96097e0f-83e2-4a71-bf5a-2f249476eb80 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A. Daugėla                                               Baudžiamoji  byla Nr. 1A-427-458/2013 Teisėja V. Balčiūnienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00079-2012-7                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.3.; 1.2.18.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2013 m. gegužės 23  d.

     Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlo, teisėjų Eduardo MaÅ¡kevičiaus, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei, nukentėjusiajam S. M., gynėjai Natalijai Fočenkovai, vertėjai Anželai Tyščukienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios N. M. ir jos gynėjos Natalijos Fočenkovos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 2 d., 214 str. 1 d., pagal LR BK 302 str. 2 d.,  vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK  214 str. 1 d. – 10 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai,  bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du  ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymÄ , sutikimo įpareigota neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų.

Nuosprendžiu iÅ¡ nuteistosios N. M. priteista 9204 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. M.. Nuosprendžiu iÅ¡ N. M. priteistos procesinės iÅ¡laidos, t. y. 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam S. M.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                                                                                                n u s t a t ė:

 N. M. nuteista už tai, kad pagrobė, neturėdama teisėto pagrindo, laikė ir gabeno fizinio asmens dokumentus, tuo padarydama jam didelę žalÄ , ir neteisėtai įgijo ir laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. N. M. laikotarpiu nuo 2012-02-06 apie 03 val. iki 2012-03-27 09 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), pagrobė S. M. vardu iÅ¡duotus dokumentus: prisijungimo prie AB DNB banko kortelių kodus, kuriuos laikė bute (duomenys neskelbtini), iki buvo surasti policijos pareigÅ«nų 2012-03-27 9 val. kratos metu, bei pagrobė ir tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones – S. M. vardu iÅ¡duotÄ AB DNB banko kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB „Visa Electron“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagrobė S. M. vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), LR piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), JÅ«rininko knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2009-08-24, JÅ«rininko knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2003-02-24, medicininę JÅ«rininko knygelę, iÅ¡duotÄ 2008-01-14, kvalifikuotÄ jÅ«reivio pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2002-12-19, specialų liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2009-04-17, specialų liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2009-04-10, l klasės jÅ«reivio sertifikatÄ , iÅ¡duotÄ 2010-03-23, jÅ«reivio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos pagrobusi laikotarpiu nuo 2012-02-06 03.00 val. iki 2012-03-27 09.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, laikė bute (duomenys neskelbtini), ir tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), gabeno į butÄ (duomenys neskelbtini), ir minėtame bute laikė iki 2012-03-27 09.00 val., kol kratos metu minėtos banko kortelės ir dokumentai buvo surasti ir paimti policijos pareigÅ«nų.

Tokiu bÅ«du N. M. neteisėtai įgijo ir laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pagrobė ir, neturėdama teisėto pagrindo, laikė ir gabeno S. M. priklausančius dokumentus, dėl to nukentėjusysis, neturėdamas minėtų dokumentų bei elektroninių mokėjimo priemonių, negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sÄ skaitoje, tuo padarydama didelę žalÄ S. M.. Nuteistoji N. M. ir jos gynėja advokatė N. Fočenkova apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendį ir N. M. dėl inkriminuojamų jai nusikalstamų veikų pagal BK 302 str. 2 d., 214 str., d. iÅ¡teisinti, bei S. M. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymÄ . Teismo iÅ¡tirti įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Å aliÅ¡kai ir neobjektyviai vertindamas aplinkybes teismas jas iÅ¡kreipė, dėl to byloje padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ . Teismas didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė nukentėjusiojo S. M. ir jo draugės liudytojos G. J. parodymams ir bÅ«tent jais remdamasis vertino N. M. veiksmus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant parodymus bei kitus duomenis, surinktus ikiteisminio tyrimo metu, ir konstatuojant, kad N. M. pagrobė S. M. priklausančius dokumentus bei banko korteles, teismas nenustatė nė vieno objektyviai egzistuojančio fakto, liudijančio, kad pagrobimÄ Ä¯vykdė bÅ«tent N. M., neįvertino N. M. teiginio, kad visi kaltinimai iÅ¡plaukia iÅ¡ Å¡eiminio konflikto ir turto dalybų, jog S. M. bando susidoroti su savo sutuoktine baudžiamojo ir baudžiamojo proceso priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis turėjo motyvÄ ir galimybę be pagrindo apkaltinti N. M., pasinaudoti savo draugės G.

J. pagalba bei suklastoti įrodymus, teikiant ikiteisminio tyrimo metu USB atmintinę, kuri tinkamai nebuvo identifikuota. Teismas visiÅ¡kai neiÅ¡tyrė aplinkybių, susijusių su USB atmintinėje esančių dokumentų sukÅ«rimo data ir nuosprendyje apie tai visiÅ¡kai nepasisakė. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo elgesys nebuvo tinkamai vertinamas ir teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad visi S. M. kaltinimai N. M. atsirado dėl tokių priežasčių: 2012-02-06 S. M. Å¡eiminio konflikto metu stipriai sumušė sutuoktinę N. M., grasindamas jÄ nužudyti, dėl to S. M. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. ir N. M. pripažinta nukentėjusiÄ ja (Å¡iuo metu baudžiamojoje byloje Nr.1-44-659/2013 priimtas apkaltinamasis nuosprendis); 2012 m. vasario mėnesį, stengdamasis susitaikyti minėtoje byloje, kurioje S. M. buvo taikytos įvairios kardomosios priemonės, iÅ¡ jų pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei įpareigojimas neprisiartinti prie nukentėjusiosios, S. M. net neminėjo dingusių dokumentų.

Anot N. M., S. M., gyvenant santuokoje, nuolat girtavo, pastaruoju metu vartojo psichotropines medžiagas, ne kartÄ po įprastinio Å¡eiminio konflikto bÅ«damas neblaivus iÅ¡sineÅ¡davo savo daiktus, dokumentus ir vėliau visur jų ieÅ¡kodavo. Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad bÅ«tent S. M. 2012-02-06 bÅ«damas neblaivus atnešė ir paslėpė rankinę su dokumentais ir revolveriais pas jÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi N. M. atsisakė taikytis su S. M. byloje dėl sumuÅ¡imo ir grasinimo nužudyti, atleisti jam, S. M. pradėjo jai kerÅ¡yti, pasakęs, kad jei pasodinsi mane, tai aÅ¡ pasodinsiu tave.

Vėliau, kai S. M. pranešė N. M. apie dokumentų praradimÄ , pastaroji pasinaudojo proga, siekdama savo tikslų santuokos nutraukimo byloje, pradėjo įtikinėti vyrÄ , kad dokumentai yra pas jÄ , nors iÅ¡ tikrųjų nežinojo, kur yra dokumentai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo ir nuteistosios pozicijos kraÅ¡tutinai prieÅ¡taringos ir parodymai skiriasi, todėl labai svarbu tiksliai juos užfiksuoti ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinti, atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra iÅ¡ dalies iÅ¡kreipti N. M. ir liudytojos G.

J. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Toliau nurodytos klaidos turėjo įtakos teismo apsisprendimui dėl N. M. kaltės ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.  Pasak gynėjos ir nuteistosios, nuosprendyje (2 lape) nurodyti tokie N. M. parodymai: „<...> norėdama gauti iÅ¡ S. naudos ir kad jis neužblokuotų sÄ skaitų, jam sakė, kad dokumentai pas jÄ . <...> tada nuėjusi pas tyrėjÄ D. B., paėmė S. M. asmens tapatybės kortelę ir grįžo pas notarę. Notarė jai paaiÅ¡kino, kad S. M. asmens tapatybės kortelė negaliojanti.

Notarei ji negalėjo atneÅ¡ti nė vieno S. M. asmens dokumento, nes jie buvo nebegaliojantys. <...> Vasario 18 dienÄ pranešė policijai apie S. M. priklausančias psichotropines medžiagas. Ji taip pasielgė, nes norėjo nubausti S. M., nes jÄ apgavo, paprašė taikytis, o kitÄ dienÄ teismui pateikė privataus kaltinimo skundÄ , kad ji įkando jam į rankÄ . Todėl ir nunešė į policijÄ psichotropines medžiagas. <...>“ Nepamena, ar vasario 11 d. 23.00 val. ir vasario 10 d. 16.00 val. ji buvo vyro bute (duomenys neskelbtini).

Vasario 18 d. trumpai buvo užėjusi į vyro butÄ ir kitÄ dienÄ , vasario 19 d., buvo atėjusi su juo pakalbėti, nes jis telefonu terorizavo dukrÄ ir jÄ . Gynėjos ir nuteistosios  manymu,  teismas klaidingai nuosprendyje iÅ¡dėstė N. M. parodymus, iÅ¡kreipdamas jų esmę. Toks iÅ¡dėstymas prieÅ¡tarauja ne tik faktiÅ¡kai teisme duotiems parodymams, bet ir įrodymams, esantiems byloje: N. M. jau 2012-02-06 žinojo, kad vyras užblokavo banko sÄ skaitas ir savo naudos nesiejo su tuo, kad sÄ skaitos nebÅ«tų užblokuotos;

N. M. neėmė ir negalėjo paimti iÅ¡ tyrėjos S. M. asmens tapatybės kortelės ir neatnešė notarei jokių S. M. asmens dokumentų todėl, kad jų neturėjo, o ne todėl, kad jie buvo nebegaliojantys. Be to, S. M. 2012-03-20 apklausos protokole parodė, kad buvo užėjęs pas notarę, kuri jam pasakė, kad kreipėsi N. M. dėl turto dalybų, bet dokumentų jokių nepateikė. Pažymėtina, kad teisme nei tyrėja D. B., nei notarė B. V. nebuvo apklaustos dėl Å¡io fakto; Vasario 18 dienÄ S. M. pasikvietė N. M.

į butÄ , adresu  (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus skundėsi, grasino, kad pasikars, su alkoholiu vartojo psichotropines medžiagas. Psichotropinių medžiagų, priklausiusių S. M., perdavimo policijai N. M. niekaip nesiejo su S. M. privataus kaltinimo skundu; Vasario 10 d. 16.00 val. ir vasario 11 d. 23.00 val. N. M. nebuvo vyro bute, adresu (duomenys neskelbtini). BÅ«tent Å¡iomis dienomis, remiantis tyrėjos R. G. 2012-06-01 tarnybiniu praneÅ¡imu bei 2012-04-27 specialisto J. B. iÅ¡vada, į USB atmintinę buvo įkelti dokumentai ir perkelti į kompiuterį.

   Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuosprendyje nurodyti liudytojos G. J. parodymai (5 lapas), iÅ¡ kurių galima suprasti, kad G. J. matė, kaip S. M. „ ... nusileido laiptais į apačiÄ , po to grįžo, tačiau nematė ar kÄ turėjo rankose“. Tačiau teismo posėdžio metu G. J. parodė kitaip, negu nurodyta nuosprendyje. Ji parodė, kad kalbėdama su N. M. girdėjo, kaip trinktelėjo įėjimo durys, ir matė, kad S. M. grįžta iÅ¡ apačios į savo butÄ , bet nematė, kada jis nusileido laiptais į apačiÄ , ir nežino, kur jis buvo.

Taigi teisme įrodyta, kad 2012-02-06 po to, kai sumušė žmonÄ , bet iki policijos atvykimo, S. M. buvo trumpai išėjęs iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini). Teisme N. M. paaiÅ¡kino, kad iki jos mamos V. P. buto, adresu (duomenys neskelbtini), galima nueiti per 5–6 minutes. Gynėja ir nuteistoji nurodo, kad nebuvo paneigti V. P. parodymai, ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad rankinę atnešė S. M. ir 2012-04-13 akistatoje su S. M. tai patvirtino, be to, nurodė, kad S. M. ne kartÄ anksčiau pas jÄ slėpdavo savo dokumentus.

Nors dėl sveikatos bÅ«klės septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡erių metų amžiaus V. P. negalėjo dalyvauti teisme, ji raÅ¡tu prašė teismo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teismas jos parodymų nenagrinėjo ir nuosprendyje apie juos niekaip nepasisakė. Pasak gynėjos ir nuteistosios, teismas nenustatė nė vieno fakto, patvirtinančio, kad bÅ«tent N. M. atgabeno dokumentus iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini), į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kur jie buvo rasti kratos metu.

Gynėja ir nuteistoji nurodo, kad buvo nustatyta, jog S. M. įraÅ¡inėjo į diktofonÄ telefoninius pokalbius su savo sutuoktine. Prie bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo pridėtas kompaktinis diskas su pokalbių įraÅ¡ais. Teisme minėti pokalbiai nebuvo paskelbti. Tačiau įdėmiai iÅ¡klausius telefoninius pokalbius, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad po ilgų telefoninių derybų S. M. suprato, kad N. M. neturi jo dokumentų ir tik žaidžia su juo. Tada S. M. pradėjo pats provokuoti žmonÄ norėdamas jÄ apkaltinti.

BÅ«tent po to buvo atliktos kratos ir dokumentai, iÅ¡ jų banko kortelės ir USB atmintinė, rasti V. P. bute. Pažymėtina, kad tarp V. P. ir S. M. yra labai geri santykiai. Gynėjos ir nuteistosios manymu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįsigilino į aplinkybes, susijusias su USB atmintinėje esančių dokumentų sukÅ«rimo data, atsisakė kviesti specialistÄ , kuris turėjo patvirtinti, kad kompiuterinių dokumentų sukÅ«rimo datÄ galima pakeisti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti ir neatsižvelgė į N. M. pareiÅ¡kimÄ dėl G.

J. melagingų parodymų, nors G. J. susitikinėdavo su S. M. kavinėse ir jis galbÅ«t mokėdavo G. J. arba juos galbÅ«t sieja artimi santykiai. Be to, G. J. turėjo motyvÄ pakenkti N. M., siekdama atkerÅ¡yti už tai, kad N. M. pasirašė kolektyvinį skundÄ apie tai, kad G. J. girtauja, neprižiÅ«ri vaikų. Minėto pareiÅ¡kimo kopijÄ teismas atsisakė pridėti prie bylos. Gynėja ir nuteistoji pažymi, kad anksčiau tuo pačiu klausimu G. J. buvo apklausta kitoje byloje (dėl N. M. sumuÅ¡imo) Nr. 1-44-659/2013 (ikiteisminio tyrimo Nr. 33-1-00179-12), pradėtoje S. M..

Taigi dviejose bylose G. J. davė skirtingus parodymus dėl to paties fakto, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti G. J. parodymus ir tokiais parodymais negalėjo bÅ«ti grindžiamas nuosprendis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje (7 lapas) teigiama, kad  „<...> aplinkybę, jog USB laikmenos 2012-02-06, vykusio Å¡eimyninio konflikto metu S. M. negalėjo pats nuneÅ¡ti kaltinamosios mamai, patvirtino specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog failai iÅ¡ nukentėjusiojo kompiuterio į USB laikmenÄ buvo įkelti 2012-02-10.

Taigi akivaizdu, jog N. M. bÅ«dama S. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir paėmė S. M. USB atmintinę <...>“. Tokia teismo iÅ¡vada, be abejo, klaidinga, nes prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, į kurias teismas neįsigilino. Nei 2012-02-10 16.57 val., nei 2012-02-11 23.25 val. N. M. nebuvo S. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kompiuteris „ACER ASPIRE 5739G“ visada buvo pas S. M.. 2012-03-28 visus daiktus, kurie buvo rasti kratos metu pas V. P., adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jų ir USB atmintinę, tyrėja kabinete atidavė S. M. pagal pakvitavimÄ .

Bet tik po trijų dienų, t. y. 2012-03-30, S. M. grÄ Å¾ino USB atmintinę tyrėjai, praÅ¡ydamas jÄ apžiÅ«rėti. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2012-03-28 tyrėja, atiduodama USB atmintinę S. M., niekaip jos neidentifikavo (neapžiÅ«rėjo, neaprašė). Todėl nėra jokių įrodymų, kad 2012-03-30 tyrimui S. M. pateikė bÅ«tent tÄ pačiÄ USB atmintinę, kadangi tai yra masinės gamybos produktas, laisvai parduodamas. Tokios abejonės pagrįstai gali kilti, nes, atsižvelgiant į S. M. norÄ atkerÅ¡yti N. M. už tai, kad jos dėka jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl sumuÅ¡imo ir grasinimo nužudyti, bei atsižvelgiant į tai, kad trijų dienų laikotarpiu S. M. turėjo visas galimybes sukurti USB atmintinėje dokumentus su klaidingu laiko atributu ir juos perkelti į savo kompiuterį arba pakoreguoti jau esančių dokumentų laiko atributÄ .

Specialistui nebuvo duota užduotis atlikti tyrimo Å¡iuo klausimu, todėl teismas negalėjo remtis jo (specialisto) iÅ¡vada, nes jis atliko visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio tyrimÄ . Bet kokiu atveju S. M. turėjo galimybę suklastoti įrodymus. Abejonės dėl to nebuvo paÅ¡alintos. Teismas atmetė praÅ¡ymÄ kviesti į teismÄ specialistÄ ir užduoti jam klausimÄ , ar įmanoma pakeisti dokumento sukÅ«rimo datÄ . Teismui teisiamajame posėdyje buvo praneÅ¡ta, kad konsultuojantis su Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistu J.

B. ir Å¡io skyriaus vadovu ir tikslinant specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11K- 116(12), pastarasis vienareikÅ¡miÅ¡kai pasakė, kad „įmanoma pakeisti failo sukÅ«rimo datÄ vėliau ir net keliais bÅ«dais“. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad USB laikmenos 2012-02-06 konflikto metu S. M. negalėjo pats nuneÅ¡ti mamai bei N. M. bÅ«dama S. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė USB atmintinę, negali bÅ«ti grindžiama specialisto iÅ¡vada, kadangi specialisto iÅ¡vada patvirtina visiÅ¡kai kitokias aplinkybes ir nepatvirtina N. M. kaltės. Gynėjos ir nuteistosios teigimu, esant tokiems prieÅ¡taravimams, yra neginčijamas pagrindas suabejoti įrodymų, ikiteisminio tyrimo veiksmų ir teismo iÅ¡vadų objektyvumu, neÅ¡aliÅ¡kumu ir teisingumu.

Gynėjos ir nuteistosios įsitikinimu, S. M. parodymai, įraÅ¡yti į 2012-03-30 apklausos protokolÄ ir į 2012-02-24 „patikslinimÄ â€œ, prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai. S. M. parodė, kad „<...> atmintinė buvo pas mane namuose iki 2012-02-18 patvirtina tai, kad joje likusių dokumentų suformuoti įraÅ¡ai yra 2012-02-18 <...>. 2012-02-20 <...> pastebėjau, kad nėra mano fotoaparato „SONY“, auksinio žiedo ir nėra USB rakto 8 GB atmintinės <...>“. Akivaizdu, kad S. M. klaidino ikiteisminio tyrimo įstaigÄ ir teismÄ , tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio.

Pasak gynėjos ir nuteistosios, atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, N. M. kaltė dėl dokumentų, USB atmintinės ir banko kortelių pagrobimo neįrodyta. Gynėjos ir nuteistosios manymu, teismas neteisingai pritaikė įstatymÄ . BK 214 str. 1 d. numatytÄ atsakomybę užtraukia toks įgijimas ir laikymas (elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų), kurie yra pakankami finansinei operacijai inicijuoti. Teisme įrodyta, kad N. M. nežinojo nei PIN kodų, nei kur jie saugomi, kompiuteris buvo apsaugotas slaptažodžiu.

Be to, N. M. iÅ¡ anksto žinojo, kad S. M. dar 2012-02-06 užblokavo visas korteles ir sÄ skaitas, vadinasi, jokios finansinės operacijos naudojant korteles nebuvo įmanomos. Be to, įgijimas ir laikymas pagal BK 214 str. 1 d. turi bÅ«ti daromas turint tikslÄ ateityje atlikti finansinę operacijÄ (pvz., imti pinigus) arba kitokiu bÅ«du disponuoti elektronine mokėjimo priemone. Todėl, net jei tik bÅ«tų galima preziumuoti, kad N. M. pagrobė ir laikė banko korteles, tai darė turėdama visiÅ¡kai kitokį tikslÄ .

Teisme įrodyta, kad sÄ skaitas iÅ¡tuÅ¡tino bÅ«tent S. M.. N. M. net nebandė atlikti kokias nors finansines operacijas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje buvo pateiktas S. M. civilinis ieÅ¡kinys ir teismas jį patenkino, priteisdamas iÅ¡ kaltinamosios N. M. 9204 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. M. naudai. Pagal BK 302 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tada, kai atsiranda padariniai – didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. S. M. didelė žala iÅ¡ esmės nebuvo padaryta, dokumentai buvo grÄ Å¾inti po mėnesio, tuo laikotarpiu S. M. sėkmingai paėmė visus pinigus iÅ¡ bendros sutuoktinių bei savo asmeninės sÄ skaitų, prieÅ¡ tai vasario 6 dienÄ užblokavęs sÄ skaitas, vietoje prarasto asmens dokumento policijoje gavo pažymÄ .

N. M., vesdama derybas telefonu, nei psichinio, nei fizinio smurto nevartojo, bendravimas neperžengė padorumo ribų, S. M. laisvė niekaip nebuvo apribota, taip pat niekaip nebuvo suvaržytos S. M. galimybės apie neteisėtus žmonos veiksmus praneÅ¡ti policijai. BK 302 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai – kaltininkas tokias veikas darė versliÅ¡kai arba pagrobė didelį kiekį dokumentų. Tokių požymių neįžvelgė net prokuratÅ«ra, nurodydama tik vienintelį požymį – didelę žalÄ .

Tačiau prokurorė, nurodydama kaltinamajame akte, kad padaryta didelė žala, niekaip tos žalos neapibrėžė. Gynėjos ir nuteistosios nuomone, teismas nepastebėjo prieÅ¡taringos ir nesÄ Å¾iningos S. M. pozicijos. Nors analizuojant jo parodymus, duotus skirtingu laiku, nesunku pastebėti, kad S. M. keitė savo parodymus, atsižvelgdamas į paaiÅ¡kėjusias situacijas. Pavyzdžiui, 2012-03-20 apklausos metu neminėjo jam padarytos žalos, bet nurodė dokumentus, kurie jam buvo svarbÅ«s ir kurie buvo pavogti.

Tarp jų nebuvo paminėtas vokas su banko kortelių PIN kodais ir slaptažodžiais. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vokas nebuvo jam svarbus ir S. M. be minėtų kodų galėjo gyventi, veikti, disponuoti banko sÄ skaitomis ir voko dingimo jis net nepastebėjo. Tai reiÅ¡kia, kad nejuto jokių nepatogumų. Tačiau apklaustas 2012-03-28, t. y. po kratos, kurios metu tarp rastų dokumentų buvo rastas ir vokas, S. M. davė jau kitus parodymus nei ankstesnėje apklausoje 2012-03-20. Jis raÅ¡o: „ <...> pirmoje apklausoje pamirÅ¡au nurodyti, kad tarp dokumentų buvo originalÅ«s vokai su banko kortelių PIN kodais <...> pagrobtų dokumentų, kaip ir kitų daiktų aÅ¡ materialiai nevertinu, todėl civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kiu <...>“.

Tačiau pabaigoje jau nurodo: „ <...> man dėl pasisavintų dokumentų padaryta didelė žala<...>“. Gegužės 18 d. S. M. apklausos metu parodė, kad „<...> neturint dokumentų, kurių man negrÄ Å¾ino žmona, buvo sutrikdyta mano veikla, aÅ¡ negalėjau normaliai gyventi, negalėjau nusiimti pinigų banke, iÅ¡ dokumentų, kurie rasti ir paimti kratos metu bei man gražinti, labai svarbus man buvo banko vokas su slaptažodžiais <...>“. Gynėja pažymi, kad teismo posėdžio metu tokia prieÅ¡taringa ir nesÄ Å¾ininga S. M. pozicija buvo pabrėžta, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatkreipė dėmesio, niekaip skirtingų parodymų nevertino, o nuosprendyje akcentavo tik negalėjimÄ Ä¯sidarbinti ir naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sÄ skaitose.

Gynėja ir nuteistoji pažymi, kad S. M. vasario mėnesį negalėjo iÅ¡vykti į darbÄ pagal kontraktÄ su Norvegijos kompanija, tačiau  ne dėl to, kad neturėjo dokumentų, o dėl to, kad jam baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-659/2013 buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. O tas faktas, kad net atgavęs dokumentus 2012-03-28 nuo to laiko iki pat Å¡io momento S. M. niekur neįsidarbino ir neieÅ¡kojo darbo, liudija, kad S. M. nenorėjo ir nenori iÅ¡vykti į užsienį dirbti, nes vyksta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procesas, kuriame jis aktyviai dalyvauja ir bando prisiteisti sau kuo daugiau turto.

Be to, banko kortelių praradimas niekaip nesutrukdė S. M. 2012-02-17 pervesti iÅ¡ bendros sutuoktinių sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į asmeninę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) 40641,33 Norvegijos kronų, o 2012-03-15 pervesti 20024 kronų, bei vėliau iÅ¡ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) paimti visus pinigus ir juos naudoti savo reikmėms. Šį faktÄ S. M. pripažino duodamas parodymus civilinėje byloje. Nepatogumų patyrė bÅ«tent N. M., kuri buvo palikta be lėšų pragyvenimui, o ne S. M..

Pasak gynėjos ir nuteistosios, teikdamas civilinį ieÅ¡kinį dėl 9000 litų, t. y. vieno mėnesio darbo užmokesčio priteisimo, ir nurodydamas savo praradimus S. M. turėjo įrodyti, kad tie praradimai atsirado dėl N. M. kaltės. Bet nagrinėjant bylÄ teisme net prokurorė nepalaikė S. M. civilinio ieÅ¡kinio dėl Å¡ios sumos priteisimo ir pabrėžė, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti dėl jo paties padaryto nusikaltimo. Todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis nesÄ Å¾ininga ir atmestina.

Taip pat nuosprendžiu S. M. iš N. M. buvo priteista 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pavyzdžiui, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vienu metu Klaipėdos miesto apylinkės teismo žinioje buvo dvi baudžiamosios bylos: byla Nr. 1-44-659/2013, kurioje S. M. kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., bei ši byla Nr. 1-34-659/2013, kurioje N. M. kaltinama pagal 302 str. 2 d. ir 214 str. 1 d.

Abiejose bylose nukentėjusieji pateikė civilinius ieškinius. N. M. priteista 2000 litų neturtinės žalos atlyginimas dėl sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti bei faktiškai dėl nusikalstamų veikų. S. M. nubaustas tik 15 MGL dydžio, t. y 1950 Lt, pinigine bauda. S. M. dėl dokumentų pagrobimo iš N. M. priteistas 3000 litų neturtinės žalos atlyginimas bei N. M. nuteista vieneriems metams laisvės atėmimo, nors ir pritaikant BK 75 str., tačiau akivaizdu, kad anksčiau minėtas principas pažeistas.

Nuteistosios N. M. nuomone, teisingumas nebuvo įvykdytas, o visos neiÅ¡tirtos bei netinkamai iÅ¡tirtos ir netinkamai įvertintos aplinkybės, nepaÅ¡alintos abejonės ir prieÅ¡taravimai padarė įtakÄ Å¡io skundžiamo nuosprendžio teisėtumui. Teismo posėdyje nuteistosios gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nukentėjusysis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu N. M. pripažino kalta ir nuteisė pagal LR BK 302 str. 2 d., 214 str. 1 d.

Nuteistoji kaltės nepripažįsta ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantė teigia, kad nėra jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, kelia parodymų nuoseklumo bei patikimumo klausimus ir ginčija nuteistojo naudai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nenustatė nė vieno objektyviai egzistuojančio fakto, kad dokumentų pagrobimÄ Ä¯vykdė bÅ«tent N. M., neįrodyta nuteistosios kaltė dėl dokumentų ir kitų daiktų pagrobimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi byloje surinktus duomenis, neabejoja pirmosios instancijos padarytomis iÅ¡vadomis, kad bÅ«tent nuteistoji nustatytomis aplinkybėmis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. IÅ¡ kratos protokolų matyti, kad S. M. priklausantys dokumentai ir daiktai buvo rasti  pas N. M. bute (duomenys neskelbtini), ir pas nuteistosios mamÄ G. P. bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 73–79,  t. 1). Dokumentų buvimÄ pas N. M. patvirtina garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, kuriame apeliantė patvirtina S. M., kad visi dokumentai yra pas jÄ ir juos grÄ Å¾ins, kai jis sutiks su jos sÄ lygomis (b. l. 28–33,  t. 1).

Pateikta specialisto iÅ¡vada patvirtina faktÄ , kad 2012-02-06 S. M. negalėjo nuneÅ¡ti USB laikmenos nuteistosios mamai, nes 2012-02-10 į kompiuterį iÅ¡ USB laikmenos buvo perkelti dokumentai     (b. l. 39–48,  t. 1). USB laikmenos S. M. pasigedo 2012-02-20 ir 2012-02-24 pranešė apie vagystę (b. l. 101,  t. 1). N. M. pakvitavime patvirtina, kad 2012-02-19 buvo S. M. bute (b. l. 106,  t. 1), Å¡ias aplinkybes ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Apeliaciniam teismui nelogiÅ¡kas nuteistosios paaiÅ¡kinimas, kad melavo S. M., jog dokumentai yra pas jÄ tam, kad jis pasiraÅ¡ytų dokumentus pas notarę, nors jų neturėjo.

NelogiÅ¡kas paaiÅ¡kinimas, kad S. M. visus dokumentus ir daiktus nunešė pas G. P., nes jie gerai sutarė, buvo Å¡ilti santykiai, G. P. mylėjo S. M. labiau nei savo dukrÄ , o dėl esamų dokumentų G. P. pamirÅ¡usi pasakyti, juolab, kad S. M. prašė niekam nesakyti. S. M. banko korteles užblokavo, pranešė, kad prarado asmens tapatybės dokumentus, kurie buvo paskelbti negaliojančiais, pranešė į darbovietę, kad negali pateikti jÅ«reiviÅ¡kų dokumentų, todėl prarado darbÄ . Toks elgesys bÅ«tų neprotingas ir nelogiÅ¡kas.

IÅ¡tyrus byloje esančių įrodymų visumÄ apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nusikalstamas veikas atliko N. M.. Apeliantės ir jos gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neiÅ¡tyrė aplinkybių, susijusių su USB atmintinėje esančių dokumentų sukÅ«rimo data, ir nuosprendyje apie tai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi specialisto iÅ¡vada, kuri buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu. Specialistams buvo užduoti klausimai: ar pateiktame S. M. neÅ¡iojamame kompiuteryje ar iÅ¡oriniame kietajame diske yra identiÅ¡kų failų, esančių USB atmintinėje, ir jei yra, nurodyti sukÅ«rimo laiko atributus pagal Å¡iuos failus.

Specialistai į Å¡iuos klausimus atsakė, kad neÅ¡iojamojo kompiuterio standžiajame diske ir neÅ¡iojamame standžiajame diske yra failų, kurie sutampa su failais, esančiais USB laikmenoje bei neÅ¡iojamojo kompiuterio standžiajame diske esančių failų, kurių kontrolinės sumos sutampa su USB atmintinėje esančių failų kontrolinėmis sumomis, sÄ raÅ¡as, sudarytas iÅ¡ failų pavadinimų, failų kontrolinių sumų ir sukÅ«rimo laiko atributų (b. l. 39–48) ir Å¡iais įrodymais pirmosios instancijos teismas vadovavosi dėl USB laikmenos dingimo.

Abejoti specialistų iÅ¡vadomis teismas neturi jokio pagrindo. Jokių kitokių klausimų specialistams nebuvo užduota, niekas nepateikė skundų dėl USB laikmenos suklastojimo. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai dėl USB laikmenos yra nepagrįsti. Pasak nuteistosios, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje klaidingai iÅ¡dėstė jos parodymus, iÅ¡kreipdamas jų esmę, ir toks iÅ¡dėstymas prieÅ¡tarauja teisme duotiems parodymams ir įrodymams, esantiems byloje.

Taip pat teigia, kad iÅ¡ dalies iÅ¡kreipti jos ir liudytojos G. J. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, tai turėjo įtakos teismo apsisprendimui dėl apeliantės kaltės ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančiÄ medžiagÄ , esminių nesutapimų tarp parodymų, užfiksuotų teismo posėdžio metu, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nerado. Apeliantė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė savo samprotavimus apie parodymų, įrodymų vertinimÄ , kurie, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados kaltės klausimu.

Taip pat gynėja ir nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad G. J., duodama parodymus, melavo, siekdama pakenkti apeliantei už tai, kad ji pasirašiusi kolektyvinę sutartį, jog G. J. girtauja, neprižiūri vaikų. Net ir tikint apeliantės versija, kad liudytoja turi motyvų apkalbėti N. M., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojos G. J. parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl manyti, jog jie melagingi, nėra pagrindo. Byloje yra vertinama įrodymų visuma ir vieni įrodymai neturi viršenybės prieš kitus.

Gynėja ir nuteistoji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir netyrė V. P. parodymų ir nuosprendyje apie juos nepasisakė, nors G. P. prašė vadovautis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais. Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. numato, kad teismo nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. G. P. atsisakė duoti parodymus šioje baudžiamojoje byloje prieš artimus giminaičius (b. l. 127,  t. 2). G. P. parodymai prieštarauja S. M. parodymams.

S. M. akistatoje nesutiko su G. P. parodymais (b. l. 22–23, t. 2). Neatvykus G. P. į teismo posėdį, teismas prarado galimybę realiai patikrinti jos parodymus. Todėl galima teigti, kad G. P. parodymai neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. reikalavimų – ikiteisminio tyrimo metu Å¡ie parodymai nebuvo tikrinami ir nėra patvirtinti jokiais kitais konkrečiais faktiniais duomenimis, o nagrinėjant bylÄ teisme objektyviai buvo neįmanoma patikrinti G. P. parodymų. Tokie parodymai yra nepatikimi bei nepakankami  Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. prasme.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo N. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 2 d., 214 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistosios kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir N. M. kaltės klausimo išsprendimu.

VisiÅ¡kai nepagrįstai apeliantė teigia, kad apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė S. M. ir liudytojos G. J. parodymams. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir vertino jų visetÄ . Teismas iÅ¡analizavo tiek nukentėjusiojo S. M., tiek nuteistosios N. M. parodymus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tai yra garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokoluose, kratos, apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota informacija, specialistų iÅ¡vadomis, atskleidė jų tarpusavio ryšį, tinkamai juos įvertino, motyvuotai nurodė, kuriais iÅ¡ jų rėmėsi.

Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnyje numatyta, kad „Antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimas yra tada, kai kaltininkas minėtus dokumentus neteisėtai paima arba gauna iÅ¡ teisėto Å¡ių dalykų turėtojo fizinio ar juridinio asmens prieÅ¡ jų valiÄ , sau ar tretiesiems asmenims. Antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandoriu ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu bÅ«du, arba keičia Å¡ių dalykų buvimo vietÄ erdvėje, arba perleidžia tretiesiems asmenims“.

Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnyje numatytas nusikaltimo pagrindinis ir tiesioginis objektas – teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gauna netikrÄ , suklastotÄ ar svetimÄ mokėjimo instrumentÄ . Laikymas – buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Tais atvejais, kai kaltininkas, siekdamas užvaldyti svetimÄ turtÄ , netikru, suklastotu ar svetimu mokėjimu instrumentu inicijuoja finansinę operacijÄ , bet Å¡io turto neužvaldo, tokia veika kvalifikuojama pagal LR BK 214 str. 1 d.

Vadovaudamasis teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl N. M. kaltės, padarius BK 302 str. 2 d. ir BK 214 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įvykio aplinkybių ir daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų. Pagrindo iÅ¡teisinti nuteistÄ jÄ N. M. nėra. Paskirdamas bausmę N. M., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, kaltės formÄ , padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kad nusikaltimus įvykdė tiesiogine tyčia ir iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, į nusikalstamos veikos stadijÄ , kad nusikaltimai baigti, tinkamai įvertino kaltininkės asmenybę.

Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai nustatė jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog ji nusikalstamas veikas padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 3 p.). N. M. nuteista už du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai N. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos BK 302 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apylinkės teismas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę bausmę – vienerius metus laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. numato, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 2 d. skyrė bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis, be to, apylinkės teismas negalėjo priimti kitokio sprendimo skirdamas bausmę, nes Lietuvos Respublikos BK 302 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, tai ir turėjo esminę įtakÄ galutinei bausmei. Todėl teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad apylinkės teismo paskirta bausmė yra tinkamo dydžio.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos – 9204 Lt – ir neturtinės žalos – 5000 Lt – atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. S. M. priteisė 9204 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ nuteistosios N. M.. Nuteistoji N. M. ginčija civilinio ieÅ¡kinio priteisimo pagrįstumÄ ir apeliaciniu skundu praÅ¡o S. M. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (LR BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų  faktÄ , jog nukentėjusiojo S. M. 9000 Lt turtinė žala atsirado bÅ«tent dėl nuteistosios padarytos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti dėl jo paties padaryto nusikaltimo. Lietuvos Respublikos BPK 136 straipsnyje numatyta, kad „RaÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra raÅ¡ytinis įtariamojo įsipareigojimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nepasiÅ¡alinti iÅ¡ savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo leidimo“.

S. M. į bylÄ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktÄ , kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ar teismÄ dėl leidimo iÅ¡vykti ar bandė įsidarbinti. Pateikta pažyma iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina faktÄ , kad S. M. dirbo Norvegų kompanijoje, darbo sutartis nutraukta, nes nepateikti jÅ«reiviÅ¡ki dokumentai, tačiau tai neįrodo, kad bÅ«tent dėl N. M. padarytos veikos S. M. neteko galimybės dirbti ar įsidarbinti.  Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo turtinė žala – 9000 Lt – atsirado bÅ«tent dėl nuteistosios veikos, be kita ko, su tuo apygardos teismo posėdyje sutiko ir prokurorė, S. M. civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti mažinamas iki 204 Lt, kuriuos sudaro naujo paso pagaminimas – 150 Lt – ir bankinio slaptažodžio ir generatoriaus atkÅ«rimas – 54 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tai yra nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu N. M. pripažino kalta, nuteisė pagal LR BK 302 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir nustatė, kad nusikalstami nuteistosios veiksmai padarė S. M. moralinės žalos, pasireiškusios patirtu stresu dėl prarastų dokumentų, tai sukėlė neigiamų emocijų, jis negalėjo naudotis piniginėmis lėšomis.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis S. M. patyrė moralinę žalÄ , tačiau teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti Å¡ių kriterijų visumÄ . Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, tinkamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ neturtinės žalos apibrėžimÄ , iÅ¡vardijo Å¡io straipsnio antroje dalyje nustatytus kriterijus, tačiau, neįvertindamas jų visumos ir kiekvieno atskirai, neanalizavo jų konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Minėto CK straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį. Kriterijai nuosprendyje nors ir nurodyti, tačiau nustatant priteistinÄ neturtinės žalos dydį tinkamai neiÅ¡analizuoti ir neįvertinti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų iÅ¡ dalies nesilaikė. Pagal pateiktus duomenis nuteistosios darbo stažas nedidelis, suteiktas bedarbio statusas (b. l. 20, 21).

Teismas nuteistosios N. M. turtinės padėties nustatant neturtinės žalos dydį nesvarstė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp N. M. padarytos nusikalstamos veikos ir S. M. negautų pajamų, todėl turtinę žalÄ sumažina, tai daro įtakÄ neturtinės žalos dydžiui. Be to, S. M. asmens dokumentas padarytas, bankinis slaptažodis ir generatorius atkurtas, todėl nukentėjusysis gali realizuoti save darbo rinkoje bei naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Nukentėjusiojo patirtos emocijos ir iÅ¡gyvenimai nesusiję su fiziniu smurtu, skausmu, grasinimu, kurie bÅ«tų sukėlę rimtesnių neigiamų pasekmių gyvybei, sveikatai. Ä® bylÄ S. M. nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų iÅ¡gyvenimų jis lankėsi pas specialistus dėl pablogėjusios sveikatos, gydėsi, vartojo vaistus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į nuteistosios turtinę padėtį civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti mažinamas iki 1500 Lt. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: nuteistosios N. M. ir jos gynėjos Natalijos Fočenkovos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendį pakeisti. Civiliniu ieÅ¡kiniu priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ sumažinti ir priteisti iÅ¡ nuteistosios N. M. 204 Lt turtinės  ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nuteistajam S. M.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                      Arvydas Daugėla Teisėjai                                                                                             Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                                         Zigmas Pocius