9609106e-2ebd-4abc-8f41-8a68e9396edc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-1193/2013 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02785-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.1; 122.4.  (S)                                                                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

M. , J. O. ir kitų asmenų, su AB bankas SNORAS pasiraÅ¡iusių indėlių sertifikatų įsigijimo bei obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, atstovaujamų advokato R. S. , atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dalyje pagal jų reikalavimÄ atsakovams Lietuvos bankui bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei Lietuvos banko, dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-2413-611-2013).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai A. M. , J. O. ir kiti asmenys, su AB bankas SNORAS sudarę obligacijų pasiraÅ¡ymo bei indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis, atstovaujami advokato R. S. , 2012-11-26 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami: (1) pripažinti, kad ieÅ¡kovų pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo bei indėlių sertifikatų sutartis atsakovui AB bankui SNORAS perduotos lėšos yra indėliai pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokas, nevirÅ¡ijant 100 000 eurų atitinkančias sumas litais pagal ieÅ¡kinio priede Nr. 2 nurodomas kiekvienam ieÅ¡kovui priteistinas sumas; (2) tuo atveju, jeigu pirmas reikalavimas nebÅ«tų patenkintas, priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokas, nevirÅ¡ijant 22 000 eurų atitinkančios sumos litais, pagal ieÅ¡kinio priede Nr. 2 kiekvienam ieÅ¡kovui nurodytas sumas; (3) jeigu teismas konstatuotų, kad ieÅ¡kovų įsigytos AB banko SNORAS obligacijos ir indėlio sertifikatai nėra drausti, pripažinti ieÅ¡kovų su atsakovu AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo bei indėlių sertifikatų įgijimo sutartis, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 2, negaliojančiomis ab initio CK 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu bei taikyti restitucijÄ , t. y. pripažinti, kad atsakovui AB bankui SNORAS pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo bei indėlių sertifikatų įgijimo sutartis ieÅ¡kovų perduotos lėšos yra ieÅ¡kovų AB banko SNORAS einamosiose sÄ skaitose laikytos lėšos; (4) pripažinus ieÅ¡kovų su atsakovu AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo bei indėlių sertifikatų įgijimo sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restitucijÄ , priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo iÅ¡mokas, nevirÅ¡ijant 100 000 eurų atitinkančios sumos litais, priteistinas pagal ieÅ¡kinio priedÄ Nr. 2; (5) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieÅ¡kovų įsigytos AB banko SNORAS obligacijos ir indėlių sertifikatai nėra drausti iki 100 000 eurų ir kad nėra pagrindo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių bei indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis bei priteisti iki 100 000 eurų, priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir Lietuvos banko solidariai patirtos žalos atlyginimÄ , iki 100 000 eurų atitinkančios sumos litais, konkrečias atskiriems ieÅ¡kovams priteistinas sumas nustatant pagal ieÅ¡kinio priedÄ Nr. 2; (6) priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; (7) priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendęs Å¡io ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nutarė atsisakyti priimti ieÅ¡kinį dalyje pagal ieÅ¡kovų reikalavimÄ atsakovams Lietuvos bankui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos banko dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ minėtų atsakovų, iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovams, kad su tokiu reikalavimu jie turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį pagal kitus pareikÅ¡tus reikalavimus teismas nutarė priimti. Atsisakydamas priimti nurodytÄ ieÅ¡kinio dalį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovai reikalauja, kad Lietuvos bankas bei Lietuvos Respublika jiems atlygintų žalÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad Lietuvos bankas, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei Vertybinių popierių komisija, turėdami specialius valdingus įgalinimus, suteiktus jų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, nepakankamai kontroliavo trečiÄ jį asmenį AB bankÄ SNORAS platinant obligacijas bei indėlio sertifikatus ar netinkamai įgyvendino direktyvas, – t. y.

žalÄ kildina iÅ¡ Å¡ių institucijų, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektų, centrinių valdymo organų, neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis). Nustatęs, jog nagrinėjamu atveju LAB bankui SNORAS reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra reiÅ¡kiamas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTÄ®) 15 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu, 19 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog minėtas ieÅ¡kovų reikalavimas pagal rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nurodė, kad nors ieÅ¡kovai visus reikalavimus reiÅ¡kia vienoje byloje ir CPK nuostatos to nedraudžia, tačiau kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles teismingas administraciniam teismui, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo visus reikalavimus spręsti vienoje byloje, nes yra skirtinga Å¡ių reikalavimų teisinė prigimtis, jų nagrinėjimas vienoje byloje apsunkintų bylÄ , be to, jie gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėti dviejose skirtingose bylose (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas sprendė, jog likusioje dalyje ieškovų pareikštas ieškinys atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus (CPK 111-114 straipsniai, 135 straipsnis), todėl jį priėmė ir atliko kitus būtinus procesinius veiksmus (137 straipsnis, 225 straipsnis, 290-291 straipsniai). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu ieškovai A. M. , J. O. ir kiti asmenys, su AB bankas SNORAS sudarę obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis, atstovaujami advokato R.

S. , praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį dalyje pagal ieÅ¡kovų reikalavimÄ atsakovams Lietuvos bankui bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos banko dėl žalos atlyginimo bei procesinių palÅ«kanų priteisimo. PraÅ¡oma, panaikinus skundžiamÄ teismo nutarties dalį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – jų ieÅ¡kinį priimti visa apimtimi.

Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė ABTÄ® normas, nes pagal Å¡io įstatymo 15 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai priskiriamos tik tos bylos, kurios kyla CK 6.271 straipsnio pagrindu tik dėl valstybės civilinės atsakomybės už jos institucijų padarytÄ Å¾alÄ . Taigi administraciniai teismas negali spręsti dėl Lietuvos banko civilinės atsakomybės už jo veiksmais/neveikimu ieÅ¡kovams sukeltÄ Å¾alÄ (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

2. Be pagrindo neįvertino to, kad ieÅ¡kovai reikalauja abiejų atsakovų – Lietuvos Respublikos bei Lietuvos banko, solidariosios atsakomybės, todėl taikant, taip vadinamÄ , absorbcijos principÄ , byla abiejų atsakovų atžvilgiu nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė, negu administracinio teismo.

3. Teismas be pagrindo nesivadovavo Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti aktualia praktika, iÅ¡ kurios seka iÅ¡vada, kad sprendžiant šį klausimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne ginčo subjektų statusas ar jų atliktų veiksmų formalioji iÅ¡raiÅ¡ka, o teisinių santykių pobÅ«dis; kad tuo atveju, kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas priklauso nuo to, kuris iÅ¡ jų – civilinis ar administracinis, vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis); kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių iÅ¡sprendimas nesiejamas su tolesniu kokio nors civilinio ginčo iÅ¡sprendimu.

4. Teismas be pagrindo nesivadovavo aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika bylose dėl rÅ«Å¡inio teismingumo, kuris taip pat yra nurodęs, jog esminę reikÅ¡mę sprendžiant šį klausimÄ turi susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobÅ«dis, absorbcijos principas. Å iam teiginiui pagrįsti papildomai pateikta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 2-924/2013) pagal ieÅ¡kovų A.

N. , A. B. ir kt., atstovaujamų advokato R. S. , atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6520-611/2012 pagal ieÅ¡kovų A. N. , A. B. ir kt., atstovaujamų advokato R. S. , ieÅ¡kinį atsakovams VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos banko, trečiasis asmuo likviduojamas AB bankas SNORAS, dėl žalos atlyginimo, kuria Å¡i byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nurodė, jog apeliacinis teismas Å¡ioje byloje pripažino, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iÅ¡ centrinio vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiklos, laikė, jog Å¡io reikalavimo nagrinėjimas priklausys nuo pagrindinio ginčo, kilusio iÅ¡ civilinių teisinių santykių, baigties, jog jie operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau bus iÅ¡nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, jog teismas, vertindamas atsakovo LAB banko SNORAS veiksmus, tuo pačiu įvertins ir Lietuvos banko bei buvusios Vertybinių popierių komisijos veiksmų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ vykdant AB banko SNORAS veiklos priežiÅ«rÄ ir Lietuvos Respublikos deliktinės civilinės atsakomybės kilimÄ dėl tokių valstybinės valdžios institucijų veiksmų.

Tuo pagrindu apeliacinis teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir bylÄ perdavė Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 329 str. 2 d. 6 p, 330 str. ir 338 str.). Teigė, jog Å¡is teismo sprendimas priimtas byloje, kurios ratio decidendi sutampa (CPK 4 str.).

5. Teismas neteisingai nustatė aktualias faktines aplinkybes, nes pagal ginčo pobūdį – vyraujantys yra privatiniai civiliniai teisiniai santykiai, o administracinio reguliavimo dalis negali lemti kitokio rūšinio teismingumo. Be to, pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybė bei jos institucijos yra civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Todėl nepriklausomai nuo to, kad viena ginčo šalimi yra valstybės institucija ar net pati valstybė, jis laikomas civiliniu (CPK 36 straipsnio 2 dalis).

6. Teismas pažeidė CPK imperatyvias nuostatas dėl bylų rÅ«Å¡inio teismingumo klausimų sprendimo tvarkos, nes kilus abejonių Å¡iuo klausimu teismas neturi teisės pats savarankiÅ¡kai dėl jų nuspręsti. Privaloma rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ perduoti nagrinėti tuo tikslu suformuotai Specialiajai teisėjų kolegijai bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (CPK 36 straipsnio 3 dalis).     Atsiliepimus į atskirÄ jį skundÄ pateikė atsakovas Lietuvos bankas bei atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujanti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, kurie praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Lietuvos bankas atsiliepime pateikia tokius motyvus:

1. Atmestini apeliantų teiginiai, kad teismas neteisingai nustatė teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo, esmę, neteisingai aiÅ¡kino bei taikė CPK bei Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ir be pagrindo sprendė, jog Å¡is ieÅ¡kovų reikalavimas pagal rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad nei Lietuvos banko nei Vertybinių popierių komisijos, iÅ¡ kurių veiksmų/ neveikimo atliekant finansų rinkos ir atskirų jos dalyvių priežiÅ«rÄ yra kildinamas praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimas, – su ieÅ¡kovais nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai, o vien ta aplinkybė, kad civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo teisiniai santykiai pagal savo prigimtį priskirtini civiliniams teisiniams santykiams, nėra pagrindas tokį ginÄÄ priskirti bendrosios kompetencijos teismui.

2. Atmestini apeliantų teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo teisės ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje savarankiÅ¡kai nuspręsti dėl rÅ«Å¡inio teismingumo, kaip prieÅ¡taraujantys CPK 36 straipsnio nuostatoms bei teismų praktikai. Teismas teisingai nustatė aktualias faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog nekyla abejonės, kad byla pagal minimÄ ieÅ¡kininį reikalavimÄ yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime pateikia tokius motyvus:

1. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, susiję su CPK 36 straipsnio nuostatų pažeidimu, kaip prieštaraujantys įstatymui bei teismų praktikos nuostatoms.

2. Nepagrįstas apeliantų praÅ¡ymas, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, iÅ¡spręstų klausimÄ iÅ¡ esmės – priimtų ieÅ¡kinį visa apimtimi. IeÅ¡kinio priėmimo klausimas yra iÅ¡imtinė pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 127 straipsnio 1 dalis).  IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar teisėta ir pagrįsta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma atsisakyta priimti apeliantų ieÅ¡kinį dalyje pagal jų reikalavimÄ atsakovams Lietuvos bankui bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos banko, dėl žalos atlyginimo bei procesinių palÅ«kanų priteisimo, kaip priskirtinÄ nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme (CPK 263 str. 1 d.).

Nagrinėdamas apeliantų argumentus, teismas, visų pirma, atmeta, kaip nepagrįstus ir prieÅ¡taraujančius tiek CPK 36 straipsnio nuostatoms, tiek teismų praktikai, jų teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje savarankiÅ¡kai nuspręsti dėl bylos teismingumo (priskirtinumo) Å¡iuo aspektu, tai yra, kad byla pagal minimÄ ieÅ¡kininį reikalavimÄ yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kaip seka iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties motyvų, nagrinėjant šį klausimÄ jam nekilo jokių abejonių dėl minimo ieÅ¡kinio reikalavimo priskirtinumo (CPK 185 str.). Antra, teismas visiÅ¡kai sutinka su apeliantų teiginiais, jog kilus abejonėms dėl bylos (ieÅ¡kininio reikalavimo) priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, yra privalu kreiptis į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (CPK 36 str.).

Todėl akivaizdu, kad tokiu atveju, kai Å¡i teisėjų kolegija nagrinėjamu klausimu yra priėmusi sprendimÄ kitoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos, ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė – tokiu sprendimu privalu remtis (CPK 4 str.). Trečia, pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Specialioji teisėjų kolegija bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. kovo 18 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti bylos pagal pareiÅ¡kėjų G.

P. , A. K. ir K. K. skundÄ atsakovams VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos banko, trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamam AB bankui Snoras, dėl žalos atlyginimo rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ (Teismingumo byla Nr. T-22/2013). IÅ¡ minimos Specialiosios teisėjų kolegijos nutarties matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi iÅ¡skyrė Å¡io ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio penktÄ jį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei Lietuvos valstybės į atskirÄ bylÄ , o 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi Å¡iÄ bylÄ perdavė pagal teismingumÄ nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Å is teismas savo praÅ¡yme, adresuotame Specialiajai teisėjų kolegijai teigė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra alternatyvus ieÅ¡kininis reikalavimas, tuo tarpu, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, alternatyvių reikalavimų (ieÅ¡kinio dalykų) nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159).

Tuo remdamasis Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog kilo abejonių dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo, nes visi reiÅ¡kiami reikalavimai yra tarpusavyje susiję – alternatyvių reikalavimų esmė yra ta, jog vienas ieÅ¡kinio reikalavimas paÅ¡alina kito galimybę. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai reikalavimÄ valstybei dėl žalos atlyginimo grindžia valstybės institucijų – Lietuvos banko, Vertybinių popierių komisijos ir VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, neteisėtu veikimu/neveikimu, t. y. pareigos prižiÅ«rėti ir kontroliuoti bankų veiklÄ nevykdymu, klaidinančios informacijos skleidimu ir kt., taip pažeidžiant Bankų įstatymÄ , Finansinių priemonių rinkų įstatymÄ , Finansinių įstaigų įstatymÄ bei Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ .

Sprendė, jog Å¡is reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų vykdant vieÅ¡osios teisės reglamentuojamÄ veiklÄ , patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu bÅ«du, Å¡i kolegija minimÄ bylÄ grÄ Å¾ino Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, remdamasis paminėtu, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra privalu vadovautis Å¡ia Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, kuri yra priimta vėliau nei apeliantų nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis (civilinė byla Nr. 2-924/2013), nes abiejose bylose ieÅ¡kovų iÅ¡ Lietuvos Respublikos praÅ¡oma priteisti žala yra kildinama iÅ¡ valstybės institucijų neteisėto veikimo/neveikimo bei įstatymų pažeidimo, vykdant vieÅ¡osios teisės reglamentuojamÄ veiklÄ (CK 6.271 straipsnis).

Todėl byla pagal tokį reikalavimÄ , kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 4 str.). Apeliantų teiginiai, grindžiami reikalavimu taikyti solidariÄ jÄ Lietuvos Respublikos bei Lietuvos banko atsakomybę, o taip pat Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatomis, nesuteikia pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai, nes pagrindinis ieÅ¡kininis reikalavimas yra suformuluotas bÅ«tent dėl Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės, tuo tarpu Lietuvos banko atsakomybės klausimas keliamas tik kaip alternatyva (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 185 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kiti ieÅ¡kovų atskirojo skundo argumentai taip pat nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl jie neanalizuojami, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 178 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

         Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                           Virginija Čekanauskaitė