å¡ios teritorijos nėra atskirtos tarpusavyje, savavaliÅ¡kai įrengta tvora prijungta prie atsakovo sklypÄ juosiančios tvoros ar jos pamato, tiek atsakovo sklype, tiek savavaliÅ¡kai aptvertoje valstybinėje žemėje yra pasodinta ir tvarkingai nukirpta, t.y. prižiÅ«rima, tokia pati gyvatvorė, sudaranti vientisÄ visumÄ , o savavaliÅ¡kai aptvertoje valstybinėje žemėje įrengta vaikų žaidimų aikÅ¡telė.

Atsakovas negalėjo nepastebėti, kad Å¡alia jo sklypo yra savavaliÅ¡kai aptverta valstybinė žemė, o šį sklypÄ juosianti tvora prijungta prie atsakovui priklausančios tvoros ar jos pamato, o tai pastebėjęs, nereikalavo paÅ¡alinti jo teisių pažeidimo dėl neteisėto, be jo sutikimo, prijungimo prie jo tvoros. Atsakovas nepranešė atitinkamiems valstybės įgaliotiems pareigÅ«nams apie neteisėtai pastatytÄ tvorÄ valstybės žemėje. Atsakovas jam nustatytų įpareigojimų nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ neginčijo, ikiteisminėje stadijoje neįrodinėjo, kad tvorÄ Ä¯rengė ne jis.

Be to, nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡kai aptverta valstybine žeme naudojasi atsakovas. Å ių aukščiau minėtų aplinkybių bei nuotraukose ir žemėlapyje matomų duomenų visuma patvirtina, kad bÅ«tent atsakovas yra atsakingas už savavaliÅ¡kos statybos padarinius, neteisėtai aptveriant valstybinę žemę. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuria buvo pripažinta, kad bÅ«tent atsakovas savavaliÅ¡kai įrengė tvorÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pats savaime suraÅ¡ytas įpareigojimas atsakovui nugriauti tvorÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas pripažinti apeliantÄ tvoros statytoju, tačiau byloje esančių įrodymų visuma bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bÅ«tent atsakovas savavaliÅ¡kai įrengė tvorÄ , o tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Dėl nurodytų motyvų atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad valstybės institucijų tariamai klaidingi raÅ¡tai, joms manant, kad atsakovas yra tvoros statytojas, o atsakovas neva iÅ¡ tikrųjų nėra ginčo tvoros statytojas, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jo praÅ¡ymas stabdyti civilinę bylÄ dėl Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nagrinėjamo klausimo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo negali pagrįsti iÅ¡vados, jog apeliantas tokiu bÅ«du pripažino save esant ginčo tvoros statytoju, neturi teisinės reikÅ¡mės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako, nes, kaip minėta, byloje esamų įrodymų visuma patvirtina, jog bÅ«tent atsakovas savavaliÅ¡kai įrengė tvorÄ valstybinėje žemėje.

BÅ«tent atsakovas turi didžiausiÄ interesÄ naudotis neteisėtai aptverta valstybine žeme, o niekas kitas be jo žinios ir sutikimo negalėjo įrengti savavaliÅ¡kos tvoros.Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamÄ faktÄ buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2008, kt. bylose).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvienÄ jų atskirai, tiek jų visumÄ ir padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas, o byloje esančių įrodymų visuma, kaip jau minėta, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo tvorÄ savavaliÅ¡kai įrengė bÅ«tent atsakovas. Byloje esančių įrodymų analizės pasekoje pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ Â paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, o jo argumentai nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados teisingumo.Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad ginčo tvora įrengta savavaliÅ¡kai, nesant savavaliÅ¡kai aptverto žemės sklypo savininko sutikimo ir neparengus supaprastinto statinio projekto, patikrinto savivaldybės administracijos tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir argumentuotai nurodė, kodėl pripažino ginčo tvorÄ savavaliÅ¡ku statiniu, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė byloje taikytino statybos įstatymo 2 str. 71 d., 28 str., CK 4.103 str., LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatas, taikytinas II grupės nesudėtingiems statiniams. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo tvora pastatyta turint žemės savininko (valstybės įgaliotų institucijų) sutikimÄ , nėra duomenų apie parengtÄ supaprastintÄ projektÄ ir įgalioto valstybės tarnautojo raÅ¡ytinį pritarimÄ .

Dėl Å¡ios priežasties, kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl ginčo tvoros pripažinimo savavaliÅ¡ka statyba, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, bei kadangi atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo Å¡ioje dalyje, teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.Kadangi ginčo tvora įrengta valstybiniame žemės sklype savavaliÅ¡kai, o Å¡ios tvoros statytoju pripažintas atsakovas, atsakovui nustatytu terminu nepaÅ¡alinus savavaliÅ¡kos statybos padarinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino, įpareigodamas bÅ«tent atsakovÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. nugriauti valstybinės žemės sklype Å¡alia atsakovo žemės sklypo metalinių strypų tinklo tvorÄ ir sutvarkyti statybvietę.Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                           Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                      Romualda Janovičienė                                                                                                                      Andžej Maciejevski                                                                                                                                 Â