N-575-295-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-295/2012

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00503-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 50.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Pareiškėja D. B. pareiškimais kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono komisariatą (toliau – ir Institucija), prašydama ištirti E. J. veiksmus. Pareiškėja nurodė, jog E. J. atjungė elektros energijos tiekimą butui gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Vėžaičiuose, Klaipėdos rajone, bei norėdama išsiimti metalinę talpą, jo kieme iškasė duobę.

Institucijos 2010 m. spalio 21 d. teikimais buvo baigtas D. B. pareiškimų tyrimas ir pasiūlyta su E. J. pravesti profilaktinio pobūdžio pokalbį, jai išaiškinant apie atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį. Dėl turtinių nesutarimų su bendraturte, D. B. pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Pareiškėja D. B. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2010 m. spalio 21 d. teikimus, įpareigoti atlikti tyrimą, E. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį ir jai paskirti administracinę nuobaudą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi D. B. skundą tenkino – Institucijos teikimus panaikino ir bylą grąžino Institucijai, įpareigodamas atlikti papildomą aplinkybių tyrimą bei priimti sprendimą, atitinkantį įstatymu nustatytą nutarimo turinį.

Apeliaciniu skundu E. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – D. B. skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėja nėra gyvenamojo namo bendraturtė, todėl negali reikšti pretenzijų E. J. nei dėl elektros energijos tiekimo, nei dėl duobės iškasimo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl elektros energijos atjungimo nepagrįstos jokiais įrodymais. Be to, nepateikta įrodymų, jog pareiškėja už elektros energiją moka ir yra atsiskaičiusi su E. J.. Atkreipia dėmesį, kad apeliantei teisės aktai nenustato prievolės užtikrinti elektros energijos tiekimo, elektros įvadas nuosavybės teise priklauso jai vienai, jokių savavališkų veiksmų ji neatliko, o dėl elektros energijos tiekimo pareiškėja turi kreiptis į Vakarų skirstomuosius tinklus. Apeliantės nuomone, būtent pareiškėja savavališkai naudojasi jos gyvenamojoje namų valdoje esančia elektros energija, todėl ji turi teisę ginti savo pažeistus interesus. Pareiškėjos sutikimas, apeliantės manymu, nereikalingas ir jai norint iškasti duobę prie gyvenamojo namo kiemo ir pasiimti metalinę talpą. Mano, kad Institucijos tyrėjai tinkamai įvertino visas aplinkybes ir nustatė, kad nėra pagrindo taikyti E. J. administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Sutinkamai su ATPK 188 straipsnio nuostatomis, atsakomybę užtraukia savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011). Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr. Administracinių teismų praktiką Nr. 7, psl. 259).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, jog bylos aplinkybės buvo ištirtos nevisapusiškai, neapklausti visi liudytojai ir pan. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog E. J. gyvenamojo namo antram aukštui išjungė elektrą bei iškasė kieme buvusią metalinę talpą. Taip pat bylos šalys neneigia ir tos aplinkybės, jog namo antrame aukšte gyvena D. B. šeima. Vien ta aplinkybė, jog D. B. nėra gyvenamojo namo dalies savininkė, nėra esminė sprendžiant E. J. veiksmų teisėtumo klausimą. Turtas gali būti teisėtai valdomas tiek nuomos, tiek patikėjimo teise, tiek kitais pagrindais. Iš byloje pateikto nekilnojamojo turto pažymėjimo (b. l. 48-50) matyti, jog turto bendrasavininkiai yra E. J. ir E. Č. (pareiškėjos tėvas). Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ginčas dėl jiems priklausančio turto valdymo tvarkos buvo sprendžiamas teisme. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tyrimo metu nenustatyta, kokia buvo susiklosčiusi valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu tvarka skundžiamų veiksmų atlikimo metu, netirta, kokiu būdu elektros energija buvo aprūpinamas visas namas, kas gali turėti lemiamos įtakos apeliantės veiksmų tinkamam teisiniam įvertinimui.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas