95ff0221-373d-41fd-8b4d-ded3a4db8727 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Artūras RidikasPranešėjas Artūras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-719/2016Teisėjas Saulius Vanagas             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16509-2016-3             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 13 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant: prokurorui Broniui Šiaudiniui,nuteistajam V.

Č.,gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 5 MGL (188,30 euro) dydžio bauda. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu V. Č. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,nustatė:V. Č. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 8 d. apie 11.57 val. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia, suėmęs ranka už drabužių tempė mažametį E. S. ir sudavė jam delnu vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, taip nukentėjusiajam E. S. sukėlė fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Č. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir bylÄ nutraukti arba bylÄ grÄ Å¾inti apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad jis nukentėjusįjį E. S. sulaikė kaip teisės pažeidėjÄ , siekė pristatyti jį į policijos komisariatÄ , tačiau tuo metu prie jo pribėgo policijos pareigÅ«nai, pristatė jį į policijos komisariatÄ ir apkaltino vaiko muÅ¡imu. Ä® policijos komisariatÄ atvykusiai medicinos darbuotojai nukentėjusysis nesiskundė skausmais, jis neverkė, o pravirko tik atvykus jo mamai. Policijos komisariate prieÅ¡ jį buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ , jam nebuvo iÅ¡kviestas advokatas, o advokato atsisakymo protokolÄ jis pasirašė jo neperskaitęs, nes buvo streso bÅ«senoje ir abejingas Å¡iam įvykiui, nes tuo metu jam rÅ«pėjo vienas jo namuose paliktas aklas tėvas.

Taip pat nuteistasis tvirtina, kad vaikams, taip pat ir nukentėjusiajam, nebuvo jokio reikalo eiti pro jo automobilį, vaikai ėjo nežinia kur ir dėl ko. IÅ¡samus nepilnamečių elgesio tyrimas, sujungus bylas, bÅ«tų atskleidęs, kad Å¡ie vaikai sudaužė jo automobilio stiklÄ , apspjaudė automobilį ir primetė Å¡iukÅ¡lių į jo tėčio buto balkonÄ , tačiau tyrėjai iki Å¡iol tyrimo nepabaigė ir nenustatė tai padariusių asmenų. Atsižvelgdamas į tai apeliantas su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalius įpareigoja teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).BPK 20 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju iÅ¡imtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.Å ioje byloje iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas nuteistÄ jį V. Č. kaltu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir iÅ¡vardijo jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų konstatavimui reikÅ¡mės turinčius įrodymus, juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų jų vertinimÄ ir argumentavo savo sprendimÄ .

Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumÄ . Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.Neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nuteistasis V.

Č. tvirtina, kad jis įvykio metu sulaikė netinkamai pasielgusį mažametį, dėl tokio mažamečio elgesio ketino jį nuvesti į policijos komisariatÄ ir fizinio smurto prieÅ¡ mažametį nenaudojo. Tačiau tokia nuteistojo versija tikėti nėra pagrindo. IÅ¡ byloje esančių liudytojų O. T., R. K. ir J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad dirbant policijos komisariate operatyvinėje grupėje policijos pareigÅ«nė O. T. pro policijos komisariato patalpos langÄ pamatė kaip nuteistasis V.

Č. pribėgo prie vieno berniuko (liudytojo M. D.), po to prie nukentėjusiojo E. S.. Ä® tai ji atkreipė toje pačioje patalpoje buvusių kolegų R. K. ir J. J. dėmesį. Po to nuteistasis V. Č. tempė nukentėjusįjį link namo, temdamas sudavė jam ranka smÅ«gį į galvos sritį, todėl liudytojai O. T. ir R. K. iÅ¡bėgo iÅ¡ policijos komisariato ir sulaikė nuteistÄ jį V. Č.. Visi trys liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis verkė. Tokius savo parodymus minėti proceso dalyviai patvirtino pirmosios instancijos teisme (24–25, 28–29, 31–33, 86–88 b. l.).

Netrukus po įvykio, dalyvaujant nukentėjusiajai J. S. ir greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai A. S. apžiÅ«rėjus nukentėjusįjį E. S. ant jo kaklo, galinėje dalyje, buvo matyti paraudimai (13–15 b. l.), o nukentėjusioji J. S. apklausos metu patvirtino, kad jos sÅ«nui E. S. dėl įvykio metu panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas (22 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis E. S. patvirtino, kad įvykio metu nuteistasis V. Č. sudavė jam į galvÄ , sukėlė fizinį skausmÄ , jam skaudėjo ir jis verkė (85–86 b. l.).

Vertinant minėtų proceso dalyvių parodymus pažymėtina, kad abu nukentėjusieji (E. S. ir J. S.) iki įvykio nepažinojo nuteistojo, o nuteistasis pats anksčiau kreipėsi į policijos pareigÅ«nus pagalbos. Byloje nėra, o ir apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikė jokių daugiau ar mažiau pagrįstų ir įtikinamų duomenų, kad Å¡ie proceso dalyviai iki įvykio bÅ«tų pykę ant nuteistojo ir bÅ«tų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti jį kaltinant padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Visų minėtų proceso dalyvių parodymai iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, jie, o taip pat ir kiti byloje esantys objektyvÅ«s duomenys tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti tokiais minėtų proceso dalyvių parodymais, kitais duomenimis ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo. Paminėtų įvykio aplinkybių ir bylos įrodymų vertinimas leidžia apeliacinį skundÄ nagrinėjančio teismo teisėjų kolegijai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistasis įvykio metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje.Vertindamas nuteistojo V.

Č. pozicijÄ apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis palyginti didelę dalį skiria policijos pareigÅ«nų veiksmams ikiteisminio tyrimo metu ir prieÅ¡ įvykį, mano, kad policijos pareigÅ«nai netinkamai tyrė ankstesnius jo praneÅ¡imus apie prieÅ¡ jį padarytus teisės pažeidimus. Taip pat nuteistasis V. Č. tikina, kad pats nukentėjusysis elgėsi netinkamai – nukentėjusiajam E. S. nebuvo jokio reikalo eiti pro jo automobilį, jis ėjo nežinia kur ir dėl ko, kad buvo sudaužytas jo automobilio stiklas, buvo primesta Å¡iukÅ¡lių į jo tėčio buto balkonÄ , kad įvykio metu jis nukentėjusįjį E. S. sulaikė kaip teisės pažeidėjÄ , todėl policijos pareigÅ«nai nepagrįstai panaudojo prieÅ¡ jį antrankius, patalpino į laikino sulaikymo kamerÄ , neiÅ¡kvietė advokato ir apkaltino jį fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ vaikÄ .

Tačiau tai, kad apeliantas nukentėjusįjį E. S. sulaikė kaip teisės pažeidėjÄ , nesuteikė nuteistajam V. Č. teisės jam pačiam pasielgti prieÅ¡ingai teisei – naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį E. S. ir taip sukelti jam fizinį skausmÄ . O tai, kad policijos pareigÅ«nai nenustatė anksčiau prieÅ¡ jį pažeidimus padariusių asmenų, kad policijos komisariate po įvykio prieÅ¡ jį patį buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, kad jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ ir jam nebuvo iÅ¡kviestas advokatas, o taip pat tai, kur įvykio metu galėjo ir turėjo bÅ«ti nukentėjusysis E. S. bei pastarojo elgesio iÅ¡samus tyrimas yra ne Å¡ioje baudžiamojoje byloje atlikto tyrimo objektas.

Visos Å¡ios nuteistojo V. Č. nurodytos aplinkybės, įvertinus jų liečiamumÄ , negali eliminuoti apelianto atsakomybės už jo paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nerodo mažesnio nuteistojo asmenybės ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei, todėl atsižvelgti į jas ir vadovautis jomis Å¡iuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas atsižvelgė į visas tiek byloje nustatytas, tiek ir apeliaciniame skunde nurodytas esmines tinkamam atsakomybės individualizavimui reikÅ¡mės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes ir paskyrė nuteistajam V.

Č. jo asmenybės ir padarytų veikų pavojingumÄ atitinkančiÄ bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas teisės normų, reglamentuojančių bausmių skyrimÄ , nepažeidė. Atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas procesinis sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bei panaÅ¡iose bylose.

Apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino V. Č. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir paskyrė jam teisingÄ bausmę. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, prielaidos, pasvarstymai ir keliami klausimai apylinkės teismo iÅ¡vadų nepaneigia, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Naikinti ar keisti tokį nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:Nuteistojo V. Č. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             ArtÅ«ras RidikasTeisėjai             Valdas Meidus             Evaldas Vanagas