95fffa7c-8438-4792-822a-033c19a4055b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1734-580/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00337-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „KSG sistemos“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „KSG sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovei V.

B. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 6 233,42 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 1.1. atsakovė pagal 2006-08-10 Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ neterminuotÄ darbo sutartį dirbo vyr. buhaltere nuo 2006-08-10 iki 2009-01-06, darbo užmokestis minimalus, darbo trukmė – 5 darbo dienos per savaitę, darbo dienos trukmė – 4 valandos.

IeÅ¡kovui nusamdžius naujÄ buhalterines paslaugas teikiančiÄ Ä¯monę 2009 m. sausį nustatyta, kad atsakovės skola pagal avanso apyskaitas sudaro 6 233,42 Eur (21 522,76 Lt). Atsakovė atliko pavedimus į asmeninę banko sÄ skaitÄ , nurodydama paskirtį: Å«kinėms reikmėms, kuras automobiliui, už ankstesnius mokėjimus, avansas detalėms pirkti. Tokios paskirties mokėjimų įmonė nedarė. Atsakovei paskaičiuotas 1 782,86 Eur darbo užmokestis, ji be pagrindo pervedė 6 233,42 Eur sumai; 1.2. dėl atsakovės veiksmų sumažėjo ieÅ¡kovo turtas.

Su atsakove nebuvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, nes Å¡alių santykiai buvo geri. Atsakovė atleista iÅ¡ darbo savo noru. IeÅ¡kovas nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ , į teismÄ kreipėsi 2017 m. sausį. Nurodo, kad prarasto turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais t. y. taikant restitucijÄ , vindikacijÄ .

2. Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad: 2.1. atsakovė buvo darbuotoja, kuriai atsakomybė gali kilti dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo. Atsakovė atleista savo noru. IeÅ¡kovas turėjo spręsti ginÄÄ vadovaujantis Darbo kodeksu, o ne Civiliniu kodeksu. IeÅ¡kovas per tris mėnesius (skaičiuojant nuo 2009 m. sausio) nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ dėl nuostolių atlyginimo pagal tuo metu galiojusio DK 289 straipsnio 1 dalies nuostatas.

IeÅ¡kovas dėl savo nerÅ«pestingumo praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl nuostolių atlyginimo, todėl negali remtis CK 6.237 straipsniu ir reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo; 2.2. ieÅ¡kinyje nurodytos sumos buvo pervestos į atsakovės sÄ skaitÄ . G. G. direktoriaus pareigas ėjo nuo 2006 m. Atsakovės vyras S. B., kaip ieÅ¡kovo steigėjas, įmonę paliko 2009 m., nes paÅ¡lijo santykiai su G. G., vėliau jam pardavė akcijas.

Ä®monėje buvo du automobiliai: vienu naudojosi bendrovės vadovas, kitu – akcininkas. Dėl patogumo kuro, automobilių remonto iÅ¡laidos buvo pervedamos į atsakovės sÄ skaitÄ , S. B. pateikdavo buhalterijai iÅ¡laidas patvirtinančias sÄ skaitas, kurias atsakovė užpajamuodavo, o vyro iÅ¡leistus pinigus pervesdavo į savo sÄ skaitÄ . SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodyta mokėjimų paskirtis „už ankstesnius mokėjimus“ ir „ūkio reikmėms“ galėjo bÅ«ti už pirktÄ kurÄ ar automobilių detales.

Å ių dokumentų perdavimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas, tačiau dokumentai ieÅ¡kovui perduoti; 2.3. nelogiÅ¡ki teiginiai, jog ieÅ¡kovas gera valia suteikė atsakovei terminÄ pinigams grÄ Å¾inti, Å¡alių nesiejo paskoliniai santykiai. Iki ieÅ¡kinio pateikimo ieÅ¡kovas pretenzijų nereiÅ¡kė. Å alis siejo iÅ¡imtinai darbo, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovė nebuvo pasiraÅ¡iusi visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties, nebuvo patvirtinta pareigybės nuostatų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 3.1. atsakovė 2006-08-10 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė priimta į vyr. buhalterės pareigas, ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį atlyginimÄ proporcingai iÅ¡dirbtam laikui. Atsakovės 2009-01-05 praÅ¡ymu ji atleista nuo 2009-01-06 įsakymu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo praÅ¡ymu). IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų bei suvestinės nustatyta, kad 6 233,42 Eur suma susidarė 2007-04-20 – 2008-12-23 laikotarpiu, atsakovei dirbant ieÅ¡kovės įmonėje buhaltere; 3.2. nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, taikytinos Darbo kodekso normos, nes praÅ¡oma priteisti suma traktuotina, kaip darbuotojo žala ieÅ¡kovui.

PraÅ¡oma priteisti suma laikytina žala.  Atsakovė, pervesdama įmonės lėšas į savo sÄ skaitÄ , sÄ moningai pasisavindama jai patikėtas ieÅ¡kovo įmonės lėšas, tinkamai neatliko pareigų, pažeidė pareigÄ dirbti sÄ Å¾iningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavaliÅ¡kai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (DK 275 straipsnis); 3.3. atsakovė nepateikė įrodymų, kad lėšos buvo panaudotos ieÅ¡kovo veikloje, jog už jas įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos.

Atsakovė, neturėdama pateisinančių dokumentų, sÄ moningai (tyčia) sistemingai pervesdavo įmonės lėšas į savo asmeninę sÄ skaitÄ ; 3.4. ieÅ¡kovas nepasinaudojo DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nepateikė praÅ¡ymo nagrinėti individualų darbo ginÄÄ darbo ginčų komisijai per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. IeÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2008 metų rudenį, trejus metus nesikreipė į teismÄ dėl žalos atlyginimo, kreipėsi tik 2017-01-25, praėjus 9 metams nuo žalos padarymo.

Atsakovė prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas nelaikė aplinkybių, kad atsakovė vis žadėdavo grÄ Å¾inti skolÄ , svarbia ir neatnaujino senaties termino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. IeÅ¡kovas UAB „KSG sistemos“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį. Nurodė, kad: 4.1. atsakovė turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį buhalterinį iÅ¡silavinimÄ , todėl žinojo, kieno praÅ¡ymu galėjo atlikti pavedimus iÅ¡ įmonės sÄ skaitos.

Atsakovė negalėjo nurodyti, dėl ko ji atliko įmonėje nedirbusio savo vyro S. B. nurodymus; 4.2. atsakovė, siekdama asmeninių, tikslų beveik trejus metus kiekvienÄ mėnesį atlikdavo pavedimus iÅ¡ ieÅ¡kovės į savo asmeninę banko sÄ skaitÄ , todėl praturtėjo svetimo asmens sÄ skaita. IeÅ¡kovo turtas yra sumažėjęs dėl atsakovės veiksmų, ieÅ¡kovas patyrė nuostolių. Prarasto turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais, t. y. taikant restitucijÄ , vindikacijÄ ; 4.3. tarp Å¡alių buvo artimi, draugiÅ¡ki santykiai, geranoriÅ¡kÄ susitarimÄ dėl lėšų grÄ Å¾inimo lėmė ir atsakovės Å¡eimyninės aplinkybės – atsakovė su vyru statėsi naujÄ namÄ , Å¡eima susilaukė vaikų.

IeÅ¡kovas suteikė papildomo laiko Å¡eimai, laukė kol atsakovės Å¡eimos finansinė padėtis pagerės ir galės mažomis dalimis grÄ Å¾inti skolÄ . Atleidusi atsakovę iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ , nes Å¡alys geranoriÅ¡kai susitarė dėl skolos atidavimo. IeÅ¡kovui nebuvo žinoma, kad skolÄ reikia įforminti raÅ¡tu; 4.4. ieÅ¡kovas apie pervestas lėšas sužinojo 2009 m. sausio pradžioje. Atsakovė nieko nepaaiÅ¡kino, parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru.

Atsakovė žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ , bet negrÄ Å¾ino, neatsakinėjo į skambučius telefonu, ieÅ¡kovas laukė, todėl į teismÄ kreipėsi tik 2017 metais; 4.5. ieÅ¡kovė pažymėjo, kad materialinės atsakomybės sÄ lyga – žala reiÅ¡kia tiesioginę žalÄ ir negautas pajamas, kurias nukentėjusi Å¡alis bÅ«tų gavusi, jei pažeidėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Ä®monėje dirbo du darbuotojai – direktorius ir atsakovė, todėl nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, neparengti pareiginiais buhalterės nuostatai.

Pagal DK 257 straipsnio 2 dalį, kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala. 6 233,42 Eur suma laikytina žala.

5. Atsakovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginti už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad: 5.1. apeliantas nesuformulavo apeliacinio skundo motyvų, atkartojo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir neteikė argumentų, kodėl nesutinka su teismo sprendimu; 5.2. atsakovė pritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad skola nelaikytina nepagrįstu praturtėjimu, o taikytinos Darbo kodekso normos.

IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti piniginių lėšų suma traktuotina kaip ieÅ¡kovui padaryta žala, atsakovei dirbant buhalterės pareigose. Å alys buvo susijusios darbo santykiais ir žalos atsiradimas susijęs su atsakovės atliekamomis buhalterės pareigomis ir disponavimu jai patikėtomis ieÅ¡kovo įmonės lėšomis; 5.3. pagal tuo metu galiojusio DK 289 straipsnio 1 dalį buvo reikalinga kreiptis į darbo ginčų komisijÄ per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Ä®monės direktorius G.

G. patvirtinto, jog apie nuostolius sužinojo 2008 metų rudenį. IeÅ¡kovas nepasinaudojo ikiteismine tvarka. Ä®monės vadovas pareigas eina nuo 2006-08-16 iki dabar, todėl gerai iÅ¡mano verslÄ ir vadybÄ , verslininkui taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Nesuprantamas apelianto argumentas, kad įmonės vadovas (verslininkas) nežinojo, jog skolas bÅ«tina įforminti raÅ¡ytiniu dokumentu; 5.4. pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl ieÅ¡kovas praleido senaties terminÄ .

UAB „KSG sistemos“ direktorius buvo pasyvus, nerūpestingas ir aplaidus, todėl dėl savo paties veiksmų praleido ieškinio senaties terminus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas atlyginti nepagrįstÄ praturtėjimÄ , nustačius, jog nuostoliai kilo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo, kuriai priteisti yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

9. Byloje neginčijama, kad atsakovė V. B. su ieÅ¡kovu UAB „KSG sistemos“ 2006-08-10 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė priimta dirbti vyr. buhalterės pareigose. 2009-01-05 atsakovė parašė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo savo noru nuo 2009-01-06. 2009-01-06 ieÅ¡kovo direktoriaus įsakymu atsakovė atleista iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo praÅ¡ymu). Skundžiamu sprendimu apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, o bÅ«tent, laikotarpiu nuo 2007-04-20 iki 2008-12-23 pervedė iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos į savo asmeninę sÄ skaitÄ 6 233,42 Eur ir neįrodė, kad lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje. 2017-05-23 UAB „KSG sistemos“ akte dėl skolos, nurodyta, kad V.

B. skola pagal avanso apyskaitas sudaro 6233,42 Eur, įsiskolinimas nustatytas 2009 metais. Teismas sprendė, jog atsakovės veiksmais ieškovui buvo padaryta žala. Šios teismo išvados apeliaciniame procese nėra ginčijamos, kadangi apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo motyvų nepaduotas. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų iš naujo nevertina.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais dėl teisinių santykių kvalifikavimo. IeÅ¡kinys paduotas praÅ¡ant sumÄ priteisti kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ . CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. Teismų praktikoje yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kad turto negalima iÅ¡reikalauti kitais teisės institutuose numatytais bÅ«dais.

Byloje nagrinėjamu atveju Å¡alis siejo sutartiniai darbo santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovui atsiradę nuostoliai turi bÅ«ti vertinamai kaip darbuotojo veiksmais padaryta žala. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal DK 246 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Visos Å¡ios sÄ lygos yra nustatytos nagrinėjamoje byloje. Galimumas pasinaudoti kitų teisės institutų apsauga reiÅ¡kia galimumÄ jais naudotis, laikantis nustatytos kreipimosi tvarkos. Tai, kad ieÅ¡kinys yra paduotas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ar nesilaikius iÅ¡ankstinės neteisminės tvarkos, nereiÅ¡kia, jog tokiu atveju atsiranda galimybė reikalauti nuostolių atlyginimo kaip nepagrįsto praturtėjimo.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 nurodyta, kad teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

12. IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad jis negali kitais bÅ«dais iÅ¡reikalauti prarasto turto, nes tarp Å¡alių nebuvo sudaryta sutartis dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės, tačiau Å¡is argumentas nėra teisingas. Apylinkės teismas pagrįstai yra nurodęs, jog tyčiniais darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ galima pilnai reikalauti priteisti pagal DK 255 straipsnio 1 punktÄ . Vien tai, kad ieÅ¡kovas nesirėmė įprasta praktika ir su asmeniu, kuriam patikėtos materialinės vertybės, nesudarė materialinės atsakomybės sutarties, nesudaro pagrindo praÅ¡yti teismo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ , kai darbo teisės normos numato papildomas garantijas darbuotojui.

13. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo sunku nustatyti, ar apeliantas ginčija ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo pasekmių taikymÄ , nes neformuluojama nei pozicija, nei reikalavimai, tik cituojama teismų praktika. Pagal DK 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡io kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu Å¡is Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Skaičiuojant nuo direktorius G. G. liudytojo apklausoje nurodyto sužinojimo momento – 2008 metų rudens, ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2017-01-25, praėjus 9 metams nuo sužinojimo apie žalos padarymÄ ir praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Jokių svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių ieÅ¡kovas nenurodė, kadangi tikėjimasis, kad skola bus grÄ Å¾inta geruoju, svarbia priežastimi nelaikomas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

14. Apibendrinant daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagristÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinis skundas atmestas, dėl to atsakovės naudai priteisiamos jos apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: ieÅ¡kovo UAB „KSG sistemos“ apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „KSG sistemos“ V. B. naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Loreta Bujokaitė Vidas Stankevičius JÅ«ra Marija Strumskienė