95ff2c6e-f328-4e52-bd6d-ba6bd08056b3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2274-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00524-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė vieÅ¡ame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. Ž. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3). PaaiÅ¡kino, kad buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017-08-04 iki 2017-11-08. Minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Grindų laisvo ploto sumažėjo dėl kameroje įrengtų baldų.

Teigia, kad buvo laikomas kamerose Nr. 138, 167, 195, 296, kitų kamerų numerių nepamena. Dėl per mažo ploto kamerose ilgainiui kyla ginčai bei konfliktai. Kamerose Nr. 138 Nr. 167 ir buvo didelė santykinė oro drėgmė, grybelis, vanduo bėgo per sienÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . IÅ¡ sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, neįrengta ventiliacija, sanitarinis mazgas neizoliuotas nuo bendros kameros patalpos, tai pažeidžia pareiÅ¡kėjo privatumÄ . Kameroje Nr. 296 be tų pačių netinkamų sÄ lygų kaip ir kamerose Nr. 138 ir Nr. 167, taip pat nebuvo vieno iÅ¡ keturių langų, tualetas netinkamai veikė.

Nurodo, jog dėl kamerose esančios drėgmės nuolat krečia drebulys, nors lauke Å¡ilta. Dėl tokių sÄ lygų kenčia pareiÅ¡kėjo sveikata, pareiÅ¡kėjas turi gerti vaistus. Prie netinkamų sÄ lygų papildomai prisideda ir pareigÅ«nų psichologinis spaudimas. DuÅ¡o įrengimas neužtikrina pareiÅ¡kėjo privatumo, tarp dušų įrengta tik sienelė, tačiau nėra nei užuolaidų, nei įrengimo, jog tokios užuolaidos galėtų bÅ«ti pakabintos. Jei pareiÅ¡kėjas maudosi patalpoje kartu su kitu asmeniu, pažeidžiamas jo privatumas bei orumas.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, LukiÅ¡kių TI-K nepaÅ¡alina nustatytų pažeidimų, atlieka tik kosmetinius remontus, tuo tarpu esamiems pažeidimams paÅ¡alinti reikalingas kapitalinis remontas. Dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinę įtampÄ , nepatogumus. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su juo nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–15).

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-08-04 iki 2017-11-08, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes asmenims naudotis pasivaikščiojimo kiemeliui, sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų bei nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ jie yra atsakingi patys.

Nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose įrengtos lentynos maisto produktams laikyti, pakabos, lovos, stalas, toks įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o tose kamerose, kur taip įrengti sanitarinį mazgÄ nėra galimybės, nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio sienele, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos.

LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du pro langus. Dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas kamerose įrengtas vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, tai viena iÅ¡ priemonių, skirta asmenų saugumo, susižalojimo prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. LukiÅ¡kių TI-K įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, Å¡ildymo metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji).

Siekiant užtikrinti asmenų privatumÄ duÅ¡e, įrengtos pertvaros, į duÅ¡ine asmenys vedami lydimi tos pačios lyties pareigÅ«nų. Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017-08-04 iki 2017-11-08 sÄ lygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunkčiu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017-08-04 iki 2017-11-08 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas visÄ sulaikymo laikotarpį teisės aktų reikalavimus atitiko.

Todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas plotų ir laikomų asmenų skaičiaus. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad svarbu įvertinti kemerų plotÄ užėmusius baldus bei sanitarinį mazgÄ , teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016-10-20 sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais. Pareiškėjo teigimu, dušo įrengimas neužtikrina privatumo, tarp dušų įrengta tik sienelė, tačiau nėra nei užuolaidų, nei įrengimo, jog tokios užuolaidos galėtų būti pakabintos. Jei pareiškėjas maudosi patalpoje kartu su kitu asmeniu, pažeidžiamas jų privatumas bei orumas.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 81 punktu, viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius.

Tuo tikslu net ir LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpoje, esančioje priežiÅ«ros poste, įrengtas stebėjimo langas. LVAT yra konstatavęs, kad tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neiÅ¡vengiami, tačiau Å¡i instrukcijos nuostata turi bÅ«ti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę. Asmens maudymasis duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018).

Be to, LVAT yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr. 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, jog dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 metrai, o plotis 1,2 metro. Pagal Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešimo turinį, dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė, siekiant užkardyti galimus drausmės pažeidimus, taip pat pažymėta, kad į dušinės patalpas nuteistieji bei suimtieji vedami tos pačios lyties asmenų (b. l. 18–20).

Nors teisės aktuose nenustatyta, kad nuteistieji į duÅ¡Ä bÅ«tų vedami po vienÄ , ar kiekviena duÅ¡o vieta bÅ«tų įrengta atskiroje patalpoje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis duÅ¡u (2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Atsižvelgiant į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytÄ aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro, yra pagrindas konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis duÅ¡u pažeidimÄ .

Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad dušo patalpų įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog dušo kabinos buvo įrengtos taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, susijusių su privatumo stoka, todėl konstatuoja, jog CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

Todėl apibendrinant nurodytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl privatumo naudojantis duÅ¡u LukiÅ¡kių TI-K, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo privatumas visÄ kalinimo laikotarpį (97 paras) galėjo bÅ«ti pažeistas, tačiau apskaičiuojant pažeidimo trukmę atsižvelgtina į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas buvo vedamas maudytis tik vienÄ kartÄ per savaitę po 15 min. PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinis mazgas neizoliuotas nuo bendros kameros patalpos, tai pažeidžia pareiÅ¡kėjo privatumÄ .

Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (pvz., LVAT 2017-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas 2019 m. kovo mėn. praneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo nurodė, jog dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, tačiau teismas pažymi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tokia kabina įrengta nebuvo (b. l. 19). Nors atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kaip minėta pagal aukščiau nurodytÄ EŽTT praktikÄ , toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas nepakankamu asmens privatumui užtikrinti.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamÄ atitvėrimÄ nuo likusių kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017-08-04 iki 2017-11-08, iÅ¡ viso 97 paras, todėl šį laikotarpį pareiÅ¡kėjo privatumas juo naudojantis galėjo bÅ«ti pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, laikytina, kad pažeidimo intensyvumas tuo metu nebuvo didelis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kameros neatitinka ir kitų higienos normų reikalavimų: kamerose Nr. 138 Nr. 167 ir buvo didelė santykinė oro drėgmė, grybelis, vanduo bėgo per sienÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, neįrengta ventiliacija. Kameroje Nr. 296 taip pat nebuvo vieno iÅ¡ keturių langų, tualetas netinkamai veikė. Nurodo, jog dėl kamerose esančios drėgmės nuolat krečia drebulys. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimo įrengti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ , taip pat tokio įpareigojimo nenumato ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime nurodyta, kad visose LukiÅ¡kių TI-K yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m. (0,8 m. x 1,03 m) (b. l20). Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiÅ¡kėjas, kaip ir kiti nuteistieji bei suimtieji, turėjo galimybę vėdinti kamerÄ per atidaromus langus.

Higienos norma HN 134:2015 nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. KarÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 16-18, 39 punktai). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiškėjo kalinimo laikotarpiais buvo tikrintos kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas: Nr. 110, 300, 327, 295, 327 (b. l. 21–23, 27–29, 30–32, 35–37), šiose kamerose ginčijamu laikotarpiu pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatyta. Nors kameroje Nr. 163 buvo nustatytas pažeidimas – nešvarūs kameros langai, teismas pažymi, kad tokios aplinkybės pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, o be to, iš Lukiškių TI-K 2017-10-11 rašto turinio matyti, kad pažeidimas pašalintas ir kameroje esančios grotos išimtos, kad būtų galima išvalyti kameros langus (b. l. 49).

Nors buvo tikrintos ne visos kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, abstraktus pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių pobÅ«dis nesudaro pagrindo LukiÅ¡kių TI-K paneigti visus Å¡iuos bendro pobÅ«džio teiginius. Teismas taip pat akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas skundžia kalinimo sÄ lygas kamerose Nr. 138, 167 ir 296, nors pagal atsakovo pateiktus pareiÅ¡kėjo judėjimo duomenis matyti, kad tokiose kamerose pareiÅ¡kėjas kalinamas nebuvo. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų laikymo sÄ lygų laikomi nepagrįstais ir neįrodytais.

Teismas papildomai pastebi, kad pareiškėjo nurodomi abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl Lukiškių TI-K pareigūnų elgesio, daromo psichologinio spaudimo yra visiškai neindividualizuoti, nėra aišku su kokiu konkretaus pareigūno konkrečiu elgesiu pareiškėjas nesutinka. Tokie vien bendro pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo orumo pažeminimu, sveikatos sutrikimais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LAT 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimÄ , sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka Å¡io asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018-07-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 97 paras, dalį Å¡io laiko pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas, t. y. 4 paras.

Tokios aplinkybės galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, jo orumo pažeminimÄ , tačiau pažeidimo intensyvumas tomis paromis, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas laikytinas nedideliu. Taip pat visÄ kalinimo laikotarpį galėjo bÅ«ti pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u, tačiau apskaičiuojant patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo vedamas maudytis vienÄ kartÄ per savaitę po 15 min.

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais bei duÅ¡u, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dalį kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteistinas 350 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė