Legislator Case Law & Legislation
95ed0af4-3de2-4614-889d-8842e30dc7dc AI generated

95ed0af4-3de2-4614-889d-8842e30dc7dc · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 95ed0af4-3de2-4614-889d-8842e30dc7dc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja akcinė bendrovė BnP Finance (toliau – AB BnP Finance arba pareiÅ¡kėja), veikdama per atstovÄ advokatÄ D. S., 2017 m. rugsėjo 27 d. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Soleito investicijos“ (toliau – UAB „Soleito investicijos“ arba atsakovė) iÅ¡kėlimo.

Legislator headnote

AI generated

95ed0af4-3de2-4614-889d-8842e30dc7dc · Lietuvos apeliacinis teismas: įgalioto asmens, teisininkės M. J., paskyra. Per EPP sistemÄ dokumentus teikiant adoc formatu pripažįstama, kad tokį dokumentÄ teikiantis asmuo jį ir pasiraÅ¡o. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad CPK 1751 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jog elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas (Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1711-839/2017).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1854-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02070-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės BnP Finance atstovo advokato D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Soleito investicijos“ iÅ¡kėlimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja akcinė bendrovė BnP Finance (toliau – AB BnP Finance arba pareiÅ¡kėja), veikdama per atstovÄ advokatÄ D. S., 2017 m. rugsėjo 27 d. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Soleito investicijos“ (toliau – UAB „Soleito investicijos“ arba atsakovė) iÅ¡kėlimo.

PareiÅ¡kime nurodoma, kad AB BnP Finance (paskolos davėja) ir UAB „Soleito investicijos“ (paskolos gavėja) 2015 m. spalio 16 d. sudarė paskolos sutartį, kuria AB BnP Finance įsipareigojo suteikti UAB „Soleito investicijos“ 7 000,00 Eur paskolÄ , o UAB „Soleito investicijos“ įsipareigojo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ bei sumokėti 1 055,00 Eur palÅ«kanų sutarties specialiosiose sÄ lygose numatyta tvarka. UAB „Soleito investicijos“ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais jai suteiktos paskolos negrÄ Å¾ino, palÅ«kanų nesumokėjo, todėl 2016 m. rugpjūčio 18 d.

AB BnP Finance kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos iÅ¡ UAB „Soleito investicijos“ priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ UAB „Soleito investicijos“ ieÅ¡kovei AB BnP Finance 869,75 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 7,36 Eur paskolos mokesčio, 26,35 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (903,46 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 414 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2017 m. kovo 8 d.

AB BnP Finance buvo iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas, kuris 2016 m. kovo 9 d. perduotas vykdyti antstolio D. K. kontorai. 2017 m. rugsėjo 14 d. AB BnP Finance iÅ¡ antstolio D. K. kontoros gavo iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ , kuriuo antstolis nustatė, kad UAB „Soleito investicijos“ neturi turto ir pajamų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (Ä®BÄ® 4 straipsnio 5 punktas). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos AB BnP Finance pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Soleito investicijos“ iÅ¡kėlimo.

Teismas nurodė, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti advokatai ir advokatų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Teismui pateiktame procesiniame dokumente turi bÅ«ti procesinį dokumentÄ paduodančio asmens paraÅ¡as (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas).Teismas nustatė, kad AB BnP Finance pareiÅ¡kime nurodyta, jog pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjos vardu parengė ir pasirašė atstovas – advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokatas D.

S., veikiantis 2017 m. rugpjūčio 23 d. atstovavimo sutarties pagrindu, tačiau pareiÅ¡kimas nėra pasiraÅ¡ytas raÅ¡tu. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusiÄ informacijÄ teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryÅ¡ių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, turi juos pasiraÅ¡yti saugiu elektroniniu paraÅ¡u arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais bÅ«dais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

CPK 1751 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas bÅ«tų pasiraÅ¡ytas. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos AB BnP Finance pareiÅ¡kimÄ teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pateikė ne advokatas D. S., o advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ teisininkė M.

J..Teismas konstatavo, kad pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 d. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintų Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o 5 punktÄ M. J. laikoma asmeniu, pasiraÅ¡iusiu pareiÅ¡kimÄ . Teismas sprendė, kad M. J. nėra advokatė ar advokato padėjėja, todėl ji neturi teisės pareiÅ¡kėjos AB BnP Finance vardu parengti ir pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimo teismui.

Teismas sprendė, kad 2017 m. birželio 14 d. įgaliojimas, kuriuo advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“ įgaliojo M. J. administruoti bendrijai priklausančiÄ Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrÄ , suteikiant teisę bendrijos (advokatų/advokatų padėjėjų) parengtus procesinius dokumentus įkelti ir per EPP iÅ¡siųsti teismams, nesuteikia teisės M. J. pareiÅ¡kėjos vardu pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjos AB BnP Finance advokatas D.

S. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Soleito investicijos“ iÅ¡kėlimo, pasiraÅ¡ytÄ Ä¯galioto atstovo kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u.PareiÅ¡kėjos atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad AB BnP Finance pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti priimtas, nes nėra raÅ¡tu pasiraÅ¡ytas AB BnP Finance atstovo advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokato D.

S.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos UAB „Soleito investicijos“ iÅ¡kėlimo kartu su priedais, tarp jų ir pareiÅ¡kimas, pasiraÅ¡ytas įgalioto atstovo advokato D. S. kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u. PareiÅ¡kimas su priedais (adoc formatu) buvo iÅ¡siųstas teismui per elektroninę teismų sistemÄ (EPP), pasinaudojant pareiÅ¡kėjos atstovo, advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokato D.

S. įgalioto asmens, teisininkės M. J., paskyra. Per EPP sistemÄ dokumentus teikiant adoc formatu pripažįstama, kad tokį dokumentÄ teikiantis asmuo jį ir pasiraÅ¡o. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad CPK 1751 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jog elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas (Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1711-839/2017).

Asmuo, pateikiantis teismui procesinius dokumentus, atlieka tik jų perdavimo funkcijÄ (Kauno apylinkės teismo 2017m. rugpjūčio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-23039-921/2017).Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad Lietuvos Respublikos elektroninio paraÅ¡o įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje saugus elektroninis paraÅ¡as apibÅ«dinamas kaip elektroninis paraÅ¡as, kuris yra vienareikÅ¡miÅ¡kai susietas su pasiraÅ¡ančiu asmeniu; leidžia identifikuoti pasiraÅ¡antį asmenį; yra sukurtas priemonėmis, kurias pasiraÅ¡antis asmuo gali tvarkyti tik savo valia; yra susijęs su pasiraÅ¡ytais duomenimis taip, kad bet koks Å¡ių duomenų pakeitimas yra pastebimas.

Elektroninio paraÅ¡o galia nustatyta įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį saugus elektroninis paraÅ¡as sukurtas saugia paraÅ¡o formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokiÄ pat teisinę galiÄ kaip ir paraÅ¡as raÅ¡ytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Soleito investicijos“ iÅ¡kėlimo, kadangi pareiÅ¡kimas teismui buvo pateiktas pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjo atstovo – advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokato D.

S. kvalifikuotu paraÅ¡u.     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Atskirasis skundas tenkintinas CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos AB BnP Finance pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Soleito investicijos“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo kaip paduotÄ neįgalioto vesti bylÄ asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pirmiausia privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieÅ¡kinį priimti ir iÅ¡kelti civilinę bylÄ (CPK 137 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieÅ¡kinį ir iÅ¡kelti civilinę bylÄ , vienas iÅ¡ jų yra įvardijamas 8 punkte – teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo.

Pirmosios instancijos teismas bÅ«tent tokį pagrindÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ir nustatė, konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjos interesus atstovaujančio advokato įgaliotas asmuo, teismui per LITEKO VEP posistemyje esančiÄ savo paskyrÄ pateikęs pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , prilyginamas asmeniui, pasiraÅ¡iusiam pareiÅ¡kimÄ , kuriam keliami reikalavimai kaip atstovui pagal pavedimÄ .Nagrinėjamu atveju nekvestionuojama, kad pareiÅ¡kėja turėjo teisę elektroninės formos procesinį dokumentÄ (pareiÅ¡kimÄ ) pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per LITEKO VEP posistemį, kad kartu su pareiÅ¡kėjos advokato įgaliotos atstovės pateiktu pareiÅ¡kimu buvo pateiktas juridinio asmens pareiÅ¡kimas, pasiraÅ¡ytas jį įgalioto atstovauti advokato saugiu elektroniniu paraÅ¡u.

IÅ¡ esmės byloje keliamas tik klausimas, ar juridinio asmens pareiÅ¡kimÄ , pasiraÅ¡ytÄ jį įgalioto atstovauti advokato saugiu elektroniniu paraÅ¡u, galėjo pateikti teismui pareiÅ¡kėjos interesus atstovaujančio advokato įgaliotas asmuo per savo paskyrÄ LITEKO VEP posistemyje.CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesiniame dokumente turi bÅ«ti procesinį dokumentÄ paduodančio asmens paraÅ¡as, o CPK 113 straipsnio 1 dalis įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui procesinių dokumentų originalus.

Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusiÄ informacijÄ teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryÅ¡ių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, turi juos pasiraÅ¡yti saugiu elektroniniu paraÅ¡u arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais bÅ«dais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir bÅ«dus nustato teisingumo ministras.CPK 1751 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka Å¡io CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis).

Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nustato teisingumo ministras.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 d. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡as, kuris nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamÄ sias ir administracinių nusižengimų bylas.

Šiame apraše procesinius dokumentus teikiantis asmuo yra asmuo, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, turi teisę pateikti teismui procesinius dokumentus (Aprašo 2 punktas). Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis).

Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: (1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kuriÄ asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų vieÅ¡osios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; (2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (ApraÅ¡o 3-5 punktai).

Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (ApraÅ¡o 7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 3.2. punktÄ paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigÄ gauti iÅ¡ teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius.

Taisyklių 3.3. punktas numato, jog paslaugų gavėjo administratorius – tai fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas (tik juridinis asmuo), Å¡ių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas Å¡ių taisyklių 11.2-11.4 ir 11.5 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atÅ¡aukti vienÄ ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotÄ arba neribotÄ prieigÄ prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informacijÄ apie paslaugos teikimo bÅ«klę; deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimÄ paskyrÄ ).

Remiantis Taisyklių 3.4. punktu paslaugų gavėjo atstovas – fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas Å¡ių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas Å¡ių taisyklių 11.3-11.4 papunkčiuose (t. y. naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informacijÄ apie paslaugos teikimo bÅ«klę). Paslaugų gavėjo teisių delegavimas – tai visų paslaugų gavėjo teisių, nurodytų Å¡ių taisyklių 11.1-11.4 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atÅ¡aukti vienÄ ar kelis paslaugų gavėjo administratorius; paskirti, keisti ar atÅ¡aukti vienÄ ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotÄ arba neribotÄ prieigÄ prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informacijÄ apie paslaugos teikimo bÅ«klę), suteikimas teisę atstovauti paslaugų gavėjÄ teisme turinčiam kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ar atskirÄ juridinio asmens kodÄ turinčiam juridinio asmens padaliniui (Taisyklių 3.5. punktas).

Paslaugų vartotojas – tai paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6. punktas). Pagal Å¡ių taisyklių 5 punktÄ paslaugos teikiamos LITEKO VEP posistemio paskyroje, prie kurios paslaugų vartotojas gali prisijungti, naudodamasis VAIISIS (Valstybės informacinių iÅ¡teklių sÄ veikumo platforma), suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotojÄ per iÅ¡orines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemÄ , asmeninį kvalifikuotÄ skaitmeninį sertifikatÄ , arba su Å¡ių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (toliau – prisijungimo duomenys).

Juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja Å¡io juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas Å¡ių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Juridinio asmens paskyrÄ aktyvavęs fizinis asmuo tampa Å¡io juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi (Taisyklių 6 punktas). Paslaugų gavėjas atsako už:

1) paslaugų gavėjo paskyroje paslaugų vartotojo atliekamus veiksmus;

2) paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrÄ teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitÄ informacijÄ bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis (Taisyklių 10 punktas). Paslaugų gavėjo atstovui prieigos prie paslaugų gavėjo paskyros teisė suteikiama, jei paslaugų gavėjas arba paslaugų gavėjo administratorius paslaugų gavėjo paskyroje paskiria paslaugų gavėjo atstovÄ arba paslaugų gavėjo atstovas, prisijungęs prie savo paskyros, pateikia teismui paslaugų gavėjo atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus ir teismas patvirtina paslaugų gavėjo atstovo prieigos prie bylos teisę, nurodydamas paslaugų gavėjo atstovÄ LITEKO prie atitinkamos bylos (Taisyklių 12 punktas).

Paslaugų vartotojas prie LITEKO VEP posistemio jungiasi šia tvarka: (1) iš paslaugų gavėjo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjas (fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) arba paslaugų gavėjo administratorius; (2) iš paslaugų gavėjo atstovo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjo atstovas (Taisyklių 15 punktas).

Paslaugų gavėjo ar paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiÅ¡kimai, informacija ir kitos valios iÅ¡raiÅ¡kos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokiÄ pačiÄ teisinę galiÄ kaip ir valia, iÅ¡reikÅ¡ta asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytame popierinės formos dokumente ir Å¡ie asmenys privalo prisiimti visas iÅ¡ tokių veiksmų atsiradusias pareigas (Taisyklių 16 punktas). Atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , paslaugų gavėja advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, naudodamasi LITEKO VEP posistemiu per bendrijai priklausančiÄ Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrÄ , turėjo teisę suteikti paslaugų gavėjo teises, tarp jų ir teisę naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas (įskaitant teisę bendrijos advokatų/advokatų padėjėjų parengtus procesinius dokumentus įkelti ir per EPP iÅ¡siųsti teismams), savo atstovei, t. y. advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ teisininkei M.

J.. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos įgaliota atstovė laikoma ne asmeniu, pasiraÅ¡iusiu pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kaip klaidingai konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, o paslaugų gavėjos įgaliotu asmeniu (paslaugų gavėjos atstovu ir vartotoju), savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudotis LITEKO VEP posistemiu. Kaip minėta, toks asmuo prie LITEKO VEP posistemio jungiasi iÅ¡ paslaugų gavėjo paskyros arba iÅ¡ savo, kaip paslaugų gavėjo atstovo paskyros (Taisyklių 15 punktas).

Taigi, vien tai, kad pareiÅ¡kimÄ , tinkamai pasiraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kėjos interesus įgalioto atstovauti advokato saugiu elektroniniu paraÅ¡u, per LITEKO VEP posistemį per savo paskyrÄ pateikė advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ (paslaugų gavėjos), kurios dalyvis yra procesinį dokumentÄ pasirašęs advokatas, įgaliotas asmuo, kurio įgaliojimus patvirtinantis dokumentas teismui taip pat buvo pateiktas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad toks procesinis dokumentas buvo pasiraÅ¡ytas neįgalioto vesti bylÄ asmens.

Pats procesinio dokumento pateikimas LITEKO VEP posistemyje per paslaugos gavėjo įgalioto asmens, o ne paties paslaugos gavėjo paskyrÄ , yra leidžiamas pagal Taisyklių 15 punktÄ . Paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiÅ¡kimai, informacija ir kitos valios iÅ¡raiÅ¡kos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokiÄ pačiÄ teisinę galiÄ kaip ir valia, iÅ¡reikÅ¡ta asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytame popierinės formos dokumente (Taisyklių 16 punktas).Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, įgaliodama savo atstovę M.

J. per LITEKO VEP posistemyje esančiÄ paskyrÄ pateikti teismui atstovaujamo juridinio asmens pareiÅ¡kimÄ , tinkamai pasiraÅ¡ytÄ Å¡alį atstovaujančio advokato D. S. saugiu elektroniniu paraÅ¡u, taip pat pareiÅ¡kėjos AB BnP Finance interesus atstovaujantis bendrijos dalyvis advokatas D. S. (Lietuvos Respublikos AdvokatÅ«ros įstatymo 28-29 straipsniai), nepažeidė Teismų įstatyme, CPK ir Å¡ių įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuri naikinama ir klausimas dėl pareiÅ¡kimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, jog tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų (įskaitant kai jis nepasiraÅ¡ytas ar pasiraÅ¡ytas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų), teismas ne atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ , kaip pateiktÄ neįgalioto vesti bylÄ asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), bet nustato terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Taigi ir Å¡iuo aspektu skundžiama teismo nutartis yra neteisėta bei naikintina. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės BnP Finance pareiÅ¡kimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                       ArtÅ«ras Driukas