95f6e522-813d-4f9d-bd77-8eaa92ff067d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-730-1134/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29868-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė, sekretoriaujant Neringai Pratapaitei, dalyvaujant ieškovui V. D. ir ieškovų E. B. Ž. D. bei V. D. atstovui advokatui Gintarui Petukauskui, atsakovų D. D. ir V. D. atstovei advokatei Jolitai Rapalavičienei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui Š.

P., iÅ¡vadÄ byloje duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus atstovams Valerijai Prichodko ir Evaldui Bruzgai, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. B. Ž. D. ir V. D. ieÅ¡kinį atsakovams D. D. ir V. D. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“, iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus.

Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje tarp ieÅ¡kovų E. B. Ž. D. ir V. D. bei atsakovų D. D. ir V. D. kilo ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo. II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovai E. B. Ž. D. ir V. D. kreipėsi su ieÅ¡kiniu atsakovams D. D. ir V. D. praÅ¡ydami įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti ieÅ¡kovų nuosavybės teisės pažeidimus – suremontuoti atsakovams priklausantį buto (duomenys neskelbtini) balkonÄ taip, kad nuo jo į ieÅ¡kovų balkonÄ nebyrėtų betonas, tinkas ir pan., o taip pat netekėtų, nelašėtų, nebėgtų ar pan. vanduo.

3. Nurodė, kad ieÅ¡kovai yra sujungtų butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovai yra buto (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Tiek ieÅ¡kovų butas (duomenys neskelbtini), tiek atsakovų butas yra su balkonais, iÅ¡einančiais į gatvės pusę. IeÅ¡kovų balkonas yra antrame aukÅ¡te, žemiau atsakovų balkono buto trečiame aukÅ¡te. IeÅ¡kovai ir atsakovai savo lėšomis ir jėgomis yra atlikę balkonų remonto darbus. IeÅ¡kovai pakeitė balkono grindų dangÄ naujomis klinkerio plytelėmis, atnaujino balkono turėklų metalines dalis.

IeÅ¡kovai neturi duomenų, kokius tiksliai balkono remonto darbus atliko atsakovai. Kaip nurodoma, iÅ¡ atsakovės D. D. žodžių ieÅ¡kovams yra žinoma, kad atsakovės rangovai, kurie atliko atsakovų balkono remontÄ , teigė, kad atliekami remonto darbai nėra pakankami tam, kad bÅ«tų užtikrinta atsakovų balkono grindų hidroizoliacija, t. y. esant lietingiems orams, vanduo nesisunks per atsakovų balkonÄ Ä¯ apačiÄ , į ieÅ¡kovų balkonÄ . Maždaug prieÅ¡ tris metus ieÅ¡kovų balkone atsirado akivaizdžios neigiamos pasekmės: ieÅ¡kovų balkono klinkerio plytelių grindys ir balkonų turėklai pasidengė aiÅ¡kiai matomomis, įprastomis priemonėmis nenusivalančiomis kalkių, cemento ar kito statybinio miÅ¡inio nuosėdomis, kurios varva nuo atsakovų balkono.

Be to, atsakovų balkono apačia pradėjo skilinėti, nuo balkono apačios pradėjo kristi tinko gabalai. Atsakovai buvo informuoti apie jų balkono trÅ«kumus ir papraÅ¡yta savo balkonÄ sutvarkyti. Atsakovai gynėsi, kad neigiamos pasekmės atsirado ne dėl blogo balkono remonto, o dėl to, kad yra nesutvarkytas namo stogas. 2021 metais namo stogas buvo suremontuotas, tačiau vanduo iÅ¡ atsakovų balkono varva toliau, toliau susidaro nuosėdų dėmės ant ieÅ¡kovų balkono grindų, gadinami balkono turėklai.

Apie 2021 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovai pareikalavimo paÅ¡alinti ieÅ¡kovų kaip turto savininkų teisių pažeidimÄ â€“ sutvarkyti atsakovų balkono hidroizoliacijÄ ir užtikrinti, kad nuo atsakovų balkono netekėtų kalkių nuosėdos bei nekristų tinkas. Pasak ieÅ¡kovų, atsakovė D. D. apžiÅ«rėjo ieÅ¡kovų balkonÄ , matė sugadinimus, tačiau atsisakė paÅ¡alinti nurodytus pažeidimus motyvuodama tuo, kad jai priklausantį balkonÄ blogai suremontavo statybininkai. Be to, balkonas yra ne atsakovų asmeninė nuosavybė, o visų namo gyventojų nuosavybė, todėl remonto darbus privalo atlikti namo savininkų bendrija savo jėgomis ir lėšomis.

IeÅ¡kovai su atsakovų pozicija nesutinka. Kaip nurodoma ieÅ¡kinyje, iÅ¡ antstolio Donato Kisieliaus 2021 m. rugsėjo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/21/088 fotofiksacinės medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovams priklausančio balkono grindų danga yra sugadinta daugiausia iÅ¡ iÅ¡orinės (gatvės) pusės, t. y. ne balkono jungimosi su iÅ¡orine siena pusės. AnalogiÅ¡kai yra apgadinti ir balkono metaliniai turėklai. Pažymėjo ir tai, kad neigiamos pasekmės ieÅ¡kovams atsirado po to, kai atsakovai savo jėgomis ir lėšomis atliko jiems priklausančio balkono remontÄ .

4. Teisme gautas atsakovų D. D. ir V. D. atsiliepimas, kuriame jie prašo atmesti ieškovų ieškinį.

5. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos metu buvo remontuojami namo balkonai, pakeistos balkonų metalinės konstrukcijos ir balkono apačia nutinkuota tuo pačiu tinku kaip ir visas namo fasadas. Praėjus laikui, paaiškėjo, kad renovacijos darbai buvo atlikti nekokybiškai, labai greitai atšoko balkono grindų plytelės. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrija „(duomenys neskelbtini)“) pirmininkui ir visiems nariams, įskaitant ieškovus, buvo žinoma susiklosčiusi situacija dėl nekokybiškai suremontuotų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų.

Pasak atsakovų, atsižvelgiant į tokiÄ situacijÄ ir į bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pasyvumÄ , atsakovai patys pradėjo balkono remonto darbus. Remonto metu buvo nuimtos senosios plytelės, nugramdyta sena ir iÅ¡lieta nauja betono grindų hidroizoliacija, iÅ¡klijuotos naujos grindų keramikinės plytelės. Po kurio laiko atsakovai pastebėjo, kad yra įtrÅ«kęs namo fasado tinkas. Ä®trÅ«kimas tęsėsi nuo pat stogo dalies per visÄ sienÄ ir per įtrÅ«kimus nuo stogo atiteka vanduo bei patenka po grindų plytelėmis.

Atsakovai iÅ¡kvietė specialistÄ , kuris paaiÅ¡kino, tokios situacijos priežastis gali bÅ«ti įtrÅ«kimai, plyÅ¡iai stogo konstrukcijose ar dangoje. Kaip nurodoma, atsakovai antrÄ kartÄ nuėmė dalį grindų plytelių, buvo iÅ¡lietas dar vienas hidroizoliacijos sluoksnis, dar kartÄ iÅ¡klijuotos plytelės, iÅ¡ naujo aptinkuoti balkono Å¡onai ir užhermetinti visi plyÅ¡iai, atsiradę ties siena prie balkono grindų. Tuo metu buvo pradėti vykdyti stogo dangos keitimo darbai. Atsakovai kreipėsi į bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kad bÅ«tų suremontuotas stogas ir virÅ¡ atsakovo buto dalies.

Pasak atsakovų, kai stogas buvo suremontuotas, atsakovai kreipėsi į tuometinį bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkÄ Å . P., nurodydami, kad reikia sutvarkyti ir namo balkonus, taip pat ir ieÅ¡kovų naudojamo balkono fasadinę dalį (iÅ¡kritusį tinkÄ ) ir tai turi bÅ«ti atlikta bendrijos lėšomis, kadangi balkonai yra namo fasado elementai. Å is klausimas buvo svarstomas bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime ir turėjo bÅ«ti užprotokoluotas. Po atsakovų kreipimosi į bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, jos pirmininkas surado balkonus remontuojančiÄ Ä¯monę, kuri sutiktų balkonÄ suremontuoti.

Å iÄ aplinkybę patvirtina UAB ,,Balkonų Renovacija.LT“ pateiktas komercinis pasiÅ«lymas dėl 3 aukÅ¡to balkono remonto darbų. Kaip nurodoma atsiliepime, Å¡is pasiÅ«lymas buvo iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui Å . P. ir visiems nariams, taip pat ir ieÅ¡kovams. Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nariai nebuvo sukviesti į susirinkimÄ ir balkonų remonto klausimas nebuvo iÅ¡spręstas ir nepriimtas joks sprendimas dėl pateikto balkono remonto pasiÅ«lymo.

IeÅ¡kovai nuo pat pradžių žinojo visÄ situacijÄ ir atsakovai nekartÄ ieÅ¡kovams teikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl namo balkonų bÅ«klės. Atsakovų teigimu, prie ieÅ¡kinio nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų netinkamus veiksmus. Atsakovų elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas faktinių aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuotas tik ieÅ¡kovų naudojamas balkonas, nepatvirtina ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, kad atsakovai netinkamai bÅ«tų naudoję jų butui priskirtÄ balkonÄ .

6. Teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad 2000 metais buvo atlikta namo renovacija. Vėliau namo gyventojai, turintys balkonus, savo iniciatyva ir savo lėšomis, išklojo juos plytelėmis. Kai kurių balkonų plytelių klojimo darbai nebuvo atlikti kokybiškai, todėl atsirado bendrų namo konstrukcijų pažeidimai. 2021 m. rugsėjo 21 d. susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl balkono remonto. Buvo nutarta pasamdyti specialistus balkono būklei įvertinti.

7. Teisme gauta iÅ¡vadÄ duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad balkonas (balkono konstrukcija) turi ne tik laikančiÄ sias konstrukcijas, balkonas bÅ«damas kartu vientisame namo fasado kontekste yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektÅ«riniu požiÅ«riu, sukurdamas viso namo estetinį vaizdÄ . Taigi balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas, o ne asmeninė nuosavybė (jeigu Nekilnojamojo turto registre balkonas nėra priskirtas butui ar kitai patalpai).

Taigi už balkono konstrukcijų priežiÅ«rÄ bei remonto darbus Å¡iuo konkrečiu atveju yra atsakinga Bendrija. Balkono bendrųjų konstrukcijų (gelžbetoninės plokÅ¡tės) hidroizoliacija, apskardinimas, balkono gelžbetoninės plokÅ¡tės apdailinis (apsauginis) tinkas yra skirti užtikrinti balkono laikančiosios konstrukcijos paskirtį pagal esminius statinio reikalavimus (tame tarpe apsaugoti balkono laikančiųjų gelžbetoninės plokÅ¡tės konstrukcijÄ nuo aplinkos, drėgmės poveikio), nustatytus Statybos įstatyme, laikytini bendrojo naudojimo objektais.

Todėl iÅ¡vadÄ duodanti institucija mano, kad už aukščiau iÅ¡vardintų balkono konstrukcijos elementų, tame tarpe balkono lubų, kurios yra kito balkono gelžbetoninės plokÅ¡tės apdailinis sluoksnis, priežiÅ«rÄ ir remontÄ atsakinga Bendrija. Pažymėjo, jei pagal namo projektÄ kartu su bendrosiomis konstrukcijomis (gelžbetoninės plokÅ¡tės) hidroizoliacija, apskardinimu, balkono gelžbetoninės plokÅ¡tės apdailiniu (apsauginiu) tinku buvo sumontuota ir įrengta balkono grindų danga, tokiu atveju grindų dangos priežiÅ«ros ir remonto darbus organizuoja Bendrija.

Atkreipė dėmesį, kad jei balkono naudotojas balkono grindų dangÄ Ä¯sirengė savo iniciatyva ir savo lėšomis, grindų dangos priežiÅ«ra yra balkono naudotojo atsakomybės ribose. Taip pat yra įvairių balkono grindų įrengimo technologijų, tuo atveju kai ant hidroizoliacijos iÅ¡ karto įrengiama grindų danga, mano, kad ji yra gelžbetoninės plokÅ¡tės vientisas elementas.

8. IeÅ¡kovas V. D. ir jų atstovas teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kovų procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonai nėra bendrojo naudojimo objektai. Bendru Bendrijos narių sprendimu apie 2000-uosius – 2002 -uosius metus buvo atliktas visų keturių namo balkonų remontas, tačiau balkonų grindų dangÄ Ä¯sipareigojo atlikti butų savininkai, kurie balkonais naudojasi.

Tai suponuoja atsakovų prievolę asmeniÅ¡kai, savo jėgomis ir darbu atlikti balkono grindų dangos įrengimo darbus bei atsakovų prisiėmimÄ rizikos už Å¡ių darbų rezultate atsiradusias pasekmes. Ä®rodinėdami savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį atsakovai negali remtis pastato administratoriaus reikalavimu “įpareigoti bendrijÄ organizuoti buto Nr. 10 balkono gelžbetonio pado apdailos tinko remonto darbus, užtikrinti, kad tinkas nekristų nuo balkono konstrukcijos, nekeltų pavojaus aplinkiniams”.

Reikalavimas „organizuoti remonto darbus“ visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad Å¡iuos darbus turi atlikti pati bendrija. Bendrija atsakinga tik už tai, kad bÅ«tų pasiektas norimas rezultatas – ar atsakovams geranoriÅ¡kai sutinkant, ar per bendrÄ sias bendraturčių santykius reguliuojančias civilinės teisės normas, ar administracinėmis priemonėmis, ar teisminiu bÅ«du užtikrinti, kad tinkas nekristų nuo balkono konstrukcijos, nekeltų pavojaus aplinkiniams, t. y. ieÅ¡kovų keliamas reikalavimas yra tapatus pastato administratoriaus reikalavimui.

9. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirtas balkonas yra bendro naudojimo objektas, kÄ patvirtina į bylÄ pateikta nekilnojamojo daikto-patalpos (buto), esančio (duomenys neskelbtini), eksplikacija. Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ Ä¯trauktos iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus pateikta iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju už balkonų konstrukcijų priežiÅ«rÄ bei remonto darbus yra atsakinga namo bendrija, t. y. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kuri įpareigota organizuoti atsakovų butui priskirto balkono gelžbetonio pado apdailos tinko remonto darbus, užtikrinti, kad tinkas nekristų nuo balkonų konstrukcijos, nekeltų pavojaus aplinkiniams ir iki 2023 m. sausio 25 d. informuoti apie įpareigojimo įvykdymÄ .

Balkonų konstrukcijos ir pats balkonas yra namo fasado elementai, kurie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne, kaip teigia ieškovai, atsakovams nuosavybės teise. Atsakovai yra naudotojai ir jie privalo laikyti balkono naudojimo taisyklių. Balkonas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo objektas ir būtent bendrija „(duomenys neskelbtini)“, būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorė privalo prižiūrėti ir rūpintis bendro naudojimo objektais, šios nagrinėjamos bylos kontekste daugiabučio gyvenamojo namo balkonais.

IeÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas nėra susijęs su atsakovų veiksmais. Atsakovų butui priskirtas balkonas, kaip ir ieÅ¡kovų buto balkonas nėra jų nuosavybė, o yra bendro naudojimo objektas, kuriuo priežiÅ«ra ir remontu privalo rÅ«pintis bendrija „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovai D. D. ir V. D. nėra tie asmenys, kurie turi atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

10. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovų ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovų balkonas nėra bendrojo naudojimo objektas, todėl būtent atsakovai turi rūpinti ir prižiūrėti jiems priklausančiu balkonu. Bendrija nesutinka prižiūrėti ir rūpintis daugiabučio gyvenamojo namo balkonais.

11. IÅ¡vadÄ byloje duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus atstovai teismo posėdžio metu palaikė savo byloje pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys atmestinas. III. Teismo nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. IÅ¡ Å¡alių, ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų, bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovai yra sujungtų butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

Atsakovai yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Tiek ieÅ¡kovų butas (duomenys neskelbtini), tiek atsakovų butas yra su balkonais, iÅ¡einančiais į gatvės pusę. IeÅ¡kovų balkonas yra antrame aukÅ¡te, žemiau atsakovų balkono buto trečiame aukÅ¡te. IeÅ¡kovai ir atsakovai savo lėšomis ir jėgomis yra atlikę balkonų remonto darbus. IeÅ¡kovai pakeitė balkono grindų dangÄ naujomis klinkerio plytelėmis, atnaujino balkono turėklų metalines dalis.

13. IeÅ¡kovų teigimu, virÅ¡ jiems priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono esantis atsakovų balkonas nebuvo tinkamai apsaugotas plytelių danga, todėl vanduo sunkėsi per betonÄ ir nuo virÅ¡uje esančio atsakovų balkono pagrindo laÅ¡antis skystis sugadino ne tik ieÅ¡kovų balkone esančiÄ grindų (plytelių) dangÄ , bet ir turėklus, bei sienÄ . Maždaug prieÅ¡ tris metus ieÅ¡kovų balkone atsirado akivaizdžios neigiamos pasekmės, t. y. ieÅ¡kovų balkono klinkerio plytelių grindys ir balkonų turėklai pasidengė aiÅ¡kiai matomomis, įprastomis priemonėmis nenusivalančiomis kalkių, cemento ar kito statybinio miÅ¡inio nuosėdomis, kurios varva nuo atsakovų balkono.

Be to, atsakovų balkono apačia pradėjo skilinėti, nuo balkono apačios pradėjo kristi tinko gabalai. Dėl atsakovų kaltės – jiems nuosavybės teise priklausančio balkono tinkamo nesutvarkymo, ieÅ¡kovams atsirado neigiamos pasekmės, todėl Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai praÅ¡o įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti ieÅ¡kovų nuosavybės teisės pažeidimus – suremontuoti atsakovams priklausantį buto (duomenys neskelbtini) balkonÄ taip, kad nuo jo į ieÅ¡kovų balkonÄ nebyrėtų betonas, tinkas ir pan., o taip pat netekėtų, nelašėtų, nebėgtų ar pan. vanduo.

14. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia CK 4.98 straipsnyje numatytu pagrindu, bei aplinkybe, kad balkonas, kurį reikalaujama suremontuoti, nuosavybės teise priklauso atsakovams. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ savininkas gali pažeistas teises ginti reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį. Tokiu atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

15. Kaip galima spręsti iÅ¡ atsakovų teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovų atstovės teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, atsakovai nuo pareikÅ¡to reikalavimo ginasi tuo, kad Balkonas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo objektas ir bÅ«tent bendrija „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«dama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorė privalo prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis bendro naudojimo objektais, Å¡ios nagrinėjamos bylos kontekste daugiabučio gyvenamojo namo balkonais. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas nėra susijęs su atsakovų veiksmais. Atsakovų butui priskirtas balkonas, kaip ir ieÅ¡kovų buto balkonas nėra jų nuosavybė, o yra bendro naudojimo objektas, kuriuo priežiÅ«ra ir remontu privalo rÅ«pintis bendrija „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovai D. D. ir V. D. nėra tie asmenys, kurie turi atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

16. Taigi byloje tarp šalių kilo ginčas iš esmės dėl dviejų klausimų. Pirma, ar butams, esantiems daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), priskirti balkonai yra bendro naudojimo objektai, priklausantys visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar jie (t. y. balkonai) yra butų savininkų privati nuosavybė. Antra, kas privalo pasirūpinti daugiabučio namo balkonų priežiūra ir remontu. Šie klausimai analizuojami teismo sprendime toliau.

17. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad Å¡is principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl Å¡alių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008).

18. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

19. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrÄ ja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBÄ®) 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra:

1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos);

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga;

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendro naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;

5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Taigi, bendro naudojimo objektais, be kita ko, pripažįstami iÅ¡orinės sienos, perdangos, stogas ir iÅ¡orinės konstrukcijos, įskaitant balkonų, lodžijų ir terasų laikančiÄ sias konstrukcijas.

20. Pažymėtina, kad balkonas (balkono konstrukcija) turi ne tik laikančiÄ sias konstrukcijas, balkonas bÅ«damas kartu vientisame namo fasado kontekste yra daugiabučio gyvenamojo namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektÅ«riniu požiÅ«riu, sukuria viso namo estetinį vaizdÄ . Taigi balkonų konstrukcijos ir pats balkonas yra namo fasado elementai ir yra bendro naudojimo objektas, o ne atsakovams nuosavybės teise priklausantis vienetas.

21. Ieškovai šiuo atveju tvirtina, jog ginčo balkonas nelaikytinas pastato bendrojo naudojimo objektu, kadangi visi namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonai turi savininkus - kiekvienas balkonas priklauso tam butui, prie kurio jis yra, ir būtent tų butų savininkai turi pasirūpinti balkonų priežiūra ir remontu. Tačiau su tokia ieškovų pozicija nėra jokio teisinio pagrindo sutikti, kadangi nepriklausomai nuo to, ar balkonai yra prie kiekvieno buto ir jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balkonas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (išskyrus atskirus atvejus, kai jie nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams).

IÅ¡ byloje pateikto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovams nuosavybės teise, kadastrinių matavimo bylos matyti, kad bendras buto plotas yra 79,21 kv. m., o gyvenamasis plotas – 65,39 kv. m. Pagal pateiktÄ minėto buto eksplikacijÄ , butui priklauso Å¡ios patalpos: koridorius, 3 kambariai, vonia- tualetas, virtuvė-koridorius. Balkonas neįeina į buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksplikacijÄ ir nėra įskaičiuotas į buto bendrÄ (naudingÄ ) plotÄ , o jeigu nėra įskaičiuotas į buto bendrÄ plotÄ , balkonas, kaip teisingai nurodė atsakovai, nepriklauso atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jie neatsako už balkono priežiÅ«rÄ .

Taigi butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirtas balkonas yra bendro naudojimo objektas. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir į bylÄ Ä¯trauktos iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus pateikta iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju už balkonų konstrukcijų priežiÅ«rÄ bei remonto darbus yra atsakinga namo bendrija, t. y. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kuri Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiÅ«ros poskyrio 2022-11-07 aktu Nr. A357-478/22(2.9.2.8-BŪS) įpareigota organizuoti atsakovų butui Nr. 10 priskirto balkono gelžbetonio pado apdailos tinko remonto darbus, užtikrinti, kad tinkas nekristų nuo balkonų konstrukcijos, nekeltų pavojaus aplinkiniams ir iki 2023-01-25 informuoti apie įpareigojimo įvykdymÄ .

Minėtoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad balkono bendrųjų konstrukcijų (gelžbetoninės plokÅ¡tės) hidroizoliacija, apskardinimas, balkono gelžbetoninės plokÅ¡tės apdailinis (apsauginis) tinkas yra skirti užtikrinti balkono laikančiosios konstrukcijos paskirtį pagal esminius statinio reikalavimus (tame tarpe apsaugoti balkono laikančiÄ jÄ gelžbetoninės plokÅ¡tės konstrukcijÄ nuo aplinkos, drėgmės poveikio), nustatytus Statybos įstatyme, laikytini bendrojo naudojimo objektais.

Todėl už aukščiau iÅ¡vardintų balkono konstrukcijos elementų, tame tarpe balkono lubų, kurios yra kito balkono gelžbetoninės plokÅ¡tės apdailinis sluoksnis, priežiÅ«rÄ ir remontÄ atsakinga Bendrija.

22. Kaip jau minėta, nepriklausomai nuo to, ar balkonai yra prie kiekvieno buto ir jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balkonas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (išskyrus atskirus atvejus, kai jie nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams). Atkreiptinas dėmesys, kad išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas.

Sprendimai dėl Å¡ių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali bÅ«ti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad bendrojo naudojimo objektas bÅ«tų įtrauktas į šį apraÅ¡Ä , turi bÅ«ti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai.

Tokiame apraÅ¡e turi bÅ«ti iÅ¡ anksto nustatyta tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarka ir sÄ lygos, kurios turi bÅ«ti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡as leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau Å¡i teisė turi bÅ«ti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto iÅ¡laidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).

Tačiau nagrinėjamu atveju į bylÄ nepateikta duomenų, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«tų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, apraÅ¡as, kuriame bÅ«tų nustatyta kitokia balkonų priežiÅ«ros ir remonto tvarka, o vien ta aplinkybė, kad balkonai nebuvo įtraukti į daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų 2019-10-10 apraÅ¡Ä , nesudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovų butui priskirtas balkonas yra atsakovų privati nuosavybė.

23. Teismo vertinimu, Å¡iame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovų butui priskirto balkono remonto klausimas buvo sprendžiamas daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimuose. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, Bendrijos pirmininkas buvo suradęs balkonus remontuojančiÄ Ä¯monę, kuri sutiktų balkonÄ suremontuoti. Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktas UAB "Balkonų Renovacija.LT" komercinis pasiÅ«lymas dėl pastato (duomenys neskelbtini) 3 aukÅ¡to balkono remonto darbų. Å is pasiÅ«lymas buvo iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui Å . P. ir visiems nariams. Tačiau balkonų remonto klausimas nebuvo iÅ¡spręstas ir sprendimas dėl balkono remonto darbų nėra iki Å¡iol priimtas.

24. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdytoja.

25. Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Taigi pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalį bendrijos įsteigimo ir veiklos tikslas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimas, tenkinant bendrijos narių poreikius ir įgyvendinant jų teises.

DGNKPPSBÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieÅ¡tarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastÄ jį turto administravimÄ . Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį paprastojo turto administravimo atveju turto administratorius atlieka visus veiksmus, bÅ«tinus turtui iÅ¡saugoti arba jo naudojimui pagal turto tikslinę paskirtį užtikrinti, o CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjo interesais.

Vadovaujantis DGNKPPSBÄ® 14 straipsnio 6 dalies 9 punktu, bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros organizavimÄ , Å¡ios priežiÅ«ros dokumentų parengimÄ , pildymÄ ir tvarkymÄ , taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimÄ ir tvarkymÄ pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

26. STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatančio gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ , 10.3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus; 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiÅ«ros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visÄ statinio ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

To paties teisės akto 84 punkte nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiÅ«rÄ organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (taigi nagrinėjamu atveju – atsakovė); valdytojas ir techninis prižiÅ«rėtojas, vadovaudamiesi reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiÅ«ros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo bÅ«klei iÅ¡saugoti, kad bÅ«tų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ namo naudojimo trukmę.

Reglamente, be kita ko, detaliai iÅ¡dėstyta, kaip turi bÅ«ti vykdomas daugiabučio gyvenamojo namo bÅ«klės vertinimas ir atliekami jos atkÅ«rimo darbai. Reglamento 93 punkte nurodyta, kad atsakingas už apžiÅ«rÄ asmuo apie apžiÅ«rų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytojÄ ir (ar) techninį prižiÅ«rėtojÄ .

Pagal namo bÅ«klės vertinimo iÅ¡vadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų bÅ«klę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimÄ pagal Å¡ių sistemų priežiÅ«rÄ ir / ar naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų Å¡alinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).

27. IÅ¡ iÅ¡dėstytų nuostatų matyti, kad bendrija, kaip namo bendro naudojimo objektų valdytoja STR 1.07.03:2017 10.3 punkto prasme, turi Å¡iame reglamente ir kituose pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytas pareigas prižiÅ«rėti namo bendrojo naudojimo objektus ir imtis reikiamų veiksmų, ypač kai jų bÅ«klė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui, be kita ko, ir pareigÄ reaguoti į informacijÄ apie prižiÅ«rimų objektų trÅ«kumus. Visais atvejais bendrijai tenka prievolė organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinti statinių esminiai reikalavimai per visÄ statinio ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ naudojimo trukmę, t. y. ji, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, yra atsakinga už tai, kad reikiami darbai bÅ«tų atliekami tinkamai ir laiku.

28. Pirmiau minėtos CK nuostatos, reglamentuojančios daugiabučių namų savininkų bendrijos teisinį statusÄ ir jos įgaliojimus bendro naudojimo objektų atžvilgiu, įgalina daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrija, administruodama bendrÄ dalinę nuosavybę, turi veikti atsakingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, įgyvendinti bendraturčių teises pagal jai suteiktus įgaliojimus.

29. Taigi, teismas vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir įvertinęs Å¡alių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad balkonas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo objektas ir bÅ«tent bendrija „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«dama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorė privalo prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis bendro naudojimo objektais, Å¡ios nagrinėjamos bylos kontekste daugiabučio gyvenamojo namo balkonais.

IeÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas nėra susijęs su atsakovų veiksmais. Atsakovų butui priskirtas balkonas, kaip ir ieÅ¡kovų buto balkonas nėra jų nuosavybė, o yra bendro naudojimo objektas, kuriuo priežiÅ«ra ir remontu privalo rÅ«pintis bendrija „(duomenys neskelbtini)“, todėl D. D. ir V. D. nėra tinkami atsakovai, kurie turi atsakyti pagal ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

30. Aplinkybė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisių gynimo atmestinas.

31. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

33. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos. Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos jam taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

34. Atsakovai pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, patvirtinančius, kad jie patyrė byloje 1245 Eur (45 Eur + 1200 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 45 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir 1200 Eur teisinės pagalbos (advokato) iÅ¡laidos.

35. Teismo vertinimu, atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos iÅ¡laidos bÅ«tų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

36. Ieškinio netenkinus, atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1245 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 622,50 Eur iš kiekvieno ieškovo.

37. Teismas Å¡ioje byloje taip pat patyrė 111,84 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. IÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteistina 111,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis), t. y. po 55,92 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo.

Dėl žyminio mokesčio dalies grÄ Å¾inimo 38. Atsakovai už pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo sumokėjo 59 Eur dydžio žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 45 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl permokėta suma – 14 Eur (59 Eur – 45 Eur) grÄ Å¾intina atsakovams (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovų E. B. Ž. D. ir V.

D. ieÅ¡kinį atsakovams D. D. ir V. D. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“, iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus, atmesti. Priteisti atsakovams D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės E. B. Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini) 622,50 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti atsakovams D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. D., gim. (duomenys neskelbtini) 622,50 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. B. Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 55,92 Eur (penkiasdeÅ¡imt penkis eurus ir 92 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. D., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 55,92 Eur (penkiasdeÅ¡imt penkis eurus ir 92 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

GrÄ Å¾inti atsakovams D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini), 14 Eur (keturiolikos eurų) žyminio mokesčio permokÄ , sumokėtÄ 2022 m. balandžio 1 d. per Perlas Finance (mokėjimo užduoties kodas ZK48496, mokėtojas V. D., gim. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi Å¡iuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Marina Vladimircevienė