Legislator Case Law & Legislation
96034f79-388f-4f95-8a7b-681ec6afa454 AI generated

96034f79-388f-4f95-8a7b-681ec6afa454 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 96034f79-388f-4f95-8a7b-681ec6afa454
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-220-174/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02706-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOPS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos V.

Legislator headnote

AI generated

96034f79-388f-4f95-8a7b-681ec6afa454 · Klaipėdos apygardos teismas: Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-220-174/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02706-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOPS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos V.

B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 30N-12840463-14, kuriuo V. B. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus ir, remiantis ATPK 33 straipsniu, jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 110 Lt (31 Eur) bauda, ir n u s t a t ė : 2014 m. gegužės 27 d. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. gegužės 27 d., apie 8.55 val., BokÅ¡tų g. 12, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiÅ«ra, be to, ji, sankryžoje sukdama į kairę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiavusiu automobiliu „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 113 ir 238 punktų reikalavimus. Tokie V. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį.2014 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu V. B. pripažinta kalta padariusi ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus ir jai paskirta pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį 100 Lt (28 Eur) bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 110 Lt (31 Eur) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir V. B. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 110 Lt (31 Eur) bauda.2014 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-05-27 nutarimo panaikinimo. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukta V. B. nurodė, kad policijos pareigūnas neteisingai įvertino autoįvykio aplinkybes, ji nepagrįstai buvo pripažinta eismo įvykio kaltininke.Skundžiama 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos V.

B. skundÄ atmetė ir paliko nepakeistÄ Institucijos 2014-05-27 nutarimÄ .Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovas advokatas V. Rutavičius praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ V. B. pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kilusio eismo įvykio tiesioginį priežastinį ryšį su padarytais KET pažeidimais ir dėl to kilusiomis pasekmėmis.

Teismas rėmėsi tik tikėtina ekspertizės iÅ¡vada, kurioje, kaip paaiÅ¡kino pats ekspertas, negalima buvo kategoriÅ¡kai nustatyti, kurio vairuotojo KET pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su avarijos kilimu. Esant tokiai situacijai, kai yra nukentėjusiojo ir kaltininko sutaptis, konstatuotina, kad nėra pažeidimo sudėties, kas daro teisenÄ negalimÄ . Dėl eismo įvykio kalti yra abu vairuotojai, žalÄ taip pat patyrė abu vairuotojai, kas reiÅ¡kia, kad bendrais neteisėtais veiksmais jie bendrai patys sau padarė žalÄ .

Esant tokioms aplinkybėms teismas privalėjo konstatuoti abipusę vairuotojų kaltę dėl eismo įvykio ir administracinę bylÄ pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį V. B. nutraukti, o R. P. tokios teisenos nepradėti. Apelianto įsitikinimu, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su avarijos kilimu buvo susijęs ne V. B. padarytas KET pažeidimas (KET 9 p. pažeidimas apskritai inkriminuotas nepagrįstai), o R. P. padaryti KET pažeidimai. IÅ¡ įvykio schemos ir iÅ¡ nuotraukų matyti, kad V. B. automobilis į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ iÅ¡važiavo nedaug.

Tarp jos automobilio ir prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos kelkraščio yra pakankamas atstumas pravažiuoti lengvajam automobiliui, susidÅ«rimas įvyko V. B. eismo juostoje, kai jos pusė automobilio buvo savo juostoje, o kita pusė – prieÅ¡prieÅ¡inėje, o R. P. visas automobilis buvo jai prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnį, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimÄ , administracinės atsakomybės poveikio priemones.

Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ ATPK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali bÅ«ti pagrindas kvalifikuoti veikÄ pagal ATPK 127 str. 2 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 2 d. tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes.IÅ¡ byloje esančios eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelių matyti, kad 2014-05-27 buvo užfiksuotas eismo įvykis BokÅ¡tų g. 12, Klaipėdoje, kurio metu susidÅ«rė V.

B. vairuojamas automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. P. vairuojamas automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Fotonuotraukose užfiksuotas įvykio vietos vaizdas (b. l. 10–12).2014-10-20 eksperto Virginijaus Pačebuto suraÅ¡ytame ekspertizės akte Nr. 11K-173(14) padaryta iÅ¡vada, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sÄ lyga jam kilti buvo: automobilio „Mazda 3“ vairuotojos V.

B. veiksmai – lygiareikÅ¡mių gatvių sankryžoje atlikdama posÅ«kio į kairę manevrÄ , įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir, toldama nuo sankryžos, keldama grėsmę eismo saugumui, važiavo kairiÄ ja važiuojamosios dalies puse, sudarydama kliÅ«tį prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Volkswagen Sharan“; automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojos R. P. veiksmai – artėdama prie lygiareikÅ¡mės sankryžos, važiavo greičiu, kuriuo staiga nestabdydama neturėjo galimybės sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, neįvažiuodama į sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtÄ , ir, tikėtina, artėdama prie sankryžos, važiavo ne kuo arčiau deÅ¡iniojo jos važiavimo krypties važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Tikėtina, kad automobilio „Mazda 3“ vairuotojai V. B. Krovėjų ir BokÅ¡tų gatvių sankryžoje atliekant posÅ«kio į kairę manevrÄ ir į važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiuojant bei iÅ¡ jos iÅ¡važiuojant neįvažiavus į kairiÄ jÄ , prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ gatvių pusę, transporto priemonių susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs (susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengta) (b. l. 34–40).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 113 punkte numatyta, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodama iÅ¡ jos, transporto priemonė neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje.Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

B., lygiareikÅ¡mių gatvių sankryžoje atlikdama posÅ«kio į kairę manevrÄ , įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir, toldama nuo sankryžos, keldama grėsmę eismo saugumui, važiavo kairiÄ ja važiuojamosios dalies puse, sudarydama kliÅ«tį prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Volkswagen Sharan“, taip ji pažeidė KET 113 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas R. P. vairuotas automobilis „Volkswagen Sharan“.

BÅ«tent V. B. padarytas KET pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimÄ , kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Automobilio „Mazda 3“ vairuotojai V. B. Krovėjų ir BokÅ¡tų gatvių sankryžoje atliekant posÅ«kio į kairę manevrÄ ir į važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiuojant bei iÅ¡ jos iÅ¡važiuojant neįvažiavus į kairiÄ jÄ , prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ gatvių pusę, transporto priemonės susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs (susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengta).

Todėl bÅ«tent Å¡ios vairuotojos veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, pagrindinė sÄ lyga jam kilti. Ta aplinkybė, jog ekspertizės akte nurodyta, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu turėjo bei viena iÅ¡ sÄ lygų jam kilti buvo ir automobilį „Volkswagen Sharan“ vairavusios R. P. veiksmai, neeliminuoja V. B. atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ .KET 3.17. nurodyta, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus iÅ¡orinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraÅ¡tus.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V.

B. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu buvo nutolęs nuo Krovėjų ir BokÅ¡tų gatvių sankryžos (kelių sankirtos) apie 4,6 m, todėl akivaizdu, kad eismo įvykio vieta yra ne gatvių sankirta, todėl apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl „deÅ¡inės rankos taisyklės“ atmestinas.Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KET 108 punkte numatyta, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodama iÅ¡ jos transporto priemonė neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje.

V. B. nesilaikė ir Å¡io reikalavimo. Sankirtoje iÅ¡važiuodama į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir norėdama persirikiuoti į savo eismo juostÄ neįsitikino, ar nėra kliūčių tai padaryti, nepastebėjo kelkraÅ¡tyje stovinčių automobilių lenkiančios R. P. vairuojamo automobilio „Volkswagen Sharan“ ir su juo susidÅ«rė.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. B. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, t. y. kiek V.

B. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , ar R. P. galėjo apvažiuoti atsiradusiÄ kliÅ«tį ir pan., apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. skundÄ , teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Remdamasis Å¡iais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , jog V. B. 2014-05-27, apie 8.55 val., BokÅ¡tų g. 12, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiÅ«ra, sankryžoje sukdama į kairę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiavusiu automobiliu „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl to eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V.

B. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                  Violeta Miliuvienė