2022-09-14 Nr. AB-22826-3-62-3-02238-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-130-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02238-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje 4 būrio 3 brigadoje, nuo 2019 m. sausio 24 d. buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 1-ą sektorių 8 būrį. Pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam tekęs plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų: 2-ame sektoriuje 4 būrio 3 brigados (patalpos) plotas buvo 50 kv. m, jame gyveno 18 nuteistųjų, 1-o sektoriaus 8 būrio 3 brigados patalpa buvo apie 30 kv. m, joje buvo apgyvendinta 10 nuteistųjų. Pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvinamojo ploto, o ir taip plotą mažino pertekliniai baldai ir kiti nuteistųjų daiktai, poilsio kambario, patalpų drabužiams džiovinti neįrengimas. Nuteistieji drabužius džiovino gyvenamosiose patalpose, jose buvo laikomas maistas, šaldytuvas, kiti asmeniniai daiktai, žaidimai, taigi asmenims visai nelikdavo grindų laisvo ploto ir erdvės, sąlygos neatitiko higienos reikalavimų. Pareiškėjo įsitikinimu, jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m neužstatyto baldais gyvenamosios patalpos ploto. Dėl patalpų perpildymo pareiškėjas neturėjo jokios asmeninės erdvės, taip pat vietos fiziškai judėti. Pareiškėjas apskaičiavo, kad jis faktiškai bausmę atliko 2,70 kv. m gyvenamojo ploto ribose, naktį patalpos buvo rakinamos.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Pravieniškių PN-AK neįrengti laisvalaikio kambariai, virtuvėlės itin mažos (atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių). Sanitariniuose mazguose trūko įrenginių, neužtikrinamas privatumas, nepalaikoma švara ir higiena. Patalpose buvo drėgna, pelėsis. Sanitarinis mazgas buvo netinkamai vėdinimas, todėl jautėsi smarvė. Visose patalpose trūko apšvietimo. Pareiškėjas skundėsi, kad jis karštu dušu galėjo pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę, vandens srovė dušuose nepakankamai stipri, dušo sieteliai neveikė, taip pat nebuvo sąlygų normaliai džiovykloje džiovintis asmeninius drabužius.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo kenksmingos medžiagos – asbesto, kuri iro veikiama laiko ir kritulių. Netoli jo gyvenamosios zonos vyko kapitalinė pastatų rekonstrukcija, šalinama stogo danga be būtinų apsaugos priemonių. Pareiškėjas įsitikinęs, kad dėl ore buvusių asbesto plaušelių jis pateko į potencialios rizikos žmonių, susirgsiančių onkologinėmis ligomis, grupę, o atsakovas sąmoningai sukėlė didelį pavojų sveikatai ir grėsmę gyvybei. Pareiškėjas skundėsi, kad jam nebuvo pateikta išsami informacija apie jo kalinimo sąlygas, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką būtent atsakovo atstovas turi įrodyti ir paneigti aplinkybes, su kuriomis pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimus. Pareiškėjas apibendrino, kad jo kalinimo sąlygos skundžiamu laikotarpiu buvo nežmoniškos, žeminančios žmogaus orumą ir prilygstančios kankinimui, dėl to jis patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, baimę dėl nesaugios, pavojų sveikatai ir gyvybei keliančios aplinkos, žiaurų elgesį, t. y. neturtinę žalą, atlygintiną pinigais.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Pravieniškių PN-AK pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, koks šių patalpų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų ir darė išvadą, kad teisės aktuose įtvirtinta minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad apskaičiuojant nuteistajam tenkantį gyvenamąjį plotą, neprivaloma atsižvelgti į baldų ar kito inventoriaus užimtą plotą. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl galėjo laisvai judėti po visą lokalinį sektorių dienotvarkėje nustatytu laiku –nuteistieji pagal nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko dienotvarkėje nustatyta tvarka. Būrio patalpos rakinamos tik nakčiai dienotvarkėje nustatytu laiku.

7. Dėl higienos reikalavimų laikymosi atsakovo atstovas nurodė, kad pagal teisės aktus, taip pat ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus priimtus teisės aktus gyvenamąsias ir bendro naudojimosi patalpas privalo tvarkyti nuteistieji, jiems reikiamą inventorių ir priemones išduoda Resocializacijos skyrių pareigūnai. Kaip laikomasi švaros ir tvarkos, kontroliuoja Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos. Jeigu tinkamai atliekamas valymas ir vėdinimas, patalpose pelėsis bei drėgmė nesikaupia. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus, įstaiga užtikrina patalpų bendrą dirbtinę apšvietą pagal teisės aktų reikalavimus.

8. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog būrių sanitariniuose mazguose privatumo užtikrinimui įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m. 1-ojo sektoriaus dušinėje įrengta 12 dušo galvučių; 2-ojo sektoriaus dušinėje įrengta 15 purkštukų. Įstaiga užtikrina tinkamą dušo sietelių stovį, vandens srovė dušuose pakankamai stipri. Atsakovo atstovas pateikė nuteistųjų ir sanitarinių įrenginių skaičių ir tvirtino, kad sanitariniuose mazguose yra pakankamas kiekis įrenginių.

9. Atsakovo atstovas pripažino, kad būriuose nėra poilsio kambarių, nes, prašant nuteistiesiems, vietoje jų įrengtos virtuvėlės. Sektoriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, buvo įrengtos bibliotekos, kuriose galėjo lankytis visi nuteistieji. 1-ame ir 2-iame sektoriuose yra skalbimo mašinos, sudarytos sąlygos asmeninių drabužių skalbimui ir džiovinimui. Džiovinimo vietos įrengtos ir kiemuose.

10. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad 1-ojo sektoriaus pastatų stogo konstrukcijose asbesto nėra. 2-ojo sektoriaus pastato stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda asbesto dulkės. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkės. Per nurodytą laikotarpį 2 sektoriuje nebuvo vykdomi stogų rekonstrukcijos darbai.

11. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalą.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, 111.2 punktas nustatė ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

14. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. kovo 2 d. buvo apgyvendintas 2-ojo sektoriaus 3 būrio 3 brigadoje, kurioje jam teko 3,21 kv. m; nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2019 m. sausio 23 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 2-ojo sektoriaus 4 būrio 3 brigadoje, kurioje jam teko 3,25 kv. m; nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 1-ojo sektoriaus 8 būrio 2 brigadoje, kurioje jam teko 3,54 kv. m; nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 1-ojo sektoriaus 8 būrio 7 brigadoje, kurioje jam teko 3,6 kv. m.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d. gyveno kamerų tipo patalpoje, kurios plotas – 24,76 kv. m, o miegamųjų vietų buvo 7, ir apskaičiavo, kad pareiškėjui teko 3,54 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pabrėžė, kad kamerų tipo patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kadangi pareiškėjui nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d. kamerų tipo patalpoje teko 3,54 kv. m, teismas konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jo teisė į teisės aktuose nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo užtikrinta (15 parų trūko 0,06 kv. m ploto). Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerų tipo patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

16. Teismas taip pat nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kur vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,6 kv. m, kas atitiko teisės aktų reikalavimus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad kitais laikotarpiais pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

17. Teismas pažymėjo, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas nenurodo atsižvelgti į baldų ar įrenginių užimamą plotą skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, tenkantį vienam asmeniui.

18. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, nebuvo įrengti poilsio kambariai, virtuvėlės per mažo ploto, jose trūko inventoriaus, nebuvo džiovinimo patalpų, teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) ( 5.8. p.); drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui) (5.9 p.); kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (5.10 p.); esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui) (5.11 p.).

19. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pripažino, kad 2-ame ir 1-ame sektoriuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, todėl nustatė pagrindą konstatuoti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeidžiamas Įrengimo taisyklių 5.8 punkte nustatytas reikalavimas.

20. Teismas nustatė, kad 1-ame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengta patalpa, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius, batus, džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme po stacionariais stogeliais, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo džiovinti rūbus atskirose patalpose buvo atmestos.

21. Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, apžvelgęs teisinį reguliavimą (Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“) ir teismų praktiką, teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimų dėl sanitarinių įrenginių trūkumo sanitariniuose mazguose ir prausyklose, privatumo neužtikrinimo, galimybės nusimaudyti duše ir inventoriaus dušo patalpose, higienos sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Teismas taip kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbesto keliamo pavojaus pareiškėjo sveikatai.

22. Teismas konstatavo, kad atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpoje neužtikrinimas (15 parų trūko 0,06 kv. m ploto), laisvalaikio kambarių neįrengimas (Įrengimo taisyklių 5.8 p. pažeidimas), yra neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, todėl vertintini neturtine žala, priežastiniu ryšiu susijusia su neteisėtais atsakovo veiksmais.

23. Teismas nurodė kriterijus, į kuriuos atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos formos ir dydžio, taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į teismų praktiką, nenustatęs, kad teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino100 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo atstovo.

III. 24. Lietuvos valstybei atstovaujanti Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. G. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

25. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis, nepagrįstai sprendė, kad 1-ojo sektoriaus 8 būrio 2 ir 7 gyvenamosios patalpos yra kamerų tipo patalpos ir konstatavo, kad buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma. Pravieniškių PN-AK akcentuoja, kad minėtos gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo patalpos ir tokiose patalpose nuteistajam turėtų būti taikoma 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, t. y. ploto normos pažeidimai neturėjo būti konstatuoti.

26. Vertinant pažeidimą dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo, Pravieniškių PN-AK teigimu, atsižvelgiant į šio fakto mažareikšmiškumą, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų (gyvenamojo ploto trūkumo, nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais, poilsio ir kitų patalpų neįrengimo, dušo, higienos ir buities sąlygų, asbesto Pravieniškių PN-AK pastatų konstrukcijose), atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkinto iš dalies. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d. gyveno kamerų tipo patalpoje, kurioje jam teko 3,54 kv. m gyvenamojo ploto ir konstatavo, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo užtikrinta 15 parų (trūko 0,06 kv. m ploto). Teismas taip pat pripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus, kad neįrengdamas laisvalaikio kambarių būriuose, kuriuose pareiškėjas buvo apgyvendintas ginčo laikotarpiu, atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal Įrengimo taisyklių 5.8 punkto reikalavimus privalėjo veikti.

29. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 23 d. (kai jis buvo apgyvendintas 1-ame sektoriuje 8 būrio brigadose 2 ir 7) gyveno kamerų tipo patalpose, ir nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjui 15 parų nebuvo užtikrinta turinti tekti gyvenamojo ploto norma. Atsakovo atstovo įsitikinimu, konstatavus, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos tik dėl to, kad Pravieniškių PN-AK neįrengti laisvalaikio kambariai (pareiškėjo būriuose), pareiškėjų teisių pažeidimo pripažinimas laikytina pakankama ir proporcinga satisfakcija.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, vertinimu.

32. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus, reikšmingus išvadai, ar pareiškėjui tekęs minimalus gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, padaryti, įvertino netinkamai.

34. Ginčo laikotarpiu galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

35. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, skundėsi, kad jam nebuvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis plotas, ir nurodė, kad jis buvo apgyvendintas bendrabučio tipo patalpose. Atsakovo atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie gyvenamąsias patalpas, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ir jose įrengtų miegamųjų skaičių, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo, nepateikė teismui išsamių paaiškinimų dėl patalpų, kuriose jis gyveno skundžiamu laikotarpiu, pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio (nuo 2019 m. sausio 23 d. 2019 m. rugpjūčio 27 d.) gyveno kamerų tipo patalpose, todėl pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu nelaikytinos pagrįstomis.

36. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas, atvykęs į Pravieniškių PN-AK pirmąjį sektorių, buvo apgyvendintas 8 būryje gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas buvo 24,76, įrengtos 7 miegamosios vietos, taigi pareiškėjui teko 3,54 kv. m gyvenamosios bendrabučio tipo patalpos ploto, kas atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančio ploto patalpoje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo aptariama teisė buvo pažeista 15 parų (nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d.), nelaikytina teisėta ir pagrįsta. Atsakovo atstovas užtikrindamas pareiškėjui bausmės atlikimo sąlygas dėl asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

37. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė pažeidimo, tačiau sprendė, jog ir nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu nustačius, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas bendrabučio (ne kameros) tipo gyvenamosiose patalpose, pareiškėjui turėjo būti užtikrintas ne mažesnis kaip 3,1 kv. m šios patalpos plotas.

38. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neįrengus laisvalaikio kambarių būriuose, kuriuose bausmę atliko pareiškėjas, pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Apelianto teigimu, konstatavus tik minėtą pažeidimą, kuris yra mažareikšmis, pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama kompensacija.

39. Šiuo aspektu pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

41. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

42. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, atsakovo atstovo įvykdyti neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018; kt.).

43. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

44. Nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad visu ginčijamu laikotarpiu (nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d.) Pravieniškių PN-AK būriuose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai. Kitų pažeidimų, susijusių su konkrečiomis pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygomis, nenustatyta. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK byloje taip pat nenustatyti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis psichologo ar psichiatro pagalbos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko paprastajai grupei taikomo režimo sąlygomis, galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti būrio patalpose, lankytis pasivaikščiojimo kieme, sporto salėje ir pan. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčui aktualiuose būriuose buvo įrengtos bibliotekos, kuriomis galėjo naudotis nuteistieji. Taigi aptartos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos nesuponuoja, kad pareiškėjas visą laisvalaikį privalėjo leisti išimtinai tik gyvenamojoje patalpoje, su kuo jis siejo savo teisių pažeidimą.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su apelianto argumentais, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

46. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas keistinas, pripažįstant pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjas V. G. nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Kitą pareiškėjo V. G. skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė