95fa3504-bdbd-4e7c-b936-3679413e625b · Å iaulių apylinkės teismas

    Civilinė byla Nr. 2-309-772/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08642-2015-2                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.2.; 3.2.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 6 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,dalyvaujant pareiškėjo (suinteresuoto asmens) G.

Å . atstovui adv. Z. Å atui, pareiÅ¡kėjo (suinteresuoto asmens) R. Å . atstovei adv. K. Pugačienei, neatvykus suinteresuotų asmenų: Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI), VÄ® ,,Turto bankas“ (toliau – TB) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM (toliau - NŽT) atstovams, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant,            vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų (suinteresuotų asmenų) G.

Å . ir R. Å . pareiÅ¡kimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VMI, TB, NŽT.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai (kartu ir suinteresuoti asmenys) G. Å . ir R. Å . prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie ir jų tėvas Romualdas K. Å . (miręs (duomenys neskelbtini)) po velionės žmonos (pareiÅ¡kėjų motinos) O. Å . mirties (duomenys neskelbtini), yra priėmė jos palikimÄ , tai yra jai pagal įstatymÄ priklausančias atitinkamas dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjęs Å¡ias daiktų dalis valdyti.

Taip pat teigė, kad jie kaip įpėdiniai pagal įstatymÄ yra priėmę velioniui tėvui priklausantį palikimÄ , tai paduodami pareiÅ¡kimus vietos notarei. Atskirai nurodė, kad jų tėvai R. K. Å . ir O. Å ., iki pastarosios mirties kartu gyveno nurodytų adresu gyvenamajame name ir jame deklaravo savo gyvenamÄ sias vietas. Å iame name R. K. Å . ir pareiÅ¡kėjas G. Å . liko gyventi ir po velionės žmonos (motinos) O. Å . mirties. PareiÅ¡kėjų tėvas ir pareiÅ¡kėjas G. Å . po žmonos (motinos) mirties ir toliau gyvendami minėtame name mokėjo mokesčius, naudojosi namo priklausiniais, naudojo namų apyvokos daiktus, baldus ir rÅ«pinasi namo priežiÅ«rÄ bei eksploatacija.

PareiÅ¡kėjas R. Å . taip pat naudojo žemės Å«kio technikÄ , kuri priklausė tėvui ir motinai. PareiÅ¡kėjai teigė, kad tėvas kartu su motina gyvendami santuokoje Å«kio rangos bÅ«du statė gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvas nuosavybės teises savo vardu į nekilnojamuosius daiktus vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡ino 2009-03-24 ir 2013-12-13. PareiÅ¡kėjai bÅ«dami teisėtais įstatyminiais įpėdiniais, nori užbaigti su paveldėjimu susijusius klausimus, todėl prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , kad po jų motinos mirties tiek tėvas, tiek ir jie priėmė buvusios sutuoktinės (motinos) palikimÄ , pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti per 3 mėnesių laikotarpį.

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas su tikslu jiems gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Ä¯ dabar jau abiejų velionių tėvų palikimÄ . Papildomai nurodė, kad į palikimo sudėtį įeina ir turtinė žemės nuomos teisė pagal iÅ¡ dalies sumokėtas įmokas (investiciniais čekiais) už perkamÄ Å¾emę. Teigė, jog tik jie kaip vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai pretenduoja į velionių tėvo (motinos) palikimÄ .

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad kitų galimų įpėdinių į jų tėvų palikimÄ nėra.PareiÅ¡kėjai savo reikalavimus teismui grindė pateiktais įrodymais.PareiÅ¡kėjų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad po pareiÅ¡kėjų motinos mirties, tiek jų tėvas, tiek ir jie nežinojo, jog galėjo per įstatymo nustatytÄ priimti motinos palikimÄ ir kreipdamiesi į vietos notarÄ su pareiÅ¡kimais. Tuo pačiu teigė, kad pareiÅ¡kėjų tėvas R. K. Å . ir patys pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai priėmė velionės žmonos (motinos) palikimÄ , nes jį valdė kaip savo turtÄ .

Suinteresuoti asmenys nurodė teismui, kad sutinka, jog bÅ«tų patenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai teismo nuožiÅ«ra. Atskirai nurodė, kad suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).             PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimai tenkintini.              IÅ¡ byloje esančių dokumentų, pareiÅ¡kėjų atstovų paaiÅ¡kinimų, matyti, kad pareiÅ¡kėjų tėvas ir motina santuokÄ sudarė 1973-05-07, įraÅ¡o Nr. 130 (5 b.l.).

Gyvendami santuokoje jie rangos bÅ«du statėsi gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais adresu, (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus vieÅ¡ame registre buvo įregistruotas 2009-03-24 it 2013-12-13 pareiÅ¡kėjų tėvo R. K. Å . vardu (9-12 b.l.). Taip pat pareiÅ¡kėjų tėvams valstybė iÅ¡nuomavo 0,2503 ha žemės sklypÄ , tuo pačių adresu (13-14 b.l.). PareiÅ¡kėjų tėvas pasinaudodamas teise iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ , už jį sumokėjo valstybės iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais) (15-16 b.l.). Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtÄ - iki įsigaliojant ar galiojant 2000 m.

CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (SÅ K 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.) (5 b.l.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau Å¡i norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK, t.y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant 2000 m. CK, įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21 str. 3 dalimi, pagal kuriÄ nors turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus (9-14 b.l.).

Remiantis aukščiau paminėtu darytina iÅ¡vada, kad sutuoktiniai R. K. Å . ir O. Å . iki pastarosios mirties (duomenys neskelbtini) (4 b.l.), valdė lygiomis dalimis minėtÄ namÄ su priklausiniais, tai yra po 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, nors Å¡is turtas vėliau ir buvo vieÅ¡ame registre įregistruotas R. K. Å . vardu (9-12 b.l.). Po velionės sutuoktinės O. Å . mirties R. K. Å . ir kitiems įpėdiniams, pvz., sÅ«nums (pareiÅ¡kėjams), vietos notaras pagal jų pareiÅ¡kimus galėjo iÅ¡duoti jiems visiems paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymÄ Ä¯ motinos (žmonos) palikimÄ .

Taip pat velionės O. Å . buvusiam sutuoktiniui R. K. Å . ir liudijimas į jam atskirai priklausiusiÄ santuokoje įgyto turto dalį. Tačiau nė vienas iÅ¡ įpėdinių nepasinaudojo Å¡ia įstatymo suteikta teise ir nesikreipė į vietos notaro biurÄ , bet visi kartu po žmonos (motinos) mirties pradėjo valdyti velionės O. Å . palikimÄ .  Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjai R. Å . ir G. Å . bei jų tėvas R. K. Å . po motinos (žmonos) O. Å . mirties faktiniu valdymu priėmė jos vardu atsiradusį palikimÄ , kadangi paveldimu turtu rÅ«pinosi kaip savu.

Visi minėti įpėdiniai faktiniu valdymu priėmė atsiradusį velionės žmonos (motinos) palikimÄ ir tapo teisėtais paveldimo turto valdytojais.Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimÄ Ä¯gyti teises į palikimÄ . Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turėjo jį priimti, atlikdamas LR 2000 m. CK 5.50 str. 2 d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiÅ¡kėjai G.

Å . ir R. Å . bei R. K. Å . priėmė po velionės motinos (žmonos) O. Å . mirties priėmė jos vardu atsiradusį palikimÄ , pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti.Pažymėtina, kad yra paveldimas ne tik turtas, bet ir turtinės teisės. Ä®pėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai (servitutai, uzufruktas, užstatymo teisė, teisės ir pareigos pagal ilgalaikę nuomÄ , hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir pareigos).

Ä®pėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iÅ¡ turtinių prievolinių santykių atsiradusios palikėjo teisės ir pareigos, iÅ¡skyrus įstatymų daromas iÅ¡imtis.Ä®pėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be to, įpėdiniui priėmus palikimÄ , palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamÄ jÄ galiÄ .Kai į palikimo sudėtį įeina pastatai ar kitokie statiniai, pastatyti ant žemės, kuri nepri­klauso palikėjui nuosavybės teise, įpėdiniui kartu su paveldimais pastatais ar statiniais pereina palikėjo teisės į žemės sklypÄ , ant kurio stovi pastatai ar statiniai.

Tai gali bÅ«ti teisės pagal ilgalaikės žemės nuomos sutartį, užstatymo teisė, servituto teisė į pastatų užimamÄ Å¾emę. Ä®pėdinis, paveldėjęs pastatÄ , perima palikėjo teises ir pareigas, susijusias su pastato užimama žeme. IÅ¡ paminėto seka, kad tiek pareiÅ¡kėjai ir jų tėvas R. K. Å . po motinos (žmonos) mirties paveldėjo žemės nuomos teisę į dabar jau velioniams tėvams valstybės iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ (13-14 b.l.). Be to pareiÅ¡kėjų tėvas R.

K. Å . buvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo valia įsigyti iÅ¡ valstybės šį iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ , kadangi už jo įsigyjimÄ yra sumokėjęs valstybės iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais) (15-16 b.l.). Å ios įpėdinių turtinės teisės neginčija (o) ir valstybės įgaliota institucija NŽT (19 b.l.). Juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjams reikalingas, nustatant, kad velionės motinos palikimÄ priėmė jie ir jų tėvas (miręs (duomenys neskelbtini)) ir kurio pagrindu pareiÅ¡kėjams bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ Ä¯ visÄ jų tėvų palikimÄ .

Atskirai pažymėtina, kad teismas tenkina abiejų pareiškėjų prašymus, kadangi byloje tam pakanka duomenų (38-39 b.l.), o be to tarp jų dėl to nėra ginčo (30, 50 b.l.).  Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimai tenkintini visiškai, kadangi jų ir tėvo vardu atsiradęs palikimas niekam neperėjo ir nėra perduotas, o be to suinteresuoti asmenys dėl jų prašymų pretenzijų nereiškė (24-25, 51-52, 59-60 b.l.).          Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų G. Š. ir R. Š. pareiškimus tenkinti visiškai.

1. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Romualdas K. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po velionės žmonos O. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ per trijų mėnesių laikotarpį, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.2. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po velionės motinos O. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), visÄ atsiradusį palikimÄ per trijų mėnesių laikotarpį, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

3. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po velionės motinos O. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), visÄ atsiradusį palikimÄ per trijų mėnesių laikotarpį, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

4. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi pareiÅ¡kėjams R. Å . ir G. Å ., palikimo priėmimo faktams patvirtinti ir paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymÄ gauti.Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per jį priėmusį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                            Jonas Stubrys