95fed024-8acb-470d-93e2-d10287eebd0c · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-618-265/2015Teisėja G. Gudžiūnienė             (Proceso Nr. 2-46-3-01501-2014-9)                          Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. balandžio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L.

S. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovui L. S. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismÄ dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10 200 Lt kreditÄ , 12 240 Lt palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 336,60 Lt žyminį mokestį ir 500,00 Lt už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu pakeitė 2014 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo L.

S. ieÅ¡kovui A. J.2 550 JAV dolerių skolos, 2 550 JAV dolerių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, tai yra, nuo 5 100 JAV dolerių nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-09-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 244,80 Lt žyminį mokestį, 1 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alis sieja paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolos raÅ¡telyje nurodytÄ sumÄ .

Taip pat teismas, lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kindamas paskolos raÅ¡telį, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 2 procentus palÅ«kanų nuo pasiskolintos sumos. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus, palÅ«kanų dydį nuo 3 060 JAV dolerių sumažino iki priteistos skolos dydžio.Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palÅ«kanų priteisimo.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas A. J. realiai jokios pinigų sumos jam neperdavė, pinigų perdavimo faktas nėra fiksuotas teismui pateiktame 2001-03-17 paskolos raÅ¡telyje. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieÅ¡kovas daugiau nei 13 metų jam nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl tariamai negrÄ Å¾intos paskolos. Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovas A. J. tariamai jam paskolintos pinigų sumos Valstybinei mokesčių inspekcijai per privalomÄ vienkartinį gyventojų turto deklaravimÄ nedeklaravo.

Pasak apelianto Å¡ių aplinkybių visetas yra pagrindas konstatuoti, jog tarp jo ir ieÅ¡kovo nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo A. J. buvo sudarytas susitarimas dėl palÅ«kanų. Paskolos raÅ¡telyje naudojama sÄ voka „KiekvienÄ mėnesį pasižadu mokėti po 2 %" nėra laikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susitarimÄ dėl palÅ«kanų, kadangi tokia formuluotė gali bÅ«ti naudojama ir kalbant apie skolos grÄ Å¾inimÄ dalimis (kas faktiÅ¡kai ir buvo) bei apie delspinigių mokėjimÄ .

Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas palÅ«kanų mažinimo klausimÄ , neteisingai ginčo palÅ«kanas priskyrė kompensacinėms palÅ«kanoms, neatsižvelgė į sandorio sudarymo metu Lietuvos Respublikoje faktiÅ¡kai mokamas pelno palÅ«kanas, kurios 2001 m. svyravo mažėjančiai nuo 8,13% iki 6,28 % ir nepakankamai sumažino priteistinas palÅ«kanas, tuo sudarydamas ieÅ¡kovui galimybė lupikauti. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas net 13 metų neteikė jokių reikalavimų dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo ir taip sÄ moningai didino prievolinę naÅ¡tÄ bei elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Apelianto vertinimu teismas turėjo Å¡ias aplinkybes įvertinti mažindamas priteistinas pelno palÅ«kanas. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nurodė, kad ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinys nebuvo patenkintas visiÅ¡kai, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui buvo priteistos visos, o jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsižvelgiant į atmesto ieÅ¡kinio reikalavimo dalį, teismas nepriteisė.IeÅ¡kovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tarp Å¡alių buvus paskolinius teisinius santykius ir tuo pagrindu priteisė skolÄ . Taip pat, ieÅ¡kovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino palÅ«kanų iki atsakovo praÅ¡omo dydžio. Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs aplinkybes, pagrįstai sumažino palÅ«kanas iki skolos dydžio.              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).              Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tarp Å¡alių buvus paskolos teisinius santykius.

Pažymėtina, jog šį apeliacinio skundo argumentÄ paneigia kiti apelianto argumentai dėl palÅ«kanų. Atsakovas teigdamas, jog su ieÅ¡kovu nesitarė dėl 2 procentų palÅ«kanų, o paskolos raÅ¡telyje Å¡i procentinė iÅ¡raiÅ¡ka reiÅ¡kia mokėtinas mėnesines įmokas, paneigia apelianto teiginį, kad Å¡alių nesiejo paskolos teisiniai santykiai. Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentu, kad paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių nebuvimÄ Ä¯rodo aplinkybė, jog ieÅ¡kovas paskolintų atsakovui lėšų nedeklaravo pagal teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolintų lėšų nedeklaravimas nereiškia, jog ieškovas lėšų atsakovui nepaskolino ir šalių nesieja paskolos teisiniai santykiai. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskolintų lėšų nedeklaravimas nepaneigia paskolinių teisinių santykių, kurie susiklostė tarp šalių. Taip pat nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apelianto argumentu, jog raštelyje nėra užfiksuota, kad pinigai jam buvo perduoti. Pažymėtina, jog paskolos raštelyje esantis žodis „pasiskolinau“ teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog pinigai atsakovui buvo perduoti.

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Å ių aplinkybių atsakovas neįrodė, o jo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jam pareigÄ Ä¯rodyti, kad pinigai nebuvo perduoti, pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, teisiÅ¡kai nepagrįstas.

             Negalima sutikti su ieÅ¡kovo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo, kuria iÅ¡ apelianto buvo priteistos palÅ«kanos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog paskolos raÅ¡telyje esantis atsakovo įsipareigojimas mokėti po 2 procentus kiekvienÄ mėnesį reiÅ¡kia palÅ«kanų mokėjimÄ . Šį teiginį pagrindžia ir kitas atsakovo įsipareigojimas - nemokant procentų grÄ Å¾inti visÄ paskolos sumÄ iÅ¡ karto.

Atsakovo teiginius, jog Å¡iuo teiginiu galėjo bÅ«ti numatyti ir delspinigiai, eliminuoja aplinkybė, jog paskolos grÄ Å¾inimo data paskolos raÅ¡telyje nenumatyta, o delspinigiai skaičiuojami už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog Å¡alys procentine iÅ¡raiÅ¡ka apibrėžė grÄ Å¾intinÄ sumÄ per mėnesį. Šį teiginį paneigia paskolos atlygintinumo pobÅ«dis, kuris iÅ¡reiÅ¡kiamas mokamomis palÅ«kanomis. Pažymėtina, jog netgi pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį yra preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu jos dalykÄ sudaro pinigai.

Be to, apeliacinio skundo argumentai dėl 2 procentų mėnesinių palÅ«kanų priteisimo už atitinkamÄ laikotarpį neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi jos pirmosios instancijos teismo buvo sumažintos iki paskolos sumos. Nagrinėjant apelianto argumentus dėl palÅ«kanų pobÅ«džio ir mažinimo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė iÅ¡samių argumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kokiu pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo kompensacines palÅ«kanas.

Be to, apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu nenuoseklÅ«s ir kitoje apeliacinio skundo dalyje - apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ jo pelno palÅ«kanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikÅ¡mę turi argumentai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priteisė sumažintas palÅ«kanas. Å alims sutartyje numačius konkretaus dydžio palÅ«kanas, negalima jų mažinti iki tokio lygio, kurios bÅ«tų priteistos tuo atveju, jeigu Å¡alys dėl jų bÅ«tų nesusitarusios (CK 6.872 straipsnio 1 dalį).

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas net 13 metų neteikė jokių reikalavimų dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo ir taip sÄ moningai didino prievolinę naÅ¡tÄ bei elgėsi nesÄ Å¾iningai, teisiÅ¡kai nepagrįstas. Pažymėtina, jog pareiga grÄ Å¾inti paskolÄ kyla skolininkui. Ä®vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ jis eliminuoja ieÅ¡kovo (kreditoriaus) galimybę reikalauti palÅ«kanų tada, kai prievolė įvykdyta. Skolininkas, nevykdydamas prievolės grÄ Å¾inti paskolos davėjui skolos, veikia savo rizika ir privalo mokėti palÅ«kanas netgi tol, kol prievolė bus visiÅ¡kai įvykdyta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog Å¡alis paskoliniai teisiniai santykiai sieja nuo 2001 m. kovo 17 d., o paskolos suma dar nėra grÄ Å¾inta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino palÅ«kanų dydžio iki apelianto nurodyto dydžio.              Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu dėl netinkamo bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymo. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, ieÅ¡kinys nebuvo tenkintas visiÅ¡kai, dėl to negalėjo bÅ«ti priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalį ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstyti pagal proporcingumo taisyklę. Kadangi ieškovo patenkintų reikalavimų dalį sudaro 59 procentai, o atmestų 41 procentas, tai iš atsakovo ieškovui turėjo būti priteista ne 1 744,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, o 1 029,43 Lt (298,14 Eur). Tuo tarpu iš ieškovo turėjo būti priteista atsakovo naudai 410 Lt (118,74 Eur).              Pažymėtina, jog reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinimas nėra susijęs su materialiniu reikalavimu.

Ä®vertinus aplinkybę, jog atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio reikalavimo buvo atmestas, konstatuotina, kad apeliacinį procesÄ apeliantas pralaimėjo ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, jam nepriteistinos. Kadangi apeliacinis skundas dėl materialinio reikalavimo buvo atmestas, iÅ¡ apelianto priteistinos 170 Eur ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atlikus įskaitymÄ tarp Å¡alių dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovui 349,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių.

Ši aplinkybė yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.             Sumažinti iš atsakovo L. S. priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovo A.

J. naudai dydį iki 179,40 Eur.             Priteisti iÅ¡ atsakovo L. S. ieÅ¡kovo A. J. naudai 170 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.              KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                               ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                            Albina Pupeikienė