95feb7de-deee-4c4a-833e-b5e5bba6088f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2272-990/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25109-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3. V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.Teismas n u s t a t ė :

Nusikalstamos veikos aplinkybės A. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio:jis 2017 m. gegužės 23 d. apie 01.20 val. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 17 vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio). Įrodymai ir jų vertinimo motyvai Ikiteisminio tyrimo metu A.

L. parodė, kad praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ jis suprato. 2017 m. gegužės 22 d. apie 22.00 val. jis buvo Vilniaus centre ir kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Jis iÅ¡gėrė apie Å¡eÅ¡is butelius stipraus alaus. Kadangi į miestÄ jis buvo atvažiavęs automobiliu „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „Mogo LT“, nusprendė šį automobilį parvairuoti namo. Taip pat jis prisiminė, kad reikia paimti motinÄ iÅ¡ darbo. Jis sėdo už automobilio vairo ir su mama važiavo link namų, esančių Å altkalvių gatvėje.

Pakeliui jis nusprendė užvažiuoti į degalinę, esančiÄ Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje, nusipirkti alkoholio. Minėtoje degalinėje jo vairuojamÄ automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai (b. l. 31).Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 22 d. ji dirbo naktinėje pamainoje. 2017 m. gegužės 23 d. apie 01.15 val. patruliavimo metu iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad į degalinę, esančiÄ Stepono Dariaus ir Stasio Girėno g. 17, Vilniuje, automobiliu „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo neblaivus vairuotojas. Atvykusi į degalinę ji pastebėjo iÅ¡ degalinės iÅ¡važiuojantį minėtÄ automobilį ir pastarÄ jį sustabdė. Automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, iÅ¡ jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. Ä® klausimÄ , ar vartojo alkoholį, vairuotojas atsakė, kad gėrė alų (b. l. 11-12).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 5044/2017(01) nurodyta, kad A. L. kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 23 d. 01.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija- 1,73 promilės etilo alkoholio (b. l. 22).VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad automobilio „Volvo V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas- A. L. (b. l. 14).Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. L. 2017 m. gegužės 23 d. apie 01.20 val. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 17 vairavo automobilį „Volvo V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai A. L. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio), taigi A. L. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai Prokuroras siÅ«lo baudžiamÄ jį procesÄ baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir A.

L. skirti 75 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 2 824,50 Eur dydžio baudÄ , vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. L. galutinę 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 Eur dydžio baudÄ . Taip pat prokuroras siÅ«lo skirti A. L. BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams bei BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti iÅ¡ A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertę- 2 660 eurų.A. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo bausmė. Å ia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. A. L. neprieÅ¡tarauja, kad baudžiamasis procesas bÅ«tų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, praÅ¡o nekonfiskuoti automobilio vertės atitinkančios sumos (b. l. 67- 69). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamÄ jį procesÄ baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.A.

L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė. A. L. yra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. A. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi A. L. skirtina Å¡velniausios rÅ«Å¡ies baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bausmė- bauda.

Prokuroro siÅ«lomas skirti baudos dydis yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. BaudÄ Ä¯pareigotina sumokėti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip matyti iÅ¡ A. L. charakterizuojančios medžiagos, A. L. neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad A. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones: neįmanoma naudotis teise, kuri yra nesuteikta. Teismas pažymi ir tai, kad vadovaujantis, be kita ko, analogiÅ¡kais argumentais, už transporto priemonių vairavimÄ neturint teisės vairuoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnyje nenumatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę- specialiosios teisės atėmimÄ .

Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo skirti A. L. BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones.Prokuroras taip pat siÅ«lo skirti A. L. BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti iÅ¡ A. L. UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę- 2 660 eurų.Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės- konfiskavimo teismas pažymi, kad A.

L. nusikaltimÄ padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. L. nebÅ«tų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. Pažymėtina ir tai, kad A. L. yra minėto automobilio valdytojas, o Å¡ios transporto priemonės savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini)“, teikianti automobilių lizingo ir atgalinio lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) paslaugas.

Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog automobilio „Volvo V 70“ savininkas yra ne pats A. L., bet UAB (duomenys neskelbtini), neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui dėl Å¡ių motyvų:automobilio „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), kuri sutartiniais pagrindais perdavė minėtÄ automobilį valdyti A. L., kuris įsipareigojo už minėtÄ automobilį mokėti periodines įmokas. Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Å ia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai- konstatuota, kad kai asmuo turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebÅ«tų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimÄ turtÄ gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Teismas taip pat pažymi, kad sprendimas nekonfiskuoti automobilio galėtų bÅ«ti pateisinamas tais atvejais, kuomet asmuo veikÄ padaro epizodiÅ¡kai naudodamasis lizingo bendrovei priklausančia transporto priemone, pavyzdžiui, veikÄ padaro darbuotojas, naudodamasis darbdavio valdoma lizingo bendrovei priklausančia transporto priemone, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nekonfiskavus automobilio „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėto automobilio faktinis valdytojas ir naudotojas liktų A. L., taigi teismui priėmus sprendimÄ konfiskuoti ne A.

L. valdomÄ transporto priemonę, o minėto automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai- A. L., turėdamas teisę valdyti minėtÄ automobilį, nebÅ«tų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei iÅ¡ jo nebÅ«tų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kita vertus kaltininko manymas, kad nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę, galėtų skatinti kaltininkÄ ir toliau daryti prieÅ¡ingas teisei veikas valdant minėtÄ transporto priemonę nesibaiminant, kad minėta transporto priemonė gali bÅ«ti konfiskuota;Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtÄ kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtÄ perdavė kitam asmeniui, o Å¡is, darydamas teisės pažeidimÄ , jį prarado, savininko teisė iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrÄ Å¾inti jį natÅ«ra, tačiau jis gali reikalauti iÅ¡ tokį teisės pažeidimÄ padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalÄ ; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali bÅ«ti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas“.

Taikant baudžiamojo poveikio priemonę- transporto priemonės konfiskavimÄ , kai transporto priemonė teisės pažeidėjo yra įgyjama lizingo sutarties pagrindu, lizingo bendrovės, t. y. trečiojo asmens, padėtis iÅ¡ esmės pasunkėja tuo, kad lizingo bendrovė netenka galimybės susigrÄ Å¾inti perduotÄ automobilį natÅ«ra, tačiau tai, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, vertintina kaip verslo rizika ir tai neturi prioriteto prieÅ¡ BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo siekį.

Teismas pažymi ir tai, kad lizinguojamo turto praradimas dėl teisinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neatleidžia pastarojo nuo prievolės pagal nustatytÄ grafikÄ mokėti įmokas lizingo bendrovei. Lizingo bendrovei manant, kad yra tam pagrindas, lizingo bendrovė gali inicijuoti lizingo sutarties nutraukimÄ kaip tÄ numato lizingo sutarties sÄ lygos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnis su visom iÅ¡ to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis lizingo gavėjui. Nagrinėjamu atveju teismui priėmus sprendimÄ konfiskuoti A.

L. valdomÄ transporto priemonę, o ne minėto automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , minėtais pinigais galėtų bÅ«ti mokamos įmokos lizingo bendrovei, tokiu bÅ«du nepažeidžiant lizingo bendrovės interesų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 2AT-5-2011 pažymėjo, jog svarbu turėti omenyje ir tai, kad lizingo sutarties sudarymas ir jos pagrindu atsirandantys santykiai yra sutartiniai santykiai, kurie pasižymi atitinkama laisva valia prisiimama rizika.

CK 4.52 straipsnio 1 dalis numato, kad perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina įgijėjui tuo pačiu metu, kai jam pereina nuosavybės teisė, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtÄ laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka Å¡io turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Lizingo sutarties atveju viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis).

Lizingo davėjas gali reikalauti iÅ¡ teisės pažeidimÄ padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, automobilio konfiskavimas, nors jis ir nepriklauso pažeidėjui, Å¡iuo atveju laikytinas proporcinga ir teisinga priemone.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartyje Nr. N-438-88-11 pripažino, jog transporto priemonės konfiskavimas sunkių turtinių pasekmių transporto priemonės teisėtam savininkui, t. y. lizingo bendrovei nesukeltų, kadangi visÄ nuostolį pagal savo sutartinius įsipareigojimus privalėtų atlyginti lizingo gavėjas.Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo V 70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas yra A. L., konfiskuotinas. Procesinės prievartos priemonės Ikiteisminio tyrimo metu A. L. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 34), kuri paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 68, 72 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti A. L. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 2 824,50 Eur dydžio baudÄ .Bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti galutinę 50 MGL, t. y. 1 883 Eur dydžio baudÄ .Ä®pareigoti A. L. 1 883 Eur dydžio baudÄ per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.

Ä®mokos kvitÄ (-us) bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.Ä®spėti A. L., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.Skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ir A. L. valdomÄ automobilį „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).A. L. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.IÅ¡aiÅ¡kinti A.

L., kad:1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.2. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.3. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naujÄ bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.5. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas                                                                                                                     Mindaugas Ražanskas