95fe8ece-4fac-47b2-b5cc-3ec932ce8fb9 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-117-292/2021 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01679-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 15 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Dalia Kvederavičienė, sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. A., jo atstovui advokatui V. P., suinteresuotiems asmenims E. S., R. K., jos atstovei advokatei Onai Klinavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, E. S., R. K.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. A. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ palikimo priėmimo tikslu, kad po jo tėvo Vytauto V. A. mirties (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu, jis priėmė tėvo palikimÄ â€“ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ½ dalį pastato – verÅ¡idės, esančios (duomenys neskelbtini), 0,2700 žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės neįregistruotos), 1,4300 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės neįregistruotos), gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės neįregistruotos) bei kitÄ turtÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. V. A.. Testamento jis nebuvo sudaręs. Jo mirties dienÄ Ä¯statyminiais įpėdiniais buvo jo vaikai – jis ir jo seserys - E. S. ir R. K. bei mirusiojo sutuoktinė I. A., kuri (duomenys neskelbtini) taip pat mirė. Tėvas po mirties paliko jau nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nei vienas iÅ¡ vaikų ir mirusiojo žmona nesikreipė. Jis tėvo palikimÄ priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti per įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Nuo 1990 metų jis gyvena tėvui priklausančiame name. Čia jis yra deklaravęs ir gyvenamÄ jÄ vietÄ . Namas ir Å«kiniai pastatai buvo pastatyti dar sovietiniais laikais, kaip kolÅ«kinis kiemas, kuriam nebuvo privaloma teisinė registracija. Tėvo mirties dienÄ motina jau sirgo ir negalėjo sutvarkyti statinių teisinės registracijos. Jis tuose pastatuose gyveno ir prižiÅ«rėjo motinÄ , faktiÅ¡kai visus statinius priėmė, kaip vienas iÅ¡ pirmos eilės paveldėtojų. Iki tėvo mirties nebuvo sutvarkyti žemės klausimai, t. y. nebuvo grÄ Å¾inta tėvui priklausiusi žemė - 0,2700 ha ir 1,4300 ha žemės sklypai, kuriame yra statiniai.

Nuosavybė į šiuos žemės sklypus buvo atkurta tik 2004-11-05 apskrities viršininko sprendimu, t. y. po tėvo mirties praėjus beveik dviem metams. Iš karto po tėvo mirties jis pilnai valdė ir naudojosi visu kilnojamu turtu, nors to ir nereikia įrodinėti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.14 straipsniu, namų apyvokos daiktus paveldi asmuo, kuris su palikėju gyveno ilgiau kaip vienerius metus. Jis su tėvais gyveno nuo 1990 metų, negyveno tik kai atlikinėjo karo prievolę.

Po tėvo mirties palikimÄ priėmė tik jis, kadangi visi suinteresuoti asmenys, tame skaičiuje ir motina, žinojo, jog tėvo turtas atitenka jam, jis rÅ«pinsis namais, žeme, jis nukarÅ¡ins motinÄ bei paveldės kartu su seserimis motinai priklausantį turtÄ . 2019-06-16 mirus motinai, jos turtÄ paveldėjo visi vaikai, tame skaičiuje ir jis. Be to, jis kaip tėvui priklausančio turto paveldėtojas, mokėjo visus mokesčius, kuriuos reikėjo mokėti ir mokėjo juos savo vardu. Suinteresuotas asmuo VÄ® turo bakas (jo atstovas) į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog sutinka, kad sprendimas bÅ«tų priimtas teismo nuožiÅ«ra pagal byloje nustatytas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo E. S. su pareiÅ¡kimu sutinka, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ji ir jos sesuo žinojo, kad visas turtas, priklausęs jų mirusiam tėvui, atitenka broliui, kuris jį valdė teisėtai. Apie jo teisę į turtÄ ji žinojo ir sutiko. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , o teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nustatyti juridinį faktÄ , jog jis priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, yra atmestinas, atstatytinas terminas palikimui priimti, suteikiant galimybę visiems paveldėtojams gauti įstatymu nustatytÄ paveldimo turto dalį – po 1/3 V.

V. A. turto. Pripažįsta, kad po tėvo mirties nei vienas iÅ¡ įstatyminių paveldėtojų nesikreipė įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo. Jai tuo metu neatrodė etiÅ¡ka kažko ieÅ¡koti esant gyvai motinai I. A.. Motina buvo po insulto, paralyžiuota, todėl po tėvo mirties ji neliko gyventi Å¡eimos namuose, o gyveno pas dukterį E. S. ir pas jÄ . Suinteresuotas asmuo E. S. gyveno ir gyvena motinos tėviÅ¡kėje, kuriÄ jai padovanojo motina. Po motinos mirties kreipėsi dėl paveldėjimo bylos užvedimo pas notarę M.

B.. IlgÄ laikÄ po tėvo mirties tėvų namuose niekas negyveno. Ji po tėvo mirties atvažiuodavo pažiÅ«rėti namų, aptvarkyti aplinkÄ , pasisodinti daržovių. Praėjus keliems metams po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas V. A., nieko nesakęs seserims ir motinai, jų neatsiklausęs, įsikėlė gyventi į tėvų namus, nes mirė jo prižiÅ«rėta senolė, gyvenusi (duomenys neskelbtini). Nors brolis įgijo nuosavybę į nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), tačiau apsigyveno su sutuoktine tėvų namuose, o apsigyvenęs, jokių esminių pagerinimų neatliko.

Langai gyvenamajame name dar buvo pakeisti esant gyvam tėvui. PareiÅ¡kėjas tik padažė vidų, pasitvarkė, įrengė kanalizacijÄ , bet tai darė siekdamas sudaryti sau priimtinas gyvenimo sÄ lygas. Jokie tėvų namuose atliekami darbai nebuvo su ja derinami. PareiÅ¡kėjas nesiekė įstatymo nustatyta tvarka įteisinti paveldėjimo teisinius santykius. Namai yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Namų valdoje (duomenys neskelbtini)esantis žemės sklypas 0,27 ha, gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais ir kiemo statiniais priklauso tėvo įpėdiniams po 1/3 dalį. (duomenys neskelbtini) tėvo vardu yra registruota ½ dalis pastato – verÅ¡idės, kuriÄ Ä¯gyta 1997-08-06 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

Iki pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, jos sutuoktinio G. K. darbu ir lėšomis (gautas žalos atlyginimas už sudaužytÄ automobilį), buvo atliekami remonto darbai – įrengtas garažas. Prie garažo savo įrengimo savo darbu prisidėjo ir pareiÅ¡kėjas, tačiau svarbius darbus, kuriems reikalingos spec. žinios, atliko tretieji asmenys. Elektros įvadas įvestas jos sutuoktinio vardu, Å¡iuo adresu buvo įregistruota ir jo individuali įmonė. Darbai atlikti 1996-1997 metais, todėl neiÅ¡saugoti iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (jų iÅ¡likusi tik maža dalis), be to, už darbus specialistams buvo mokama jos Å¡eimos grynaisiais pinigais.

Tėvo mirtis nepakeitė situacijos, nes po jo mirties verÅ¡idė ir buvo naudojama kaip garažas pagal tikslinę paskirtį. Å iuo metu garaže laikomi jos Å¡eimai priklausantys įrenginiai, automobiliai. Pablogėjus jos sutuoktinio sveikatai, individuali veikla nebevykdoma, pastate laikomi įvairÅ«s daiktai, remontuojami Å¡eimos automobiliai. Å iame pastate pareiÅ¡kėjas prireikus pjauna lentas. Už elektrÄ susimokėdavo draugiÅ¡kai pagal elektros energijos suvartojimÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjas paėmė elektros apskaitos knygelę, jÄ laiko pas save ir negrÄ Å¾ina jai, todėl ji neturi žinių, ar nėra įsiskolinimo už elektros energijÄ .

Tokiu būdu, veršidė (garažas) buvo naudojamas jos šeimos ir pareiškėjo reikmėms. Nors tėvas būdamas gyvas kalbėjo, kad garažas turi priklausyti jai ir pareiškėjui, tačiau savo valios raštu neišreiškė – testamento nepaliko, todėl įpėdiniais laikytini visi trys vaikai. 1,43 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2005-11-05 apskrities viršininko sprendimu suteiktas V. V. A. atkuriant nuosavybės teise jau po jo mirties. Tiesioginiais įpėdiniais yra visi trys vaikai ir jų teisės lygios.

Å iuo sklypu pareiÅ¡kėjas nesidalijo su ja. Ji naudojosi tik nedidele žemės sklypo dalimi, esančia prie namų – sodino daržoves. Nuosavybės teisė yra įregistruota tėvo vardu, todėl mokesčiai nėra mokami. Nesutinka, kad pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai pradėjo valdyti turtÄ , tokiu bÅ«du priimdamas palikimÄ . Mirus tėvui, pareiÅ¡kėjas per 3 mėnesius nesikreipė į notarų biurÄ , faktiÅ¡kai nepriėmė palikimo jį valdydamas, nes tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į žemė buvo atkurtos tik 2005-11-05, pastatu – verÅ¡ide naudojosi ne nuolat, bet pagal poreikį.

Kvitai, patvirtinantys apmokėjimÄ už elektros energijÄ pateikti nuo 2011 metų, todėl nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ po tėvo mirties. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas nesiekė įteisinti paveldėjimo teisinių santykių, todėl teismas pirmiausia turėtų spręsti paveldėjimo bylos termino atnaujinimo klausimÄ . PareiÅ¡kėjas dar 2019 metais lankėsi advokatės V. T. kontoroje, domėjosi termino atstatymo paveldėjimo teisiniuose santykiuose klausimais, procedÅ«ra.

Todėl jei dabar bÅ«tų pateiktas toks praÅ¡ymas, ji sutiktų su tokiu praÅ¡ymu. Teismas k o n s t a t u o j a : I. Ginčo esmė Byloje keliamas juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nustatymo klausimas. II. Dėl fakto apie palikimo priėmimÄ , pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nustatymo Ar nuo praÅ¡omo nustatyti fakto priklausys asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas IÅ¡ bylos medžiagos (Alytaus rajono 2-jo notarų biuro notarės M.

B. liudijimas), byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2002-12-17 mirus pareiÅ¡kėjo V. A. ir suinteresuotų asmenų E. S. ir R. K. tėvui V. V. A., dėl palikimo, atsiradusio po jo mirties, į notarų biurÄ nesikreipė nei nurodyti asmenys, nei tuo metu buvusi gyva mirusiojo sutuoktinė I. A.. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų, to neneigia ir byloje dalyvaujantys asmenys, kad po motinos I. A. mirties 2019-06-16 jos palikimÄ priėmė visi įstatyminiai įpėdiniai – vaikai – pareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys.

Po V. V. A. mirties pagal Nekilnojamo turto duomenų bazės išrašus liko nekilnojamas turtas – ½ dalis pastato veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pagrindas - 1997-08-06 pirkimo – pardavimo sutartis, kuris laikytinas jungtine sutuoktinių V. V. A. ir I. A. nuosavybe, 0,27 ha žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo įgijimo pagrindas – 2004-11-05 apskrities viršininko įsakymas, daiktinės teisės neišviešintos, statiniai žemės sklype neįregistruoti, mirusysis nurodytas tik kaip naudotojas, 1,4300 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio įgijimo pagrindas – 2004-11-05 apskrities viršininko įsakymas (daiktinės teisės neišviešintos).

Dėl Å¡io nekilnojamo turto palikimo priėmimo ir vyksta ginčas tarp pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens R. K.. Žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės V. V. Z., laikytinas asmeniniu jo turtu, jo mirties dienÄ Ä¯ paveldimo turto masę neįėjo, nes nuosavybės teisės atkurtos po mirties. Jo mirties dienÄ Ä¯statyminiais paveldėtojais buvo mirusiojo vaikai ir sutuoktinė, kuri mirė 2019-06-16. Tokiu bÅ«du, liko nepriimtas V. V. A. palikimas, atsiradęs po jo mirties. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas įrodinėja palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties priėmimo faktÄ , t. y. paveldėjimo faktÄ po tėvo mirties siekia pripažinti tik jis.

Todėl svarbu nustatyti, ar praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas yra juridinis ir ar nuo jo priklausys pareiÅ¡kėjo asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga (lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Dėl aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių, teismas mano, kad praÅ¡omas nustatyti faktas, jog po V. V. A. mirties jo palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas V. A. yra juridinis, nes jam atsiranda teisė priimti po tėvo mirties atsiradusi palikimÄ .

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Ar įpėdinis priėmė palikimÄ , svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi įpėdinio valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimas. TokiÄ nuostatÄ patvirtina ir CK 5.50 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad įpėdinio valia priimti palikimÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta ir konkliudentiniais veiksmais t. y. faktiÅ¡kai pradedant valdyti palikimÄ . Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius).

Veiksmai turi bÅ«ti atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis turi perimti mirusiojo turtÄ ir pradėti jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Turi bÅ«ti įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Jei palikimÄ sudaro gyvenamasis namas (nagrinėjamu atveju - namų valda), faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu vykdymÄ (mokesčių, draudimo iÅ¡mokų mokėjimÄ ir pan.). Teismas mano, kad yra įrodytas pareiÅ¡kėjo veiksmų priimant palikimÄ faktas - pareiÅ¡kėjas nuo 1990-10-12 faktiÅ¡kai gyveno ir tebegyvena iki Å¡iol bei deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ tėvų name (Punios seniÅ«no pažyma), naudojosi tebesinaudoja tėvui priklausančiais namų apyvokos daiktais, atliko darbus – prižiÅ«rėjo sodybÄ , tvarkė aplinkÄ , žemę, atliko kitus Å«kio darbus.

Byloje yra duomenys apie pareiÅ¡kėjo asmenines investicijas į turtÄ , kurios buvo padarytos siekiant iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti tėvui priklausiusį turtÄ (remontavo pastatus, mokėjo mokesčius). TÄ patvirtina ir liudytojų A. B. ir R. B. parodymai. Suinteresuotas asmuo R. K., kuri prieÅ¡tarauja palikimo priėmimo fakto nustatymui taip pat neneigia, kad pareiÅ¡kėjas dar gyvai motinai esant jų neatsiklausęs įsikraustė į tėvus ir namus ir juose gyvena su Å¡eima, kad namuose atliko remontÄ (neigia tik kad – esminį), kad naudojasi pastatu - verÅ¡ide savo reikmėms, prisidėjo prie jo įrengimo, kad moka mokesčius.

Be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pradėjo valdyti namų apyvokos daiktus, esančius namų valdoje, žemę, statinius- gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, nors po tėvo mirties, kaip teigia suinteresuotas asmuo R. K., kurį laikÄ ir negyveno tėvų namuose, pareiÅ¡kėjas naudojosi tuo turtu. Netikėti liudytojų A. B. ir R. B. parodymais pagrindo nėra, nes pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir liudytojų liudijimai sutampa, prieÅ¡taravimų nenustatyta.

Esant iÅ¡reikÅ¡tai pareiÅ¡kėjo priimti palikimÄ valiai ir pradėjus valdyti registruotinus ir neregistruotinus daiktus, nustatytinas palikimo priėmimo faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). III. Ginčas dėl teisės Suinteresuotas asmuo R. K. pateikdama teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ ir nurodydama, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, tuo pačiu praÅ¡o ir atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti. PrieÅ¡taraujant dėl pareiÅ¡kėjo pateikto pareiÅ¡kimo nustatyti palikimo priėmimo faktÄ , galima bÅ«tų teigti, kad bylos, nagrinėjamos ypatingÄ ja tvarka nagrinėjimo metu tarp pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl teisės. Tačiau suinteresuotas asmuo R.

K., turėdama kvalifikuotÄ atstovÄ - advokatÄ , pareiÅ¡kimo su savarankiÅ¡kais reikalavimais, kaip tai numato CPK 443 straipsnio7 dalis, nepateikė, t. y. bÅ«dama įpėdine pagal įstatymÄ pati nesiekė pripažinti paveldėjimo fakto po tėvo mirties. Todėl jos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstytos aplinkybės gali bÅ«ti pripažįstamos tik aplinkybėmis, kuriomis galima remtis atmetant / patenkinant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tačiau Å¡ios aplinkybės, negali bÅ«ti laikomos juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymu, kuris sukeltų teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui R.

K.. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės turi tik įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje. IV. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei -20,76 Eur (CPK 92 straipsnis) . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ paveldėjimo tikslu, kad po V. V. A. mirties 2002-12-17, jo palikimÄ priėmė V. A. a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Priteisti iÅ¡ V. A. 20,76 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Dalia Kvederavičienė