95eb3103-2c8a-4dc5-b3f2-d918ac693e6c · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-72-800/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-25554-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 2.1.13; 2.1.14.3.2; 2.1.14.3.3.1; 2.1.14.3.3.2; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 20 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, kaltinamajam R.

M., nukentėjusiajam V. B., jo advokatui P. J., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) transporto vadybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. M. 2019 m. birželio 15 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) vykusios darbuotojų Å¡ventės metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu su V. B. tyčia koja spyrė V. B. į galvÄ , dėl ko nukentėjusysis nukrito ant betoninėmis plytelėmis dengto grindinio, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam V. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį galvos smegenų sumuÅ¡imu, subdurine hematoma smegenų pjautuvo projekcijoje, smegenų sumuÅ¡imo židiniais ir pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje smegenų skiltyje, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2019 m. birželio mėnesį, Harmony parke, Vazgaikiemio kaime, Prienų rajone vykusios Å¡ventės metu su nukentėjusiuoju prie scenos apsistumdė. Nukentėjusysis jam trenkė ir pataikė į krÅ«tinės lÄ stÄ . Juos iÅ¡skirstė apsauga. Po kiek laiko su nukentėjusiuoju susitiko, nukentėjusysis bandė jam trenkti, tačiau jis atsitraukė. Nukentėjusysis suklupo ir tuomet jis spyrė jam iÅ¡ kojos. Spyrė bandydamas gintis, nes manė, kad nukentėjusysis jį vėl puls.

Savo veiksmÄ vertina kaip gynybÄ . Ä®vykio metu buvo Å¡iek tiek neblaivus. Iki įvykio iÅ¡gėrė 2-3 bokalus alus. Gali bÅ«ti, kad alkoholis turėjo Å¡iek tiek įtakos jo veiksmams. Po jo suduoto smÅ«gio nukentėjusysis nukrito, daugiau nieko jam nedarė, liko stovėti prie nukritusio nukentėjusiojo. Prie nukentėjusiojo buvo iki to momento, kol jį iÅ¡vežė greitoji pagalba. Nukentėjusysis buvo be sÄ monės. Praėjus savaitei po įvykio su nukentėjusiuoju kalbėjosi ligoninėje, jo atsiprašė, bandė tartis taikiai, bet nepavyko.

PasiÅ«lė sumÄ , kuriÄ galėtų sumokėti nukentėjusiajam. Dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nesutinka, nes praÅ¡oma žalos suma yra neadekvati. Pradinis konfliktas įvyko dėl to, kad, jam paÅ¡okus su buvusia mergina, nukentėjusysis priėjo prie jų ir jį patį pastÅ«mė. Mano, nukentėjusysis buvo neadekvatus, pakankamai daug vartojęs alkoholio. PrieÅ¡ tai nukentėjusysis, smogdamas jam nepataikė ir nukrito. Jis Å¡iam spyrė tuomet, kada nukentėjusysis buvo besistojantis nuo žemės. Spyrė nukentėjusiajam, nes tuo metu atrodė, kad buvo kilusi grėsmė jam pačiam.

Pripažįsta kaltę dėl suduoto smūgio, bet jis gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų. Tai buvo gynyba. Spyrė bijodamas, kad nukentėjusysis gali vėl jam trenkti. Nukentėjusysis V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su liudytoju E. B. buvo vakarėlyje, ten pašoko su kaltinamojo mergina ir tuomet grįžo prie staliuko. Tuomet prie jo priėjo kaltinamasis ir pradėjo jam reikšti pretenzijas, galimai dėl to, kad pašoko su mergina. Vėliau prasidėjo konfliktas, susistumdė, juos išskyrė apsauga.

KitÄ kart priėjus kaltinamajam jam trenkė į krÅ«tinę ir nuėjo prie baro. BÅ«damas prie baro, pamatė ateinantį kaltinamÄ jį su keliais draugais, agresyviai nusiteikusį. Kaltinamasis atrodė nusiteikęs agresyviai, todėl ruošėsi gintis. Vakarėlio metu vartojo alkoholinius gėrimus, bet tai jam netrukdė suvokti aplinkÄ ir savo veiksmus. Žmonių aplinkui buvo daug, kadangi vyko Å¡ventė, grojo muzika. Neatsimena, kad bÅ«tų trenkęs kaltinamajam pirmas. Neturtinės žalos sumÄ grindžia dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

Negalėjo vairuoti automobilio, negalėjo pasukti galvos, jį prižiÅ«rėjo tėvai. Dvi savaites praleido ligoninėje, 24 dienas sanatorijoje. Atmintis grįžo per pora mėnesių po įvykio ir visų gydymų. Po įvykio su kaltinamuoju nesikalbėjo, pastarasis paskambino ir pasiteiravo, kaip jis jaučiasi. Yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Ä®vardijo žalÄ 5 000,00 Eur, kadangi visÄ laikotarpį negalėjo dirbti, lankėsi gydymosi įstaigose. Po įvykio buvo atleistas iÅ¡ darbo.

Atleidimo priežastis buvo ta, kad darbdavys netoleruoja tokio elgesio. Šiuo metu nedirba, ieškosi darbo. Dėl sužalojimo laikotarpiu nuo 2019 birželio 15 d. iki rugsėjo 16 d. nedirbo. Oficialiai iš darbo buvo atleistas 2019 m. rugsėjo 21 d. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pačio įvykio nematė. Būnant prie scenos vakarėlio metu matė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju kalbasi. Pamanė, kad vyksta konfliktas, kadangi anksčiau jie nebuvo pažįstami. Priėjęs nukentėjusįjį nusivedė su savimi ir sėdėjo prie scenos.

Apie vidurnaktį prie jų priėjo kaltinamasis. Tuomet įvyko susistumdymas, apsauga iÅ¡skirstė. Nukentėjusysis liko Å¡okti prie scenos. Nunešė daiktus, grįžęs nukentėjusiojo neberado, aplinkiniai jam pasakė, kad įvyko konfliktas su kaltinamuoju. Paklausus apsaugos darbuotojų, jie patvirtino, kad nukentėjusysis guli greitosios pagalbos automobilyje be sÄ monės. Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra nukentėjusiojo tėvas. SÅ«nui buvo sužalota galva. Jį slaugė visa Å¡eima.

Budėjo jis, žmona bei dukra. SÅ«naus trauma buvo didžiulė. SÅ«nus aiÅ¡kino, kad prie jo vakarėlio metu kabinėjosi kaltinamasis, vėliau jį sumušė su draugais. SÅ«nus turėjo gulėti lovoje, negalėjo vaikščioti, pradėjęs eiti prarasdavo sÄ monę ir krisdavo. Po ligoninės vartojo vaistus, kuriuos vartoja ir dabar, jam buvo paskirta reabilitacija. Å iuo metu sÅ«nus negali patirti streso, nervintis, dirbti įtempto darbo. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini), kuri nuo rugpjūčio mėn. vadinasi (duomenys neskelbtini).

Jis - saugos tarnybos apsaugos darbuotojas. Ä®vykio datos neatsimena, viskas buvo maždaug birželio mėnesį. Saugojo visÄ teritorijÄ , t. y. reikėjo saugoti ir prie scenos, ir maitinimo zonÄ . Ä®vykis buvo maitinimo zonoje, „Harmony Park“ teritorijoje. Su kolega A. Z. patruliavo maitinimo zonoje, vakare užsidarė nemokamas baras, prie kurio stovėjo daug žmonių. Praėję iÅ¡girdo žmonių Å¡Å«ksnius, kad sumušė žmogų ir kaip tik tuo metu kaltinamasis prabėgo pro juos, jį iÅ¡kart sulaikė.

Matė, kaip žmonės pradėjo gaivinti nukentėjusįjį. Kai iÅ¡girdo žmonių Å¡Å«ksnius, tai kaltinamasis bėgo ir apibėgo juos. Jie kaltinamÄ jį pavijo, Å¡is sustojo. Kai priėjo prie kaltinamojo, Å¡is kartojo, kad pats kaltas, pirmas pradėjo. Prie nukentėjusiojo negalėjo prieiti, kadangi buvo daug jo bendradarbių ar draugų ir reikėjo saugoti kaltinamÄ jį, kad nukentėjusiojo draugai Å¡io „nesudraskytų“. Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusysis pats kaltas ir dėl to sudavė, tačiau aplinkybių nedetalizavo.

Paskambino organizatoriams ir pasakė, kad įvyko įvykis ir greičiausiai reikės kviesti policijÄ , o greitoji pagalba ir taip ten budėjo, kuri pradėjo gaivinti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis gulėjo be sÄ monės ir su niekuo nebendravo. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tikslų įvykio laikÄ nurodyti sunku, buvo apie 10 val., dirbo apsaugos darbuotoju prie scenos. Kaltinamasis Å¡oko su mergina, maždaug po 20 min. prie jo atėjo du vaikinai ir pradėjo kabinėtis. Juos iÅ¡skyrė, o merginos paprašė, kad kaltinamÄ jį palydėtų ir jis daugiau nesirodytų, o nukentėjusįjį su draugu laikė prie savęs apie 1,5 val., vėliau pasiprašė į tualetÄ ir daugiau jų nematė.

Nukentėjusysis kabinėjosi prie kaltinamojo. Jie buvo iÅ¡skirti, muÅ¡tynių nebuvo, buvo pasistumdymas, kaltinamÄ jį iÅ¡lydėjo mergina. Nematė, kaip įvyko įvykis. Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra apsaugos darbuotojas. Paties konflikto nematė. Dirbo apsaugoje, kartu vaikščiojo su R. Atrodo baigėsi veltui dalinamas alus ir žmonės bÅ«riavosi prie mokamo alkoholio. Tuo metu jie praėjo pro žmones ir maždaug už 10 – 12 metrų iÅ¡girdo žmonės rėkiant „laikykit“.

Atsigręžę mato, kad bėga kaltinamasis. Šį paėmė už rankos, jis nesiprieÅ¡ino. Tuomet nuėjo prie konflikto vietos, ten gulėjo žmogus. Po to atsirado ir iÅ¡ vienos pusės palaikymo komanda, ir iÅ¡ kitos pusės. Tuomet į gulintį žmogų dėmesio nekreipė, kadangi buvo svarbu, kad neįsipliekstų toliau konfliktas. Dar kažkas iÅ¡kvietė renginio vadovÄ , kuriam atvykus, kad nebÅ«tų konfliktinės situacijos su sulaikytu jaunuoliu nuėjo link greitosios. Kaltinamasis sakė, kad prie jo lindo.

Suprato, kad prie kaltinamojo lindo, o jis tik gynėsi. Dar prie jo buvo panelė, kuri sakė, kad irgi matė, jog prie jo lindo. Jis pats sakė, kad sudavė vienÄ smÅ«gį, bet konkrečiai nepasakė, kur sudavė. Su kaltinamuoju ir su savo kolega išėjo ir po to nematė, kas vyko. Liudytoja N. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad birželio mėnesį vyko (duomenys neskelbtini) vasaros Å¡ventė, dalyvavo 1100 žmonių. Ji marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovė ir iÅ¡ įmonės pusės buvo atsakinga už renginio organizavimÄ , jo programÄ .

Kolegos informavo, kad įvyko incidentas. Nubėgo prie greitosios pagalbos automobilio, kurioje jau gulėjo žmogus be sÄ monės. Nei vienas su ja kalbėjusių žmonių pačio incidento nematė. Žino, kad jie susimušė prie baro, buvo smÅ«gis ir nukrito ant grindinio. Vėliau atvyko greitoji pagalba ir keliant nukentėjusįjį matė, kaip jis atgavo sÄ monę. Po to nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju neteko kalbėti. Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tuo metu dirbo greitojoje pagalboje.

Nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo iÅ¡ veidų neatsimena. Juos iÅ¡kvietė, praneÅ¡dami, kad prie baro guli žmogus, kuriam suteikė pagalbÄ ir perdavė kitai komandai iÅ¡vežti į Kauno klinikas. Jo gaivinti jiems nereikėjo. Suteikė tik pirmÄ jÄ pagalbÄ . Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju buvo bendradarbiai. Buvo įmonės Å¡ventė, kurios metu buvo grumtynės. Grumtynės buvo apie vidurnaktį ir jis matė, kaip V. jau gulėjo, o kelios valandos prieÅ¡ tai žino, kad buvo grumtynės ir į konfliktÄ prieÅ¡ R.

ėjo V. Apie tai kalbėjo su apsaugos darbuotojais, kadangi jį vis iÅ¡vesdavo iÅ¡ festivalio, o jis grįždavo atgal. Konfliktavo V. su R. V. pribėgo prie R. ir šį pastÅ«mė, gal sudavė smÅ«gį, ir iÅ¡ to buvo atsakomasis ryÅ¡ys. Atrodė, kad V. agresyvus. Konflikto priežastis – moteris. Matė kaip V. pribėga ir pagriebia R. už megztinio ir jį pastumia. Tuomet jis vėl bando R. pačiupti, tačiau R. jį nuo savęs pastumia ir suduoda iÅ¡ kojos smÅ«gį į galvÄ . SmÅ«gio momentu nukentėjusysis buvo kažkiek priklaupęs, tačiau pilnai nebuvo suklupęs. Kaltinamasis iÅ¡ kojos spyrė į galvÄ nukentėjusiajam.

Matė kaip nukentėjusysis nukrito. SmÅ«gis buvo vienas ir po smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo. Po stÅ«mimo nukentėjusysis buvo priklaupęs, tačiau rankomis nelietė žemės. Iki smÅ«gio koja atrodė, kad nukentėjusysis gali pulti. Nukentėjusysis pribėgo be jokių žodžių ir griebė R. Jis asmeniÅ¡kai matė tik paskutinį incidentÄ . Apie pirmÄ incidentÄ sužinojo iÅ¡ apsauginių. IÅ¡ pasakojimų, tai konflikto iniciatorius buvo V., nes pavydėjo moters. Matė, kaip V. pribėgo ir čiupo už atlapų R.

Buvo vienas spyris į veidÄ . SmÅ«gis buvo į veidÄ iÅ¡ priekio, iÅ¡ apačios į viršų ir iÅ¡ Å¡ono. SmÅ«gis buvo vidutiniÅ¡kas. Po smÅ«gio nukentėjusysis griuvo, nefiksavo, ar jis trenkėsi galva į grindinį. Su V. nebuvo pažįstamas, o su R. buvo bendradarbis. V. buvo labai girtas, ėjo svirduliuodamas, matėsi iÅ¡ akių, kad girtas. Liudytojas Å . M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad veiksmas vyko po 12 valandos ir jis matė tik patį veiksmÄ . Jų vardų nežino, matė, kad jie dėl kažko barėsi ir buvo bandoma suduoti.

AukÅ¡tesnis žmogus pasitraukė, o tas, kuris pirmas puolė, bandydamas suduoti, nukrito ant žemės, ant keturių. Vizualiai tas žmogus atrodė labai girtas ir jis nukrito ant keturių. Kaltinamasis atsitraukęs stipriai spyrė. SmÅ«gis buvo pakankamai stiprus, nes asmuo, kuriam spyrė, net persivertė ir nukrito ant galvos. Spyrė tiesiai į veidÄ . Asmuo, kuris spyrė, buvo blaivesnis. Tas žmogus, kuris buvo ant keturių, atrodė labai girtas, tai jis sunkiai galėjo atsistoti ir suduoti. Konflikto pradžios nežino.

Jis pats alkoholio nevartojo. Ä® incidentÄ daugiau niekas nesikiÅ¡o, veiksmas buvo tarp dviejų žmonių. SmÅ«gio metu asmuo lietė rankomis žemę. Po smÅ«gio persivertė atbulas, galva atsitrenkė į žemę ir gulėjo be sÄ monės. PrieÅ¡ suduodamas smÅ«gį, kaltininkas atsitraukė apie pusmetrį. Vizualiai atrodė, kad kaltininkas yra piktas, nes ant jo buvo puolama, o dėl kokių priežasčių, nežino. Spyręs asmuo kažkÄ piktai kalbėjo, sakė, kad jį pats puolė, dar Å¡iek tiek pastovėjo ir, matydamas, kad žmogų priėję kolegos gaivina, bandė nueiti.

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pobÅ«vių pastatas „Harmony parkas“ teritorijoje, esančioje Vaizgakiemio kaime, BalbieriÅ¡kio seniÅ«nijoje, Prienų rajone. Užfiksuota, jog pastato viduje ir aplink pastatÄ sudėtos trinkelės, pietų kryptimi yra aikÅ¡telė, kurios danga iÅ¡klota trinkelėmis. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ objektų, turinčių reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti, nerasta (t. 1, b. l. 6-11). (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 1 d. raÅ¡te nurodoma, kad 2019 m. birželio 15 d.

Harmony parke vyko (duomenys neskelbtini) darbuotojų vasaros šventė. Joje dalyvavo V. B. ir R. M., dirbantys „Girteka Logistics“ įmonėse. Renginyje dirbo apsaugos įmonė (duomenys neskelbtini). Įvykio prie scenos liudytojais buvo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojai R. M., A. V., taip pat A. Z.. Kaip pasakojo liudytojai, pirmasis prie R. M. prikibo V. B., jis bandė smūgiuoti ar pan., tačiau apsaugos darbuotojai juos išskyrė. Visa tai vyko prie scenos. R. M. apsaugos darbuotojai paprašė pasitraukti nuo scenos, o V.

B. pasodino prie stalo netoli savęs. Po poros valandų V. B. pasakė, kad eina iki WC, ir nuėjo į miniÄ . V. B. nuėjus, konfliktas tarp jo ir R. M. prasitęsė kitoje vietoje. V. B. vėl bandė smÅ«giuoti, tačiau nepataikė ir parkrito. Jam parkritus, R. M. koja smÅ«giavo V. B. į galvÄ . Po smÅ«gio V. B. krito ir galva trenkėsi į grindinį (t. 1, b. l. 28). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2019 m. birželio 16 d. 0.18 val. gautas iÅ¡kvietimas atvykti į Harmony parkÄ , esantį Vazgaikiemuo k., BalbieriÅ¡kio sen., Prienų r. sav., dėl V.

B. Nuvykus į įvykio vietÄ , V. B. konstatuotas veido minkÅ¡tųjų audinių trauminis sužalojimas, taip pat užfiksuota, jog aplinkinių teigimu, vyrui spyrė į veidÄ koja ir „iÅ¡kirto“, atvykus GPM, vyras – be sÄ monės, apžiÅ«rint iÅ¡ burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 45-46). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad V. B. konstatuota vidutinio sunkumo galvos trauma: galvos smegenų sumuÅ¡imas, subdurinė hematoma smegenų pjautuvo projekcijoje, smegenų sumuÅ¡imo židiniai ir pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje smegenų skiltyje.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal apraÅ¡ytus ligos istorijoje intrakranijinius sužalojimus numatytus tyrimais jie padaryti paros iki apžiÅ«ros laikotarpyje. Duomenų, prieÅ¡taraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Nesant ekstrakranijinių sužalojimų, konstatuotiems galvos smegenų intrakranijiniams sužalojimams iÅ¡sivystyti pakako vieno trauminio kontakto, galimai nugriÅ«nant ant lygaus plokščio neriboto pavirÅ¡iaus ir galva atsitrenkiant į lygų plokščiÄ neribotÄ pavirÅ¡ių ar traumuojant galvos sritį kietu, buku daiktu.

Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų V. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 68-69). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad R.

M., spirdamas nukentėjusiajam V. B. į veidÄ , dėl ko jam buvo sumuÅ¡ta galva, nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ (BK 138 straipsnio 1 dalis). TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Å i nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ pažymi, kad nekyla abejonių dėl to, jog bÅ«tent R. M. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje koja spyrė nukentėjusiajam V. B. į galvÄ , dėl ko nukentėjusysis nukrito ant betoninėmis plytelėmis dengto grindinio, ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį galvos smegenų sumuÅ¡imu, subdurine hematoma smegenų pjautuvo projekcijoje, smegenų sumuÅ¡imo židiniais ir pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje smegenų skiltyje.

Kaltinamasis R. M. teismo posėdžio metu kėlė versijÄ , kad įvykio metu buvo kilusi bÅ«tinosios ginties situacija ir jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ gindamasis nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi (BK 28 straipsnis). Teismas tokiÄ gynybos versijÄ atmeta, nes byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įvykio metu apskritai buvo kilusi bÅ«tinosios ginties situacija. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013). Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti laikomi padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, itin didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos iÅ¡vados dėl teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį padarymas.

Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumos sisteminė analizė bei Å¡iais įrodymais remiantis nustatytos faktinės įvykio aplinkybės nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis V. B. pagal savo stovį (buvo girtas) realiai kėsinosi į kaltinamojo R. M. sveikatÄ ir dėl to, įvykio metu, buvo kilusi bÅ«tinosios ginties situacija. Teismo vertimu, pirmiau iÅ¡dėstyta įrodymų analizė bei nustatytos faktinės įvykio aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aptariamo įvykio metu buvo kilusi bÅ«tinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis turėjo gintis nuo pavojingo kėsinimosi, kuris buvo realus ir akivaizdus.

PrieÅ¡ingai, minėti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis matydamas stipriai iÅ¡gėrusį nukentėjusįjį, galėjo tiesiog atsitraukti, kÄ ir buvo padaręs, ir nespirti nukentėjusiajam į galvÄ , nes spyrio metu nukentėjusysis dėl girtumo net nebuvo atsistojęs, buvo suklupęs. Suduodamas smÅ«gį koja į galvÄ nukentėjusiajam, kaltinamasis suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatÄ ir to norėjo, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad R. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl R. M. skirtinos bausmės Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors kaltinamasis, duodamas paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro todėl, jog kaltinamasis, neturėdamas teisinių žinių, įvykio aplinkybes interpretuoja pagal savo gyvenimo patirtį. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis kaltinamasis R. M. neteistas (t. 2, b. l. 17), tris kartus baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 14-16), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįraÅ¡ytas (t. 2, b. l. 6), dirba, nevedęs (t. 2, b. l. 12-13), jo vardu VÄ® Registrų centre nekilnojamojo turto neregistruota (t. 2, b. l. 9). Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytų ir bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad R.

M. padaryta veika buvo greičiau atsitiktinio pobÅ«džio, tai nėra jo netinkamo gyvenimo bÅ«do pasekmė, o bylos aplinkybės jį apibÅ«dina labiau teigiamai, jo elgesys po veikos padarymo taip pat teigiamas, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti Å¡iuo atveju pakankama Å¡velniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, kartu nustatant kaltinamajam teismo įpareigojimus – per šį laikotarpį kiekvienÄ dienÄ nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose gyvenamosios vietos adresu, iÅ¡skyrus laikÄ , susijusį su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

Teismo požiÅ«riu bÅ«tent tokia bausmė ir įpareigojimai nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti bausmės tikslus. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, proceso iÅ¡laidų Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Teismai, nustatydami žalÄ ir priimdami sprendimÄ dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinius ieÅ¡kinius pareiÅ¡kė Kauno teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusysis V. B. Civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė byloje 2 786,35 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 75-77).

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl židininės smegenų kontuzijos V. B. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo suteiktos Å¡ios ambulatorinės paslaugos: neurologo konsultacija; nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) stacionare, pacientui atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kaklinės stuburo dalies kompiuterinė tomografija, kÅ«no padėties iÅ¡laikymo arba judrumo, arba judėjimo įgÅ«džių mokymas, lavinimas; V. B. nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 27 d. atliko reabilitacijÄ (duomenys neskelbtini).

Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 2 786,35 Eur. Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio matyti, kad civilinis ieškovas prašo atlyginti V. B. gydymo ir jam suteiktų medicininių paslaugų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išlaidas, kurias sudaro 2 786,35 Eur. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje.

Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių V. B. buvo gydomas, padaryti nusikalstamais R. M. veiksmais, iÅ¡laidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas, praÅ¡omÄ priteisti sumÄ â€“ 2 786,35 Eur – priteisiant iÅ¡ kaltinamojo. Nukentėjusiojo V. B. civiliniame ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti 489,34 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalÄ . Taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 82-86).

Nukentėjusiojo praÅ¡omÄ priteisti 489,34 Eur turtinę žalÄ sudaro 52,34 Eur iÅ¡laidos gydymui reikalingiems vaistams ir 437,00 Eur dydžio reabilitacijos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 27 d. iÅ¡laidos (duomenys neskelbtini). Å ios nukentėjusiojo nurodytos patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos prie civilinio ieÅ¡kinio pridėtais kvitais, yra susijusios su nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamojo veiksmais padaryta nusikalstama veika. Esant Å¡ioms aplinkybėms nukentėjusiojo V. B. civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiÅ¡kai, iÅ¡ kaltinamojo priteisiant 489,34 Eur (BPK 109, 112, 113 straipsniai, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis V. B. taip pat praÅ¡o priteisti dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patirtÄ neturtinę žalÄ â€“ 5 000,00 Eur. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad kaltininkas tyčia sudavė smÅ«gį V. B., dėl kurio jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. konstatuota vidutinio sunkumo galvos trauma – galvos sumuÅ¡imas. Dėl nurodyto sužalojimo jis nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) stacionare. Gydymo laikotarpiu jis dėl patirtos traumos negalėjo pats atsikelti, jam buvo reikalinga artimųjų pagalba, taip pat tiek gydymo, tiek ir reabilitacijos laikotarpiu, kas iÅ¡ viso sudarė arti 2 mėnesių, jautė nepatogumus, taip pat galvos skausmus ir svaigimÄ , dėl kurių turėjo vartoti vaistus.

Taip pat dėl patirtos traumos buvo sutrikusi jo normali darbinė veikla, jis iÅ¡gyveno dvasinį sukrėtimÄ , be to negalėjo vairuoti automobilio ir pagal gydytojo nurodymus turėjo riboti veiklÄ dėl galimo insulto. Minimi galvos skausmai nėra iÅ¡nykę ir Å¡iuo metu, dėl ko nukentėjusysis taip pat privertas vartoti nuskausminamuosius, dėl ko jaučia nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Dėl vykusio incidento nukentėjusiojo pablogėjo nukentėjusiojo reputacija. Kaip matyti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusysis neturtinę žalÄ sieja su psichologiniais iÅ¡gyvenimais, fiziniais skausmais, visaverčio gyvenimo apribojimu, nepatogumais, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kita.

Baudžiamojo proceso įstatymas, įtvirtindamas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , pačios neturtinės žalos sampratos nepateikia. Neturtinė žala apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK), kurio 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas bylos faktines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės priteistinos neturtinės žalos dydžiui.

CK normos nenustato maksimalaus ir minimalaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tai palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamoje byloje pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų R. M. veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, t. y. spirdamas nukentėjusiajam į galvÄ . V. B. diagnozuota vidutinio sunkumo galvos trauma: galvos smegenų sumuÅ¡imas, subdurinė hematoma smegenų pjautuvo projekcijoje, smegenų sumuÅ¡imo židiniai ir pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje smegenų skiltyje.

Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusysis gydėsi nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) stacionare. Be to, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 27 d. atliko reabilitacijÄ (duomenys neskelbtini) sanatorijoje, o (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ ir galvos svaigimÄ , teko vartoti skausmÄ slopinančius vaistus, galvos skausmai neiÅ¡nykę ir Å¡iuo metu, nukentėjusysis priverstas naudoti nuskausminamuosius vaistus, patyrė kitus nepatogumus (gydymo laikotarpiu dėl patirtos traumos negalėjo atsikelti, jam buvo reikalinga artimųjų pagalba, negalėjo vairuoti automobilio), dėl gydymosi buvo apribota galimybė dirbti, veiklÄ turėjo riboti dėl galimo insulto, taip pat apribota galimybė vairuoti automobilį, be to, dėl įvykio pablogėjo nukentėjusiojo reputacija.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus byloje nėra duomenų, kad po įvykio V. B. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad turtinė nusikaltimu padaryta žala nėra didelė. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamÄ jį apibÅ«dinančius duomenis bei jo turtinę padėtį. R. M. yra jauno amžiaus, dirba, jo vardu neregistruota nekilnojamojo turto, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera. Taip pat teismas vertina ir paties nukentėjusiojo elgesį turėjusį įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusysis vartojo alkoholį, kuris jam trukdė objektyviai įvertinti situacijos rimtumÄ , dėl kurios jis bandė suduoti kaltinamajam, dėl ko pastarasis nesusivaldęs spyrė jam koja į galvÄ , taip padarydamas kÅ«no sužalojimÄ .

Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumÄ (sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vienÄ kartÄ spiriant koja), jo kaltės laipsnį, paties nukentėjusiojo neatsargumÄ ir neatsakingumÄ piktnaudžiaujant alkoholiu, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimÄ , teismų praktikÄ bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur) (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-966/2019) sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 2 000,00 Eur.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis V.

B. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ kaltinamojo priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, prie praÅ¡ymo pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui P. J. už atstovavimÄ sumokėjo 300,00 Eur (t. 2, b. l. 86-87, 143). Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, jų dydį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį (civilinio ieÅ¡kinio rengimas, atstovavimas nagrinėjant bylÄ teisme), proceso teisme trukmę, atsižvelgiant į esamÄ teisinį reglamentavimÄ , nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos advokatui – 300,00 Eur – priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymÄ . Atsižvelgiant į tai, R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 35-36).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvienÄ dienÄ nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose gyvenamosios vietos adresu, iÅ¡skyrus laikÄ , susijusį su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ R. M. priteisti Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 2 786,35 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies: iÅ¡ R.

M. nukentėjusiojo V. B. naudai priteisti 489,34 Eur turtinei ir 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300,00 Eur proceso iÅ¡laidų. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. R. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. IÅ¡aiÅ¡kinti R.

M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teisėja Živilė Janavičienė