95f94859-e27e-46d3-a371-cd75833dc29e · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-79-875/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21273-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, nuteistajam J.

J., jo gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo (Pakruojo rÅ«mų) 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2018 m. vasario 1 d.

Šiaulių apylinkės teismo (Pakruojo rūmų) nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo J. J. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

IÅ¡ J. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteista 85,94 eurų (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių eurų devyniasdeÅ¡imt keturių euro centų) civilinis ieÅ¡kinys Å iaulių teritorinei ligonių kasai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. J. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 metų gegužės 5 dienÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, tyčia, du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam V.

B. į kairę veido pusę, po to jį pargriovė ant žemės ir V. B. tyčia sudavė rankomis ir kojomis nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip V. B. padarydamas deÅ¡inio peties raktikaulio petinio galo panirimÄ , savo veiksmais nukentėjusiajam V. B. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo (Pakruojo rÅ«mų) 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio išdėstytų įrodymų vertinimo reikalavimų: atlikta kaltinimui palankių duomenų selekcija ir tik tokie duomenys vertinti, nutylint kaltinimo versijai neparankius, tačiau reikšmingus bylos duomenis, nepaisant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, t. y. nėra motyvų dėl įrodymų.

Nurodo, kad apylinkės teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino jų visumos ir tai sÄ lygojo neteisėtÄ ir nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimÄ . Nuteistojo manymu, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nemotyvuotas, ydingas dėl akivaizdžių vidinių prieÅ¡taravimų. Å ie baudžiamojo proceso pažeidimai, anot nuteistojo, sukliudė pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalies nuostatos).

4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ grindė iÅ¡ esmės nukentėjusiojo V. B., liudytojų A. R., G. B., D. V. parodymais, o jo parodymus vertino kaip pasirinktÄ gynybinę versijÄ , t. y. kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

5. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, V. B. nesumušė. Mano, kad jo parodymai yra nuoseklÅ«s, o nukentėjusysis dėl anksčiau buvusių konfliktų dirbant kartu jį apkalba, kad jis jį sumušė. Akcentuoja, kad nukentėjusiojo atžvilgiu niekada jokių nusikalstamų veiksmų jis neatliko. Be to, nukentėjusysis V. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmÄ kartÄ 2018 m. gegužės 7 d. (1 t., b. l. 111-112) nurodė, kad 2018 m. gegužės 5 d., apie 20.00 val., kartu su A. R. nuėjo pas savo pažįstamÄ (pas nuteistÄ jį), kur kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, jis jį sumušė. Nuteistasis, prieÅ¡ingai nei apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad jis tuo metu namuose nebuvo, t. y. buvo iÅ¡vykęs. Tuo tarpu kitoje apklausoje V. B. tikslina, kad nueiti pas jį galėjo apie 22 val..

6. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo įsitikinimu, nepasisakė dėl nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo A. R. parodymuose esančių prieÅ¡taravimų ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi jų parodymais, nors akivaizdu, kad nukentėjusiajam ir liudytojui aiÅ¡kinant aplinkybes dėl įvykio eigos ir kitų aplinkybių skirtingai, kyla pagrįstos abejonės dėl jų parodymų patikimumo. Nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo A. R. parodymuose esantys prieÅ¡taravimai nėra paÅ¡alinti. Nuteistojo manymu, jie skirtingai nurodydami tas pačias aplinkybes galimai apie įvykį duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, nes įvykio vietoje kartu nebuvo, todėl apylinkės teismas, nuosprendyje remdamasis nukentėjusiojo parodymais, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

7. Be to, nukentėjusiojo V. B. telefono iÅ¡klotinėje fiksuotas tik vienas pokalbis su jam priklausančiu telefono abonentu. Nukentėjusysis V. B., liudytojai A. R., D. V., G. B. 2018-05-05 d. vartojo alkoholį, galimai buvo neblaivÅ«s. Liudytojo A. R. ir liudytojos D. V. parodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems. A. R. V. B. pokalbį su juo (nuteistuoju) girdėjo gatvėje, o D. V. pas G. B. namuose, fiksuotas vienintelis pokalbis, todėl nuteistojo manymu, jie galimai sako netiesÄ .

8. Teisiamajame posėdyje apklaustas medicinos ekspertas T. Å . parodė, kad „sužalojimas V. B. – nustatytas deÅ¡iniojo raktikaulio petinio galo panirimas galėjo atsirasti griuviminės traumos metu susikibus griÅ«nant, atsiremiant ranka į žeme ar krentant ant to peties – t. y. vienas iÅ¡ galimų Å¡ios traumos padarymo mechanizmų. Kai griuviminės – kritiminės traumos metu to peties sritimi, kuris yra sužalotas, atsitrenkiama į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių arba daiktÄ , taip pat krentant ar griÅ«nant ant iÅ¡tiestos rankos.

Tokiu bÅ«du yra padaromas sužalojimas, kurio mechanizmas yra jėgai persiduodant per rankÄ arba per petį į raktikaulio mentės sÄ narį, t. y. peties sÄ narį. Tokiu bÅ«du, vykstant jo pavirÅ¡ių paslankumui, veikiant jėgai, įvyksta pažeidimai. Tad toks mechanizmas tikrai galėjo bÅ«ti. Griuviminės traumos metu pagrindiniai yra du mechanizmai – griÅ«nant tiesiogiai ant peties, tokiu atveju yra užspaudžiamas sÄ narys – žastikaulio ir mentės. Mentė yra dislokuojama, tuo pačiu yra pažeidžiami sÄ nariniai to pažeisto sÄ nario pavirÅ¡iai, tokio mechanizmo metu yra didelis sÄ nario paslankumas ir neatlaiko raiščiai.

Arba ant iÅ¡tiestos rankos, griÅ«nant ir plaÅ¡taka ar alkÅ«ne atsitrenkiant į kietÄ ar bukÄ pavirÅ¡ių, tokiu bÅ«du jėga taip pat persiduoda per žastÄ Ä¯ tÄ patį sÄ narį ir tolimesnis mechanizmas yra lygiai toks pats. Suduodant smÅ«gi, jeigu smÅ«gio jėga yra pakankamai stipri ir yra lokalizuota į tÄ sÄ nari, kuris yra sužalotas, tokiu atveju tiesiogiai veikiant toje srityje jėgai, įvyksta sÄ narinių pavirÅ¡iu paslankumas ir gali įvykti nustatytas V. B., petinio raktikaulio galo panirimas.

9. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis V. B. tyčia sudavė rankomis ir kojomis nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip V. B. padarydamas deÅ¡inio peties raktikaulio petinio galo panirimÄ . Apylinkės teismas tokias iÅ¡vadas padarė, remdamasis iÅ¡imtinai V. B. parodymais, kad jam sužalojimas padarytas nuo tiesioginių jo smÅ«gių. Atkreiptinas dėmesys, kad medicininiuose dokumentuose, specialisto iÅ¡vadoje nėra fiksuota jokių kitų sužalojimų, jokių mėlynių, o apylinkės teismas remiasi V.

B. parodymais, kur jis teigia, kad buvo sužalotas nuo jo smÅ«gių. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino neobjektyviai ir padarė, nepagrįstas iÅ¡vadas, kad sužalojimas sukeltas nuo smÅ«gių, nors specialistas paaiÅ¡kino padarytos V. B. traumos mechanizmÄ , kad neatmetama ir griuviminės traumos galimybė. Tai, kad nukentėjusysis griuvo, jis nurodo savo parodymuose, tačiau ar jis nugriovęs jį ar buvęs pergriautas pasakyti negali. Taip pat, mano, kad V.

B. visÄ dienÄ girtavo, todėl galimai ir „jo stovis buvo toks, kad galėjo griÅ«ti ir dėl girtumo“, nes suteikiant medicinos pagalbÄ VÅ¡Ä® Respublikinė Å iaulių ligoninėje sekančiÄ dienÄ buvo jaučiamas iÅ¡ burnos stiprus alkoholio kvapas. Visos anksčiau paminėtos aplinkybės, nuteistojo manymu, kelia abejones dėl teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad trauma sukelta nuo tiesioginių smÅ«gių. Jei trauma padaryta nukentėjusiajam pačiam griÅ«nant, tai nėra tiesioginės tyčios ir galimai pats nukentėjusysis, virsdamas galėjo susižaloti.

10. Mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nesant taip apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos veikos ir nusikaltimo sukeltų pasekmių traumos nėra priežastinio ryÅ¡io, o tai duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra nusikaltimo sudėties ir turi bÅ«ti priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

11. Atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundÄ byloje nebuvo gauta.

12. Teismo posėdyje nuteistasis J. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai 13. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, nuteistÄ jį J. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. ginčija nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, jo veiksmus, kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei priimtu jo atžvilgiu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 14. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ . Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014) TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, jo gynėjas, teismui gali tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, Å¡iuo atveju, nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui, ar rodančios teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

15. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, atlikdamas iÅ¡samų įrodymų tyrimÄ , tinkamai detalizuodamas nuteistojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, juos motyvuodamas. Apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo J. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ grindė nukentėjusiojo V.

B., liudytojų A. R., G. B., D. V., J. J., medicinos eksperto T. Å ., parodymais, byloje esančia specialisto iÅ¡vada bei kitais nuosprendyje aptartais duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo, liudytojų V. Z., G. S. ir A. E. parodymus dėl J. J. laukimo jam grįžtant namo lauke bei A. E. miegojimo įvykio metu. Dėl to teisingai konstatavo, kad J. J. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. nesunkiai sutrikdė V.

B. sveikatÄ .

16. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš nuteistojo J. J. ir nukentėjusiojo V. B. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra pakankamai išsamūs, nuoseklūs ir tarpusavyje vietomis yra sutampantys.

17. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Å iuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. BÅ«tent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi bÅ«ti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti – ar yra ryÅ¡ys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018) 18.

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis J. J. ir nukentėjusysis V. B. buvo vartoję alkoholio bei V. B. J. J. buvo paskolinęs savo nusipirktas dvi kolonėles ir stiprintuvÄ . Paskolinti daiktai, įvykio metu, buvo pas J. J., kurių jis negrÄ Å¾ino V. B.. (nukentėjusiojo V. B., nuteistojo J. J., liudytojų A. R. parodymai dėl dviejų kolonėlių ir vieno stiprintuvo buvimo pas J. J., alkoholio vartojimo) Nuteistasis apeliaciniu skundu kelia klausimus ar nurodytu laiku V. B. buvo atėjęs pas jį pasiimti kolonėlių ir stiprintuvo bei, ar nuo jo veiksmų nukentėjusiajam V.

B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Siekiant tinkamai įvertinti baudžiamosios bylos medžiaga, privalu įvertinti byloje esančias įrodymus, susijusius su minimu įvykiu, juos detalizuojant.

19. Nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusysis V. B. pirmos apklausos metu ikiteisminiame tyrime nurodė vienÄ nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , t. y. 2018 m. gegužės 5 d. 20 val., vėlesnės apklausos metu jau nurodė visai kitÄ laikÄ : 2018 m. gegužės 5 d. 22 val., todėl mano, jog nukentėjusiojo parodymai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s bei turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais argumentais.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2018 m. gegužės 7 d. pranešimu buvo pradėtas 2018 m. gegužės 7 d. dėl nukentėjusiajam V. B. J. J. 2018 m. gegužės 5 d. 20.00 val. padarytų sužalojimų. (1 t., b. l. 1–2) Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomas nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2018 m. gegužės 5 d. (laikas nežinomas) (1 t., b. l. 6, 15), ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jam sužalojimai buvo padaryti 2018 m. gegužės 5 d., 20 val. (1 t., b. l. 111-112), vėlesnės apklausos metu (apklausiant po 18 d.) V.

B. parodė, kad įvykis buvo 2018 m. gegužės 5 d. 22 val. (1 t., b. l. 118) Ä®vertinus nurodytas aplinkybes apygardos teismas pažymi, jog V. B. tuo laiku buvo vartojęs alkoholio ir buvo apklausiamas kelis kartus, todėl pasakodamas apie įvykį tyrėjui galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko. Todėl minėti skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

21. Pažymėtina, kad iki išeinant pas J. J., V. B. buvo sveikas ir nesužalotas, gėrė kartu su liudytojais A. R., G. B., D. V., kurie šias aplinkybes apklausiami patvirtino (1 t., b. l. 144, 166; 2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 146, 147, 153) Pas juos atėjo liudytojas A. R., su kuriuo nukentėjusysis V. B. nusprendė kartu nueiti pas J. J. pasiimti kolonėlių ir stiprintuvo (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 153). 2018 m. gegužės 5 d. apie 22 val. V. B. kartu su pas jį atėjusiu A. R., išėjo pas J. J. pasiimti savo stiprintuvo ir kolonėlių. (patvirtina nukentėjusysis V. B., liudytojai A. R., G. B., D. V.).

22. Nuteistasis apklausiamas teisme, neigė, kad nukentėjusysis ir liudytojas A. R. buvo atėjęs pas jį pasiimti kolonėlių ir stiprintuvo. Jis teigė, kad nukentėjusysis su liudytoju A. R. buvo atėjęs iš jo pasiimti kolonėlių ir stiprintuvo balandžio mėnesį. Nukentėjusiojo nurodytu laiku, jie pas jį nebuvo atėję ir jis nukentėjusiojo nemušė (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 142-143). Tačiau priešingai nei teigia nuteistasis, nukentėjusysis V.

B. nuosekliai ir detaliai parodė prieÅ¡ingas aplinkybes, nei nuteistasis. Liudytojui A. R. išėjus iÅ¡ J. J. su „kolonėle“, pas J. J. kieme jie liko dviese, t. y. nukentėjusysis V. B. ir J. J.. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojas A. R., kuris su V. B. kartu ėjo pas J. J., paėmė vienÄ kolonėlę iÅ¡ J. J. ir parnešė iki V. B. namų. Anot nukentėjusiojo, J. J. jam (nukentėjusiajam) rÅ«kant sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , vėliau dar kartÄ . Jis metė į J. J. iÅ¡ mažos kolonėlės. Ar jis J. pargriovė, ar J. jį – negalėjo pasakyti, bet abu kartu pargriuvo ant žemės. Jis gulėjo ir gavo į virÅ¡utinę kÅ«no dalį keletÄ smÅ«gių.

Negali pasakyti, ar iÅ¡ rankų ar iÅ¡ kojų. Nukentėjusysis gulėjo ant kairio Å¡ono. Daugiausiai kentėjo galva. Jis užsidengė veidÄ , kad kuo mažiau kliÅ«tų į veido sritį. Kiek buvo smÅ«gių negali pasakyti. Dėl stipraus smÅ«gio, kuris sukeltų didžiulį skausmÄ petyje, jis tvirtino, kad buvo gavęs keletÄ smÅ«gių į peties sritį Ankščiau traumų su ta ranka, ar pečiu nėra turėjęs. (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 142-146).

23. Atmestini nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo A. R. parodymuose esančių prieÅ¡taravimų. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas A. R., apklausiami skirtingai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kolonėlių tiksliÄ buvimo vietÄ , kas pirmas įėjo pas J. J. ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ie apeliaciniame skunde nurodyti prieÅ¡taravimai nėra esminiai ir neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės vertinant įvykio aplinkybes, juolab, kad iÅ¡ minėtų kolonėlių nebuvo suduoti smÅ«giai vienas kitam ar padaryti kaltinime inkriminuoti sužalojimai ir pan.

24. Pažymėtina, kad V. B. iÅ¡ J. J. grįžo sužalotas. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai A. R., G. B., D. V.. Taip pat byloje esanti 2018 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 874/2018(04), kurioje nustatyta, kad V. B. nustatytas deÅ¡inio raktikaulio petinio galo panirimas. Nustatytas kÅ«no sužalojimas padarytas netiesioginės ar galimai tiesioginės traumos metu kontaktuojant su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu.

Sužalojimas, nustatytas V. B., gali bÅ«ti padaromas tiek griuviminės traumos metu krentant ant iÅ¡tiestos rankos, tiek ir galimai tiesioginio trauminio poveikio į sužalotÄ sritį metu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 40-41) Be to, apklaustas teisme VÄ® Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus Teismo medicinos ekspertas T. Å . patvirtino, savo iÅ¡vadÄ , kad sužalojimas V. B., t. y. nustatytas deÅ¡iniojo raktikaulio petinio galo panirimas, galėjo atsirasti tiek griÅ«viminės traumos metu, tiek suduodant smÅ«gį, jeigu smÅ«gio jėga yra pakankamai stipri ir yra lokalizuota bÅ«tent į tÄ sÄ narį, kuris yra sužalotas, tokiu atveju tiesiogiai veikiant toje srityje jėgai, įvyksta sÄ narinių pavirÅ¡ių paslankumas ir gali įvykti tas, nustatytas V.

B., petinio raktikaulio galo panirimas. (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 168-169) Specialisto iÅ¡vadoje nurodytos įvykio aplinkybės patvirtina, kad V. B. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių dėl raktikaulio iÅ¡nirimo kreipėsi sekančiÄ dienÄ , t. y. 2018 m. gegužės 6 d. Kitų sužalojimų specialisto iÅ¡vadoje nėra užfiksuota (1 t., b. l. 40-41) 25. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis, sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje pakanka duomenų, jog J.

J. nesunkiai sutrikdė V. B. sveikatÄ . Atmestina apelianto keliama versija, kad jo veiksmai negalėjo sukelti nesunkaus sveikatos sutrikdymo nekentėjusiajam, jis pats galėjo kur nors nuvirsti. Nukentėjusysis nuosekliai nurodo, kad kartu su J. J. pargriuvo bÅ«nant pas J. J. kieme. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo argumentais ir laiko juos tik gynybine J. J. pozicija, kuria siekiama iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime nurodytomis aplinkybėmis.

Be to, iš pačios baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai, medicinos ekspertas, specialisto išvada. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, patvirtina liudytojai A. R., G. B., D. V. iš kurių parodymų matosi, kad nukentėjusiajam parėjus namo iš J. J., buvo matomi sužalojimai, o kad buvo išniręs dešinio pečio raktikaulis, liudytojai pamatė, kai nukentėjusysis nusivilko megztinį.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2018 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 874/2018(04), kurioje nurodyta, kad V. B. nustatytas deÅ¡inio raktikaulio petinio galo panirimas. Nustatytas kÅ«no sužalojimas padarytas netiesioginės ar galimai tiesioginės traumos metu kontaktuojant su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimas, nustatytas V. B., gali bÅ«ti padaromas tiek griuviminės traumos metu krentant ant iÅ¡tiestos rankos, tiek ir galimai tiesioginio trauminio poveikio į sužalotÄ sritį metu.

Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 40-41) Pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas T. Å . patvirtino, kad nustatytas deÅ¡iniojo raktikaulio petinio galo panirimas, galėjo atsirasti tiek griÅ«viminės traumos metu, tiek suduodant smÅ«gį, jeigu smÅ«gio jėga yra pakankamai stipri ir yra lokalizuota bÅ«tent į tÄ sÄ narį, kuris yra sužalotas, tokiu atveju tiesiogiai veikiant toje srityje jėgai, įvyksta sÄ narinių pavirÅ¡ių paslankumas ir gali įvykti nustatytas V.

B., petinio raktikaulio galo panirimas. (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 168-169) Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusysis dėl girtumo galėjo griuvinėti ar pats nugriuvo, nepatvirtinti kitais byloje esančiais objektyviais ir patikimais įrodymais, todėl atmestini.

26. Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas apkalbėti nuteistÄ jį ir taip jam kerÅ¡yti. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, nukentėjusysis V. B. parodė, kad pagrindo apkalbėti J. J. jis neturi. Jie buvę bendradarbiai, J. J. dirbo V. B. pagalbiniu darbininku, vėliau J. J. pats išėjo dirbti su pjÅ«klu į miÅ¡kÄ . Jis mano, kad J. iÅ¡ jo išėjo ne dėl tos priežasties, kad jis gėrė – žmogus pats norėjo užsidirbti didesnių pinigų, savo pjÅ«klÄ nusipirko.

Jis J. J. padėjo, skatino jį, kad jis pereitų iÅ¡ pagalbinio dirbti su pjÅ«klu. Jis nepyko, kad neteko pagalbinio darbuotojo, jau turėjo susiradęs kitÄ darbuotojÄ . J. J. tapo pjÅ«klininku kovo ar balandžio mėnesį, ir dirba iki Å¡iol. Su J. J. juos siejo darbiniai santykiai, pykčių nebuvo. Jų bendravimas buvo kaip bendradarbių. (2018 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 143-144) Nuteistasis J. J. patvirtino, kad kai jie (su nukentėjusiuoju) dirbo kartu ir gerai sutarė.

Su V. B. labai nesipykdavo, jei ir pradėdavo su juo ginčytis – išsiskirstydavo. (2018 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 142-143) Liudytojas R. J. apklausiamas parodė, kad V. anksčiau dirbo kartu su J., jie gerai sutarė. J. buvo V. padėjėjas, darbe pykčių ar nesutarimų nebuvo. Dėl alkoholio su V. B. problemų nebuvo, jis darbe būdavo blaivus. (2018 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 151) Be to, liudytoja A. E. patvirtino, kad tarp J. ir jo bendradarbio V. konfliktų nebuvo. (2018 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 152) 27.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. J. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

28. Pritartina apylinkės teismo skundžiamame nuosprendžio argumentams, kad iš kaltinimo pagrįstai turi būti pašalintos šios aplinkybės: nenurodant smūgių skaičiaus ir pašalinant aplinkybę, kad J. J. buvo suėmęs V. B. už rūbų, kadangi nukentėjęs V. B. teisiamajame posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų jam sudavė J. J., kai jis pargriuvo ant žemės, taip pat nukentėjęs V. B., apklausiamas teisme, nenurodė, kad J. J. buvo jį suėmęs už rūbų.

29. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, nuteistajam J. J. tinkamai iÅ¡spręsti kaltės, faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo klausimai, nepažeidžiant baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nuostatų, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo J. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Boleslovas Kalainis Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas