95fa9a0c-9e8a-4e5c-b3fc-67c4042febc4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-943-934/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19393-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę įvykdyti Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutartį natÅ«ra, t. y. paÅ¡alinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus – degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikÅ¡telė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti žemės sklypÄ pagal galiojančius Lietuvos Respublikos reikalavimus (b. l. 1-6).

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 1999-11-08 su uždarÄ ja akcine bendrove „Hydro Texaco“ (vėliau jos teisių perėmėja tapo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Neste Lietuva“) sudarė Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutartį bei Patalpų nuomos ir degalinės priežiÅ«ros paslaugų sutartį. Å ios sutartys galiojo iki 2019-12-31. Vykdydamos Patalpų nuomos ir degalinės priežiÅ«ros paslaugų sutarties nuostatas, ieÅ¡kovė ir atsakovė 2020-01-10 pasirašė perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriuo atsakovė (nuomininkė) ieÅ¡kovei (nuomotojai) grÄ Å¾ino patalpas.

Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutarties 3 straipsnio 3.1 dalies (iv) papunktyje buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigoja perduoti žemės sklypÄ ieÅ¡kovei geros bÅ«klės, atsižvelgiant į jo funkcinę paskirtį ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; pagal sutarties 5 straipsnio 5.6. punktÄ , atsakovė per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo sutarties pasibaigimo dienos turėjo paÅ¡alinti visus žemės sklype esančius ir atsakovei priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus bei sutvarkyti žemės sklypÄ pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad net ir pasibaigus numatytam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminui bei nepaisant ieÅ¡kovės siųstų pretenzijų, atsakovė ir toliau vykdo komercinę mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklÄ .

3. Atsakovė UAB „Neste Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 21-31). Nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovei, netinkamai aiÅ¡kina subnuomos sutarties nuostatÄ , kaip suteikiančiÄ teisę ieÅ¡kovei reikalauti, o atsakovei sukuriančiÄ pareigÄ nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius degalinės statinius, esančius valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kina, kad teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui yra svarbios faktinės aplinkybės, kurios parodo tikruosius Å¡alių ketinimus, kurių buvo siekiama 1999-11-08 tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Hydro Texaco“ (dabar atsakovės) sudarytoje Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutartyje. Pažymi, jog bÅ«tina nurodyti iki subnuomos sutarties sudarymo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės (buvusios UAB „Hydro Texaco“) sudarytus susitarimus: 1997-03-05 ieÅ¡kovė su UAB „Hydro Texaco“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo pastatyti, įrengti ir eksploatuoti ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomotame žemės sklype degalinę naudodamasi UAB „Hydro Texaco“ pagal Å¡iÄ sutartį teikiama beprocente paskola su Hydro Texaco teikiamais prekių ženklais bei kita degalinę identifikuojančia simbolika; ieÅ¡kovė pastatė ir 1997-03-26 statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo žemės sklype statinius: pastatÄ -degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastatÄ â€“ degalinės stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastarieji du statiniai Å¡iai dienai priklauso atsakovei ir juos ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalauja paÅ¡alinti; 1999-05-12 ieÅ¡kovė ir UAB „Hydro Texaco“ (dabar – atsakovė) sudarė Ketinimų protokolÄ , 1999-07-14 sudarė Degalinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, 1999-10-01 sudarė Statinių pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovė pažymėjo, jog Å¡iose sutartyse nebuvo numatytos jokios sutartinės sÄ lygos, kurios įpareigotų atsakovę iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytus statinius ateityje nusigriauti. Taip pat Ketinimų protokole nėra jokių kitų sÄ lygų, kurios savo turiniu ir esme bÅ«tų panaÅ¡ios į Subnuomos sutarties 5.6. punktÄ . PrieÅ¡ingai, Statinių pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkto (ii) papunktyje yra numatytas pardavėjos, t. y. ieÅ¡kovės, patvirtinimas, kad nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos pirkėja, t. y. atsakovė bei jos klientai galės nekliudomai, bendrai, neatlygintinai ir neatÅ¡aukiamai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri apytiksliai užims 600 kv. m. ploto, įskaitant privažiavimo kelius, kurie pažymėti prie sutarties pridėtame plane.

Už pastatus ir teisę naudotis žemės sklypo dalimi atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 544 024 Lt (157 560,24 Eur). Ginčo tarp Å¡alių dėl to, jog atsakovė tinkamai įvykdė pirkimo – pardavimo sutartį ir įgijo visas teises pagal pirkimo – pardavimo sutartį nėra. Kaip numatyta 1999-10-01 Statinių pirkimo–pardavimo sutartyje, gavus atitinkamÄ 1999-10-26 sutikimÄ ieÅ¡kovei subnuomoti atsakovei žemės sklypo dalį iki 2019-12-31, 1999-11-08 buvo sudaryta Subnuomos sutartis. Taip pat tarp Å¡alių 1999-11-08 buvo sudaryta Patalpų nuomos ir degalinės priežiÅ«ros sutartis, kuria, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra sudariusi 1999-10-01 Statinių pirkimo–pardavimo sutartį dėl degalinės statinių įsigijimo bei vykdys savo nuožiÅ«ra degalinėje naftos produktų mažmeninę prekybÄ , atsakovė iÅ¡sinuomojo iÅ¡ ieÅ¡kovės jai priklausančio pastato žemės sklype rÅ«sio dalį, kurioje buvo įrengta kompiuterinė įranga degalų pardavimams fiksuoti.

Å ios sutarties 1.2. punkte taip pat yra pakartotas ieÅ¡kovės įsipareigojimas dėl atsakovės galimybių nekliudomai naudotis visu žemės sklypu, įskaitant ir privažiavimo kelius. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, nepagrindžia, kokias jos teises ir teisėtus interesus atsakovė faktiÅ¡kai pažeidžia, kadangi atsakovė turi įstatyminę teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ji yra teisėta žemės sklype esančių statinių savininkė, už žemės sklypo naudojimÄ moka nuomos mokestį, tuo tarpu ieÅ¡kovė žemės sklype nevykdo veiklos, kuriai tas žemės sklypas jai buvo iÅ¡nuomotas.

Atsakovė pažymėjo, kad Subnuomos sutarties 5.6. punkto sÄ lyga turi bÅ«ti aiÅ¡kinama vadovaujantis pakitusiu teisiniu reglamentavimu, koks jis numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.557 straipsnyje. Subnuomos sutarties 5.6. punktas gali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip suteikiantis teisę ieÅ¡kovei reikalauti nusigriauti atsakovės statinius žemės sklype tik tuo atveju, jeigu tie statiniai bÅ«tų pastatyti be leidimo arba jų statyba nebuvo numatyta Subnuomos sutartyje. Tačiau ieÅ¡kovė nekelia atsakovės statinių, esančių žemės sklype, teisėtumo klausimo.

Kaip buvo nurodyta, Å¡iuos statinius pastatė pati ieÅ¡kovė ir perleido atsakovei. Atsakovei priklausantys statiniai buvo pastatyti žemės sklype teisėtai ir atsakovė yra teisėta jų savininkė, tad Subnuomos sutarties 5.6. punkto sÄ lyga negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti atsakovę nusigriauti teisėtai pastatytus statinius, kadangi tai prieÅ¡tarautų CK 6.557 straipsnyje galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

4. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, kad atsakovės pateiktos Žemės nuomos sutartis, Bendradarbiavimo sutartis, Ketinimų protokolas, Ä®rangos pirkimo – pardavimo sutartis, Statinių pirkimo–pardavimo sutartis iÅ¡ esmės neturi tiesioginio ryÅ¡io su ieÅ¡kinio dalyku (b. l. 35-41). IeÅ¡kovė pabrėžė, kad tikruosius Å¡alių ketinimus žino ir turėtų atskleisti tuo metu/laikotarpiu (t. y. nuo 1997-03 iki 1999-11) susitarimus pasiraÅ¡iusios Å¡alys – ieÅ¡kovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Hydro Texaco“, tačiau pastarojo juridinio asmens jau nėra.

IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį, kad dabartinė atsakovė uždarosios akcinės bendrovės „Hydro Texaco“ teisėtų teisių perėmėja tapo tik 2010 metų antrajame pusmetyje, t. y., praėjus daugiau, nei 11 metų nuo paskutiniosios Žemės subnuomos sutarties pasiraÅ¡ymo. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad atsakovės pastebėjimas, jog Ketinimų protokole ir kituose susitarimuose nėra jokių kitų sÄ lygų, kurios savo turiniu ir esme bÅ«tų panaÅ¡ios į Subnuomos sutarties 5.6. punktÄ bei tai, kad 1999-10-01 Statinių pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo numatytos sÄ lygos, kurios savo turiniu ir esme bÅ«tų panaÅ¡ios į Subnuomos sutarties 5.6. punktÄ , neturi nieko bendro su ieÅ¡kinio dalyku.

Be to, atsakovės akcentuojamas teiginys, jog pagal 1999-11-08 Patalpų nuomos ir degalinės priežiÅ«ros sutartį, tiek pagal 1999-10-01 Statinių pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė galėjo nekliudomai naudotis visu žemės sklypu, įskaitant ir kelius, tiesiog iliustruoja sutarčių įvairovę pagal jų dalykÄ . Akcentavo, jog bÅ«dama viso žemės sklypo nuomininke, negali neturėti intereso subnuomininko, kuriam buvo iÅ¡nuomota tik dalis žemės sklypo, veiksmų atžvilgiu, nes ieÅ¡kovė negali žemės sklype vykdyti savo ekonominės veiklos dėl to, kad atsakovė neįvykdo savo sutartinės prievolės. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė negali vykdyti savo ekonominės veiklos, nes atsakovė, pilnai neįvykdydama sutartinės prievolės, neleidžia to daryti.

Atsakovė, pilnai neįvykdydama Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutarties, nesudaro ieÅ¡kovei ne tik techninių, bet ir realių galimybių ekonominei veiklai ir, be to, neleidžia to daryti, todėl ieÅ¡kovė, savaime suprantama, ir negali vykdyti savo ekonominės veiklos, atitinkančios 1997-03-04 Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai nuomos sutartyje numatytai – „degalinei statyti ir eksploatuoti“. IeÅ¡kovė akcentuoja, kad Žemės subnuomos sutarties 5 straipsnio 5.6. dalies nuostata ne perkelta iÅ¡ 1997-03-04 Žemės sklypo nuomos sutarties analogiÅ¡kos nuostatos, bet Å¡alims siekiant Sutarties aiÅ¡kumo, pilnumo ir iÅ¡samumo, atsiradusi tikslu reglamentuoti situacijÄ , jei ateityje iÅ¡kiltų nesutarimas tarp Subnuomotojo ir Subnuomininko, t. y., kas dabar yra tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės. Per visÄ Å¾emės subnuomos sutarties vykdymo laikotarpį, atsakovė nebuvo inicijavusi sutarties pataisų, todėl atsakovės teiginiai „apie pakitusį teisinį reguliavimÄ â€œ atsirado vėliau, kai minėta sutartis jau turėjo bÅ«ti pilnai įvykdyta.

Kita vertus, sutartis numatė ne tik protingÄ laikÄ 6 (Å¡eÅ¡erių) mėnesių laikotarpį pilnai įgyvendinti prievolę, bet ir galimybę atsakovei susitarti su ieÅ¡kove dėl sutarties įvykdymo, tačiau atsakovė Å¡ia galimybe nepasinaudojo.

5. Atsakovė pateikė teismui triplikÄ , kuriame nurodo, jog ieÅ¡kovė dublike nepateikė jokių naujų argumentų, patvirtinančių ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , IeÅ¡kovė nepagrindė savo materialinio teisinio suinteresuotumo reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, kuriuo reikalaujama iÅ¡ atsakovės nusigriauti jai priklausančius statinius, esančius valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-49). IeÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realius ieÅ¡kovės veiksmus, siekiant vykdyti veiklÄ Å¾emės sklype, bei kaip konkrečiai pasireiÅ¡kia negalėjimas vykdyti veiklÄ dėl atsakovės žemės sklype esančių statinių.

Ieškovė nepagrįstai vertina, kad ji turi teisę naudotis visu žemės sklypu, o atsakovė tokios teisės neturi visai. Atsakovės teisė naudotis žemės sklypo dalimi, būtina statinių eksploatavimui, yra egzistuojanti atsakovės teisė, buvusi tiek atsakovei pasirašant Subnuomos sutartį, tiek egzistuojanti dabar. Po Subnuomos sutarties sudarymo pakito tik teisinis reglamentavimas, susijęs su Subnuomos sutarties 5.6. punktu, bet ne atsakovės teisę naudotis žemės sklypo dalimi įtvirtinusios teisės normos.

Remiantis CK 6.557 straipsnio 2 dalimi, Subnuomos sutarties 5.6. punktas gali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip suteikiantis teisę ieÅ¡kovei reikalauti nusigriauti atsakovės statinius Žemės sklype tik tuo atveju, jeigu tie statiniai bÅ«tų pastatyti be leidimo arba jų statyba nebuvo numatyta Subnuomos sutartyje. Tačiau atsakovei priklausantys statiniai buvo pastatyti Žemės sklype teisėtai, o atsakovė yra teisėtas jų savininkas, todėl Subnuomos sutarties 5.6. punkto sÄ lyga negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti atsakovę neatlygintinai nusigriauti teisėtai pastatytus statinius, kadangi tai prieÅ¡tarautų galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

Atsakovė turi ne tik įstatyme įtvirtintÄ teisę įsigyti ar iÅ¡sinuomoti Žemės sklypo dalį, sudarydama atitinkamÄ sutartį su Žemės sklypo savininku (patikėtiniu), bet ir teisę naudotis Žemės sklypo dalimi kaip faktinis nuomininkas. Å ių teisių atsiradimo pagrindas – statinių nuosavybė Žemės sklype. Be to, ieÅ¡kovė nėra žemės sklypo savininkė, todėl neturi teisės atsakovės atžvilgiu reikÅ¡ti reikalavimų, kuriuos atsakovei galėtų reikÅ¡ti tik savininkas, esant tam įstatyme numatytam pagrindui.

IeÅ¡kovės teiginiai, jog ji negali vykdyti ekonominės veiklos, nes atsakovė, nenusigriaudama statinių, neleidžia to daryti, neatitinka tikrovės, nes byloje nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovės realų ketinimÄ Å¾emės sklype vykdyti degalinių veiklÄ bei juo labiau, kaip atsakovės statiniai trukdo tÄ veiklÄ vykdyti. IeÅ¡kovei žemės sklype priklauso statiniai, kuriuos ji gali naudoti jos pageidaujamai veiklai vykdyti, ar statyti kitus tam bÅ«tinus statinius. Kita vertus, į bylÄ pateikti ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimai ir sutartys patvirtina, kad ieÅ¡kovė ne tik kad neketino vykdyti degalinių veiklos žemės sklype, o prieÅ¡ingai, pastatė Å¡iai veiklai vykdyti bÅ«tinus statinius, sumontavo degalinių įrangÄ , tikslu juos perleisti atsakovei, kad Å¡iÄ veiklÄ vykdytų bÅ«tent atsakovė, sutartyse suteikdama atsakovei teisę naudotis tam bÅ«tina žemės sklypo dalimi.

Duomenų apie tai, kad atsakovės veiksmai ar statiniai trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiais statiniais ar naudotis žemės sklypo dalimi, būtina tų statinių eksploatavimui, byloje nėra. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tik Subnuomos sutarties 5.6. punkto pažodiniu aiškinimu, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, objektyviai pagrindžiančių, kodėl šis punktas prieštarauja kitiems šalių sudarytiems susitarimams ir pačios ieškovės prisiimtiems įsipareigojimams atsakovės atžvilgiu.

Atsakovės teigimu, ginčo atveju turi bÅ«ti remiamasi CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintais sutarčių aiÅ¡kinimo principais, o bÅ«tent, aiÅ¡kinant Subnuomos sutarties 5.6. punktÄ , turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Atsakovės kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai bÅ«tent ir parodo, kokie tarp Å¡alių susiklostė santykiai iki Subnuomos sutarties sudarymo, kurie sÄ lygojo pačios Subnuomos sutarties sudarymÄ .

Jokiuose kituose Å¡alių tarpusavio susitarimuose nėra įtvirtintų atsakovės įsipareigojimų, analogiÅ¡kų Subnuomos sutarties 5.6. punktui. Dublike ieÅ¡kovė nepagrįstai neigia atsiliepimo teiginius, kad Subnuomos sutarties 5.6. punktas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas, kaip įpareigojantis atsakovę neatlygintinai nusigriauti savo statinius Žemės sklype, kadangi tai prieÅ¡tarautų kitoms Å¡alių sudarytų susitarimų nuostatoms. PrieÅ¡ingai ieÅ¡kovės teiginiams, atsakovės pateiktos sutartys bei jų turinys aiÅ¡kiai parodo, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl bendradarbiavimo statant degalinės statinius Žemės sklype, Å¡ių statinių perleidimo atsakovei bei teisės ir sÄ lygų atsakovei Å¡ioje degalinėje vykdyti mažmeninę prekybÄ kuru, įskaitant teisę atsakovei ir jos klientams netrukdomai naudotis Žemės sklypu.

Jokiose kitose Å¡alių sudarytose sutartyse, susijusiose su atsakovės statinių statyba, perleidimu ir eksploatavimu, nebuvo numatyta tokia ar panaÅ¡i sÄ lyga, kuri įpareigotų atsakovę nusigriauti statinius.

6. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašo nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius statinius, todėl akivaizdu, jog atsakovė neturi įstatyminės teisės naudotis Žemės sklypo dalimi, būtina jai priklausančių inžinerinių statinių Žemės sklype eksploatavimui užtikrinti.

7. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Papildomai nurodė, kad remiantis Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo 5 punktu, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes - susisiekimo komunikacijos; inžineriniai tinklai; hidrotechnikos statiniai; kiti inžineriniai statiniai (5.2 punktas).

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Taigi atsakovės atstovo teigimu, minėtas Žemės įstatymo straipsnis nenumato jokio ribojimo inžineriniams statiniams sudaryti žemės nuomos sutartį, todėl ieškovės argumentas, jog ieškovė ieškiniu prašo nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius statinius, todėl atsakovė neturi įstatyminės teisės naudotis Žemės sklypo dalimi, būtina jai priklausančių inžinerinių statinių Žemės sklype eksploatavimui užtikrinti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, atsakovės atstovas pažymėjo, jog jeigu ir nesudaroma žemės nuomos sutartis, tai teisėtais pastatytiems ir eksploatuojamiems statiniams yra suteikiama teisė servituto pagrindu eksploatuoti statinius. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 537,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 109-124). Teismas sprendimÄ grindė tokiais motyvais: 5.1. Ä® bylÄ pateiktos ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos sutartys bei jų turinys aiÅ¡kiai parodo, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl bendradarbiavimo pastatant degalinės statinius žemės sklype, dalies Å¡ių statinių perleidimo atsakovei bei teisės ir sÄ lygų atsakovei Å¡ioje degalinėje vykdyti mažmeninę prekybÄ kuru, įskaitant teisę atsakovei ir jos klientams netrukdomai naudotis žemės sklypu; 5.2.

Atsakovė, įsigijusi iÅ¡ ieÅ¡kovės statinius (degalinės stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikÅ¡telė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įstatymo pagrindu įgijo ir teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir ieÅ¡kovė. Siekdama tinkamai įgyvendinti Å¡iÄ Ä¯statymo suteiktÄ teisę (identifikuoti statiniams naudoti bÅ«tinÄ Å¾emės sklypo dalį, sudaryti nuomos sutartį apibrėžiančiÄ nuomininko teises ir pareigas) atsakovė, pasibaigus subnuomos terminui, pateikė praÅ¡ymÄ NŽT Vilniaus skyriui iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka; 5.3.

Atsakovė turi įstatyminę teisę naudotis žemės sklypo dalimi, būtina atsakovei priklausančių statinių eksploatavimui, net ir pasibaigus žemės sklypo subnuomos sutarčiai, todėl atsakovei priklausančių statinių buvimas žemės sklype pats savaime negali pažeisti ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė, kaip ir atsakovė, turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi jai priklausančių statinių naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Nei Subnuomos sutarties 5.6. punktas, nei tai, kad šiai dienai formaliai visas žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei, minėtos įstatyminės atsakovės teisės nepanaikina, t. y. nesuteikia jokių išskirtinių teisių ieškovei naudotis žemės sklypu.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių argumentų, paneigiančių Å¡ias atsakovės teises; 5.4. IeÅ¡kiniu reikalaujama įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti, t. y. nusigriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype, kadangi atsakovė, nevykdydama tokios Subnuomos sutarties sÄ lygos, užkerta galimybę ieÅ¡kovei Å¡iuo metu valdyti žemės sklypÄ pagal paskirtį, numatytÄ Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartimi, tačiau ieÅ¡kovė nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nepagrindė, kaip atsakovės statiniai žemės sklype trukdo ieÅ¡kovei naudoti žemės sklypÄ pagal 1997-03-04 Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytÄ paskirtį, ar kokias kitas teises ir teisėtus interesus tai pažeidžia; 5.5.

Atsakovės į pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovei 2010-10-19 Vilniaus miesto savivaldybė iÅ¡davė licencijÄ verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzelinu (dyzeliniais degalais), suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu Nr. A437-4(2.17.2.49TR3). Å i licencija atsakovei yra iÅ¡duota prekybai kuru bÅ«tent degalinėje adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovės teiginiai, jog atsakovės degalinė funkcionuoja be jokio teisėti pagrindo atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti; 5.6.

IeÅ¡kovė nepagrindė, kaip konkrečiai atsakovė, nevykdydama Subnuomos sutarties sÄ lygos, t. y. nepaÅ¡alindama jai priklausančių statinių, užkerta galimybę ieÅ¡kovei valdyti žemės sklypÄ pagal paskirtį, t. y. eksploatuoti degalinę, kadangi ieÅ¡kovė žemės sklype nevykdo veiklos, kuriai tas žemės sklypas jai buvo iÅ¡nuomotas. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų apie ieÅ¡kovės realų ketinimÄ Å¾emės sklype vykdyti degalinių veiklÄ bei, kaip atsakovės statiniai trukdo tÄ veiklÄ vykdyti.

Kita vertus, į bylÄ pateikti ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimai ir sutartys patvirtina, kad ieÅ¡kovė ne tik neketino vykdyti degalinių veiklos žemės sklype, o prieÅ¡ingai, pastatė Å¡iai veiklai vykdyti bÅ«tinus statinius, sumontavo degalinių įrangÄ , tikslu juos perleisti atsakovei, kad Å¡iÄ veiklÄ vykdytų bÅ«tent atsakovė, sutartyse suteikdama atsakovei teisę naudotis tam bÅ«tina žemės sklypo dalimi; 5.7. IeÅ¡kovė yra žemės sklypo nuomininkė, o ne žemės sklypo savininkė.

Teismo vertinimu, reikalavimÄ atsakovei paÅ¡alinti žemės sklype esančius statinius, esant tam teisės aktuose numatytam pagrindui, turi teisę tik žemės sklypo savininkas, o ne žemės sklypo nuomininkas. Atsakovė yra teisėta statinių, kuriuos ieÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o paÅ¡alinti, savininkė. Å ie statiniai yra pastatyti teisėtai, pačios ieÅ¡kovės, o ieÅ¡kinyje nėra kvestionuojamas jų pastatymo ir perleidimo atsakovei teisėtumas. Taigi akivaizdu, jog Subnuomos sutartis pati savaime negali sudaryti teisinio pagrindo ieÅ¡kovei reikalauti nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius valstybiniame žemės sklype esančius statinius, o atsakovei – pareigos juos neatlygintinai paÅ¡alinti (nusigriauti); 5.8.

Subnuomos sutarties 5.6. punktas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas, kaip suteikiantis teisę ieÅ¡kovei reikalauti, o atsakovei pareigÄ nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius žemės sklype, kadangi tai prieÅ¡tarautų kitoms Å¡alių sudarytų susitarimų nuostatoms. Be to, atsakovė negalėjo prisiimti tokio įsipareigojimo, kadangi jis prieÅ¡tarauja atsakovės, kaip juridinio asmens, tikslams, dėl ko toks sandoris laikytinas negaliojančiu (CK 1.82 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6.

IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-04 bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ įpareigoti UAB „Neste Lietuva“ įvykdyti Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutartį natÅ«ra, t. y., paÅ¡alinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus – degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikÅ¡telė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti žemės sklypÄ pagal galiojančius Lietuvos Respublikos reikalavimus (b. l. 129-137).

7. Apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 7.1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vardytos sudarytos sutartys (1997-03-04 ieÅ¡kovės sudaryta Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai nuomos sutartis Nr. 46N01197-12519, 1997-03-05 ieÅ¡kovės su UAB „Hydro Texaco“ sudaryta Bendradarbiavimo sutartis, 1999-05-12 ieÅ¡kovės ir UAB „Hydro Texaco“ sudarytas Ketinimų protokolas, 1999-07-14 ieÅ¡kovės ir UAB „Hydro Texaco“ (dabar - atsakovė) sudaryta Degalinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, 1999-10-01 ieÅ¡kovės ir UAB „Hydro Texaco“ sudaryta Statinių pirkimo-pardavimo sutartis (Sprendimo 20, 22, 23, 24 p.)), turint omenyje pirmojoje – 1997-03-04 ieÅ¡kovės sudarytoje Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai nuomos sutartyje Nr. 46N01197-12519 numatytÄ terminÄ 99-erius metus ir pačiose paskutiniosiose 1999-11-08 ieÅ¡kovės su UAB „Hydro Texaco“ sudarytose Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutartyje bei Patalpų nuomos ir degalinės priežiÅ«ros paslaugų sutartyje numatytus galiojimo terminus (iki 2019-12-31, t. y., 20-imt metų), kurie yra žymiai trumpesni, nei pirmojoje sutartyje numatytas 99-erių metų terminas, neleidžia spręsti dėl viso 99-erių metų laikotarpio.

UAB „Hydro Texaco“ teisėtu teisių perėmėju UAB „Neste Lietuva“ tapo tik 2010 metų antrajame pusmetyje, t. y., praėjus daugiau, nei 11 (vienuolika) metų nuo paskutiniosios –Žemės subnuomos sutarties pasiraÅ¡ymo. Ketinimų protokole, t. y., 1999-05-12 ieÅ¡kovės ir UAB „Hydro Texaco“ sudarytame Ketinimų protokole (Sprendimo 22 p.), kaip tokios rÅ«Å¡ies dokumente pagal sudaromo dokumento esmę negalėjo dokumento turinyje bÅ«ti numatytos detalios sÄ lygos (pvz., ateityje paÅ¡alinti (nusigriauti) įsigytus statinius), nes Ketinimų protokolas yra pakankamai deklaratyvus ir abstraktus dokumentas, kuris realizuojamas vėlesniais susitarimais (sutartimis); 7.2.

Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad Statinių pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatytos sÄ lygos, kurios įpareigotų atsakovę paÅ¡alinti (nusigriauti) Å¡ia sutartimi iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytus statinius, ar kurios savo turiniu ir esme bÅ«tų panaÅ¡ios į Subnuomos sutarties 5.6. punktÄ , taip pat, kad Statinių pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkto (ii) papunktyje yra numatytas pardavėjo, t. y. ieÅ¡kovės, patvirtinimas, kad nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos pirkėjas, t. y. atsakovė bei jos klientai galės nekliudomai, bendrai, neatlygintinai ir neatÅ¡aukiamai naudotis žemės sklypo dalimi, yra vienpusės, nes nieko neužsimenama apie kitÄ 1999-10-01 Statinių pirkimo-pardavimo sutarties 1 straipsnio (ii) punkto nuostatÄ â€“ įsipareigojimÄ sudaryti dar ir kitÄ sutartį – Žemės sklypo dalies subnuomos sutartį.

Beje, tokio įsipareigojimo nėra jokiame kitame susitarime, pasirašytame ieškovo su UAB „Hydro Texaco“. Pastebėtina, kad šias ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (be kita ko, ir apie 1999-05-12 ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ sudaryto Ketinimų protokolo nuostatas) galimai galėjo paaiškinti ieškovo prašytas šaukti liudytoju asmuo, tačiau šis prašymas buvo teismo atmestas; 7.3. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia, be kita ko, ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė.

Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Atsakovės mėginimas Å¡iÄ savo teisę realizuoti kol kas ir lieka tik mėginimu, kadangi ji taip ir nerealizuota jau praėjus daugiau nei 13 mėnesių po subnuomos sutarties nutraukimo. Be to, apeliantės duomenimis, dėl Å¡ios teisės realizavimo vyksta atskiras teismo procesas Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-20400-1050/2020); 7.4.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, kaip atsakovės statiniai žemės sklype trukdo ieÅ¡kovei naudoti žemės sklypÄ pagal 1997-03-04 Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytÄ paskirtį, ar kokias kitas teises ir teisėtus interesus tai pažeidžia. Apeliantės nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai yra nepagrįsti, nes akivaizdu, kad ribotoje teritorijoje keliems savarankiÅ¡kiems ekonominės (Å«kinės) veiklos subjektams, kai tarp jų nėra atskiro susitarimo, vykdyti analogiÅ¡kÄ ekonominę (Å«kinę) veiklÄ nėra galimybių, be to, iki 2019-12-31 ieÅ¡kovei UAB „Pabulum“, kai galiojo atitinkami susitarimai su kitu Å«kio subjektu dėl ekonominės (Å«kinės) veiklos, dubliuoti ekonominę (Å«kinę) veiklÄ nebuvo tikslinga.

Pažymėtina ir tai, jog bÅ«tent ieÅ¡kovei visas žemės sklypas yra iÅ¡nuomotas kitai ne žemės Å«kio veiklai, o bÅ«tent, degalinei statyti ir eksploatuoti, o bÅ«tent ieÅ¡kovė ir buvo pati pastačiusi atitinkamus pastatus bei statinius; 7.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai sudaro technines galimybes degalinei veikti ir vykdyti prekybÄ kuru žemės sklype. Apelianto nuomone, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės 2010-10-19 iÅ¡duota licencija verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzelinu (dyzeliniais degalais), suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu Nr. A437-4(2.17.2.49TR3), adresu (duomenys neskelbtini), atitiko tuo metu buvusiÄ faktinę situacijÄ , kuri po 2019-12-31 iÅ¡ esmės pasikeitė, be kita ko, ir dėl to, kad 1999-11-08 ieÅ¡kovės su UAB „Hydro Texaco“ sudaryta Patalpų nuomos ir degalinės priežiÅ«ros paslaugų sutartis pasibaigė 2019-12-31.

Pagal Patalpų nuomos ir degalinės priežiÅ«ros paslaugų sutartį ieÅ¡kovė buvo iÅ¡nuomavusi patalpÄ , kurioje vėliau buvo įrengta kompiuterinė įranga, fiksuojanti parduotų degalų kiekį, o Å¡iai sutarčiai pasibaigus galioti, patalpose neliko atitinkamos įrangos. Be to, atsakovė atitinkamÄ apskaitos įrangÄ Ä¯sirengė naujai pastatytoje valdymo spintoje (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog dėl savavaliÅ¡kai pastatytų statinių, tame tarpe ir dėl minėtos valdymo spintos, vyksta atskiras teismo procesas Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-38322-981/2020), o dėl degalams pilti kolonėlių registravimo vyksta dar vienas atskiras teismo procesas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. eI3-1899-815/2021); 7.6.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visi susitarimai buvo sudaryti Å¡alims turint tikslÄ pastatyti žemės sklype degalinę, jÄ perleisti atsakovei bei sudaryti sÄ lygas vykdyti prekybÄ kuru, prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo konstatuotam faktui, kad ieÅ¡kovė pastatė ir 1997-03-26 statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo žemės sklype statinius: pastatas – degalinė, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unik.

Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas - degalinės stoginė, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai –kiemo statiniai, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina prieÅ¡ingÄ faktinę aplinkybę, jog ieÅ¡kovė jau buvo pastačiusi atitinkamus pastatus ir statinius žemės sklype iki visų 1997-1999 metų susitarimų pasiraÅ¡ymo; 7.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimÄ atsakovei paÅ¡alinti žemės sklype esančius statinius turi teisę tik žemės sklypo savininkas, o ne žemės sklypo nuomininkas.

IeÅ¡kovė nei reikalavo, nei reikalauja paÅ¡alinti žemės sklype esančius pastatus ar neatlygintinai paimti nuosavybę, ar spręsti disponavimo turtu klausimus, o prašė ir praÅ¡o atsakovės sÄ Å¾iningai ir pilnai įgyvendinti savo, kaip UAB „Hydro Texaco“ teisėto teisių perėmėjo, sutartines prievoles, laikytis vieno iÅ¡ pagrindinių ir pamatinių sutarčių vykdymo principo – privalomumo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis); 7.8.

Pirmosios instancijos teismas praktiÅ¡kai neskyrė dėmesio Civilinio kodekso Å eÅ¡tosios knygos „Prievolių teisė“ nuostatų aptarimui, t. y., nuostatų, susijusių su įpareigojimais/įsipareigojimais įvykdyti sutartį, nevertino to fakto, kad ieÅ¡kovė dėl 1999-11-08 Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutarties nevykdymo buvo pareiÅ¡kusi trejetÄ pretenzijų atsakovei, į kurias atsakovė savo atsakymuose pabrėždavo, kad Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutarties 5.6 straipsnyje numatytas 6 mėn. laikotarpis yra laikotarpis minėto straipsnio įvykdymui.

Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime minimi teismų praktikos civilinėse bylose pavyzdžiai (Sprendimo 30, 35, 47 p.), apelianto nuomone, yra priimti iš esmės dėl kitų nustatytų faktinių aplinkybių, nei šioje konkrečioje byloje.

8. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 146-154).

9. Atsiliepimo argumentai, reikÅ¡mingi byloje nagrinėjamiems klausimams: 9.1. Apeliaciniame skunde nepagrindžiamas sprendimo panaikinimo pagrindas. Apeliantė skunde tik iÅ¡reiÅ¡kia savo nesutikimÄ su viena ar kita teismo iÅ¡vada, tačiau nepagrindžia, kokios konkrečiai faktinių aplinkybių nustatymo, teisės aiÅ¡kinimo ir teisės taikymo klaidos buvo padarytos bei koks materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas buvo padarytas; 9.2. Skunde nėra pagrindžiama, kaip konkrečiai apeliantės nurodytos aplinkybės gali paneigti sprendimo iÅ¡vadas ir viso sprendimo teisėtumÄ .

Pažymėtina, jog nuomos terminas valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodomas formaliai, atsižvelgiant į numatomÄ statinių, kuriems naudoti žemė yra bÅ«tina, eksploatavimo terminÄ ir priklauso tik nuo pastatų eksploatavimo fakto ir numatomo termino, todėl apeliantė nepagrįstai sureikÅ¡mina 99 ar 20 metų nuomos terminÄ valstybinės žemės nuomos sutartyse, kadangi net ir 99 metų nuomos teisė nuomininkui baigiasi tÄ pačiÄ minutę, kai jis žemės sklype, (duomenys neskelbtini) esančius statinius perleidžia, arba jie sunyksta, ir jų eksploatavimui valstybinė žemė tampa nereikalinga.

Kuomet ieškovė perleido statinius (degalinės stoginę ir kiemo statinius), kurių eksploatavimui užtikrinti buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, šis 99 metų nuomos terminas tos sklypo dalies atžvilgiu pasibaigė. Be to, 99 metų terminas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos sutartyse nesuteikia apeliantei teisės reikalauti nugriauti atsakovės statinius; 9.3. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmėju tapo po žemės sklypo subnuomos sutarties pasirašymo, nepaneigia to fakto, kad atsakovė perėmė teises ir pareigas pagal tuo metu galiojusias UAB „Hydro Texaco“ sudarytas sutartis, įskaitant subnuomos sutartį ir kitas tarp šalių sudarytas sutartis.

Kaip teisingai nurodyta sprendime, prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad atsakovė neperėmė įsipareigojimų pagal subnuomos sutartį ir kitas sutartis; 9.4. Apeliantės teiginys, neva ketinimų protokole negalėjo bÅ«ti numatytos detalios sÄ lygos dėl statinių nusigriovimo, nes ketinimų protokolas, apeliantės vertinimu, yra deklaratyvus, yra nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas. Ketinimų protokolui įstatymas nenumato jokių formos ir turinio privalomų reikalavimų, tad Å¡alys jame galėjo numatyti jų pageidaujamas sÄ lygas.

Tai, kad Å¡alių sudarytame ketinimų protokole nei jį įgyvendinant sudarytuose vėlesniuose susitarimuose nebuvo numatytos sÄ lygos, įpareigojančios atsakovę nugriauti savo statinius, tik patvirtina, kad subnuomos sutartis pati savaime negali sudaryti teisinio pagrindo apeliantei reikalauti nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius valstybiniame Žemės sklype esančius statinius, o atsakovei – pareigos juos neatlygintinai paÅ¡alinti (nusigriauti); 9.5. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovės teisė naudotis žemės sklypo dalimi, bÅ«tina statinių eksploatavimui, yra egzistuojanti atsakovės teisė, buvusi tiek atsakovei pasiraÅ¡ant Subnuomos sutartį, tiek egzistuojanti dabar; 9.6.

Apeliantė neįvardina, kokias bylai svarbias aplinkybes galėjo nurodyti jo minimas liudytojas, dėl ko jos praÅ¡ymas iÅ¡kviesti šį liudytojÄ yra nepagrįstas. Kita vertus, byloje yra kilęs ginčas dėl subnuomos sutarties sÄ lygos dėl statinių nugriovimo aiÅ¡kinimo ir taikymo, tad liudytojas aiÅ¡kinti sutarties sÄ lygų byloje negalėtų; 9.7. Teisė naudotis valstybine žeme įgyjama ir įgyvendinama įstatymo pagrindu ir jame nustatyta tvarka. Sprendimu teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip teisėta statinių žemės sklype savininkė, turi įstatyminę teisę naudotis žemės sklypo dalimi.

Be to, kaip patvirtina byloje pateikti duomenys, atsakovė, siekdama tinkamai realizuoti Å¡iÄ savo įstatyminę teisę, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su 2019-08-26 praÅ¡ymu iÅ¡nuomoti jai ne aukciono tvarka žemės sklypo dalį, bÅ«tinÄ statinių eksploatavimui užtikrinti, tad akivaizdu, kad atsakovės teisė yra realizuojama nustatyta tvarka, o ne automatiÅ¡kai/mechaniÅ¡kai, kaip teigia ieÅ¡kovė Nacionalinės žemės tarnybos ilgas procedÅ«ros vykdymas nesukuria jokių prejudicinių faktų, t. y. savaime nepanaikina įstatyminės atsakovės teisės naudotis žemės sklypo dalimi ir neapriboja teismo teisės konstatuoti asmens teisės turėjimÄ ar neturėjimÄ ; 9.8.

PrieÅ¡ingai apeliacinio skundo teiginiams, teismas priimdamas sprendimÄ , pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, kaip atsakovės statiniai žemės sklype trukdo ieÅ¡kovei naudoti žemės sklypÄ pagal 1997-03-04 Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytÄ paskirtį, ar kokias kitas jo teises ir teisėtus interesus tai pažeidžia. Apeliantės minimos aplinkybės yra esamos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklosčiusios padėties dėl žemės sklypo apraÅ¡ymas, tačiau jokių konkrečių duomenų apie realias kliÅ«tis ieÅ¡kovei eksploatuoti jai priklausančius statinius pagal paskirtį apeliantė taip ir nenurodo; 9.9.

IeÅ¡kovė neturi teisės naudotis visu žemės sklypu, o ieÅ¡kovės lÅ«kestis vienai naudoti žemės sklypÄ ir galimai vykdyti prekybÄ valstybinės žemės nuomos teise prieÅ¡tarauja valstybinės žemės ne aukciono tvarka teisiniam reglamentavimui ir paskirčiai. IeÅ¡kovė klaidingai supranta ir aiÅ¡kina valstybinės žemės nuomos (subnuomos) lengvatinėmis sÄ lygomis instituto paskirtį ir iÅ¡ to kylančias teises, dėl ko ieÅ¡kovės lÅ«kesčiai dėl viso žemės sklypo naudojimo, ar naujos veiklos jame vykdymo yra nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys teisiniam reglamentavimui; 9.10.

PrieÅ¡ingai apeliantės teiginiams, sprendime teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad visi susitarimai buvo sudaryti Å¡alims turint tikslÄ pastatyti žemės sklype degalinę, jÄ perleisti atsakovei bei sudaryti sÄ lygas vykdyti prekybÄ kuru. Å ios sprendimo iÅ¡vados nepaneigia to, kad ieÅ¡kovė pastatė ir 1997-03-26 statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo žemės sklype statinius, kuriuos dabar reikalauja nugriauti. Tai patvirtina po įregistravimo ieÅ¡kovės atlikti veiksmai ir sudaryti susitarimai; 9.11.

Atsakovės statiniai yra pastatyti visiškai teisėtai, tad nėra teisėto pagrindo reikalauti atsakovės juos neatlygintinai nugriauti ir juo labiau to neturi teisės reikalauti žemės sklypo nuomininkas. Kaip konstatuota sprendime, Subnuomos sutarties 5.6. punktas gali būti aiškinamas tik kaip suteikiantis teisę ieškovei reikalauti pašalinti atsakovės statinius žemės sklype tik tuo atveju, jeigu tie statiniai būtų pastatyti be leidimo arba jų statyba nebuvo numatyta Subnuomos sutartyje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 1997-03-04 sudarė Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai nuomos sutartį Nr. 46N01197-12519, kuria iÅ¡sinuomojo valstybinį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 32, DOK-144412). Sutarties 3 punktu Å¡alys susitarė, kad žemė iÅ¡nuomojama kitai ne žemės Å«kio veiklai (degalinei statyti ir eksploatuoti). 1997-03-05, t.y. sekančiÄ dienÄ po Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai nuomos sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė su UAB „Hydro Texaco“ (dabar – atsakovė) sudarė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo pastatyti, įrengti ir eksploatuoti ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomotame žemės sklype degalinę, naudodamasi atsakovės pagal Å¡iÄ sutartį teikiama beprocente paskola bei teikiamais prekių ženklais bei kita, degalinę identifikuojančia, simbolika („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 32, DOK-144412).

IeÅ¡kovė pastatė ir 1997-03-26 statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo žemės sklype Å¡iuos statinius: pastatas-degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - degalinės stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-19340). 1999-07-14 ieÅ¡kovė ir UAB „Hydro Texaco“ sudarė Degalinės įrangos pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo degalinės įrangÄ , esančiÄ Hydro Texaco prekybinius ženklus turinčioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Minėtos sutarties 10 punkte numatyta, jog šalys yra susitarusios sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį degalinės, esančios žemės sklype, stoginei ir kiemo statiniams, bei nuomos sutartį degalinės pastato dalies nuomai. 1999-10-01 ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ sudarė Statinių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė iš ieškovės įsigijo statinius, esančius žemės sklype. Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad dėl žemės sklypo dalies, ant kurios stovi atsakovės įsigyjami statiniai, bus sudaryta subnuomos sutartis. 1999-11-08 šalys sudarė Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos ir Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartis, kuriomis atsakovė išsinuomojo iš ieškovės 650 kv. m.

žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, taip pat ieÅ¡kovei priklausančio pastato žemės sklype dalį, kuriame įrengta kompiuterinė įranga degalų perdavimams fiksuoti („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-19340). IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę įvykdyti Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutartį natÅ«ra, t. y. paÅ¡alinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus – degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikÅ¡telė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti žemės sklypÄ pagal galiojančius Lietuvos Respublikos reikalavimus (b. l. 1-6).

IeÅ¡kinį grindė tuo, kad pasibaigus subnuomos terminui, ieÅ¡kovė nevykdo sutarties 5.6 punkto, kuris numato, jog per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo sutarties pasibaigimo dienos atsakovė turi paÅ¡alinti visus žemės sklype esančius ir jai nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus bei sutvarkyti žemės sklypÄ pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, o toliau vykdo komercinę mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklÄ . Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs apeliantės reiÅ¡kiamų reikalavimų nepagrįstumÄ , ieÅ¡kinio netenkino.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundÄ .

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, reiÅ¡kianti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vienas iÅ¡ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principÄ , įstatyme draudžiama teismui, nagrinėjant bylÄ , spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

13. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams.

Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi bÅ«ti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka Å¡ioms teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti tiesioginė – sprendimu turi bÅ«ti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2018-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, bÅ«tina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylÄ asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.

14. Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl byloje nedalyvavusio asmens – ginčo sklypo savininkės Lietuvos Respublikos, kuriÄ atstovauja valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), teisių ir pareigų, taip pat tuo pagrindu, kad nebuvo atskleista bylos esmė dėl žemiau nurodytų motyvų.

16. Byloje ginčas kilo dėl 1999-11-08 Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai subnuomos sutarties 5.6 punkto vykdymo, kuris numato, kad pasibaigus sutartyje nurodytam žemės sklypo subnuomos terminui ar nutraukus Å¡iÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ ir Å¡alims geranoriÅ¡kai nesusitarus dėl subnuomininkui (atsakovei) nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių žemės sklype, atsakovė įsipareigoja per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos paÅ¡alinti visus žemės sklype esančius ir jai nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus bei sutvarkyti žemės sklypÄ pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

Taigi, ieÅ¡kovė pareikÅ¡tus reikalavimus kildina iÅ¡ prievolinių teisinių santykių, siekdama, kad bÅ«tų įvykdyta tarp Å¡alių sudaryta subnuomos sutartis bei nugriauti ginčo statiniai, esantys valstybei priklausančiame žemės sklype. Viena vertus, byloje nėra ginčo dėl sandorių, kurių pagrindu įregistruotos ginčo statinių nuosavybės teisės, teisėtumo, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytų statinių nugriovimo, siekiant teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ bÅ«tina papildomai iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, ar nuosavybės teisių įregistravimas ginčo kontekste (pareikÅ¡tų reikalavimų kontekste) nepažeidžia valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių ir teisėtų interesų.

Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nors atmesdamas ieÅ¡kinį, konstatavo, jog ginčo statiniai pastatyti teisėtai (sprendimo 48 punktas). Taigi, nors teismas ieÅ¡kinį atmetė, tačiau konstatuodamas, jog statiniai pastatyti teisėtai, pasisakė dėl valstybės teisių, susijusių su žemės sklypo nuosavybės teisių įgyvendinimu, tačiau jos neįtraukė į bylos nagrinėjimÄ , be to, neiÅ¡siaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisių įregistravimu valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype, t. y., ar esamų statinių buvimas nepažeidžia valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių ir teisėtų interesų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pasisakant dėl ieškinio reikalavimo nugriauti statinius (ir kt.) pagrįstumo, turėtų būti vertinama, ar statinių (ir kt.) perleidimas ir atsakovo vardu įregistravimas valstybiniame žemės sklype nepažeidžia valstybės, kaip turto savininkės, interesų, ir suderinamas su valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatomis, tiek ieškinio atmetimo, tiek tenkinimo atveju priimtas teismo sprendimas turės įtakos valstybės teisėms ir pareigoms.

17. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, siekiant teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ , pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡tų reikalavimų kontekste turėtų papildomai aiÅ¡kintis aplinkybes: ar atsakovas turi teisių į valstybinį žemės sklypÄ ; ar ieÅ¡kovui perleidžiant, o atsakovui registruojant nuosavybės teises į ginčo statinius, esančius valstybiniame žemės sklype, buvo (turėjo bÅ«ti) gautas valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimas (suderinimas); ar statinių įregistravimas nepažeidžia žemės sklypo savininko interesų; ar esant aplinkybei, kuomet ginčo statiniai įregistruoti atsakovo vardu, žemės sklypas gali bÅ«ti naudojamas pagal žemės sklypo nuomos sutartyje numatytÄ paskirtį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog statytojas, prieš statydamas statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku ne tik dėl to, kad to reikalauja Statybos įstatymo ir kitos viešosios teisės normos. To reikalauja ir civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, įpareigojančios įgyvendinant savo teises nepažeisti kitų asmenų teisių, įskaitant nuosavybės teisę (CK 1.137 straipsnio 2-5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018).

18. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2695-981/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ dėl įpareigojimo nugriauti statinius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis byloje savarankiškų reikalavimų, – NŽT, kurioje teismas 2021-03-25 nusprendė ieškinį atmesti (teismo sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka).

Nors nurodytoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl kitų daiktų, esančių valstybiniame žemės sklype, nugriovimo, tačiau aptariamoje civilinėje byloje NŽT atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog NŽT su UAB „Neste Lietuva“ nėra sudariusi žemės sklypo nuomos sutarties, be to, atsakovė žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise arba kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais, taip pat byloje nėra duomenų, jog NŽT bÅ«tų iÅ¡davusi sutikimÄ (neprieÅ¡taravimÄ ) UAB „Neste Lietuva“ reklaminio stendo ar valdymo spintos įrengimui, papildomai pagrindžia bÅ«tinybę trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukti NŽT (žr., 17 punktÄ ).

Be to, esant pagrindui ir teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog ginčo statiniai registruoti (iÅ¡nuomoti) valstybiniame sklype pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl atskirosios nutarties priėmimo dėl teisės pažeidimo paÅ¡alinimo (CPK 299-300 straipsniai).

19. Asmenų įtraukimas į bylÄ proceso dalyviais yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylÄ joje dalyvaujančių asmenų, negali bylos iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Be to, pirmosios instancijos teismui neiÅ¡siaiÅ¡kinus reikÅ¡mingų aplinkybių, ar ginčo statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype, nepažeidžia valstybės (žemės sklypo savininkės) interesų, nebuvo atskleista bylos esmė, o nurodytų aplinkybių nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės visiÅ¡kai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

20. Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ nurodytais pagrindais, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 21. Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimÄ Å¾emės sklypo, ant kurio esančius statinius reikalaujama paÅ¡alinti (nugriauti) savininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybinės žemės patikėtinės NŽT, todėl Å¡is procesinis pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

22. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, apeliantei grÄ Å¾intinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis. Tokiu bÅ«du apeliantei grÄ Å¾intina 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 139, CBP-24796).

23. BylÄ grÄ Å¾inant nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimo, nes visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, įskaitant ir Å¡alių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusias su Å¡alių turėtomis atstovavimo iÅ¡laidomis, turės bÅ«ti paskirstytos bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo iÅ¡sprendimo rezultatÄ (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-04 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Pabulum“, juridinio asmens kodas 122888120, 2021-02-05 mokėjimo nurodymu Nr. 76 sumokėtÄ 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį už paduotÄ apeliacinį skundÄ .

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus