95fd56b9-10cb-4c32-80ce-da3a9fa8ca3f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2A-836-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-22440-2013-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R.

B., A. K., A. P., J. S. ir L. Å . apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovų R. B., L. K., A. K., S. U. (S. U.), J. S., L. Å ., A. P., A. Č., A. R. (A. R.) ir R. K. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio bÅ«stas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, M.

Č., J. M. J. ir E. J.), n u s t a t ė: ieÅ¡kovai, atsiėmę ieÅ¡kinio dalį, prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ardyti medinę tvorÄ , pastatytÄ prie daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daugiabutis namas). Pasak ieÅ¡kovų, jie yra daugiabučio namo butų (patalpų) savininkai. Atsakovė teikė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Atsakovė, nepaisydama teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties, kuria buvo uždrausta pradėti bet kokius remonto darbus, 2013 m. rugpjūčio 7 d. pradėjo statyti tvorÄ , teigdama, kad ji yra bÅ«tina užtikrinti praeivių saugumÄ .

Pasak ieÅ¡kovų, 2013 m. rugpjūčio 6 d. ekspertų iÅ¡vada patvirtina, jog nėra (nebuvo) bÅ«tinybės statyti medinę tvorÄ . Ekspertų iÅ¡vadoje užfiksuota, jog teritorijÄ pakanka aptverti juostomis su įspėjamaisiais užraÅ¡ais. IeÅ¡kovų teigimu, jie geranoriÅ¡kai prašė, kad atsakovė iÅ¡ardytų tvorÄ , bet šį atsisakė tÄ padaryti. IeÅ¡kovų vertinimu, atsakovė, neturėdama įgaliojimų bei veikdama prieÅ¡ gyventojų valiÄ ir be jų žinios, vykdo darbus, dėl kurių gyventojai patiria žalÄ .

Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovų materialiniu subjektiniu reikalavimu. Atsakovė pažymėjo, jog teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi neuždraudė atlikti bÅ«tiniausius sandarinimo ir sutvirtinimo darbus, reikalingus užtikrinti turto ir žmonių saugumÄ . Atsakovė yra atsakinga už tinkamos statinių priežiÅ«ros organizavimÄ ir vykdyti Å¡iÄ funkcijÄ neprivalo gauti butų (patalpų) savininkų pritarimo. Kiti bylos dalyviai neiÅ¡reiÅ¡kė savųjų pozicijų dėl ieÅ¡kovų materialinio subjektinio reikalavimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog atsakovė rengėsi atlikti daugiabučio namo stogo ir balkonų remonto darbus; teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei atlikti daugiabučio namo stogo ir balkonų remonto darbus, iÅ¡skyrus bÅ«tiniausius sandarinimo ir sutvirtinimo darbus, reikalingus užtikrinti turto ir žmonių saugumÄ , kurių poreikis turi bÅ«ti nustatytas namo gyventojų daugumos paskirto eksperto; atsakovė 2013 m. rugpjūčio 7 d. pradėjo statyti tvorÄ , teigdama, jog ji yra bÅ«tina užtikrinti praeivių saugumÄ .                      Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.3. punktÄ administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir techninę priežiÅ«rÄ , taip pat žemės naudojimÄ , su Å¡ia priežiÅ«ra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimÄ , avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ , namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiÅ«rÄ .

Pagal nuostatų 6.1. punktÄ administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, siekiant iÅ¡saugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. IeÅ¡kovai teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi buvo įpareigoti surasti ekspertÄ ir pavesti jam nustatyti bÅ«tiniausius sandarinimo bei sutvirtinimo darbus ir jų kiekį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovų surastas ekspertas bÅ«tų kreipęsis į atsakovę ir informavęs jÄ dėl bÅ«tiniausių darbų atlikimo masto ar poreikio juos atlikti.

Daugiabučio namo apžiÅ«ros aktais konstatuota, jog namo stogo ir balkonų bÅ«klė reikalauja imtis neatidėliotinų priemonių, siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų turtÄ ir sveikatÄ , namo stogas ir balkonai kelia pavojų ne tik gyventojų, bet ir praeivių saugumui. Teismo manymu, ieÅ¡kovai, žinodami, kokia yra daugiabučio namo balkonų bÅ«klė, ir nepraneÅ¡dami atsakovei apie bÅ«tiniausius sandarinimo ir sutvirtinimo darbus, reikalingus užtikrinti turto ir žmonių saugumÄ , buvo nepakankamai rÅ«pestingi.

Atsakovė, negavusi informacijos, savo iniciatyva ėmėsi organizuoti teritorijos, esančios po balkonais, aptvėrimÄ , siekdama iÅ¡vengti žalos atsiradimo.             Pasak pirmosios instancijos teismo, ekspertų iÅ¡vada, kuria remiasi ieÅ¡kovai, konstatuota, kad namo tinkuotos ir dažytos iÅ¡orinės sienos turi žymių defektų, sienose yra atsivėrusių kiaurinių plyÅ¡ių, tinkas daug kur nukritęs, pažeistos balkonų su baliustradomis konstrukcijos, o keturios konstrukcijos turi avarinės bÅ«klės požymių ir jų bÅ«klė yra artima saugos ribinei.

Teismas pažymėjo, jog ekspertai pripažino, kad balkonų naudojimas turi bÅ«ti apribotas, o zona po jais atitverta juostomis su įspėjamaisiais užraÅ¡ais, bet nenurodė, jog atitvėrimas juostomis yra pakankama apsaugos priemonė ir teritorijos aptvėrimas tvora yra nereikalingas ar perteklinis, kaip nurodo ieÅ¡kovai.             Teismo vertinimu, į bylÄ yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių bÅ«tinybę atlikti daugiabučio namo stogo ir balkonų remonto bei sutvirtinimo darbus.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iame kontekste pažymėjo, jog, taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovei nebuvo uždrausta atlikti bÅ«tiniausius sandarinimo ar sutvirtinimo darbus, reikalingus užtikrinti turto ir žmonių saugumÄ . IeÅ¡kovai akcentavo, jog atsakovė neįrodė, kad tvoros statymas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu ir jo gynimu. Kita vertus, ieÅ¡kovai patys neįrodė, kad daugiabučio namo aptvėrimas juostomis su įspėjamaisiais užraÅ¡ais yra pakankama apsaugos priemonė ir tvoros tvėrimas nėra reikalingas.

Teismas papildomai pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka” 18, 19 punktus apžiÅ«rų metu atskleidus deformacijas, defektus ar grubius esminių statinio reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiÅ«rÄ asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo naudotojÄ ir / ar gyvenamojo namo techninį prižiÅ«rėtojÄ , jei jis nedalyvauja apžiÅ«roje, o asmuo, kuriam praneÅ¡ta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę bÅ«klę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinkÄ ir gyvenamÄ jį namÄ nuo galimų pasekmių.

Pasak pirmosios instancijos teismo, ieškovai turėjo pateikti įrodymus, bylojančius, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai – stogas ir balkonai – atitinka privalomuosius teisės aktų reikalavimus, stogo ir balkonų būklė nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir turtui. Ieškovai nepateikė tokių įrodymų. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, kad balkonų būklė yra avarinė. Teismo vertinimu, atsakovei nereaguojant į atsiradusius stogo ir balkonų defektus, keliančius pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, būtų pažeisti ne tik ieškovų interesai, bet ir viešasis interesas.

Atsakovė buvo atsakinga už tinkamos statinio priežiÅ«ros organizavimÄ , o pastatyta tvora galimai mažino žalos atsiradimo tikimybę. Teismas Å¡iame kontekste papildomai pažymėjo, jog atsakovė ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovus, nurodydama, kad bÅ«tina atlikti stogo ir balkonų remontÄ , nes jie kelia pavojų ne tik gyventojų, bet ir praeivių saugumui, tačiau ieÅ¡kovai nepriimdavo vieningo sprendimo dėl bÅ«tiniausių remonto darbų ir jų masto, todėl tokie darbai buvo pradėti atsakovės iniciatyva.Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovė, pastatydama ginčo tvorÄ , veikė teisėtai, laikydamasi įstatymo reikalavimų ir siekdama užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ .

                      IeÅ¡kovės R. B., A. K., A. P., J. S. ir L. Å ., nesutikdamos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės administravimas pasibaigė tik 2013 m. spalio 6 d.

IeÅ¡kovių teigimu, daugiabučio namo savininkų bendrija ir jos įstatai 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo įregistruoti vieÅ¡ajame registre, vadinasi, Å¡iÄ dienÄ baigėsi administravimas. Pasak ieÅ¡kovių, atsakovė buvo informuota apie bendrijos steigiamÄ jį susirinkimÄ , ji žinojo, kad įvyko susirinkimas ir buvo įsteigta bendrija. Be to, teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, jog tvoros statybos darbai nebuvo suderinti su butų (patalpų) savininkais;pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad tvora yra nereikalinga ir pastatÄ pakanka aptverti juostomis su įspėjamaisiais užraÅ¡ais, yra nepagrįsta.

IeÅ¡kovių teigimu, ieÅ¡kovai savo iniciatyva panaudojo vienÄ iÅ¡ mieste naudojamų apsaugos priemonių – aptraukė balkonus apsauginiais tinklais. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė, kodėl ginčo tvora, kaip tokia, yra tinkamesnė apsaugos priemonė negu ieÅ¡kovų panaudota apsaugos priemonė. IeÅ¡kovės Å¡iame kontekste pažymėjo, jog teismas netinkamai vertino liudytojo M. D. parodymus. Å is liudytojas parodė, jog prevencinės priemonės naudojamos pasirinktinai – balkonai aptraukiami apsauginiais tinklais arba statomas apsauginis aptvėrimas.

Pasak ieÅ¡kovių, teismas neįvertino reikÅ¡mingos aplinkybės, kad atsakovė, nors žinojo ir matė, jog balkonai yra aptraukti apsauginiais tinklais, pastatė tvorÄ ;pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovų pateiktÄ ekspertų iÅ¡vadÄ . Ekspertai nenustatė, kad teritorijÄ bÅ«tina aptverti stacionaria tvora. Jie nustatė, jog pagal esamÄ balkonų bÅ«klę pakanka teritorijÄ aptverti juostomis. Teismas apklausė ekspertÄ V. D., bet netinkamai vertino jo, kaip liudytojo, parodymus. Å is liudytojas parodė, kad iÅ¡vadoje nurodyti naudojimosi balkonais ribojimai reiÅ¡kia, jog balkonais naudotis galima, bet be didelių apkrovų; ieÅ¡kovams rekomenduota aptraukti tinklais 3 ir 4 aukÅ¡tų balkonus; nėra balkonų dalių nukritimo ant žemės grėsmės; zonÄ pakanka aptverti apsaugine juosta.

             Atsakovė, atsiliepdama į apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Pasak atsakovės, ieÅ¡kovai, prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovės, aptraukė balkonus apsauginiais tinklais jau po bÅ«tiniausių sandarinimo ir sutvirtinimo darbų atlikimo, kai buvo užkirstas kelias kilti realiam pavojui. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovės, pagrįstai konstatavo, jog atsakovės veiksmų – tvoros statybos – teisėtumÄ pagrindžia byloje esančių įrodymų visetas.

Pasak atsakovės, jos veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neproporcingi ir atlikti veikiant ultra vires. Atsakovė, kaip profesionali administratorė, turinti ilgalaikę patirtį, suvokia, kokios priemonės yra bÅ«tinos pasiekti tikslÄ . Atsakovės vertinimu, jos veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip pažeidžiantys ieÅ¡kovų subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus. Tokia kvalifikacija bÅ«tų galima, jeigu atsakovė nebÅ«tų inicijavusi tvoros statybos darbų. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovių argumentas, jog atsakovė neįrodė, kad ginčo tvora yra tinkamesnė apsaugos priemonė negu ieÅ¡kovų panaudota apsaugos priemonė, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes yra svarbios abi priemonės, jos papildo viena kitÄ ir turi bÅ«ti taikomos drauge, siekiant užtikrinti maksimalų saugumÄ .             Kiti bylos dalyviai neatsiliepė į apeliacinį skundÄ .                           Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovių apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Å ios bylos procese nustatyta, jog atsakovė, kuri administravo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, pastatė medinę tvorÄ , kuria atitvėrė zonÄ , esančiÄ po daugiabučio namo balkonais.

IeÅ¡kovai, tarp jų – ir apeliantės, reikalauja įpareigoti atsakovę iÅ¡ardyti ginčo tvorÄ . IeÅ¡kovai, be kitų faktinių aplinkybių, įrodinėja, kad neegzistavo ginčo tvoros statybos bÅ«tinybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbus yra pats tikslas, o ne priemonė, kuri buvo pasitelkta, siekiant įgyvendinti tikslÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, siekiant užtikrinti žmonių (pirmiausia pačių ieÅ¡kovų) ir turto saugumÄ , egzistavo bÅ«tinybė atitverti zonÄ , esančiÄ po daugiabučio namo balkonais.

Pažymėtina, kad aplinkybę, jog buvo bÅ«tina atitverti ginčo zonÄ , patvirtina ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. ekspertų iÅ¡vada, kuriai ypatingÄ reikÅ¡mę Å¡ios bylos procese teikia ieÅ¡kovai, bei liudytojo V. D., kuris prisidėjo prie iÅ¡vados rengimo, parodymai. Be to, patys ieÅ¡kovai, įrodinėdami, jog ginčo zona galėjo ir turėjo bÅ«ti atitverta juostomis su įspėjamaisiais užraÅ¡ais, iÅ¡ esmės pripažįsta, jog egzistavo poreikis atitverti ginčo zonÄ . Taigi, ginčo tvoros statyba nebuvo savitikslis veiksmas.

Pastačius ginčo tvorÄ , buvo apribota galimybė patekti į zonÄ , esančiÄ po daugiabučių namų balkonais, ir kartu sumažinta žalos atsiradimo tikimybė. Kitaip tariant, buvo pasiektas tikslas, kurio įgyvendinimu, be kitų subjektų, pirmiausia turėtų (turėjo) bÅ«ti suinteresuoti patys ieÅ¡kovai. Kaip jau buvo nustatyta, egzistavo bÅ«tinybė vienaip ar kitaip atitverti zonÄ , esančiÄ po daugiabučio namo balkonais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, privalėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdama užkirsti keliÄ kilti potencialiems neigiamiems padariniams.

Svarbu pažymėti, jog ieÅ¡kovams buvo suteikta reali galimybė duoti atsakovei nurodymÄ , kokiu bÅ«du atitverti ginčo zonÄ . Pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir, be kita ko, uždraudė atsakovei atlikti daugiabučio namo stogo ir balkonų remonto darbus, iÅ¡skyrus bÅ«tiniausius sandarinimo ir sutvirtinimo darbus, reikalingus užtikrinti turto ir žmonių saugumÄ , kurių poreikis turi bÅ«ti nustatytas namo gyventojų daugumos paskirto eksperto.

Bylos įrodymai (t. 3, b. l. 95-96) patvirtina, jog atsakovė 2013 m. liepos 30 d. raÅ¡tu priminė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, tarp jų – ir ieÅ¡kovams, kad į atsakovę nėra kreipęsis bendraturčių pasirinktas ekspertas, kuriam pagal 2013 m. liepos 11 d. nutartį buvo suteikti įgaliojimai nustatyti, kokius bÅ«tiniausius sandarinimo ir sutvirtinimo darbus gali atlikti atsakovė. Be to, atsakovė Å¡iuo raÅ¡tu dar kartÄ priminė, jog bÅ«tina izoliuoti zonÄ , esančiÄ po daugiabučio namo balkonais.

IeÅ¡kovai protingu terminu nerealizavo jiems suteiktos galimybės, todėl atsakovė savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra parinko priemonę, kuria izoliavo ginčo zonÄ . Toks atsakovės veikimas, nors, kaip teigia apeliantės, jis neatitinka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, ne tik objektyviai pateisinamas, bet ir bÅ«tinas (Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste) veiksmas. Ginčo zonos atitvėrimas – vieÅ¡ojo intereso reikalas. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovė, atitvėrusi ginčo zonÄ , užtikrino vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Sutiktina su atsakove, jog bÅ«tent tuo atveju, jeigu atsakovė nebÅ«tų atitvėrusi zonos, esančios po daugiabučio namo balkonais, bÅ«tų galima konstatuoti ieÅ¡kovų, tarp jų – ir apeliančių, subjektinių teisių ir kartu vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jog atsakovė, nors žinojo ir matė, kad balkonai yra aptraukti apsauginiais tinklais, pastatė tvorÄ . Bylos įrodymai – nuotrauka (t. 2, b. l. 201) ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai, adresuoti pirmosios instancijos teismui – byloja, kad tÄ dien, kai atsakovė ėmėsi statyti ginčo tvorÄ (2013 m. rugpjūčio 7 d.), apsauginiu tinklu tebuvo aptrauktas vienas balkonas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog Å¡is pavienis veiksmas nebuvo pakankamas užtikrinti tÄ tikslÄ , kuris buvo įgyvendintas, atsakovei pastačius ginčo tvorÄ . Nuotrauka, kuri buvo padaryta 2013 m rugpjūčio 8 d. (t. 2, b. l. 201), byloja, kad visi joje užfiksuoti balkonai yra aptraukti apsauginiais tinklais. Å iuos veiksmus atlikus po to, kai atsakovė pradėjo statyti ginčo tvorÄ , akivaizdu, kad ginčo tvoros statyba nėra perteklinė priemonė. Kadangi ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį tik dėl tvorelės paÅ¡alinimo, nustačius, kad tvorelė atsakovo buvo pastatyta esant tam bÅ«tinumui ir teisėtai vykdant atsakovo kaip namo administratoriaus pareigÄ užtikrinti saugų turinčio pavojų keliančių trÅ«kumų namo eksploatavimÄ , nėra prasmės tirti, ar tvorelės pastatymas buvo ekonomiÅ¡kai labiau pagrįsta priemonė, negu kitos ieÅ¡kovų nurodomos priemonės – pvz.

įspėjamosios juostos panaudojimas. Taip teismas sprendžia dėl to, kad apsauginės tvorelės nugriovimas nepašalintų pareigos imtis kitų įspėjamųjų ir užvėrimo priemonių, todėl jau panaudotos paskirtį pastatymo metu atlikusios priemonės palikimas nepašalintos bet kuriuo atveju ekonomiškai efektyvesnis, negu jos pašalinimas ir naujos priemonės įrengimas. Be to, šiame kontekste, motyvuojant tais pačiais, aukščiau įvardytais argumentais, atmestinas ir tas apeliančių teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti, kodėl ginčo tvora, kaip tokia, yra tinkamesnė apsaugos priemonė negu ieškovų panaudota apsaugos priemonė.

Apeliantės taip pat teigia, jog atsakovė nebeturėjo įgaliojimų baigti ginčo tvoros statybÄ , nes 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija ir jos įstatai. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) ir jos įstatai. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog administravimas pasibaigia, įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus.

Vadinasi, kaip pagrįstai teigia apeliantės, 2013 m. rugpjūčio 8 d. pasibaigė administravimas. Kaip jau buvo nustatyta, 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo pradėta ginčo tvoros statyba. Bylos įrodymai – nuotraukos (t. 2, b. l. 199-200) – patvirtina, jog 2013 m. rugpjūčio 8 d. vis dar buvo vykdomi tvoros statybos darbai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės veikimas, pasireiškęs ginčo tvoros statybos baigimu, pasibaigus jos administravimui, yra objektyviai pateisinamas veiksmas. Svarbi aplinkybė yra ta, jog ginčo tvoros statyba pradėta, atsakovei administruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus.

Be to, nėra pateikta įrodymų, kad atsakovui apie bendrijos įstatų įregistravimÄ buvo praneÅ¡ta įregistravimo dienÄ ir dėl to atsakovas turėjo pareigÄ suvokti savo kaip ieÅ¡kovų namo administratoriaus teisių ir pareigų pasibaigimÄ .. Apibendrinant galima konstatuoti, jog atsakovė Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste veikė taip, kaip ji turėjo veikti ir kaip analogiÅ¡koje faktinėje situacijoje veiktų bet kuris profesionalus bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovų materialinį subjektinį reikalavimÄ , todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ aspektÄ , nevertina kitų apeliančių argumentų, kurie kartu su Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡analizuotais argumentais yra suformuluoti jų apeliaciniame skunde.Atsakovė, apeliantėms pralaimėjus šį apeliacinį ginÄÄ , įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡iame bylos etape, atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsakovė nepareiÅ¡kė procesinio reikalavimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Todėl darytina iÅ¡vada, jog ji Å¡iame bylos etape nepatyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias reikėtų paskirstyti Å¡iuo procesiniu sprendimu. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos Å¡alims, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimÄ nepakeistÄ .                           Teisėjai                                      Ona Gasiulytė                                           Neringa Å vedienė                                                                                       Vytautas Zelianka                                                                Â