95fc24b0-bbbe-41de-8821-9c896fe768f6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr.1-1059-1078/2019 Proceso Nr. 1-01-1-59776-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant Julijai TiukÅ¡ai, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam M. Å . (M. Å .), kaltinamojo gynėjui advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), padarymu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. Å . vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: jis, 2018 m. gruodžio 18 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį Toyota Avensis valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,32 promilės etilo alkoholio), Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1871 redakcija). Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. PaaiÅ¡kino, jog 2018 m. gruodžio 18 d. buvo pas draugÄ , vartojo alkoholį, iÅ¡gėrė nedaug - dviese apie 1 litrÄ degtinės, o tada nusprendė važiuoti namo. Draugas gyvena Vilniaus rajone, Bezdonių kaime, iÅ¡ ten jis ir važiavo, važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ä®vykio metu vairavo pažįstamam priklausantį automobilį. Suprato, kad sėda už vairo bÅ«damas neblaivus.

Kaltinamasis nurodė, kad praeityje buvo teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs. Taip pat buvo teistas ir Vokietijoje už plėšimÄ , tačiau viekÄ padarė 1999 m., o Vokietijoje jį nuteisė 2012 m., jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, bausmę yra atlikęs. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu oficialiai niekur nedirba, verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, tačiau nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymėjimo nėra iÅ¡siėmęs, planavo įsidarbinti vairuotoju.

Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis beveik nevartoja alkoholio, jį vartoja tik vienÄ ar du kartus per metus, tačiau šįsyk taip ir gavosi, kad iÅ¡gėrė ir vairavo. Savo elgesį vertina labai blogai, kadangi negalima girtam vairuoti. M. Å . nurodė, jog praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoju paskirti jo brolį J. Å ., teigė, jog pastarasis gali jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , nes jie daug bendrauja, taip pat bendravo ir iki įvykio ir dabar, jų santykiai yra artimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. Å . nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. metu jo draugui R. priklausančiu automobiliu Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį iÅ¡ R. ketino pirkti, nuvažiavo į Vilniaus rajone esantį Bezdonių kaimÄ . Kaime su draugu vartojo alkoholį - gėrė degtinę. Vakare nusprendė važiuoti į namus, į Vilnių. Neblaivus atsisėdo prie minėto automobilio vairo ir važiavo Nemenčinės plentu, Antakalnio ir ŽirmÅ«nų gatvėmis. (duomenys neskelbtini) g. jo vairuojamÄ automobilį sustabdė policija ir jį sulaikė (b. l. 22).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. Å . nurodė, kad laikosi anksčiau iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos ir labai neigiamai vertina savo elgesį (b. l. 24). Ikiteisminio tyrimu metu apklausta liudytoja U. Å . nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniuje patruliavo kartu su policijos vyr. patruliu V. N., kai apie 21.24 val., iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad ŽirmÅ«nų g. link Kareivių g. važiuoja automobilis Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus.

Važiuodami (duomenys neskelbtini) pastatu, pastebėjo šį automobilį ir sustabdė. Priėjusi prie automobilio ir bendraudama su vairuotoju, pajautė nuo Å¡io sklindantį aitrų alkoholio kvapÄ , vairuotojas kalbėjo neriÅ¡liai. Vairuotojas su savimi neturėjo nei automobilio dokumentų, nei vairuotojo pažymėjimo. Patikrinusi duomenų bazę nustatė, kad automobilį vairavo M. Å .. Kilus įtarimui, kad M. Å . neblaivus, patikrino jo girtumÄ . Alkotesteriu M. Å . nustatė 2,07 prom. girtumÄ .

Kitas policijos ekipažas vairuotojÄ nuvežė į priklausomybės ligų centrÄ (b. l. 35). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes U. Å . nurodė ir savo 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 7). IÅ¡ M. B. 2018 m. gruodžio 18 d. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 18 d. apie 21.20 val. važiuojant Nemenčinės pl. ties „Maxima“ parduotuve pastebėjo nuo Nemenčinės pusės atvažiuojantį automobilį Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pavojingai manevravo ir sukėlė abejonių dėl blaivumo.

Surinkęs 112 ir informavęs pareigÅ«nus, sekė minėtÄ automobilį iÅ¡ paskos. Automobilis iÅ¡ MilaÅ¡iaus g. pasuko į ŽirmÅ«nų g. ir buvo sulaikytas ŽirmÅ«nų g., ties (duomenys neskelbtini) degaline. Automobilį vairavo M. Å ., kuris važiavo vienas. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai (b. l. 8). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės nustatyta, kad 2018 gruodžio 18 d. 21.27 val. užregistruotas įvykis, jog Nemenčinė-Vilnius-ŽirmÅ«nai keliu, Vilniuje, važiuoja automobilis Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 5-6).

Iš byloje esančio alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0104 išrašo nustatyta, jog M. Š. 2018 gruodžio 18 d. apie 21.41 val., nustatytas 2,07 prom. girtumas (b. l. 15). Iš byloje esančios 2018 gruodžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 12426/2018(01) nustatyta, kad M. Š. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 18 d., 22.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 prom. etilo alkoholio (b. l. 17). VšĮ Emprekis pateiktais duomenimis, vidutinė automobilio Toyota Avensis 2.2 D4D Wagon Linea Sol kaina 4140 Eur su PVM (be PVM – 3422 Eur.) (b. l. 9).

IÅ¡ byloje esančio VÄ® Regitra pažymos nustatyta, kad automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R. K. (b. l. 10). IÅ¡ byloje esančio Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad M. Å . vairuotas automobilis po įvykio buvo nuvežtas saugojimui į aikÅ¡telę, esančiÄ adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 11). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad M. Å . kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos U.

Å . parodymai, specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad M. Å . kraujyje nustatyta 2.32 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad M. Å . 2018 m. gruodžio 18 d., apie 21.30 vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), jo kaltė įrodyta. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, apibÅ«dinančios nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ . Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Nors ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. Å . 2012 m. lapkričio 16 d.

Vokietijos Federacinės Respublikos pripažintas kaltu dėl vagystės po neteisėto patekimo į privačiÄ teritorijÄ ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė (b. l. 26-27), tačiau byloje nėra surinkta tikslių duomenų apie padarytÄ nusikaltimÄ užsienio valstybėje ir joje priimtÄ nuosprendį. Anot paties kaltinamojo, užsienio valstybėje paskirtÄ bausmę jis yra atlikęs. Pažymoje apie asmens teistumÄ nurodoma, jog asmuo buvo atleistas nuo bausmės. Kaltinamasis teisme teigė, jog Vokietijoje jis buvo nubaustas už 1999 m. padarytÄ veikÄ .

Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos sprendimas nebuvo pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, dėl ko taip pat nėra duomenų dėl teistumo (baustumo) trukmės, padarytos veikos kvalifikacijos ir t.t., todėl atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės, kurių nėra įmanoma paÅ¡alinti, vertinamos kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog M. Å . 2012 m. lapkričio 16 d. buvo pripažintas padaręs Vokietijos Federacinėje Respublikoje uždraustÄ veikÄ , negali sukelti teisinių pasekmių, o M.

Å . laikytinas asmeniu primÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis viso proceso metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu neiÅ¡reiÅ¡kė, jog gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apklausiamas teisme nurodė, kad jis blogai vertina savo elgesį, jog sėdo už vairo neblaivus, paaiÅ¡kino, kad elgesį vertina kritiÅ¡kai, nes pažeidė taisykles. PozicijÄ , jog jis visgi gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis iÅ¡reiÅ¡kė tik kreipdamasis į teismÄ paskutiniu žodžiu, kuomet jau buvo iÅ¡klausęs prokuroro baigiamÄ jÄ kalbÄ , kurioje prokuroras bÅ«tent ir pažymėjo, jog kaltinamojo pozicija padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu neleidžia spręsti klausimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Taigi, įvertinus tai kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog kaltinamojo iÅ¡reikÅ¡tas gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra deklaratyvus, pagrįstas tik siekio bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimÄ , yra bÅ«tinas tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, praÅ¡ančio perduoti kaltininkÄ jo atsakomybėn pagal laidavimÄ , asmenines savybes ir gebėjimÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 1A-632-851/2017).

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo brolio J. Å . praÅ¡ymas atleisti M. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo posėdžio metu apklaustas J. Å . nurodė, kad jis yra kaltinamojo brolis, su kaltinamuoju bendrauja labai artimai, kadangi gyvena viename bute, mano, kad broliui gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , pasireiksiančiÄ pokalbiais, patarimais. Nurodė, kad ir iki teismo nagrinėjamo įvykio su broliu (kaltinamuoju) taip pat bendravo labai artimai, įtakos dėl jo padarytos nusikalstamos veikos negalėjo padaryti, kadangi nebuvo Å¡alia, nuspėti tokį dalykÄ neįmanoma.

Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, J. Å . nurodė, kad jo brolis kažkÄ minėjo, kad Vokietijoje buvo nuteistas, tačiau jis (J. Å .) tuo nelabai domėjosi. Atsakydamas į klausimÄ , kuo užsiima jo brolis, J. Å . nurodė, kad brolis yra bedarbis, gyvena iÅ¡ sugyventinės pajamų, žino, kad brolis ketina įsidarbinti, tačiau kur – nežino, nes tai jo brolio, o ne jo asmeniniai reikalai. Taip pat, atsakydamas į klausimus apie brolio pajamas, nurodė, kad brolį iÅ¡laiko sugyventinė, atsakydamas į gynėjo klausimus nurodė, kad brolio pajamas sudaro ir iÅ¡ nekilnojamojo turto prekybos gaunami pinigai, tačiau to jis nenurodė, kalbėdamas apie brolio pajamas, nes tai yra jo brolio asmeniniai reikalai.

J. Å . taip pat nurodė, kad jis gali bÅ«ti savo brolio laiduotoju, nes jie daug bendrauja ir gali daryti pozityviÄ Ä¯takÄ . Teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti J. Å . tinkamu laiduotoju. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nors J. Å . yra neteistas ir jo atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, tačiau praeityje jis ne sykį baustas administracine tvarka, kas laiduotojÄ J. Å . charakterizuoja neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėjÄ .

Teismas pažymi, kad asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali bÅ«ti tinkamu pavyzdžiu ir autoritetu kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytÄ tvarkÄ . Be to, teismo posėdžio metu iÅ¡klausius laiduotoju praÅ¡omo skirti J. Å ., kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių daryti teigiamÄ poveikį kaltinamajam. Nors jis nurodė, kad savo brolio elgesį, kuomet pastarasis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, vertina kritiÅ¡kai ir mano, kad gali jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , tačiau laiduotojas nesugebėjo konkrečiau ir detaliau paaiÅ¡kinti, kokiÄ objektyviai teigiamÄ Ä¯takÄ jis gali daryti savo penkiolika metų vyresniam broliui.

J. Å . teigė, kad teigiamÄ Ä¯takÄ broliui gali daryti, nes daug ir atvirai su juo bendrauja, tačiau nurodė, kad jam brolis tik minėjo, kad buvo nuteistas Vokietijoje, jis (J. Å .) tuo nesidomėjo (nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog M. Å . buvo suimtas, pagal Europos areÅ¡to orderį perduotas į VokietijÄ , ten atliko bausmę, todėl lieka neaiÅ¡ku, kaip neva labai artimai bendraujantis brolis tokių aplinkybių galėjo nelabai žinoti), J. Å . taip pat nėra žinoma, kur brolis ketina įsidarbinti, kuo verčiasi, nes tai, anot J.

Å ., yra jo brolio asmeniniai reikalai. Be to, J. Å . nurodė, kad tiek iki nagrinėjamo įvykio, tiek po jo, jis su broliu bendravo vienodai daug, tačiau akivaizdu, kad nors jų bendravimas ir ilgalaikis, tačiau nėra visiÅ¡kai atviras, ir, akivaizdu, jų bendravimas M. Å . iki Å¡iol įtakos nedarė, todėl nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯takÄ galėtų padaryti ateityje. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog J. Å . galimybė daryti nuolatinę teigiamÄ Ä¯takÄ M. Å . yra deklaratyvi, galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus.

Taigi Å¡ios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas. Teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės (laiduotojo galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui) negali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti J. Å . tinkamu laiduotoju, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ M. Å . bÅ«tų akivaizdi. Nesant tinkamo laiduotojo, pagrindo atleisti M. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡iuo atveju nėra.

Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę M. Å ., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – duomenų apie galiojantį teistumÄ nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M.

Š. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis bei dydis, t. y. bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, M. Å . iÅ¡bÅ«tas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 18 d. 21.40 val. iki 2018 m. gruodžio 19 d., 11.49 val. (1 para) (b. l. 31, 33). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ M. Å . padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis Å¡ia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kad M. Å . padarė nesunkų nusikaltimÄ , nustatytas jo neblaivumas (2.32 promilės), jis nedirbantis, duomenų apie galiojantį teistumÄ nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaltinamajam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas lygus Å¡ios priemonės taikymo vidurkiui, t. y. 2 metų terminas. Å is terminas pradėtinas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Å iame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o bÅ«tent trečiajam asmeniui – R.

K. (b. l. 10). Ä® bylÄ yra pateikta VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis Toyota Avensis 2.2 D4D Wagon Linea Sol įvertintas 4140 Eur sumai, tačiau į Å¡iÄ sumÄ Ä¯trauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 718 eurų. Manytina, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, Å¡iuo atveju PVM mokestis iÅ¡ 4140 eurų sumos turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis M. Å ., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas.

Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. Š. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Avensis 2.2 D4D Wagon Linea Sol, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė be pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 3422 Eur.

Dėl kitų klausimų Ikiteisminio tyrimo metu M. Å . paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a : M. Å . (M. Å .) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Å . skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. gruodžio 18 d. 21.40 val. iki 2018 m. gruodžio 19 d., 11.49 val. (1 parÄ ), prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyti galutinį bausmės – baudos dydį –48 MGL, t. y. 2400 Eur (du tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti M. Å . baudžiamojo poveikio priemones: · draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. · turto konfiskavimÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. Å . konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3422 Eur, į valstybės biudžetÄ . M. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti VÄ® „Regitra“ tikslu informuoti apie M. Å . atžvilgiu taikytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. IÅ¡aiÅ¡kinti M. Å ., kad:

1. Paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybės jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas antstolio teikimu gali baudÄ pakeisti areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Narbutaitė