96097f16-bedb-474c-85e5-9c6f459ea565 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-766-324/2020 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00721-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3; 2.1.5.5; 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

S. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. K. ieÅ¡kinį atsakovams D. B., M. S. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir kitų pasekmių, tretieji asmenys Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, S. S., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė teismo prašė nustatyti, kad D. B. nėra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; panaikinti gimimo akto įraÅ¡e duomenis apie tėvÄ ; nustatyti, kad atsakovas M. S. yra E. B. biologinis tėvas; priteisti iÅ¡ atsakovo M. S. nepilnamečio sÅ«naus E. B. materialinį iÅ¡laikymÄ po 210 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ dienos iki sÅ«naus pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; nustatyti ieÅ¡kovei uzufruktÄ Ä¯ priteistas lėšas; nustatyti atsakovo M. S. bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ per socialinius tinklus: kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 valandos iki 12 valandos; lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. nuo 10 valandos iki 12 valandos; nelyginiais metais per Naujuosius metus gruodžio 31d. 10 valandÄ iki 12 valandos ir per Å v.

Velykas nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 valandos iki 12 valandos; vienÄ mėnesį vasaros atostogų metu; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jos sÅ«naus E. B. tėvu 2003 m. rugsėjo 29 d. gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ytas D. B., tačiau jis faktiÅ¡kai nėra sÅ«naus tėvas. SÅ«nui gimus, D. B. atlikinėjo bausmę pataisos namuose ir ieÅ¡kovė jo net nepažinojo. JÄ susirado D. B. draugai, įkalbinėjo, kad ji sutiktų, jog D. B. pripažintų ieÅ¡kovės sÅ«naus tėvystę. Jie ieÅ¡kovei grasino, jog nesutikimo atveju blogai baigsis ir jai, ir sÅ«nui. IeÅ¡kovė pabijojo, kad gali kÄ nors blogo padaryti berniukui, todėl sutiko.

Ieškovė su D. B. nebendravo, lytinių santykių neturėjo, todėl jis negali būti jos sūnaus biologinis tėvas. D. B. niekada nebendravo su E., jam materialinio išlaikymo neteikė. Biologinis B. E. tėvas yra M. S. Ieškovė su M. S. gyveno kartu nuo 2002 m. vasaros iki 2005 m. vasaros. Jis žinojo, kad ji laukiasi. Sūnui gimus, bendravo su E. iki gyveno kartu, pripažino savo sūnumi. Sūnaus išlaikymui mėnesiui reikalinga 420 Eur suma. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

Nustatė, kad atsakovas D. (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas vardas D.) B. nėra E. B. biologinis tėvas. Nustatė, kad atsakovas M. S. yra E. B. biologinis tėvas. Panaikino Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2003m. rugsėjo 29 d. gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, kad D. B. yra E. B. tėvas. IeÅ¡kinio dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo paliko nenagrinėtÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo M. S. materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui E. B. mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur per mėnesį, mokamÄ nuo 2019 m. kovo 5 d. iki sÅ«naus pilnametystės, priteistÄ iÅ¡laikymÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nustatė, kad priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teisėmis tvarko ieÅ¡kovė. Priteisė iÅ¡ atsakovo 121 Eur žyminio mokesčio, 375 Eur už suteiktÄ advokato pagalbÄ ieÅ¡kovės naudai. Priteisė iÅ¡ atsakovo 11,04 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 175 Eur už suteiktÄ advokato pagalbÄ atsakovo M. S. naudai. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 3,68 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.

4. Nustatė, kad ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pagimdė sÅ«nų E., kurio tėvu iÅ¡duodant 2003 m. rugsėjo 29 d. gimimo akto įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įraÅ¡ytas joks asmuo, E. suteikta P. pavardė. 2005 m. rugsėjo 1 d. civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o papildymo, pakeitimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. tėvu yra įraÅ¡ytas D. B. pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. notariÅ¡kai patvirtintÄ D. B. pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo. 2002 m. pavasarį ieÅ¡kovę ir atsakovÄ M.

S. supažindino jų bendras draugas A. S. Abu susitikinėjo, turėjo lytinių santykių, kol ieÅ¡kovė pasijuto nėščia. IeÅ¡kovė su atsakovu gyveno iki 2005 m. vasaros pabaigos, po to Å¡alių santykiai nutrÅ«ko, nes atsakovas M. S. susirado kitÄ moterį. IeÅ¡kovė žinojo, kad D. B. nėra sÅ«naus tėvas. Ji nurodė, kad 2005 m. vasarÄ M. S. jÄ Ä¯kalbinėjo sutikti padaryti įraÅ¡Ä , jog sÅ«naus tėvas yra bausmę atliekantis M. S. draugas, nes tokiu bÅ«du nuteistasis galėtų greičiau iÅ¡eiti į laisvę.

Jai nesutikus, buvo grasinimai ne tik iÅ¡ atsakovo M. S., bet ir iÅ¡ kažkokių teistų asmenų. IeÅ¡kovė sutiko, nes jautė didelį spaudimÄ ir baimę, be to, pasitikėjo M. S., kad taip padės draugui, o po to M. S. pats pripažins tėvystę. KaiÅ¡iadorių notarų biuro notarė V. B. 2005 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino D. B. pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo, o 2005 m. rugsėjo 1 d. Civilinės metrikacijos skyriuje atliktas E. P. gimimo akto įraÅ¡o pakeitimas ir tėvu įraÅ¡ytas D.

B.. Teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovės aiškinimu, kad toks tėvystės pripažinimas buvo naudingas D. B., ir kad tokius veiksmus ji atliko įtakota M. S., kadangi 2005 m. spalio 5 d. D. B. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų lygtinai, likus neatliktai 1 metų 4 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės daliai. Teismas sprendė neturįs pagrindo netikėti ieškovės aiškinimu, kad D. B. ji niekada nepažinojo ir su juo jokių ryšių neturėjo, tai buvo M.

S. draugas, kadangi nuo 2004 m sausio 28d. iki 2005 m. spalio 5 d. D. B. ir nuo 2004 m. liepos 21 d. iki 2004 m. rugpjūčio 6 d. M. S. abu kalėjo PravieniÅ¡kių 3-iuose pataisos namuose. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, ieÅ¡kovei esant labai jauno amžiaus, naiviai ir aklai pasitikėjus atsakovu M. S. bei esant pagrindo bijoti tiek M. S., tiek D. B. teistų draugų, jai buvo padaryta įtaka ir, neapgalvojusi visų pasekmių, ji davė sutikimÄ bei pati kreipėsi dėl E. P. duomenų apie tėvÄ Ä¯raÅ¡ymo.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. S. prisidėjo prie ieÅ¡kovės kreipimosi pateikti praÅ¡ymÄ dėl tėvo įraÅ¡ymo.

5. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas labai daug, tačiau pažymėjo, kad atsakovas M. S. jau nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., kuomet berniuko tėvu buvo įraÅ¡ytas D. B., taip pat turėjo pagrindÄ ginčyti tėvystę, jeigu bÅ«tų tinkamai ir atsakingai naudojęsis biologinio tėvo teisėmis. Tačiau M. S. 2006 metais iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir nuo 2005 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. spalio 25 d. buvo apskaitytas Marijampolės savivaldybėje, t. y. nebuvo nurodęs savo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso.

Nuo 2012 m. spalio 26 d. iki 2017 m. liepos 12 d. gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau tik apie 2015 metus pradėjo gyventi Lietuvoje, bet ir tuomet dar remontavo minėtÄ butÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad ji keletÄ kartų dėjo pastangas kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, t. y. 2006 m. ir 2011 m., bet nežinojo M. S. gyvenamosios vietos. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, kad kreiptis teisinės pagalbos trukdė ir prasta materialinė padėtis, nes ji viena augino mažametį vaikÄ , gaunamos pajamos buvo minimalios, todėl ji taip pat 2006 metais iÅ¡vyko dirbti į D.

B. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu pagerėjus jos materialinei padėčiai. Atsakovas M. S. pasirinko jam patogiausiÄ ir naudingiausiÄ bÅ«dÄ , tai yra taikyti ieÅ¡kinio senatį, nedėdamas jokių pastangų atstatyti socialinį teisingumÄ , žiÅ«rėdamas tik savo interesų. Teismas konstatavo, kad nepilnamečio vaiko interesai yra nusveriantys vertinant ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo terminÄ , nes bÅ«tų pasiektas teisėtas tikslas, tai neprieÅ¡tarautų vaiko interesams, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir atnaujino terminÄ kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad D. B. nėra biologinis E. B. tėvas Patenkinęs ieÅ¡kinio dalį dėl tėvystės nuginčijimo, teismas panaikino E. B. akto įraÅ¡e duomenis apie tėvÄ .

6. Atsakovas M. S. du kartus atsisakė vykti atlikti genominę ekspertizę, atsisakymÄ motyvuodamas tuo, kad yra praėjęs labai ilgas laiko tarpas, jis turi kitÄ gyvenimÄ , augina vaikus ir negali save laikyti E. tėvu. Atsakovui neįvardijus ir nepagrindus jokių pateisinamų priežasčių atsisakant atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti, teismas sprendė, kad yra prielaida tokį atsakovo atsisakymÄ vertinti kaip sÄ moningÄ vengimÄ pateikti įrodymus ir kaip pakankamÄ pagrindÄ pripažinti dėl pateikti įrodymÄ atsisakančios ginčo Å¡alies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl faktinių jos ir atsakovo intymaus bendravimo bei gyvenimo kartu auginant berniukÄ aplinkybių įrodyti ir aptarti ieÅ¡kovės, iÅ¡ dalies paties atsakovo M.

S. paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotas atsakovas su sÅ«numi bei jo artimieji, t. y. pusseserė, teta, senelė. Tai laikė patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svariÄ atsakovo tėvystės ir kartu pakankamo pagrindo ekspertizei atlikti buvimo prielaidÄ .

7. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl iÅ¡laikymo dydžio neiÅ¡reiÅ¡kė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Atsakovas nurodė, kad jis vykdo individualiÄ veiklÄ , jo gaunamos pajamos yra apie 500 Eur per mėnesį, tačiau yra kintamo pobÅ«džio, jis kartu su sutuoktine turi butÄ (duomenys neskelbtini), taip pat yra sudaręs namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Sutuoktinė S. S. savo vardu turi registruotÄ transporto priemonę. S. S. nurodė, kad ji taip pat vykdo individualiÄ veiklÄ , gaunamos pajamos yra apie 150 Eur per mėnesį.

Teismas pažymėjo, kad S. S. baigė siuvėjų kursus, o M. S. remontuoja automobilius, todėl sprendė, jog abu sutuoktiniai turi paklausias profesijas. Šeimoje auginami du vaikai: sūnui (duomenys neskelbtini) metų, dukrai (duomenys neskelbtini) metai. Vaikai specialių poreikių neturi. Ieškovė nekilojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Ieškovė paaiškino, jog dirba užsienyje, jos gaunamos pajamos yra apie 2000 svarų. Vyras taip pat gauna apie 2000-2500 svarų. Be sūnaus, daugiau išlaikytinių nėra.

IeÅ¡kovė nuomojasi butÄ , už jį kartu su mokesčiais moka apie 1600 svarų. E. neturi rimtų sveikatos problemų, serga įprastinėmis ligomis. Teismas sprendė, kad Å¡alių sÅ«naus poreikiams per mėnesį reikalinga iÅ¡laikymo suma yra 420 Eur. IeÅ¡kovė turi vienÄ iÅ¡laikytinį, atsakovas du iÅ¡laikytinius, jo gaunamos pajamos yra mažesnės nei ieÅ¡kovės, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo materialinė padėtis yra sunkesnė, nei ieÅ¡kovės. Ä®vertinęs tėvų turtinę padėtį ir bÅ«tinus vaiko poreikius, iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 170 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio teisme pateikimo 2019 m. kovo 5 d. iki vaiko pilnametystės.

8. Teismas sprendė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl šį reikalavimÄ paliko nenagrinėtÄ â€“ Å¡alys bendravimo tvarkÄ gali nusistatyti bendru sutarimu ir tuo dar nėra pasinaudoję. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. pirmosios instancijos teismas CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikÅ¡ti atnaujino nenustatęs, dėl kokių svarbių priežasčių ieÅ¡kovė jį praleido.

Teismas netinkamai taikė CK 3.152 ir 1.131 straipsnių nuostatas. CK 1.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarÄ , kad bÅ«tų patvirtintas pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo. Vadinasi, D. B. pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo galėjo bÅ«ti patvirtintas tik esant jo ir ieÅ¡kovės bendram kreipimuisi į notarÄ . IeÅ¡kovė 2005 m. rugpjūčio 31 d. laikė, kad jos sÅ«naus E. tėvas yra D. B., o ne M.

S. PrieÅ¡ingu atveju tektų pripažinti, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, manipuliavo vaikui svarbia informacija apie jo tikrÄ jÄ kilmę. Savo teisės įgyvendinimas neteisėtais veiksmais ar netinkamas jos įgyvendinimas nėra laikomas tikruoju Å¡ios teisės realizavimu ir nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinimui. 9.2. Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. žinojo apie tai, jog D. B. nėra sÅ«naus tėvas, tuo pačiu turėjo pripažinti, kad 2005 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino eiga ir ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2006 m. rugsėjo 1 d. 9.3.

Teismas sutiko su atsakovo M. S. pozicija, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas labai daug, tačiau sprendimÄ atnaujinti šį terminÄ grindė tuo, jog apeliantas jau nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., kuomet berniuko tėvu buvo įraÅ¡ytas D. B., taip pat turėjo pagrindÄ ginčyti tėvystę, jeigu bÅ«tų tinkamai ir atsakingai naudojęsis biologinio tėvo teisėmis. Kitaip tariant, teismas pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ susiejo ne su ieÅ¡kovės veiksmais, kuriuos ji, siekdama ginti savo pažeistas teises, bÅ«tų atlikusi per laikotarpį iki bylos iÅ¡kėlimo, bet su tuo, kad apeliantas neginčijo fakto, kurio ginčyti neturėjo jokio intereso, nes nelaikė savęs vaiko tėvu lygiai taip pat, kaip jo tokiu nelaikė nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas D.

B., nei pats vaikas. Pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios ieÅ¡kovui kaip rÅ«pestingam, protingam, atidžiam teisinio santykio dalyviui sutrukdė ginti savo pažeistÄ teisę. Prie tokių aplinkybių neturėtų bÅ«ti priskiriamas atsakovo M. S. toleravimas fakto, jog ieÅ¡kovė savo vaiko tėvu laiko D. B., kuris sutiko ir net siekė, kad bÅ«tų pripažintas vaiko tėvu. 9.4. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl bÅ«tina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimÄ , bet ir asmens, kuris dėl Å¡ių priežasčių laiku nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiÅ«rį į Å¡ias aplinkybes ir jų svarbÄ .

IÅ¡ bylos duomenų galima spręsti, jog ieÅ¡kovė žinojo, kad D. B. nėra jos vaiko E. tėvas, tačiau to nepaisant kartu su D. B. kreipėsi į notarÄ , kad bÅ«tų patvirtintas D. B. pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo. Informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobÅ«džio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai.

NesÄ Å¾iningas, neteisėtas elgesys negali sukelti pozityvių padarinių, iÅ¡ nesÄ Å¾iningo ir neteisėto elgesio asmuo negali turėti naudos. Marijampolės apylinkės teismas, atnaujindamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ , sprendė ieÅ¡kovės, neteisėtai manipuliavusios vaikui svarbia informacija, naudai, tuo pažeisdamas principinę nuostatÄ , kad nesÄ Å¾iningo asmens interesai negali bÅ«ti ginami. 9.5. Nesutinka su teismo motyvu, kad nepilnamečio vaiko interesai yra nusveriantys vertinant ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo terminÄ , nes bÅ«tų pasiektas teisėtas tikslas ir tai neprieÅ¡tarautų vaiko interesams, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo atnaujintinas. 9.6.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas M. S. jÄ 2005 m. vasarÄ pradėjo įkalbinėti sutikti, jog E. tėvu dokumentuose bÅ«tų įraÅ¡ytas kitas vyras. Anot ieÅ¡kovės, atsakovas M. S. darė jai spaudimÄ aiÅ¡kindamas, jog, kai tas vyras iÅ¡eis į laisvę, jis pats sutvarkys dokumentus ir savo iniciatyva pripažins, kad jis yra E. tėvas. Tokie ieÅ¡kovės ir teismo argumentai yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog nuo 2005 m. vasaros su atsakovu M. S. gyveno skyriumi. Tai patvirtino apeliantas, liudytoja S. S., nurodę, jog jų bendras gyvenimas prasidėjo 2005 m. liepos-rugpjūčio mėn. Kyla pagrįstas klausimas, kokiÄ Ä¯takÄ ar poveikį apeliantas galėjo daryti ieÅ¡kovei, kai jie tuo metu kartu nebegyveno.

D. B. tėvystė buvo nustatyta 2005 m. rugsėjo mėn. l d., t. y. tada, kai ieškovės ir apelianto gyvenimo kartu faktas buvo paneigtas jų abiejų ir liudytojos parodymais. Dėl to ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo juridinio fakto nustatymo, t. y. nuo D. B. įregistravimo ieškovės sūnaus tėvu 2005 m. rugsėjo 1 d. , šis terminas suėjo 2006 m. rugsėjo 1 d. 9.7. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės parodymais, kad M. S. jau 2006 metais išvyko iš Lietuvos.

Iki 2006 m. rudens ieÅ¡kovė bei apeliantas gyveno gretimuose namuose (duomenys neskelbtini), apeliantas gyveno tame pačiame bute, kuriame anksčiau gyveno su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovės draugė, pas kuriÄ ieÅ¡kovė lankydavosi, gyveno gretimame bute, todėl einant pas jÄ ne kartÄ yra susitikę. Tokiu bÅ«du vienerių metų termino eigoje apeliantas ir ieÅ¡kovė gyveno gretimuose namuose, nuolatos susitikdavo, be to, anot liudytojos S. S., ieÅ¡kovė bÅ«dama neblaivi ne kartÄ yra skambinusi apeliantui naktimis.

Vėliau apeliantas iÅ¡vyko gyventi į užsienį, tačiau 2013 m. kartu su sutuoktine tame pačiame name (duomenys neskelbtini), kur gyveno ieÅ¡kovės tėvai, gretimoje laiptinėje įsigijo butÄ , kurį remontavo ir 2014 metais sugrįžo gyventi į LietuvÄ , tame bute gyveno iki 2017 metų, kai įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini). Gyvenant bute nuolatos susitikdavo su ieÅ¡kovės tėvais, sveikindavosi, apeliantas savo automobilį statydavosi prieÅ¡ais ieÅ¡kovės tėvų balkonÄ , kuriame rÅ«kydavo ieÅ¡kovės tėvas, jie vienas kitÄ nuolatos matydavo.

Grįžus į LietuvÄ apeliantas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini), vėliau deklaracijÄ pakeitė į (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. P. patvirtino, jog apeliantÄ matė maždaug nuo 2014 m., apie tai iÅ¡kart pasakė savo dukrai ieÅ¡kovei. Liudytoja N. P. Å¡ias aplinkybes patvirtino nurodydama, jog maždaug nuo 2015 metų žino, jog apeliantas gyveno jų kaimynystėje, apie tai sakė dukrai (ieÅ¡kovei), tačiau ji nieko nedarė, t.y. ieÅ¡kinio dėl tėvystės ginčijimo neteikė. 9.8.

Tėvystės nuginčijimu yra siekiama nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įraÅ¡ytu asmeniu, Å¡iuo atveju su D. B. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiÅ«riu svarbiau tai, kÄ pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to, siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryÅ¡iui su tuo asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Nustatydamas, kad atsakovas D. B. nėra E. B. biologinis tėvas, teismas prieÅ¡ tai nesiaiÅ¡kino vaiko E. B. nuomonės. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko, gebančio jÄ pareikÅ¡ti tiesiogiai ar per atstovÄ , nuomonės apsvarstymÄ . Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikÅ¡mė teikiama jo pareikÅ¡to noro svarbai, priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G.

B. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 36137/13). NeiÅ¡klausydamas E. B. nuomonės, teismas pažeidė CK 3.177 straipsnio, CPK 380 straipsnio, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio reikalavimus.

10. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. apeliantas pats suorganizavo įraÅ¡o E. gimimo liudijime apie tai, kad E. tėvas yra D. B., atsiradimo aplinkybes, nesÄ Å¾iningai apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovė 2005 m. rugpjūčio 31 d. laikė, jog jos sÅ«naus E. tėvas yra D. B., o ne M. S. IeÅ¡kovė niekada nelaikė, kad jos sÅ«naus E. tėvas yra D.

B., nes visada žinojo, kad E. tėvas yra M. S., tačiau tik dėl jauno amžiaus, susiklosčius netinkamoms gyvenimo aplinkybėms, nesugebėjo pasirinkti tinkamo veikimo būdo, pasipriešinti netinkamų asmenų daromai įtakai ir grasinimams, ir sutiko, kad E. tėvu būtų įrašytas D. B.. 10.2. Apeliantas, aiškindamas apie tai, kad ieškovei jo gyvenamoji vieta turėjo būti žinoma anksčiau kaip 2019 m., neatsižvelgė į tai, kad yra kitas atsakovas D. B., kurio gyvenamoji vieta nežinoma ir šiuo metu, kad ginama pažeistoji teisė yra ne tiesiogiai ieškovės, o jos nepilnamečio sūnaus E. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, yra žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis).

Pirmiausia tai reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. 10.3. Teismas teisiÅ¡kai pagrįstai vertino aplinkybių visumÄ , tai, kad kreiptis į teismÄ per įstatymo nustatytÄ laikÄ ieÅ¡kovė bijojo, nes jai buvo grasinama, kad ji pasitikėjo apeliantu, kad jis ateityje, kaip žadėjo, viskÄ sutvarkys pats, kad buvo sunki ieÅ¡kovės materialinė padėtis, kad atsakovų gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, ir pagrįstai atnaujino terminÄ kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo. 10.4.

Abejotina, ar M. S. turi teisę ginčyti sprendimo dalį dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo. Jam Å¡i sprendimo dalis nesukelia teisinių pasekmių. Ji sukelia teisines pasekmes atsakovui D. B., kuris teismo sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo neskundžia. Terminas kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo nenustatytas. 10.5. Teismas nurodė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie tai, kad sÅ«nus žino, jog D. B. nėra jo tėvas, taip pat žino, kad jo tėvas yra M.

S.. Ji nurodė, kad D. B. niekada nekontaktavo su sūnumi ir jokių ryšių nepalaikė, kad sūnus jo nėra matęs, jam neteikęs išlaikymo. M. S. jis matęs nuotraukas, kurias ji yra išsaugojusi. Ji nurodė, kad sūnus žino apie tai, jog pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės iš M. S. nustatymo, tačiau to per daug nesureikšmino, nes su M. S. taip pat nebuvo ir nėra jokių ryšių ir bendravimo. Ieškovė yra įstatyminė sūnaus atstovė, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, neišklausydamas E. B. nuomonės, pažeidė CK 3.177 straipsnio, CPK 380 straipsnio, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ tėvystei nuginčyti ir patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijo bei tėvystės nustatymo.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

14. Nors apeliantui pareikÅ¡tas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, kuriam ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas (CK 1.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-596/2013), o atsakovas D. B., kurio tėvystė nuginčyta, pirmosios instancijos teisme Å¡io termino praleidimo pasekmių neprašė taikyti ir neginčija teismo sprendimo apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl praleisto CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo – atsakovas M. S. jį kvestionavo kaip tėvystės nuginčijimo, be kurio negalimas tėvystės nustatymas, sÄ lygÄ .

15. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog apie pažeistÄ teisę ieÅ¡kovė turėjo sužinoti 2005 m. vasarÄ , nes pati pripažino, kad nuo to laiko su juo kartu nebegyveno; jis turėjo kitÄ moterį, todėl negalėjo padaryti įtakos ieÅ¡kovės apsisprendimui vaiko tėvu nurodyti kitÄ asmenį. Tai paneigia ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai.

16. IÅ¡klausius 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, jog ieÅ¡kovė jų santykių pabaiga įvardijo 2005 m. lapkričio mėnesį, o netikslumas ieÅ¡kinyje atsirado dėl advokatės netiksliai iÅ¡girstų faktų rengiant ieÅ¡kinį, nes su kliente bendravo elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad apie tris mėnesius iki 2005 m. rugpjūčio, kuomet į namus atvykę du vyrai nepažįstami vyrai jÄ nuvežė į jai nežinomÄ kolonijÄ (laisvės atėmimo vietÄ ), atsakovas M.

S. jÄ Ä¯kalbinėjo sutikti, kad vaiko tėvystę pripažintų žmogus, kuriam reikia padėti. Nors vaikui gimus visada dirbo ne jis, o ieÅ¡kovė, tuo metu ji kaip tik nedirbo. M. S. sakė, kad gautais pinigais iÅ¡sikeltų vestuvių pobÅ«vį ir po to teisme jis teisėtai nuginčytų tėvystę. Tokį spaudimÄ darė kasdien, vadino jÄ kvaile, durna, stora, niekam nereikalinga, sykį smaugė. Atvykus tiems dviems vyrams ji pasakė važiuoti nenorinti, tačiau gavo atsakymÄ , kad ji neturi teisės pasakyti ne, nes žino, kas jos laukia.

Kolonijoje pasirašė jau paruoÅ¡tus dokumentus, D. B. nėra mačiusi. Po to, kai buvo pripažinta D. B. tėvystė, M. S. pasakė, kad ieÅ¡kovė jam nusibodo ir susirado kitÄ moterį (dabartinę sutuoktinę), bendravo su ja matant ieÅ¡kovei, su kita praleisdavo savaitgalius, tačiau jam sugrįžus atleisdavusi, nes jį mylėjo. Ilgainiui nebegalėjo pakelti tokių santykių bei tokio gyvenimo ir 2005 m. lapkričio mėn. su vaiku sugrįžo pas tėvus. Pas juos berniukÄ M. S. kelis kartus aplankė.

17. Aptarta aplinkybė neturi ir esminės reikÅ¡mės – apeliantas teisingai teigia, jog ieÅ¡kinio senaties terminas tėvystei nuginčyti suėjo 2006 m. rugpjūčio 31 d., nes D. B. buvo įregistruotas vaiko tėvu 2005 m. rugsėjo 1 d. FaktÄ , kad, ieÅ¡kovei į teismÄ kreipusis 2019 m. kovo 5 d., Å¡is terminas praleistas itin ženkliai, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacine tvarka vertinamame sprendime pažymėjo, kad svarbu atsižvelgti į E. S. teisėtus interesus ir lÅ«kesčius žinoti, kas yra jo biologinis tėvas, kad bÅ«tų atstatytas teisingumas bei socialiniai ryÅ¡iai su tėvu, jeigu iÅ¡ tėvo pusės bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas toks noras, todėl nepilnamečio vaiko interesai yra nusveriantys, ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimu bÅ«tų pasiektas teisėtas tikslas ir tai neprieÅ¡tarautų vaiko interesams.

18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui dėl aplaidaus ieÅ¡kovės neveikimo ta prasme, kad ieÅ¡kinį jį galėjo pateikti jau 2014 metais, kuomet atsakovas grįžo gyventi į Marijampolę ir apie tai žinojo bei teisme paliudijo ieÅ¡kovės tėvai. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nurodė, jog 2006 m. ir 2011 m. grįžusi LietuvÄ ji dėjo pastangas kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau nežinojo M.

S. gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, tokių ieÅ¡kovės ketinimų nerasta. IÅ¡klausius 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, jog ieÅ¡kovė teigė dėl to kreipusis į advokatus. Pastaroji aplinkybė netirta (ieÅ¡kovė neįvardijo konkrečios advokatų kontoros ar advokato, į kuriuos kreipėsi, neteikė kitų su Å¡iais ketinimais susijusių duomenų). Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo – nors apeliantas teigia gyvenęs gretimame name iki 2006 m. rudens, vertinant gimimo įraÅ¡o pakeitimo aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantas jų neginčija, pripažintina, jog vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovė praleido dėl svarbios priežasties – privertus vaiko tėvu pripažinti nepažįstamÄ , laisvės atėmimo vietoje kalintį asmenį, su ieÅ¡kove buvo pasielgta ypatingai ciniÅ¡kai, todėl ilgÄ laikÄ ji turėjo pagrindÄ bijoti ir dėl savo, ir dėl vaiko saugumo.

PastarÄ jį faktÄ netiesiogiai patvirtina tai, kad apie Å¡iÄ situacijÄ ji nesakė net patiems artimiausiems asmenims – tėvui, motinai, seseriai (teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės tėvas parodė apie tai sužinojęs tik kai vaikas pradėjo eiti į mokyklÄ ). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006 m. rudens iki 2014 m. apeliantas gyveno užsienyje ir ieÅ¡kovė nežinojo jo adreso, be to, 2006 m. pati iÅ¡vyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kas atitinkamai apsunkino komunikacijÄ su teisininkais dėl bylos Lietuvoje iÅ¡kėlimo, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ pagrįstai atnaujino.

19. Apeliantas iÅ¡ dalies teisingai teigia, kad, manipuliuodama vaikui svarbia informacija, vaiko interesus visų pirma pažeidė ieÅ¡kovė, tačiau nei faktas, kad ji, sutikdama pakeisti vaiko gimimo įraÅ¡Ä apie tėvÄ , neužtikrino vaiko teisės žinoti savo kilmę ir neveikė vaiko interesais, nei nepakankamas ieÅ¡kovės aktyvumas naudojantis galimybe bylÄ iÅ¡kelti anksčiau neatleidžia teismo nuo pareigos ginti pažeistÄ vaiko teisę. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ nepilnamečio vaiko interesai yra nusveriantys.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų bÅ«ti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimÄ byloje Yildirim prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 34308/96). EŽTT taip pat yra pabrėžęs, kad apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikÅ¡mę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobÅ«džio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ byloje A.

L. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28609/08), par. 65).

20. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio netenkinimo, motyvuojant neišklausyta vaiko nuomone.

21. Formuodamas teismų praktikÄ sprendžiant ginčus, susijusius su teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimÄ bei nustatymÄ ir ieÅ¡kinio senatį kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, aiÅ¡kinimu ir taikymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko interesus – bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. F. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-460/2007).

22. E. B., kuriam (duomenys neskelbtini) sukaks 17 metų, nuomonė dėl byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nebuvo iÅ¡klausyta (iÅ¡vadÄ teikianti institucija to negalėjo padaryti, nes vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje). IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus nepažįsta nei M. S., nei D. B.. IÅ¡laikymo iÅ¡ pastarojo neieÅ¡kojo, nes jis nėra vaiko tėvas. SÅ«nui yra pasakiusi, kad jo tėvas M. S., vaikas matė jos iÅ¡saugotas bendras fotonuotraukas. Å eÅ¡iolikmečio reakcija į situacijÄ yra pyktis, kad tėvas jį paliko.

23. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, Å¡eimos bei visuomenės interesų; bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

24. Vadovaudamasi Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir atsižvelgiant į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes bei tai, kad jokie socialiniai ryÅ¡iai vaiko nesieja nei su biologiniu, nei su gimimo įraÅ¡e nurodytu tėvu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečiu atveju vaiko nuomonė dėl byloje nustatytų aplinkybių nėra aktuali. Svarbiausia – teisingai nustatyti vaiko kilmę (pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kuria nepagrįstas jo atsisakymas atlikti genominę ekspertizę, siejant tai su kitais įrodymais, įvertintas kaip biologinės tėvystės įrodymas). Sprendžiant apie vaiko interesÄ Å¾inoti savo kilmę EŽTT ypač akcentuoja vaiko teisę žinoti tiesÄ apie savo Å¡aknis (kas gali bÅ«ti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istorijÄ ir formuojant tapatybę) netgi Å¡iam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimÄ byloje Mandet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30955/12).

25. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovei iÅ¡ apelianto priteistina 250 Eur advokatės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (iÅ¡laidas patvirtina prie atsiliepimo pridėta atstovavimo sutartis, praÅ¡ymas, 2020 m. vasario 29 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 5/2020 ir SEB banko patvirtinimas apie Å¡ios sumos sumokėjimÄ ) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos AuÅ¡ra Baubienė Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė