2021-01-13 Nr. AB-953-3-61-3-02784-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-61-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02784-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. G. (J. G.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas) (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis, todėl patyrė dvasinius išgyvenimus bei depresiją.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad kamerose buvo kalinama po vieną arba po du asmenis, o bendras kamerų plotas (neatskaičius baldų užimamo ploto) buvo 7,3 kv. m, todėl asmeniui tekdavo 1,6 kv. m. Kamerose buvo 2 dviaukštės lovos, kurios buvo be kopėtėlių, tarp lovų nebuvo atstumo. Taip pat nebuvo tiesioginio priėjimo prie lango, langą iš vidaus ir iš išorės dengia grotos. Tarp lango ir grotų yra šiukšlių, kurių neįmanoma išvalyti dėl įmontuotų grotų. Nors langas yra tiesioginė ventiliacija, tačiau nuo tarp lango ir grotų esančių šiukšlių sklido smarvė. Natūrali šviesa į kamerą nepatenka dėl ant lango iš lauko pusės įmontuoto metalinio tinklo. Kameroje nuolat dega dieninė ir naktinė šviesos, o tai kenkia sveikatai. Kameros duryse yra įrengtas stebėjimo langelis, o prie kameros durų yra įrengtas tualetas, todėl naudojantis tualetu neužtikrinamas privatumas. Be to, tualetas įrengtas vieno metro atstumu nuo stalo, o gulint lovoje matosi, kaip gamtinius reikalus atlikinėja kitas asmuo. Kadangi vienintelė kameros ventiliacija yra langas, todėl kameroje dėl tualeto, kuriame nebuvo ventiliacijos, nuolat tvyrodavo smarvė. Vanduo tualete arba blogai nusileisdavo, arba iš viso nenusileisdavo. Spintelė maistui ir higienos reikmenims susidėti buvo prie tualeto ir kabėjo virš radiatoriaus, todėl maistas dėl skleidžiamos šilumos vis sugesdavo. Be to, spintelės matmenys tik 30x30 cm, o daiktus joje turėjo sutalpinti du asmenys. Rūbų spintos iš viso nebuvo, todėl daiktus teko laikyti krepšiuose po lovomis. Radijo taškas ir kabelinės televizijos kabelis, kurie buvo įrengti ne visose kamerose, yra 3 m aukštyje, todėl pasitildyti radiją ar prijungti kabelį neįmanoma. Kameros švarai palaikyti yra išduodamos šluotos be kotų, tad neaišku kaip išvalyti palovį.

4. Pareiškėjas nurodė, kad nekokybiško tualetinio popieriaus duodavo tik vieną kartą per mėnesį ir tik ruloną, kurio pakakdavo tik kelioms dienoms. Per mėnesį yra duodamas tik vienas skutimosi peiliukas ir tik 50 ml dantų pastos, kurios pakanka tik 2 savaitėms. Kameros nėra dezinfekuojamos. Į pasivaikščiojimo kiemelį yra vedami visi kameroje esantys asmenys ir tik valandai, o tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimą, kadangi suimtasis ar nuteistasis turėtų 8 valandas per dieną praleisti lauke. Kameroje yra kriauklė, tačiau karštas vanduo nebuvo tiekiamas. Dušu galima pasinaudoti tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Kameros sienos, grindys ir lubos yra avarinės būklės. Kadangi kameroje nėra tinkamos ventiliacijos, gyvenamosiose patalpose visada drėgna, išskalbti rūbai nedžiūsta ir pradeda pūti. Be to, skalbti ir džiovinti iš esmės nėra kur. Lukiškių TI-K rūbai pagal prašymą skalbiami tik kas du mėnesius. Patalynė yra sintetinė, duodamos tik dvi paklodės ir užvalkalas pagalvei, nuo kurios kyla alergija. Čiužiniai, antklodės, apklotai ir pagalvės išduodami nedezinfekuoti, juose yra parazitų (blakių, blusų ir kitų padarų), dėl ko neįmanoma užmigti. Draudžiama turėti pledus. Norint naktį atsigerti arbatos tenka laukti 6 val. ryto, kai bus įjungiamas elektros energijos tiekimas. Maisto energetinė vertė yra maždaug 1 300 iki 1 600 kcal. Pastato konstrukcijoje buvo asbesto, kuris sukėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai.

5. Pareiškėjas teigė, kad siekdamas surinkti nežmoniškų gyvenimo sąlygų įrodymus, su prašymais pateikti informaciją kreipėsi į visus valstybės administravimo subjektus, tačiau buvo atsisakoma siųsti pareiškėjo prašymus, nurodant, kad pareiškėjas gaus nuobaudą, jei dar kartą skųsis. O tais atvejais, kai skundą pavykdavo išsiųsti, atitinkamas viešojo administravimo subjektas atsisakydavo pateikti informaciją arba teikdavo netikslią ar melagingą informaciją.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami sieneles, kurios skiria klozetą. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Į visas gyvenamąsias kameras buvo išduodamos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2–4 lovos, buvo įrengti stalai, kartu su 2 pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. Visų įstaigos kamerų langų angose įrengtos grotos atitinka teisės aktų reikalavimus. Visose gyvenamosiose kamerose buvo įrengti radijo taškai.

8. Atsakovo teigimu, gyvenamosiose kamerose Nr. Nr. 252–257, Nr. 386–395 ir gyvenamosiose kamerose Nr. 406–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

9. Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo ir tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas yra viena iš priemonių, kuri buvo skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti dušuose, kuriuose nuolat tiekiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė nusirausti po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Visiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje kiekvieną darbo dieną. Grafike nustatytą išvedimo nusiprausti į dušą dieną suimtieji ir nuteistieji galėjo pasinaudoti ir skalbimo paslauga. Patalynė, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gaudavo išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Įstaigoje išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą.

10. Atsakovas nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlydavo suimtiesiems / nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose nėra asbesto. Šiferio lakštais buvo padengti tik 1-ojo ir 2-ojo korpusų pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskirdavo ir sveikatai buvo nepavojingi.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo J. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui 180 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko nacionalinės teisės bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pasaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimus.

13. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, teismas pažymėjo, kad iš Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėnesio pranešimo „Dėl J. G. skundo“ matyti, jog kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Vilniaus PN nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Vadovaudamasis teismų praktika bei įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas iš dalies neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų privatumą naudojantis tualetu ir pažeidė jo orumą. Kadangi Vilniaus PN nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas visą ginčo laikotarpį, t. y. 127 dienas. Kadangi dalį laiko pareiškėjas kamerose praleido vienas, todėl šiomis dienomis jo teisių pažeidimas nebuvo toks intensyvus.

14. Teismas nurodė, kad pagal teisės aktus Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, o smulkūs gyvenamųjų patalpų remonto darbai atliekami nedelsiant. Gyvenamosiose kamerose apsauginės grotos turi būti įrengtos iš lauko ir iš vidinės pusės tam, kad apsaugotų nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją dėl priemonių tarp lango ir grotų įstrigusioms šiukšlėms išvalyti išdavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, nebuvo tinkamo apšvietimo, buvo drėgna, kameros buvo avarinės būklės, o tualete nenusileido arba sunkiai nusileido vanduo. Atsižvelgęs į tai, teismas Vilniaus PN neteisėtų veiksmų dėl blogos ventiliacijos, žemos temperatūros kameroje, netinkamo apšvietimo, nemalonaus kvapo, grindų, sienų bei tualeto būklės nenustatė.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kamerose nebuvo karšto vandens, o nusiprausti po šiltu vandeniu buvo galima tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min., nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus Lukiškių TI-K neprivalėjo užtikrinti karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas, o suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše ne ilgiau nei 15 min., t. y. Lukiškių TI-K laikytiems asmenims buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše.

16. Pasisakydamas dėl higienos reikmenų išdavimo, teismas pažymėjo, jog nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo nemokus ar dėl šios priežasties būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Be to, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas su prašymais dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis (dėl dantų pastos, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus) būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją. Pareiškėjas neneigė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K jam buvo išduodamas tualetinis popierius, skutimosi peiliukai bei dantų pasta, todėl teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K teisės aktų normų dėl higienos reikmenų išdavimo nepažeidė, ir nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja išduodamo tualetinio popieriaus techninės charakteristikos.

17. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl pasivaikščiojimų trukmės, teismas nurodė, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 antrojoje bendrojoje ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) [CPT/Inf (92)3] 47 punkte numatyta, jog Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 val. ar daugiau) ne jų kamerose, užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose, t. y. šioje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose (t. y. už kameros ribų ir šis laikas apima įvairią veiklą kalinimo metu, pvz., darbą, sportą, švietimą ir pan.). Vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise.

18. Teismas nustatė, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal, dirbantiems – 3 301 kcal. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Teismo vertinimu, subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjo teiginius dėl maisto kokybės atmetė.

19. Dėl pastatų konstrukcijose esančio asbesto teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog asbestas sukėlė žalą pareiškėjo sveikatai. Vilniaus PN nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Nors ir darant prielaidą, jog Lukiškių TI-K konstrukcijose yra draudžiamos medžiagos, jos, teismo įsitikinimu, negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai skundžiasi nuolatiniu kamerų apšvietimu, nes kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas su prašymais dėl elektros tiekimo miegui skirtu metu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo būtinas elektros tiekimas miegui skirtu metu, skunde nenurodytos. Atsižvelgęs į tai, šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmetė.

21. Teismas, atsižvelgęs į teisės aktų reikalavimus, sprendė, kad teisės aktai nenustato reikalavimo kiekvienoje kameroje įrengti rūbams laikyti spintą, tačiau numato galimybę įrengti dėžę po lovą asmeniniams daiktams laikyti. Taip pat teisės aktai nereglamentuoja, kokioje kameros vietoje turėtų būti įrengiama spintelė higienos reikmėms ir maisto produktams laikyti. Pareiškėjo nurodytus pažeidimus dėl radijo taško ir kabelinės televizijos kabelio teismas pripažino menkais ir trumpalaikiais, nesukėlusiais žymių neigiamų pasekmių pareiškėjui.

22. Dėl tinkamo inventoriaus švarai palaikyti neišdavimo teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, nes jis nenurodė nei kada, nei kokiose kamerose būtent jam nebuvo išduotas reikiamas valymo priemonių kiekis, be to, Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, jog kameras Nr. 104–125 valo asmenys, atliekantys valytojo pareigas, todėl į šias kameras valymo inventorius neišduodamas.

23. Teismo vertinimu, pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė nebuvo tinkama naudoti, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės yra deklaratyvaus pobūdžio, apibendrinti, nesiejant pareiškėjo teigiamų padarytų pažeidimų su individualiomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad visiems atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės buvo dezinfekuoti įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, dezinfekavimo kameroje čiužiniai, pagalvės ir antklodės buvo dezinfekuojami kiekvieną darbo dieną; pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai buvo naikinami (buvo sudaryta paslaugų sutartis su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą).

24. Teismas iš Vilniaus PN pateiktų duomenų nustatė, kad suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gavo išskalbtą patalynės komplektą, rankšluosčius ir apatinius drabužius; išduoti patalynės komplektai, asmeniniai patalynės komplektai ir apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę; drabužiai, rankšluosčiai ir patalynės komplektai iš skalbyklos suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo grąžinami tą pačią dieną jau sausi; suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą; tie suimtieji ir nuteistieji, kurie asmeninėje sąskaitoje neturėjo pinigų, galėjo išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.

25. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų, kad neįmanoma prisišaukti Lukiškių TI-K pareigūnų dėl personalo stokos ir darbuotojų streikų; Lukiškių TI-K pareigūnai atsisako priimti arba siųsti pareiškėjo prašymus bei skundus, grasina, kad skirs nuobaudą, nes pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję išsikviesti pareigūnus. Taip pat pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kokius konkrečius veiksmus ar sprendimus norėjo skųsti, kada tai buvo, kokie pareigūnai jam grasino ar neleido pateikti skundų ar prašymų.

26. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas dėl to, jog visą ginčo laikotarpį jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, pažeidimo trukmę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjui priteistina 180 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 27. Pareiškėjas J. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti – priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28. Pareiškėjo teigimu, jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas, kuris negali kompensuoti jo patirtų išgyvenimų. Pagal teismų praktiką pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui. Atsakovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurio nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmens privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais, saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo įstaigą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui J. G. priteistas 180 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių TI-K teisių perėmėjas), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pretenzijas dėl jam neužtikrintų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus, papildomą diskomfortą, t. y. neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 180 Eur kompensaciją. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis ir įrodytomis, netenkintas reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

33. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas, ir laikosi pozicijos, jog jam turi būti priteistas jo skunde nurodytas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taip pat 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

35. Kadangi pareiškėjas nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, todėl teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjui priteisti 180 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

36. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam (pareiškėjui) priteista per maža kompensacija už patirtą neturtinę žalą, pirmiausia nurodo, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

38. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lukiškų TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta 127 dienas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalį laiko pareiškėjas kamerose praleido vienas, todėl šiomis dienomis jo teisių pažeidimas nebuvo toks intensyvus.

39. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas 180 Eur neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų nepatogumų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

40. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 180 Eur suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

41. Vertinant pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai.

42. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistinos kompensacijos dydį, taip pat pagrįstai vertino ir aplinkybę, kad pareiškėjas dalį ginčo laiko kamerose buvo laikomas vienas.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad netinkamo sanitarinio mazgo įrengimas, kai asmuo kameroje kali vienas, yra mažesnio masto ir nesukelia asmeniui tokių intensyvių neigiamų išgyvenimų, kokius jis patiria turėdamas pasinaudoti tualetu, kai kameroje nuolat yra kitas asmuo (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2177-415/2020; kt.).

44. Pareiškėjas prašo priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnyje. Dėl šio pareiškėjo reikalavimo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; kt.). Taip pat apeliacinės instancijos teisme negalima pareikšti reikalavimo priteisti procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnyje, jei toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4359-520/2018; kt.).

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018; kt.).

48. Taigi tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjas (ieškovas) reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo turi reikšti pirmosios instancijos teismui kartu su pagrindiniu reikalavimu, o ne apeliacinės instancijos teismui.

49. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas reikalavimo priteisti procesines palūkanas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškęs, o apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija pareiškėjo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nenagrinėja.

50. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė