2021-12-01 Nr. AB-25721-3-61-3-01619-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2787-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01619-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. P. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2020 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 10-V-146 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. P. darbo užmokesčio“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2020 m. kovo 1 d. apie 6:10 val., vairuodamas tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (Šaukinys (duomenys neskelbtini)) Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės automobilių angare kliudė atraminį stulpo išsikišimą ir apgadino automobilio kairės pusės galinį slenkstį. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2020 m. balandžio 8 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-13009 „Dėl tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame, be kita ko, nurodė, kad šioje situacijoje atsirado žala dėl pareigūno neatsargių veiksmų, ir padarė išvadą, kad automobilis buvo eksploatuojamas nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis, todėl yra pagrindas taikyti materialinę atsakomybę, žalos sumą mažinant iki vienos valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio sudarančios sumos, t. y. 176 Eur.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgdamas į Tarnybinį pranešimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsniu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-753 patvirtinto Tarnybinio transporto remonto organizavimo ir materialinės žalos atlyginimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 26 punktu, Vilniaus AVPK viršininkas 2020 m. balandžio 15 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad dėl pareiškėjo kaltės Vilniaus AVPK patyrė 646,99 Eur žalą, ir nustatė, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuotina žalos dalis yra 176 Eur, taip pat nurodė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybai išskaičiuoti 176 Eur iš pareiškėjo darbo užmokesčio.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal žodinį Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vadovybės nurodymą, po pamainos tarnybiniai automobiliai visada turi būti paliekami angare, o ne kieme. Kai angare būna daug automobilių, būna sunku statyti automobilį ir važiuoti per angarą, nes tarnybiniai automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ yra platūs, ilgi ir jais sunku manevruoti. Taip pat prie angaro sienų yra palikta daug įvairių įrankių, atliekų, kitų daiktų, kurie susiaurina pravažiavimą tarp sienos ir atraminio stulpo, kurį pareiškėjas kliudė. 2020 m. kovo 1 d. 6:00 val. angare buvo tamsu, nebuvo šviesos, o atramos betoninis išsikišimas niekaip nebuvo pažymėtas, todėl pareiškėjas jo nematė. Pareiškėjas tarnybinį automobilį apgadino po naktinės pamainos, buvo pavargęs, vairavo visą naktį, tą naktį turėjo 12 iškvietimų. 2020 m. kovo 1 d. darbo krūvis buvo itin didelis. Į šias aplinkybes Vilniaus AVPK privalėjo atsižvelgti nustatydamas materialinės atsakomybės sąlygas.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas Įsakyme privalėjo nurodyti konkrečią nuorodą į atitinkamo teisės akto nuostatą, kuri įtvirtina atitinkamą pareigą, reikalavimą ar veiklos principą, kurio jis turėjo laikytis, tačiau nesilaikė ir dėl to apgadino tarnybinį automobilį. Vilniaus AVPK nenustatė vienos iš privalomų materialinės atsakomybės požymių – neteisėtos veikos. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas turėjo būti grindžiamas ne Statuto 38 straipsniu, o Statuto 43 straipsniu.

6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas pažymėjo, kad Aprašas yra negaliojantis, visa materialinės atsakomybės procedūra pagal Aprašą yra neteisėta, t. y. šiuo aspektu Įsakymas yra naikintinas.

7. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Įsakymas yra grindžiamas Statuto 38 straipsniu, Aprašo 26 punktu bei Tarnybiniu pranešimu, kuris yra Įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Tarnybinis pranešimas grindžiamas Statuto 38 ir 43 straipsniais, Aprašo 9 ir 20 punktais. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Statuto 43 straipsnyje yra reglamentuojama materialinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo tvarka. Priešingai – teismų praktikoje yra išaiškinta, kad materialinės atsakomybės pagrindai, sąlygos ir tvarka Statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nesureguliuoti (žr., pvz., Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-3126-279/2019). Būtent Aprašas nustato apgadinto tarnybinio transporto padarytos žalos įvertinimo, remonto organizavimo ir materialinės atsakomybės taikymo praktikai policijos įstaigose suvienodinimą, materialinės atsakomybės taikymo taisykles (1 p.). Aprašu siekiama nustatyti pagrindinius žalos įvertinimo, pašalinimo ir atlyginimo principus, kuriais turi vadovautis procedūras vykdantys darbuotojai.. Aprašo 3.6 punktas nedaug viršytą įprastą tarnybinę riziką apibrėžia kaip situaciją, kurioje veikiama įgaliojimų ribose, tačiau dėl netinkamai prognozuoto objektyviai tikėtino trečiųjų asmenų elgesio, netinkamai įvertino situacijos scenarijaus klostymosi ar neįvertintų aplinkybių, aiškiai išreikštų saugumo priemonių nesiėmimo, įvyksta incidentas, kurio metu padaroma turtinė žala ir (arba) nedidelė žala asmeniui. Laikytina, kad įprasta tarnybinė rizika yra nedaug viršijama, jei veikiant įgaliojimų ribose, teisėtai nepaisoma bendrųjų Kelių eismo taisyklių, kurių pažeidimas galėtų užtraukti vidutinio dydžio sankciją (vertinant visus pažeidimus, jų visetą bendrame Kelių eismo taisyklių pažeidimų kontekste). Nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas eksploatavo automobilį nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neginčijo to, kad jis, 2020 m. kovo 1 d. apie 06:10 val. baigdamas tarnybą, Patrulių rinktinės automobilių angare tarnybiniu automobiliu kliudė atraminį stulpą ir apgadino automobilio kairės pusės galinio slenksčio kraštą. Dėl to pareiškėjas yra atsakingas už kilusią žalą ir turi pareigą ją atlyginti. Pareiškėjas neginčija, kad įvykio metu jį ir atsakovą siejo tarnybos santykiai, o žala buvo padaryta pareiškėjui vykdant tarnybines funkcijas. Vieno ar kito Statuto straipsnio nurodymas Įsakyme niekaip nekeistų situacijos ir nepažeistų pareiškėjo teisių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas suprato atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikavo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizavo teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

10. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas teigė, kad Aprašas yra vidaus administravimo aktas, kuris yra nelaikytinas norminiu administraciniu aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme. Nors Aprašas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei), pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius, šis aktas yra vidaus administravimo aktas ABTĮ prasme. Pagal savo turinį, šis Aprašas yra skirtas ne sukurti naujas teisės normas, o įgyvendinti atitinkamas tarnybos santykius reglamentuojančias įstatymų nuostatas. Visi subjektai, kuriems skiriamas Aprašas, yra darbo ar tarnybos santykiais susiję su policijos įstaigomis, sudarančiomis vieningą Lietuvos policijos sistemą, kuriai vadovauja Lietuvos policijos generalinis komisaras. Aprašas neturėjo būti paskelbtas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo N. P. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus AVPK viršininko Įsakymo dalį, kurioje nustatyta atlygintinos (išskaičiuotinos) žalos suma, ją sumažinant iki 35,20 Eur; pakeitė Vilniaus AVPK viršininko Įsakymo 2.1 punktą, nustatant, kad išskaičiuotina žalos dalis yra 35,20 Eur, ir Įsakymo 3 punktą, nustatant, kad išskaičiuotinos žalos dalis yra 35,20 Eur; įpareigojo Vilniaus AVPK pagal šį teismo sprendimą perskaičiuoti patirtos žalos dydį transporto priemonių išlaikymui, taip pat perskaičiuoti išskaičiuotą iš N. P. darbo užmokesčio žalos sumą ir grąžinti skirtumą; kitą skundo dalį atmetė.

12. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 6 straipsnio, 32 straipsnio 1 dalies, 38 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, Statuto 38 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatas.

13. Teismas sutiko su atsakovo Vilniaus AVPK argumentais, kad, jeigu pareiškėjas nebūtų savo neatsargiais veiksmais, kurie pasireiškė nepakankamai apdairiu, atidžiu ir rūpestingu elgesiu vairuojant tarnybinę transporto priemonę, važiuodamas atsitrenkęs į atraminį stulpą, tai tikėtina, kad nebūtų atsiradusi ir nurodyta žala. Teismas vertino, kad nurodytos pasekmės (Vilniaus AVPK patirti nuostoliai) šiuo atveju kilo tiesiogiai iš pareiškėjo netyčinių neatsargių veiksmų, kurie pasireiškė neapdairiu, neatidžiu, nerūpestingu elgesiu vairuojant tarnybinę transporto priemonę.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 152 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią žalos dydis gali būti sumažinamas atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į pareiškėjo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia, įvertinęs aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą (ankstyvas rytas, blogas matomumas, nuovargis), pareiškėjo netyčinius, neatsargius veiksmus, automobilio apgadinimo laipsnį, tai, kad žmonės nenukentėjo, pareiškėjas automobilį naudojo tarnybiniais tikslais, buvo apsunkintos įvažiavimo į garažą sąlygos (nebuvo apšvietimo, siauras įvažiavimas), teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas mažinti Įsakymu pareiškėjui nustatytą atlyginti 176 Eur žalą, t. y. Įsakymu nustatytą atlygintinos žalos sumą sumažinti 80 proc. iki 35,20 Eur.

III. 15. Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas.

16. Atsakovas aptaria byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą (CK 6.245 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., Statuto 38 str. 2 d., 43 str. 1, 2, 4 d., VTĮ 32 str. 1 d.) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

17. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas teismo prašė panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 10-V-146. Pagrindinė teismo pareiga ir tikslas – išspręsti šalių ginčą iš esmės ir teismo sprendimas yra tas procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į pareiškėjo keliamus materialinius teisinius reikalavimus (panaikinti Įsakymą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, bei sprendimo pagrįstumą. Šiuo atveju nėra esminių procedūrinių pažeidimų naikinti Įsakymą arba sumažinti atlygintinos žalos sumą, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pareiškėjas N. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovas apeliaciniame skunde cituoja teisės aktus, susijusius su materialinės atsakomybės taikymu, ir nepateikia nei vieno argumento, kuris pagrįstų, jog teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, šių aplinkybių atsakovas apeliaciniame skunde nepaneigė, nepateikė kitokio jų vertinimo. Pareiškėjas pažymi, kad materialinės atsakomybės taikymo procedūra atlikta, vadovaujantis Aprašu, kuris yra negaliojantis, t. y. pati materialinės atsakomybės taikymo procedūra yra neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista Vilniaus AVPK viršininko Įsakymo dalis, kuria nustatyta atlygintinos (išskaičiuotinos) žalos suma, ją sumažinant iki 35,20 Eur; pakeisti Vilniaus AVPK viršininko Įsakymo 2.1 punktas, nustatant, kad išskaičiuotina žalos dalis yra 35,20 Eur, ir Įsakymo 3 punktas, nustatant, kad išskaičiuotinos žalos dalis yra 35,20 Eur; Vilniaus AVPK įpareigotas pagal šį teismo sprendimą perskaičiuoti patirtos žalos dydį transporto priemonių išlaikymui, taip pat perskaičiuoti išskaičiuotą iš pareiškėjo N. P. darbo užmokesčio žalos sumą ir grąžinti skirtumą, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis) 2020 m. kovo 1 d. apie 6.10 val. vairuodamas tarnybinę transporto priemonę, įvažiuodamas į tarnybinės transporto priemonės parkavimo vietą, atsitrenkė į atraminį stulpą ir transporto priemonę apgadino, t. y. pareiškėjas padarė atsakovui žalą (646,99 Eur) dėl netyčinių neatsargių veiksmų, kurie pasireiškė neapdairiu, neatidžiu, nerūpestingu elgesiu vairuojant tarnybinę transporto priemonę. Įvertinęs aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą (ankstyvas rytas, blogas matomumas, nuovargis), pareiškėjo netyčinius, neatsargius veiksmus, automobilio apgadinimo laipsnį, tai, kad nenukentėjo žmonės, pareiškėjas automobilį naudojo tarnybiniais tikslais, buvo apsunkintos įvažiavimo į garažą sąlygos (nebuvo apšvietimo, siauras įvažiavimas), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas Įsakymu nustatytą atlygintinos žalos sumą (176 Eur) sumažinti 80 procentų iki 35,20 Eur.

22. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Įsakymu nustatytos atlygintinos žalos dydžio sumos sumažinimo, teigdamas, jog pareiškėjas savo neatsargiais veiksmais lėmė nuostolių susidarymą, pareiškėjas pagal Statuto 38 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnį, VTĮ 32 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti žalą. Taip pat atsakovas nurodo, jog teismo pareiga ir tikslas – išspręsti šalių ginčą iš esmės ir atsakyti į pareiškėjo keliamus materialinius teisinius reikalavimus (panaikinti Įsakymą), o pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas panaikinamas, kai jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Atsakovo teigimu, nėra esminių procedūrinių pažeidimų, kad būtų pagrindas naikinti Įsakymą arba sumažinti atlygintinos žalos sumą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str.1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje pripažinti pagrįstais atsakovo argumentai, jog pareiškėjas neatsargiais veiksmais ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, padarė atsakovui žalą ir pagal Statuto 38 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio, VTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas tą žalą turi atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VTĮ 6 straipsniu, DK 152 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad atsakovo nustatytas žalos dydis gali būti sumažintas, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į pareiškėjo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl VTĮ 6 straipsnio ir DK 152 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo šioje byloje, motyvų, dėl kurių nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra pagrindas mažinti Įsakymu nustatytą pareiškėjo atlygintiną padarytos žalos dydį 80 procentų, jog neteisingai įvertintos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas, važiuodamas į garažą, tarnybiniu automobiliu netyčia atsitrenkė į atraminį stulpą (ankstyvas rytas, blogas matomumas, nuovargis; apsunkintos įvažiavimo į garažą sąlygos (nebuvo apšvietimo, siauras įvažiavimas)) (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

25. Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, jog Įsakymas negalėjo būti keičiamas, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, t. y. nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą panaikinti Įsakymą, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikinamas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali tiek panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) (12 p.), tiek ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu (4 p.).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padarytu netyčiniu pažeidimu, šio pažeidimo pobūdžiu ir šio pažeidimo padarymo priežastimis, daro išvadą, kad pagrįstai ir teisėtai buvo nuspręsta dėl Įsakymu nustatytos atlygintinos žalos dydžio mažinimo.

27. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė