2020-10-21 Nr. AB-19734-3-61-3-02156-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2532-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02156-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ąjam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato, dėl raštų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 1-ojo PK) 2018 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 10-S-36789(1.39E-10) ir 2018 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 10-S-55505; 3) priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė:

2.1. 2018 m. kovo 31 d. kreipėsi į policijos pareigūnus su skundu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškėja buvo informuota, jog nenustačius nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos baigtas. Atsakovas tyrimą atliko netinkamai, todėl turėtų jį pakartoti. Pareigūnų atlikto tyrimo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėja dėl neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-asis PK (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Atlikus tyrimą nebuvo gauta jokių duomenų, leidžiančių įtarti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. neteisėtai patekta į pareiškėjos butą, turint tikslą ten skleisti nuodingas chemines medžiagas. Tai patvirtina neatidėliotiną informacijos patikrinimą atlikusių policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog jie nejautė jokio pranešėjos įsivaizduojamo „blogo“ kvapo jos bute. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-asis PK rėmėsi pareiškėjos sūnaus paaiškinimais, jog pareiškėjos bute nebuvo jokio neįprasto kvapo. Pareiškėja nesikreipė į medikus dėl galimo apsinuodijimo kenksmingomis medžiagomis.

3.2. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjos bute ir bendrojo naudojimo patalpose buvo kaupiamos atliekos, pareiškėja jas renka prie konteinerių, todėl iš jų sklinda nemalonus kvapas. 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. 10-S-3419(1.39E-10) dėl pareiškėjos atliekų kaupimo socialiniame būste (duomenys neskelbtini) ir bendrojo naudojimo patalpose buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

3.3. Policija neatlieka patalpų oro taršos prevencinių tyrimų, kadangi teisėtas pagrindas kreiptis į kompetentingą instituciją dėl kenksmingų cheminių medžiagų ištyrimo būtų įvykio vietos apžiūros metu kilę pagrįsti įtarimai dėl jų realaus panaudojimo turint tikslą sutrikdyti asmens sveikatą. Šių aplinkybių nenustačius, buvo konstatuota, kad pareiškėjos 2018 m. kovo 21 d. pateiktas skundas buvo grindžiamas tikrovės neatitinkančiais faktais. Pareiškėjos teiginiai dėl institucijos neteisėtų veiksmų yra visiškai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta, kad pareiškėjos skundas yra dėl administravimo subjekto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), tačiau reikalavimas dėl neveikimo ar vilkinimo pripažinimo neteisėtu negalėtų būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas reikalavimas (skundo dalykas). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ąjį PK su skundu dėl jos bute galimai paskleistų kenksmingų medžiagų. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-asis Veiklos skyrius 2018 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 10-S-36789(1.39E-10) pareiškėją informavo, jog pareiškimo nagrinėjimo metu nenustačius nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, pareiškimo nagrinėjimas nutrauktas. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-asis PK 1-asis Veiklos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 9 d. skundą Nr. AP-12779 dėl 2018 m. balandžio 4 d. priimto sprendimo medžiagoje ROIK 0118000136087, 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 10-S-55505 (1.39E-12) pareiškėją informavo, jog 2018 m. balandžio 4 d. priimto sprendimo medžiagoje ROIK 0118000136087 nenustačius nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimas buvo nutrauktas.

7. Teismas iš byloje pateikto Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. P. 2018 m. kovo 21 d. tarnybinio pranešimo „Dėl aplinkybių patikslinimo“ nustatė, jog Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas ROIK 0118000136087, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėja 2018 m. kovo 20 d. sugrįžusi į namus pastebėjo praviras savo buto duris, kuriame galimai buvo pašaliniai asmenys. Atvykus į įvykio vietą pareiškėja nurodė, jog 2018 m. kovo 20 d. 18 val. sugrįžusi į namus (duomenys neskelbtini), pastebėjo praviras buto duris, nors buvo įsitikinusi, kad jas išeidama iš namų užrakino. Pareiškėjos teigimu, jos bute kažkas apsilankė ir paskleidė kažkokias nuodingas chemines medžiagas siekiant ją apnuodyti, todėl reikalavo paimti oro mėginį ir jį ištirti. Bendraujant su pareiškėja ji negalėjo nurodyti, kurioje buto vietoje buvo padėtos cheminės medžiagos. Buto apžiūros metu nustatyta, kad buto durų spynos be įsilaužimo požymių, nesugadintos, užraktai tvarkingi, daiktai nedingę, jokių cheminių medžiagų ar specifinio kvapo bute nebuvo. Pareiškėjos butas, prieškambaris, bendro naudojimo koridorius, bendras balkonas, bendra virtuvė, dušo patalpa buvo užkrauti įvairiais sendaikčiais. Pareiškėjos kaimynai apklausos metu nurodė, jog pareiškėja renka senus išmestus daiktus prie konteinerių ir kitose vietose bei viską suneša į savo butą ir kitas bendras patalpas, iš kurių sklinda nemalonus kvapas. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėja yra žinoma kaip konfliktiška asmenybė, yra ne kartą teikusi nepagrįstus skundus dėl įvairių konfliktų, kurie nepasitvirtino. Pareiškėja elgėsi neadekvačiai, kilo pagrįstų abejonių dėl jos psichinės būklės. Įvykio vietoje atlikus neatidėliotiną informacijos patikrinimą nustatyta, kad nėra jokios nusikalstamos veikos požymių, o pareiškėjos pateikta informacija nepasitvirtino.

8. Teismas iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ajam Veiklos skyriui 2018 m. kovo 22 d. pateikto pareiškėjos sūnaus P. A. paaiškinimo nustatė, jog pareiškėja gyvena su sūnumi. Maždaug prieš metus ji pradėjo nešti į namus sendaikčius, kuriuos kaupia bute, bendro naudojimo patalpose, dušo kabinoje, bendrame balkone. Šiais daiktais motina prekiauja sendaikčių turguje. Raktus nuo buto turi jis ir pareiškėja, pašaliniai asmenys į butą neateina. 2018 m. kovo 20 d. apie 15 val. pareiškėjos sūnus išėjo iš namų, o į namus grįžo 21.30 val. Pareiškėjos sūnui grįžus, jo motina buvo namuose. Pareiškėja savo sūnui paminėjo, jog patalpose jaučia specifinį kvapą, tačiau apie tai, kad kas nors bute būtų paskleidęs chemines medžiagas ar siektų juos nunuodyti neminėjo. Pareiškėjos sūnus bute nieko nejautė, į medikus dėl šio įvykio nei pareiškėja, nei jis pats nesikreipė. Iš buto pareiškėjos sūnaus daiktai nebuvo dingę. Pareiškėjos sūnus nesutiko su tuo, jog jį ar jo motiną yra norima apnuodyti cheminėmis medžiagomis.

9. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK 2018 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 10-S-36789(1.39E-10) ir 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 10-S-55505 teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ąjį PK pateiktas skundas yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiais faktais, todėl pagal Nurodymo „Dėl policijos gaunamų dokumentų“, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 5-V-608 „Dėl Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. nurodymo Nr. 5-N-10 „Dėl policijos gaunamų dokumentų“ pakeitimo“ (toliau – ir Nurodymas), 1.1.2.3 papunktį nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nesurašytas pagrįstai. Teismas vertino, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl institucijos neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti byloje nustatytais faktais. Pareiškimo nagrinėjimas buvo nutrauktas remiantis byloje esančių įrodymų visuma, kurių nepaneigė skunde nurodomos aplinkybės. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo nustatytomis aplinkybėmis. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į kompetentingą instituciją dėl kenksmingų medžiagų ištyrimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.

10. Teismas nenustatė, jog atsakovas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ąjį PK ginčijamais raštais būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Atsižvelgęs į tai, teismas ginčijamus Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. raštus pripažino teisėtais ir pagrįstais, todėl pareiškėjos reikalavimą juos panaikinti atmetė.

11. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pareiškėjos teiginius dėl institucijos neteisėtų veiksmų vertino kaip abstrakčius ir nepagrįstus. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė neteisėtai. Nenustatęs Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinųjų sąlygų turtinei ar neturtinei žalai kilti, atsakovo Lietuvos valstybės viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjos skundo dalį dėl žalos atlyginimo teismas atmetė.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo išreikalauti garso įrašus, kuriuos įvykio metu turėjo daryti policijos pareigūnai. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus (pareiškėjos sūnaus P. A. 2019 m. gegužės 18 d. pareiškimą).

13. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu motyvus pareiškėja išdėstė 2019 m. gegužės 7 d. kreipimesi į teismą. Minėtame kreipimesi buvo nurodyta, jog pareiškėja į policiją kreipėsi dėl durų atvėrimo fakto. Atsakovas tyrimą atliko netinkamai, priėmė nepagrįstą išvadą.

13.2. Teismas sprendime neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą teismo posėdyje užduoti klausimus policijos pareigūnams, kurie atliko tyrimą ir surašė išvadą, neleido pasakyti baigiamosios kalbos, užduoti visų klausimų atsakovų atstovams. Neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjai pačiai atlikti oro taršos tyrimą yra per brangu.

14. Pareiškėja 2020 m. birželio 4 d., birželio 5 d. ir liepos 15 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomus paaiškinimus / dokumentus, kuriais siekia pagrįsti jos buto durų atvėrimo faktą, dėl ko buvo kviečiami policijos pareigūnai.

15. Atsakovas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas apygardos administracinio teismo kompetencijos ribų, pagrįstai netyrė pareiškėjos nurodyto buto apnuodijimo cheminėmis medžiagomis aplinkybių, o patikrino atsakovo priimtų sprendimų pagrįstumą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams.

15.2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio 6 ir 8 dalys numato, kad proceso šalių kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kad jos teisė būti teismo išklausytai kaip nors buvo pažeista.

15.3. Pareiškėja skunde nenurodė jokių motyvuotų argumentų dėl žodinio proceso būtinumo, todėl jos prašymas neturėtų būti tenkinamas. Taip pat turėto būti atmestas pareiškėjos prašymas išreikalauti įvykio vietoje policijos pareigūnų darytus garso įrašus, kadangi tokie įrašai nebuvo daromi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2018 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 10-S-36789(1.39E-10) ir 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 10-S-55505 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi kai yra pagrindas pripažinti, jog priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

18. Apeliantė A. A. prašo išreikalauti garso įrašus, kuriuos įvykio metu, jos nuomone, turėjo daryti policijos pareigūnai, taip pat pridėti prie bylos medžiagos naują įrodymą (pareiškėjos sūnaus P. A. 2019 m. gegužės 18 d. pareiškimą). Dėl šių prašymų teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

19. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjai buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat pareiškėjai nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių ji tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašymas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).

20. Apeliantė prašo iškviesti liudytoju P. A.. Šis prašymas nėra pakankamai motyvuotas. Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog P. A. galėtų pateikti naują šiai bylai spręsti reikšmingą informaciją. Todėl šis prašymas nėra tenkinamas.

21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jos procesinės teisės. Jai buvo apribota galimybė pasisakyti teisme, ji negalėjo užduoti klausimų atsakovui. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 81 straipsnio 6 ir 8 dalyse numatyta, jog kalbėjimo teisme trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esantį teismo posėdžio protokolą (garso įrašą), nustatė, kad apeliantė teismo posėdžio metu pasisakė net keletą kartų, baigiamųjų kalbų metu kalbėjo 11 minučių, t. y. tiek, kiek paprastai kalbama administracinėse bylose. Pareiškėja nenurodė, kokius klausimus ji norėjo užduoti atsakovui, byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas galėjo žinoti kokią nors dar papildomą informaciją, negu ta, kuri yra rašytiniuose bylos dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad proceso pirmosios instancijos teismo metu esminių procesinių pažeidimų nebuvo.

22. Apeliantė iškėlė eilę argumentų, kad jos bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrė netinkamai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisakys.

23. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

24. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nenustatyta, jog atsakovas skundžiamais raštais būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams; skundžiami raštai laikytini teisėtais ir pagrįstais, priimtais tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą.

25. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja su teismo vertinimu nesutinka, teigdama, kad atsakovas tyrimą atliko netinkamai, priėmė nepagrįstą išvadą. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

26. Pareiškėjos teiginiai dėl institucijos neteisėtų veiksmų yra abstraktūs ir nepagrįsti teisės aktų normomis. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas viešojo administravimo srityje veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Byloje nėra duomenų, kad viešojo administravimo funkcijas atsakovas būtų atlikęs netinkamai.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius