95f5fd47-ab7a-4eab-84af-e9cc2304debb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D

Pranešėjas D. Jocys                                                      Baudžiamoji byla

Nr. 1A-292-361/2010

Teisėja D. Navickienė                                                   Procesinio sprendimo kategorija: Â

                                                                                      1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.1.; 1.2.24.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

TEISMAS

N U T A R T I S

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos  8 d.

       Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Rasos Valentinienės ir Stasio Valužio,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,

gynėjui advokatui Laimonui Straukai,

nuteistajam A. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. L. apeliacinį

skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-04-02 nuosprendžio, kuriuo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas

kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. 16 MGL (2080 Lt) bauda,

pagal BK 270 str. 3 d. 8 MGL (1040 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5

d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo

būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda,

nustatant 6 mėnesių terminÄ jai sumokėti, skaičiuojant šį terminÄ nuo

nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu

konfiskuotas A. L. benzininis pjūklas „Husqvarna

254“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi

bylÄ , Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

n u s t a t ė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 27–28

dienomis (duomenys

neskelbtini) miške, (duomenys

neskelbtini) rajone, K. V. priklausančiame

miške (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo pjauti miško, panaudodamas

benzininį pjÅ«klÄ â€žHusqvarna 254“, nupjovė 4 egles ir 5 puÅ¡is, iÅ¡ viso 6,359

kietmetrių žalių medžių, kuriuos 2009-12-30, apie 10 val., ištempė iš miško ir

juos pagrobė, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. V. 635,90 Lt turtinę žalÄ , bei minėta neteisėta veika,

neturėdamas leidimo kirsti miško, neteisėtai nupjaudamas paminėtus medžius,

pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 p. reikalavimus bei padarė

nedidelę žalÄ augmenijai ir aplinkai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis

praÅ¡o nuosprendį pakeisti, baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl BK 178 str. 1 d., BK 270 str. 3

d. nutraukti bei panaikinti taikytÄ benzininio pjÅ«klo „Husqvarna 254“ konfiskacijÄ ir kardomÄ sias priemones. Nurodo, kad nesutinka su teismo

iÅ¡vada, kad jis tyčia siekė pagrobti nukentėjusiajai priklausantį miÅ¡kÄ , atkreipia dėmesį, kad įvykis įvyko žiemos metu,

2009 metų gruodžio mėnesio 27–30 dienomis, kai dėl gausaus sniego miške

negalima tiksliai atsekti riboženklių ir nustatyti dviejų gretimai esančių žemės sklypų ribų. Be to, nuteistasis teigia, kad

pjaudamas miÅ¡kÄ ir jį iÅ¡veždamas, nesislapstė, darė viskÄ atvirai, prašė

žmonių jam padėti iÅ¡tempti medienÄ , kurios neslėpė, o sandėliavo aikÅ¡telėje, nes buvo tvirtai įsitikinęs, kad pjauna sausuolius savo žemės

sklype. Žiemos metu, esant šalčiams, kai medžiai yra be lapų, suklydo dėl

medžių savybių, jam pasirodė, kad medžiai, kuriuos pjauna, yra nudžiūvę, juos

būtina pašalinti, tačiau atvykę gretimo žemės sklypo savininko atstovai paaiškino, kad medžiai iškirsti

jiems priklausančiame žemės sklype. Apeliantas nurodo, kad prieš kertant

medžius, žodžiu pasikonsultavo su kompetentingais specialistais dėl kirtimo ir manė, kad jam leidimo kirsti nereikia,

dabar supranta, kad klydo, tačiau mano,

kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip administracinis teisės

pažeidimas, nes Lietuvos Respublikos

ATPK 62 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ medžių ir

krÅ«mų kirtimÄ , naikinimÄ arba

žalojimÄ privačiuose miÅ¡kuose, kai iÅ¡kertama, sunaikinama ar sužalojama iki

dešimties kietmetrių medžių ar krūmų, ATPK 62-2 str. 1 d. numato administracinę

atsakomybę už savavališkai iškirstų medžių ir

krÅ«mų, augusių miÅ¡ko žemėje, iÅ¡traukimÄ arba iÅ¡vežimÄ be leidimo, kai

ištraukiama ar išvežama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų, o ATPK 69 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę

už nukirstų medžių pasisavinimÄ .

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas be

pagrindo veikÄ kvalifikavo kaip baudžiamÄ jį nusižengimÄ pagal BK 270 str. 3 d.,

kurioje numatyta, kad tas, kas

pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo

taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta

nedidelės žalos gyvÅ«nijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai, padarė baudžiamoji nusižengimÄ

ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės

apribojimu, arba areštu. Taigi BK 270 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė

už aplinkos apsaugos arba gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisyklių pažeidimÄ . IÅ¡

straipsnio pavadinimo akivaizdu, kad straipsnyje nustatyta norma yra blanketinė, jos  turinys atskleistas gamtos apsaugos klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Šio nusikaltimo

objektyvųjį požymį apibÅ«dina gamtos apsaugos įstatymų pažeidimas, todėl sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo,

numatyto BK 270 str., sudėties buvimo, būtina nustatyti, kokie gamtos

apsaugos įstatymų reikalavimai yra pažeisti. Nuosprendyje yra nurodyta, kad

pažeistas Miškų įstatymo 9 str. 6 p. reikalavimas (ši norma numato, kad vykdant miško kirtimus yra būtina

turėti leidimÄ miÅ¡ko kirtimui), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i

norma nėra skirta reguliuoti teisės

aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos

iÅ¡teklių naudojimo taisykles, todėl teismas Å¡iuo atveju netinkamai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai veikÄ kvalifikavo pagal BK 270

str. 3 d., nes pagal LAT praktikÄ Å¡i

norma yra taikoma dėl konkrečių teisės

aktais nustatytų aplinkos

apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo (2009-01-20 kasacinė

byla Nr. 2K-25/2009).

Apeliantas taip pat pažymi, jog nesutinka su paskirta

bausme, nes yra senyvo amžiaus, pensininkas, neturi tokių galimybių ir nepajėgs sumokėti

paskirtÄ didelę piniginę baudÄ . Baudžiamosios bylos metu jis atlygino priskaičiuotÄ Å¾alÄ , byloje neturėjo net advokato, per visÄ savo gyvenimÄ teisiamas pirmÄ kartÄ ,

tikėjosi, kad su nukentėjusiaisiais bus galima susitaikyti ir tokiu būdu

pabaigti šį baudžiamÄ jį procesÄ , tačiau jam buvo skirta didelė piniginė bauda

ir taikyta konfiskacija, su kuria jis taip pat nesutinka. Mano, kad teismas be

pagrindo konfiskavo benzininį pjÅ«klÄ , kuris nebuvo specialiai

pritaikytas jokiai nusikalstamai veikai, nes jam, pensininkui, gyvenančiam kaimo

vietovėje, turėti pjÅ«klÄ malkų pjovimui yra labai svarbu, o iÅ¡ savo gaunamos

pensijos kito pjūklo įsigyti nepajėgs.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė

apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo

kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinio skundo

argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės

teismo nuosprendžio.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal BK 270 str. 3 d. ir 178 str. 1 d. BK 270

str. 3 d. numatyta veika pasireiškė tuo, kad A. L. 2009 m.

gruodžio 27–28 dienomis (duomenys neskelbtini) miške, (duomenys neskelbtini)

rajone, K. V. priklausančiame miške, neturėdamas leidimo

pjauti miÅ¡ko, panaudodamas benzininį pjÅ«klÄ nupjovė 4 egles ir 5 puÅ¡is, iÅ¡ viso

6,359 kietmetrių žalių medžių, taigi neteisėta veika, neturėdamas leidimo kirsti

miško, neteisėtai nupjaudamas paminėtus medžius, pažeidė Lietuvos Respublikos

miÅ¡kų įstatymo 9 str. 6 p. reikalavimus, bei padarė nedidelę žalÄ augmenijai ir

aplinkai. BK 178 str. 1 d. numatyta veika pasireiškė tuo, kad nukirstus medžius

A. L. 2009-12-30, apie 10 val., ištempė iš miško ir taip juos

pagrobė, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. V. 635,90 Lt

turtinę žalÄ . A. L. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės sutinka,

kad padarė teisės pažeidimÄ , tačiau mano, kad jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota

ne pagal BK normas, bet kaip administracinis teisės pažeidimas. Tad galima

teigti, jog nuteistasis skunde kelia nusikalstamos veikos (BK 270 str. 3 d.) ir

administracinio teisės pažeidimo atskyrimo problemÄ .

Iš tikro pasitaiko atvejų, jog tam tikrų veikų

požymių galima aptikti ir BK, ir ATPK. Prie tokių galima priskirti veikas,

numatytas BK XXXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai

aplinkai ir žmonių sveikatai“. Iš principo nusikalstama veika nuo kitų teisės

pažeidimų skiriasi didesniu pavojingumu ir atskiriama pagal tam tikrus

nusikalstamos veikos sudėties požymius. BK 270 str. 3 dalyje nurodyta, kad tas, kas pažeidė teisės

aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles,

jeigu dėl to buvo padaryta nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado

kitų nesunkių padarinių aplinkai, padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir baudžiamas

viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Lietuvos

Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 62¹ str. numato,

kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas

privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimties

kietmetrių medžių ar krÅ«mų, užtraukia baudÄ piliečiams nuo 200 iki 400 Lt su

pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su

iškirstos medienos konfiskavimu. Iš paminėtų teisės normų matyti, jog

administracinei atsakomybei atsirasti pakanka savavališkai kirsti medžius

privačiuose miškuose, o baudžiamosios atsakomybės taikymui reikia ne tik

pažeisti teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių

naudojimo taisykles, bet būtina nustatyti, kad buvo padaryta žala gyvūnijai, augmenijai

ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai, taigi turi kilti atitinkamos

pasekmės (materiali veikos sudėtis). Šioje konkrečioje byloje žalos ne tik

savininkui, bet ir aplinkai faktas yra konstatuotas Kretingos rajono agentūros

vedėjo R. K. 2009-12-31 skaičiavimu (b. l. 47), vadinasi,

dėl padarytos veikos, kai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus be leidimo išpjauti medžiai, kilo atitinkamos pasekmės,

todėl yra pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pirmosios instancijos

teismas, atsižvelgęs į pateiktus skaičiavimus, padarytÄ Å¾alÄ aplinkai vertino

kaip nedidelę ir A. L. veikÄ kvalifikavo kaip baudžiamÄ jį

nusižengimÄ . Kolegijai nekyla abejonių, jog žala gamtai Å¡iuo atveju nėra tokia

didelė, jog veikÄ reikėtų kvalifikuoti pagal kitÄ BK 270 str. dalį.

Tam tikras veikų atskyrimo kriterijus įtvirtintas

ir pačiame ATPK, kurio 9 str. 2 dalyje nurodyta, kad administracinė atsakomybė

už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jei savo pobūdžiu šie

pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad tokiais atvejais, kai už analogiÅ¡kÄ veikÄ numatyta ir

baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, sprendžiant teisinės atsakomybės

rūšies nustatymo klausimus, pirmiausia svarstomi nusikalstamos veikos sudėties

ir baudžiamosios atsakomybės klausimai ir tik po to, padarius iÅ¡vadÄ kad veikos

pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kuris daro veikÄ nusikalstama,

svarstomi administracinės atsakomybės

klausimai. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė byla Nr.

2K-531/2001). Šiuo atveju A. L. aiškiai suvokė, jog neturi

leidimo medžių kirtimui, tačiau tai jo visiškai nesustabdė nuo veikos padarymo.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog medžiams esant be lapų

klydo ir manė, jog pjauna sausuolius, tačiau pirmosios instancijos teismo

posėdyje pats tvirtino, jog žalių medžių pjauti aplinkos apsaugos darbuotojas

neleido, tačiau vis dėlto buvo pjaunami ir žali medžiai (b. l. 107),  apeliacinės instancijos teisme apeliantas vėl

nurodė, kad jam buvo leista kirsti medžius, kurie yra pasvirę arba nudžiūvę. Jeigu,

kaip bando teigti pats apeliantas, jis nesugebėjo atskirti žalių medžių nuo

sausuolių, kyla klausimas, ar jis iš viso galėjo miške savarankiškai vienas

pats  pjauti medžius. Taigi savo elgesiu A. L. tik parodė abejingÄ ir atsainų požiÅ«rį į aplinkos

apsaugos darbuotojo nurodymÄ , o apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog

nesuprato, kokius medžius pjauna, vertintini tik kaip siekimas sušvelninti savo

atsakomybę. Jei apeliantas, pažeisdamas galiojančias taisykles, medžius būtų

iškirtęs tik nuosavoje miško žemėje, būtų galima manyti, jog veika nėra tokia

pavojinga, jog jÄ bÅ«tų galima traktuoti kaip nusikalstamÄ , tačiau Å¡iuo

konkrečiu atveju, neturėdamas leidimo, apeliantas nupjovė medžių ne tik savo

sklype, bet ir K. V. priklausančiame miške, taip

padarydamas žalos bei sukeldamas pavojų ne tik aplinkai, bet ir kito asmens

turtui. Apeliacinės instancijos teismo manymu, paminėtos aplinkybės vis dėlto

yra pakankamos A. L. veikÄ vertinti kaip nusikalstamÄ , o ne

pažeidžiančiÄ administracinės teisės normas.

Nuteistasis A. L. apeliaciniame

skunde tvirtina, jog buvo įsitikinęs, kad medžius pjauna savo žemės sklype,

tačiau šie jo argumentai neįtikinantys. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje

nurodytos aplinkybės, kurios vis dėlto patvirtina, kad apeliantas suprato

peržengęs jo ir gretimÄ sklypÄ skiriančiÄ miÅ¡ko ribÄ . Apeliacinės instancijos

teismas taip pat pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole

užfiksuotų parodymų matyti, kad abiejų gretimų sklypų savininkai dalyvavo

žymint sklypus skiriančiÄ ribÄ . A. L. parodė, kad

žemėtvarkininkai matavo žemės sklypų ribas, buvo susmaigstyti pagaliukai,

tačiau dabar yra priaugę medžių (b. l. 107). Nukentėjusioji K.

V. teigė, kad prieš kelerius metus su matininkais kirto sklypo ribas, A. L. nepadėjo, tik žiūrėjo, o po kiek laiko dingę visi iš

ribos iškirsti medžiai, tarp sklypų yra proskyna, medžių joje dar nėra priaugę

(b. l. 108). K. V. sūnus R. V. taip

pat nurodė, kad žino sklypo ribas, įsidėmėjo, palei kuriuos medžius eina riba,

medžius riboje kirto prieš 4–5 metus (b. l. 108). Atkreiptinas dėmesys, jog

ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, A. L. pareigÅ«nams pats parodė sklypus skiriančiÄ ribÄ (b. l. 36–39),

tiesa, pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, jog įvykio dienÄ Ä¯ miÅ¡kÄ

buvo atėjęs iš kitos pusės, todėl susipainiojo, tačiau aplinkybė, kad jis pats

parodė ribÄ pareigÅ«nams, akivaizdžiai patvirtina, jog A. L. žino,

kur prasideda K. V. miškas. Pažymėtina ir tai, jog

parodymų patikrinimo metu A. L. parodė, jog medžius,

išpjautus arčiau išvažiavimo (t. y. savo sklype), sukrovė vienoje vietoje, o

išpjautus iš toliau esančio miško (t. y. priklausančio K. V.)

– kitoje, taip aiÅ¡kiai atskirdamas savo ir nukentėjusiosios medienÄ . Be to,

pats apeliantas teisiamajame posėdyje teigė į svetimÄ miÅ¡kÄ Ä¯Ä—jęs apie 20 metrų, o toks atstumas

negali būti laikomas nežymiu spontanišku sklypus skiriančios ribos peržengimu,

juolab, jog apeliantas patikino, kad medžius pjovė per dvi dienas, taigi turėjo

pakankamai laiko įvertinti ir susigaudyti, kur dar yra jo miškas ir kur

prasideda kaimyninis. Nors apeliantas skunde teigia, jog miške buvo gausiai

prisnigę ir nebuvo galima atsekti riboženklių, tačiau ir tokiu atveju A. L. elgėsi akivaizdžiai neatsakingai, kadangi nematydamas jo

ir gretimÄ sklypÄ skiriančios ribos, vis dėlto ėmėsi pjauti medžius taip

rizikuodamas patekti į kaimyninį sklypÄ , tai Å¡iuo atveju ir atsitiko. Net ir

tikint A. L. versija, jog jis nesuprato, kad pjauna medžius

svetimame miške, ši nuteistojo klaida nereikštų, jog jam nekyla baudžiamoji

atsakomybė, kadangi pagal baudžiamosios teisės teorijÄ , jeigu asmuo klaidingai

mano, kad jo veiksmuose nėra faktinių aplinkybių, sudarančių objektyviuosius

nusikalstamos veikos požymius, nors tikrovėje jos egzistuoja, tai ši klaida nepašalina

veikos baudžiamumo, o kaltas asmuo traukiamas atsakomybėn už neatsargų

nusikaltimÄ (jei tokiÄ sudėtį numato BK). BK 178 str. 1 dalyje numatytas

nusikaltimas, kuris ir buvo inkriminuotas A. L., gali būti

tik tyčinis, todėl, net ir pripažinus, kad A. L. pagrįstai

klydo, nebÅ«tų jokio pagrindo keisti jo veikos kvalifikacijÄ . Nepaisant to,

spręsdama iš pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumos, kolegija vis

dėlto sutinka su iÅ¡vada, kad A. L. sÄ moningai pagrobė kitam

asmeniui priklausantį turtÄ , o tai neabejotinai yra pavojinga baudžiamojo

įstatymo draudžiama veika, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl

ATPK straipsnių, numatančių atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ iÅ¡kirstų medžių, augusių

miÅ¡ko žemėje, iÅ¡traukimÄ arba iÅ¡vežimÄ be leidimo (ATPK 62² str.) bei už nukirstų

medžių pasisavinimÄ (ATPK 69 str.), taikymo. Apeliaciniame skunde nurodyta

aplinkybė, jog apeliantas pjaudamas medžius bei juos išveždamas nesislapstė,

nepakankama manyti, jog A. L. nenorėjo pagrobti K. V. miške nupjautų medžių.

Apeliantas taip pat nurodo, jog BK 270 str. 3

dalies teisės norma yra blanketinė ir jis nuteistas už tai, kad nesilaikė Miškų

įstatymo 9 str. 6 punkto reikalavimų, tačiau pastaroji norma nėra skirta

reguliuoti teisės aktais nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių

naudojimo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė

teisės normas ir nukrypo nuo LAT praktikos (kasacinė byla Nr. 2K-25/2009). Tačiau apeliacinės instancijos

teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Apeliantas teisingai

pažymi, jog BK 270 str. 3 dalies norma yra blanketinė, jos turinys atskleistas gamtos apsaugos

klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose, šios nusikalstamos veikos

objektyvųjį požymį apibūdina gamtos apsaugos įstatymų pažeidimas, todėl

sprendžiant klausimÄ dėl veikos, numatytos BK 270 str. 3 d. , sudėties buvimo,

būtina nustatyti, kokie gamtos apsaugos įstatymų reikalavimai yra pažeisti. Tai

nereiÅ¡kia, kad inkriminuojant veikÄ , turi bÅ«ti nurodomi absoliučiai visi teisės

aktai, kuriuos galėjo pažeisti kaltas asmuo. Iš kaltinimo asmeniui turi būti

aišku, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo atveju A. L. buvo

kaltinamas ir nuteistas už tai, kad nesilaikė Miškų įstatymo 9 str. 6 p.

reikalavimo, nustatančio, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus

miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal

galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Ši teisės norma yra

pakankamai aiÅ¡ki ir numato konkrečiÄ pareigÄ asmeniui, norinčiam atlikti

kirtimÄ , gauti nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ . Liudytojas aplinkos apsaugos

darbuotojas R. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad

išpjauti sausuolius ir išvirtusius medžius leidimo nereikia. Iš teismo

nustatytų aplinkybių matyti, jog A. L. išpjovė žalius

medžius, tačiau miÅ¡ke pjauti žalius medžius jis neturėjo leidimo ir Å¡iÄ

aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino tiek pats nuteistasis, tiek aplinkos

apsaugos darbuotojas R. K.. Taigi akivaizdu, kad A. L. pažeidė konkretų MiÅ¡kų įstatymo 9 str. 6 p. reikalavimÄ

atliekant kirtimÄ turėti nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ .

Nuteistasis A. L. nesutinka

ir su jam paskirta bausme bei taikyta pjūklo konfiskacija. Pirmosios instancijos

teismo nuosprendžiu  A. L. pagal BK 178 str. 1 d. skirta 16 MGL (2080 Lt) bauda, pagal BK 270 str. 3 d. 8

MGL (1040 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta

galutinė subendrinta bausmė – 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda, nustatant 6

mėnesių terminÄ jai sumokėti, taip pat konfiskuotas A. L. benzininis pjÅ«klas „Husqvarna 254“. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes

už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintÄ bausmę, BK nuostatų

nepažeidė, A. L. skirta viena švelnesnių

bausmės rūšių – bauda, kurios galutinis dydis yra žymiai mažesnis nei

straipsnių sankcijose numatytos šios bausmės rūšies vidurkis. Pažymėtina, jog

už BK 270 str. 3 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ A. L. galėjo bÅ«ti skirta iki 50 MGL dydžio, o už BK 178

str. 1 d. nusikaltimÄ â€“ iki 100 MGL dydžio bauda, todėl dar labiau Å¡velninti

skirtÄ bausmę nėra pagrindo. Kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad BK 47

str. numato galimybę asmeniui, neturinčiam lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , nuteistojo

sutikimu Å¡iÄ bausmę pakeisti vieÅ¡aisiais darbais, tačiau tokiu atveju jis pats turi

kreiptis į nuosprendį priėmusį teismÄ .

BK 72 str.

2 d. įsakmiai nurodo, kad teismas privalo konfiskuoti nusikalstamos veikos

įrankį, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo kaip nors specialiai pritaikytas

daryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadinasi, apylinkės teismas Å¡iuo atveju

neturėjo pasirinkimo teisės. Kadangi A. L. darydamas nusikalstamÄ veikÄ panaudojo benzininį

pjÅ«klÄ â€žHusqvarna 254“, Å¡is nusikaltimo įrankis ir buvo konfiskuotas.

Apeliantas

skunde užsimena, kad byloje net neturėjo advokato. Tačiau bylos medžiaga

patvirtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios

instancijos teisme A. L. pats gynėjo atsisakė (b. l. 29, 107). Nepaisant to,

apeliacinės instancijos teismo posėdyje  dalyvavo A. L. gynėjas, todėl nėra pagrindo manyti, jog galėjo bÅ«ti pažeista A. L. teisė į gynybÄ .

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r i a:

nuteistojo

A. L. apeliacinį skundÄ

atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Dalius Jocys

Teisėjai                                                                                                           Rasa Valentinienė

                                                                                                                       Stasys Valužis

Â