Legislator Case Law & Legislation
95e93c01-a71f-4b1c-9dea-48f7bbd3fbec AI generated

95e93c01-a71f-4b1c-9dea-48f7bbd3fbec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 95e93c01-a71f-4b1c-9dea-48f7bbd3fbec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Policijos departamento generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 5-TE-475 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Policijos departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų nuo 2019 m. liepos 16 d.

Legislator headnote

AI generated

95e93c01-a71f-4b1c-9dea-48f7bbd3fbec · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui suteikta galimybė pateikti pa­aiÅ¡kinimÄ (suteikta teisę į gynybÄ ), o paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės patikrintos bei aptartos. Siekiant bendro ir vienodo aplinkybių vertinimo, tarnybinio nusižengimo ty­rimas buvo sustabdytas iki kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Kadangi tiek tarnybinio nusižengimo, tiek ir administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės bei objektyvioji pusė nesiskyrė, dėl to komisija papildomai nevertino minėtų aspektų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-4813-331/2016 Proceso Nr. 3-61-3-02944-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.16.6; 3.21; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, n u s t a t ė:

1. Policijos departamento generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 5-TE-475 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Policijos departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų nuo 2019 m. liepos 16 d.

2. PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Policijos departamento 2019 m. liepos 17 d. įsakymÄ Nr. 5-TE-475; grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Policijos departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . 2.1. PaaiÅ¡kino, kad teisės akto (įsakymo), kuriuo jam bÅ«tų paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų - policijos generalinis komisaras neįformino, todėl per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų - paskirta nebuvo, o skundžiamu įsakymu Nr. 5-TE-475 policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis VTÄ® 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu ir atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 12 d. tarnybinio nusižengimo iÅ¡vadÄ Nr. 5-IS-11, nepaskyręs tarnybinės nuobaudos, vadovaudamasis VTÄ® 33 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir VTÄ® 34 straipsnio nuostatomis, atleido jį iÅ¡ pareigų.

Å iame įsakyme tik nurodoma tarnybos santykių nutraukimo data, apskaičiuotos nepanaudotos atostogos bei iÅ¡mokėtina už jas kompensacija ir patvirtintas stažas Lietuvos valstybei atleidimo iÅ¡ pareigų dienÄ . VTÄ® 51 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytas atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas nėra savarankiÅ¡kas. Jis gali bÅ«ti įgyvendintas tik prieÅ¡ tai paskyrus tarnybinę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Taip pat pažymėtina, kad įsakyme vadovaujamasi VTÄ® pakeitimo įstatymu Nr. VIII-1316, o ne pačiu VTÄ® ir atitinkamais jo straipsniais.

Be to, įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. 2.2. Teigia, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ buvo padaryti procedÅ«riniai tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimai. Pažymėjo, kad nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų, gali bÅ«ti skiriama už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , todėl tarnybiniam nusižengimui tirti turėjo bÅ«ti sudaryta komisija, tačiau to nebuvo padaryta. PraneÅ¡imÄ surašė subjektas, neturintis ir negalintis turėti įgaliojimų tokiam veiksmui atlikti, praneÅ¡imas apskritai nebuvo suraÅ¡ytas ir įteiktas.

Tačiau 2019 m. liepos 16 d. gavęs per DVS ir susipažinęs su iÅ¡vada, iÅ¡ jos turinio suprato, kad komisija visgi buvo sudaryta, bet buvo sudaryta tik po 2019 m. birželio 26 d. (tiksli data jam nėra žinoma), kaip nurodoma iÅ¡vadoje. Tik susipažinęs su iÅ¡vada sužinojo, iÅ¡ kokių asmenų buvo sudaryta komisija. 2.3. Mano, kad praneÅ¡ime apie valstybės tarnautojo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ turi bÅ«ti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretÅ«s jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Tiriant nusižengimÄ , bÅ«tina visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes.

Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis privalo patikrinti ir įvertinti nusižengimÄ tirianti komisija. 2.4. Pažymėjo, kad policijos generalinio komisaro įsakymu už nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ buvo daug kartų skatintas, todėl paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų, yra neproporcinga, per griežta, parinkta neatsižvelgiant į jo tarnybinę veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Taigi ginčijamas įsakymas turi bÅ«ti panaikintas.

3. Atsakovas Policijos departamentas su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Atsiliepime (b. l. 58-68) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas tarnybinės nuobaudos paskyrimo į forminimas atskiru teisės aktu, kai taikoma tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ tarnybos, bei papildo­mas teisės aktas dėl atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos ne tik nenumatytas ApraÅ¡e, bet ir neatitiktų Lie­tuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų. VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priim­damas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus iÅ¡teklius naudoja ekonomiÅ¡kai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sÄ naudomis.

Mano, kad iÅ¡vados įgyven­dinimas dviem teisės aktais, kai iÅ¡vada siÅ«loma skirti tarnybinę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, neatitiktų gero vieÅ¡ojo administravimo principo, rezultatai nebÅ«tų pasiekti kuo mažesnėmis sÄ naudo­mis. IÅ¡vada ir jos įfor­minimo procedÅ«ra atlikta laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, esminių vieÅ¡ojo administra­vimo principų. 3.1. Teigia, kad tarnybinį patikrinimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atlikęs subjektas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo veika turi administracinio nusižengimo požymių, administracinio ir tarnybinio nusižengimo neįmanoma atriboti, dėl to atsakovas sustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , o ty­rimo medžiagos neperdavė administracinį nusižengimÄ tiriančiai institucijai, nes pastaroji jai jau buvo žinoma.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, neva Policijos depar­tamentas praleido VTÄ® 34 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių naikinamÄ jį terminÄ tarnybinei nuobaudai paskirti, dėl to, kad neteisėtai sustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , yra nepagrįsti. 3.2. Pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu inicijuotas ir pradėtas 2019 m. sausio 7 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 5-PR2-63. Pagal praneÅ¡imÄ dėl tyrimo pradėjimo policijos generalinio komisaro pavaduotojo, laikinai atliekančio po­licijos generalinio komisaro funkcijÄ , R.

B. rezoliucija, pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl R. N. veiksmų. PraneÅ¡imu pareiÅ¡kėjas informuotas, kad jo atžvilgiu atliekamas tarny­binis patikrinimas ir jam suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimÄ . PraneÅ¡imas, dėl pareiÅ¡kėjo ligos ir nedarbingumo (kÄ nurodo ir pats pareiÅ¡kėjas), parengtas 2019 m. sausio 18 d. Paminėtina, kad pra­neÅ¡ime nurodoma trumpa informacija apie tai, kokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas galimai įvykdė tarnybinį nusižengimÄ . PareiÅ¡kėjas savo veiksmais galimai diskreditavo valsty­bės institucijos, kurioje eina pareigas, autoritetÄ , nereiÅ¡kia, kad atsirado pagrindas manyti, kad pasta­rajam bus skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų, ar kad pastarasis galimai įvykdė Å¡iurkÅ¡tų nusižengimÄ .

Juolab, kad VTÄ® 33 straipsnio 4 dalimi, už Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ valstybės tarnautojų pareigų. 3.3. Atkreipė dėmesį, kad sudarius komisijÄ , pastarajai buvo perduota visa iki tol tarnybinį nusižengimÄ tyrusio asmens surinkta informacija, susijusi su pareiÅ¡kėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimu. Komisija, surinkusi informacijÄ , įskaitant asmens teiktÄ paaiÅ¡kinimÄ , in­formacijÄ apie teismo sprendimus administracinio nusižengimo byloje, įvertino surinktus duomenis ir 2019 m. liepos 12 d. surašė IÅ¡vadÄ , kurios pagrindu, priimtas įsakymas dėl pa­reiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų. 3.4.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui suteikta galimybė pateikti pa­aiÅ¡kinimÄ (suteikta teisę į gynybÄ ), o paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės patikrintos bei aptartos. Siekiant bendro ir vienodo aplinkybių vertinimo, tarnybinio nusižengimo ty­rimas buvo sustabdytas iki kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Kadangi tiek tarnybinio nusižengimo, tiek ir administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės bei objektyvioji pusė nesiskyrė, dėl to komisija papildomai nevertino minėtų aspektų.

Taip pat plačiai nebuvo vertintas ir PareiÅ¡kėjo teiktas paaiÅ¡kinimas, nes jo tekstas ir aplinkybės iÅ¡ esmės sutapo su pareiÅ¡kėjo pozicija administracinio nusižengimo tyrimo procese. Å iurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu vieÅ¡oje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetÄ .

Tad esminė iÅ¡vados dalis siejama su nustatymu, ar pareiÅ¡kėjo veiksmai iÅ¡ esmės diskredituoja Policijos departamento autoritetÄ . 3.5. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo pa­darymo faktas ir jį padaręs valstybės tarnautojas, neblaivumo faktas nustatytas teismų nutartimis. PareiÅ¡kėjo padarytas Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, ku­ris laikytinas padarytu dėl aplaidumo, kai valstybės tarnautojas suvokė savo neteisėtos veikos pobÅ«dį, numatė galimus žalingus Å¡ios veikos padarinius, kuriuos pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines bei profesines savybes ir užimamas pareigas galėjo ir turėjo tai numatyti, tačiau aplaidžiai siekė jų iÅ¡vengti, nustatytos iÅ¡vadoje nurodytos neigiamos pasekmės ir aiÅ¡kus priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡­kėjo veiksmų ir pasekmių.

Aptariamas įvykis buvo apraÅ¡ytas visuomenės informavimo priemonėse, tad informacija pasklido plačiai ir leido visuomenei susidaryti neigiamÄ nuomonę apie Policijos departamentÄ . Tokio pobÅ«džio pažei­dimas yra netoleruotinas visuomenėje ir kertasi su tais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ valstybės, todėl ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ tarnybos, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas k o n s t a t a u o j a:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento generalinio komisaro 2019 m. liepos 17 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad atsakovas pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ inicijavo 2019 m. sausio 7 d., kai Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyrius tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 5-PR2-63 informavo, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 1 d., apie 14 val. 20 min., Parko g., Vilniuje, vairavo automobilį neblaivus (0,90 prom.). Jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. 5.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 17 d. nutarimu pareiÅ¡kėjui paskirta 350 Eur piniginė bauda ir 13 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones. 5.2.

PareiÅ¡kėjui praneÅ¡imas apie pradėtÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ buvo įteiktas 2019 m. sausio 21 d., jam pasiÅ«lyta pateikti paaiÅ¡kinimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 28 d. pateikė atsakovui paaiÅ¡kinimÄ dėl automobilio vairavimo neblaiviam ir su tuo susijusias aplinkybes. 5.3. Nesutikęs su Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos priimtu nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 5.4. Atsakovas, vadovaudamasis tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡o, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau - Tvarkos apraÅ¡as) 13 punktu, 2019 m. vasario 6 d. tarnybinio nusižengimo tyrimÄ sustabdė iki teisme bus priimtas galutinis sprendimas pareiÅ¡kėjo administracinio nusižengimo byloje. 5.5.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ ir konstatavo, kad pastarasis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , o Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ , 2019 m. birželio 26 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimÄ . 5.6. Atsakovas, vadovaudamasis VTÄ® 30 straipsnio 1 punktu, Taisyklių 3, 5 punktais, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį, 2019 m. liepos 9 d.

įsakymu sudarė komisijÄ pareiÅ¡kėjo nusižengimui tirti. 5.7. Komisija, įvertinusi visÄ surinktÄ medžiagÄ , nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį, 2019 m. liepos 12 d. surašė tarnybinio nusižengimo iÅ¡vadÄ (toliau – ir IÅ¡vada) ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , pasireiÅ¡kusį buvimu ne tarnyboje (ne darbo metu) neblaiviam vairavus transporto priemonę vieÅ¡ojoje vietoje ir savo (valstybės tarnautojo) elgesiu diskredituojant valstybės įstaigos Policijos departamentÄ , skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų. 5.8.

Policijos departamento generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, atsižvelgęs į 2019 m. liepos 12 d. komisijos tyrimo iÅ¡vadÄ , 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 5-TE-475 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Policijos departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų nuo 2019 m. liepos 16 d.

6. PareiÅ¡kėjo teigimu, teisės akto (įsakymo), kuriuo jam bÅ«tų paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų - policijos generalinis komisaras neįformino, per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų - paskirta nebuvo, o atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ buvo padaryti procedÅ«riniai tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimai, nebuvo sudaryta komisija nusižengimui tirti.

7. Atsakovas su pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu inicijuotas ir pradėtas 2019 m. sausio 7 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 5-PR2-63, kuris pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas, jam suteikta teisė pateikti paaiÅ¡kinimus. Siekiant bendro ir vienodo aplinkybių vertinimo, tarnybinio nusižengimo ty­rimas buvo sustabdytas iki kol teisme bus priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo pa­darymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, neblaivumo faktas nustatytas teismų nutartimis.

8. Taigi pareiÅ¡kėjui ginčijamu įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo, Policijos departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo, pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 15 punktÄ ir 33 straipsnio 5 dalies 8 punktÄ , kai padaromas Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, bÅ«nant tarnyboje (darbe) neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu vieÅ¡oje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetÄ .

9. Å i nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta už tai, kad jis 2019 m. sausio 1 d., apie 14 val. 20 min., Parko g., Vilniuje, vairavo automobilį neblaivus (0,90 prom.), tuo diskredituodamas Policijos departamento autoritetÄ , bei formuodamas negatyvų visuomenės požiÅ«rį dėl Å¡ios vieÅ¡ojo administravimo institucijos veiklos.

10. Tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo neblaivus ne tarnybos (ne darbo) metu vieÅ¡oje vietoje, yra įrodyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi. Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ir neginčija, tačiau teigia, kad policijos generalinis komisaras įsakymu neįformino per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos tarnybinės nuobaudos (atleidimo iÅ¡ pareigų), t. y. nuobauda nebuvo paskirta, o atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ buvo padaryti procedÅ«riniai tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimai, nebuvo sudaryta komisija nusižengimui tirti. Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu jam yra paskirta per griežta nuobauda, neatitinkanti jo padaryto pažeidimo pobÅ«džio.

11. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ , 2019 m. birželio 26 d. nutartyje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas patikrino Policijos institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡samiai bei motyvuotai atsakydamas į pažeidėjo skundo argumentus. Kitaip vertinti nustatytų aplinkybių aukÅ¡tesnysis teismas nenustatė pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

12. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

13. Vadinasi šios aplinkybės lemia, kad skundo argumentai, kuriais iš esmės siekiama paneigti įsiteisėjusias Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties išvadas dėl pareiškėjo neblaivumo, nebegali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nebekartojami Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartyje išdėstyti argumentai šiuo klausimu.

14. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų gali bÅ«ti skiriama už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , o pagal Å¡io straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas - Å¡iurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma - buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu vieÅ¡oje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetÄ .

15. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad pareiškėjo neblaivumas buvo susijęs žmogaus orumo įžeidimu ir valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoriteto diskreditavimu, nes pareiškėjo neblaivumas buvo akivaizdus, jis nustatytas alkotesteriu (0,90 prom.). Šias aplinkybes įvertinus kontekste su pareiškėjo darbo pobūdžiu, t. y., kad jis pagal savo pareigas dalyvauja atliekant tikslinius ir netikėtus policijos įstaigų veiklos patikrinimus, atstovauja Policijos departamento interesams visų instancijų teismuose bei administracinių ginčų komisijose, Policijos vadovybės vardu ir pavedimu atstovauja ir kitų policijos įstaigų interesams, tokia jo būsena – akivaizdus girtumas, yra nesuderinami su valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos teigiamu įvaizdžiu ir autoritetu bei žmogaus orumu.

Be to, aptariamas įvykis (pareiÅ¡kėjo neblaivumas vairuojant iÅ¡gėrus) buvo apraÅ¡ytas visuomenės informavimo priemonėse, tad informacija pasklido plačiai ir leido visuomenei susidaryti neigiamÄ nuomonę apie Policijos departamentÄ . Tokio pobÅ«džio pažei­dimas yra netoleruotinas visuomenėje ir kertasi su tais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ valstybės.

16. PareiÅ¡kėjo manymu, iÅ¡ tarnybos buvo atleistas nepaskyrus tarnybinės nuobaudos - atleidimo, o tik priėmus Ä®sakymÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, atsakovas tokiu bÅ«du nesilaikė teisės aktuose nustatytos procedÅ«ros, pažeidė tarnybinių nusižengimo tyrimo nustatytas taisykles, nepagrįstai buvo sustabdytas nusižengimo tyrimas, nebuvo sudaryta komisija. 16.1. Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, nes kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos, atsakovas, vadovaudamasis ApraÅ¡o 18 punkto reikalavimais, nepraleisdamas VTÄ® 34 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, priėmė Ä®sakymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ paskyrė nuobaudÄ - atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Policijos departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų.

Vadovaudamasis ApraÅ¡o 17 ir 18 punktų bei VTÄ® 33 ir 34 straipsnių analize, Policijos departamentas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , nes akivaizdu, kad Policijos departamentui suteikta teisė įforminti ne tik sprendimÄ valstybės tarnautojui taikyti tarnybinę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, bet ir kitas, VTÄ® 33 straipsnio 3 dalyje numatytas tarnybinės nuobaudos rūšis. Be to, ApraÅ¡o 18 punkte numatytas reikalavimas sprendimÄ Ä¯forminti vienu teisės aktu, o ne dviem, kaip teigia pareiÅ¡kėjas. 16.2.

Teisės aktai aiÅ¡kiai numato, kad tarnybinio nusižengimo sustabdymas privalomas, nepriklausomai nuo nusižengimo inicijavimo priežasčių, vienintelis esminis dalykas, kurį atsakovui reikėjo įvertinti - administracinio ir tarnybinio nusižengimų atribojimÄ . Policijos departamentas, atlikęs tarnybinį patikrinimÄ nustatė, kad pareiÅ¡kėjo veika turi ir administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio ir tarnybinio nusižengimo neįmanoma atriboti, dėl to pagrįstai sustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimÄ .

Todėl Å¡ios aplinkybės taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad atsakovas praleido VTÄ® 34 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių naikinamÄ jį terminÄ tarnybinei nuobaudai paskirti, dėl to, kad neteisėtai sustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , yra nepagrįsti. 16.3. Teismas pažymi, kad atsakovui atsiradus pagrindui (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis), kad PareiÅ¡kėjas galimai įvykdė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , už kurį gali bÅ«ti taikoma tarnybinė nuobauda - atlei­dimas iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų, atsakovas pagrįstai 2019 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. 5-V-554 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“, sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijÄ , skirtÄ tirti pareiÅ¡kėjo galimÄ tarnybinį nusižengimÄ . Teismo vertinimu, Policijos departamentas vykdė pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ laikydamasis teisės aktų reikalavimų, o komisija sudaryta tik tada, kad atsirado pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti skiriama nuobauda - atleidimas iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų. 16.4. PareiÅ¡kėjas nepagrindė savo argumentų, kad komisijos nariai buvo Å¡aliÅ¡ki, jis negalėjęs pareikÅ¡ti jiems nuÅ¡ali­nimų, todėl tokie jo teiginiai vertinami kaip gynybinė pozicija, negali bÅ«ti laikomi pagrįstais.

Be to ginčydamas įsakymÄ , pareiÅ¡kėjas teigia, kad praneÅ¡imas apie galimai padarytÄ nusižengimÄ jam įteiktas nesilaikant ApraÅ¡e nustatyto termino. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad ApraÅ¡o 8 punktas numato 5 darbo dienų terminÄ nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimÄ gavimo suraÅ¡o pra­neÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , kuriuo informuoja valstybės tarnautojÄ , galimai pa­dariusį tarnybinį nusižengimÄ , kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tar­nautojui vienÄ praneÅ¡imo egzempliorių.

Bylos įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, to neneigia ir pareiÅ¡kėjas, kad tarnybinį nusižengimÄ Ä¯vykdė 2019 m. sausio 1 d., tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2019 m. sausio 7 d., o pareiÅ¡kėjui praneÅ¡imas dėl jo ligos ir atostogų įteiktas 2019 m. sausio 21 d., t. y. praleidus 5 dienų terminÄ . Tačiau, teismo vertinimu, toks formalus procedÅ«rinis pažeidimas negali bÅ«ti pagrindu pripažinti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ neteisėtu ir jį panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra konstatavęs, kad ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti admi­nistracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybe, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).

Be to, ApraÅ¡o 8 punkte numatytas terminas nėra naikinamasis, nes ApraÅ¡as nenustato tokio termino praleidimo pa­sekmių. PareiÅ¡kėjas praneÅ¡imÄ gavo, jam suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, jis juos teikė, todėl atsakovo veiksmai, kuriais pareiÅ¡kėjui praneÅ¡imas įteiktas vėliau, nei numato ApraÅ¡o 8 punktas, nelaikytini esminiu pažeidimu.

17. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinęs ginčijamo įsakymo ir tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vados turinį, teismas laiko, kad pagal VTÄ®, ApraÅ¡o nuostatas, Policijos departamentas ginčijamu įsakymu už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ (vairavimas neblaiviam ne tarnybos (ne darbo) metu vieÅ¡oje vietoje) atleidęs pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Policijos departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų, nurodant jo priežastis, teisės aktų nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas individualus administracinis aktas (ginčijamas įsakymas ir iÅ¡vada), pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos. PareiÅ¡kėjas realizavo pažeistų teisių gynybÄ , pateikė skundÄ teismui dėl minėto įsakymo. Todėl ginčijamas įsakymas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, įsakyme nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

18. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad Policijos departamentas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas neblaivus ne tarnybos (ne darbo) metu vieÅ¡oje vietoje, padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , už kurio padarymÄ jam galėjo bÅ«ti skiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 4 d.).

19. Atsakovo surinkti įrodymai, byloje nustatytos aplinkybės pavirtina, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neteisinga dėl savo griežtumo, todėl tenkinti skundÄ Å¡iuo klausimu taip pat nėra pagrindo. Atmetami ir tie skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinis nusižengimas buvo tiriamas neobjektyviai, tendencingai ir pan., tuo pažeidžiant jo teises į objektyvų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ tyrimÄ .

20. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryta veika – vairavimas neblaiviam ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje yra įrodyta ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi, kurios išvados atitinka ir tarnybinio tyrimo išvadas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžio. Ši aplinkybė pati savaime paneigia pareiškėjo argumentus dėl galimai neobjektyviai ir šališkai atlikto tyrimo. Taigi pagrindinės pareiškėjo teisės žinoti kuo yra kaltinamas bei būti išklausytam (pasiaiškinti) dėl padaryto pažeidimo nebuvo pažeistos.

21. Be to vadovaujantis teismų praktika, teismui svarbu nustatyti, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros ir taisyklės, užtikrinančios tarnybinių nusižengimų tyrimÄ , t. y. ar nebuvo pabloginta pareigÅ«no, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , teisinė padėtis; ar nebuvo suvaržytos jam garantuojamos teisės (teisė teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus, įrodymus, praÅ¡yti tyrimÄ atliekančio subjekto nuÅ¡alinimo, susipažinti su tarnybinio tyrimo iÅ¡vada ir tyrimo metu surinkta medžiaga, turėti advokatÄ ar kitÄ Ä¯galiotÄ asmenį, susipažinti su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo; ar tyrimÄ atliko neÅ¡aliÅ¡kas tinkamos sudėties subjektas; ar pateikta motyvuota ir iÅ¡sami tyrimo iÅ¡vada).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«roje: teikti paaiÅ¡kinimus, apskųsti procedÅ«ros rezultatus (apie įtarimÄ padarius tarnybinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta 2019 m. sausio 21 d.). 2019 m. liepos 12 d. suraÅ¡yta tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, teismo vertinimu, yra iÅ¡sami – iÅ¡dėstytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas teisinis tikrinamo valstybės tarnautojo veikos įvertinimas, nurodyti tarnybiniai nusižengimai, jų padarymo laikas, aplinkybės, pareiÅ¡kėjo kaltės forma, tarnybinių nusižengimų padariniai, konstatuotina, kad nusižengimo tyrimo procedÅ«ra pradėta teisėtai ir pagrįstai.

PareiÅ¡kėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tarnybinė veikla atsakovo buvo vertinama gerai, tarnybinį nusižengimÄ (vairavo automobilį neblaivus ne tarnybos metu) padarė tyčia, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, Å¡iuo atveju yra pagrįsta.

22. LVAT administracinėje byloje Nr. A-143-46/2011 pažymėjo, kad Å¡iuolaikinė teisės samprata remiasi aiÅ¡kiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtÄ sprendimÄ , kuris ne visada gali bÅ«ti teisingas, todėl turi bÅ«ti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, bÅ«tina pirmumÄ teikti bendrajai teisės sampratai.

23. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Policijos departamento 2019 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 5-TE-475, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

24. Teismui konstatavus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti kitus pareiÅ¡kėjo reikalavimus, grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Policijos departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

25. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Ž. T. Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas