2022-06-22 Nr. AB-16888-4-52-3-00179-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3079-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00179-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. H. H. H., jo atstovei advokatei I. A.,

vertėjui H. I.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. H. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. H. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. H. H. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S4938 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas motyvuotas tuo, jog pareiškėjas (prieglobsčio prašytojas) nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Pareiškėjas teigė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų, todėl pareiškėjui gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu būdu būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti. Pareiškėjas vertino, jog Sprendimas stokoja teisinio apibrėžtumo, nėra individualizuotas.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jo atvykimo tikslas buvo Lietuva, nori čia pasilikti gyventi, dirbti, pavargo jau 9 mėnesius būti sulaikytas. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centre gali vaikščioti tik savo sektoriuje, patys gamina sau maistą, blogos medicinos paslaugos. Pareiškėjui skaudą (duomenys neskelbtini). Jeigu pareiškėjui skauda galvą, duodama tabletė, tačiau jei skauda akis, ausis, nežinoma kaip gydyti. Pareiškėjas nurodė, kad Užsieniečių registracijos centre nėra apsauginių, jis minčių pabėgti neturi, su pareigūnais sutaria gerai. Pareiškėjo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), labai retai su jais bendrauja telefonu, tik per šventes juos pasveikina. Pareiškėjas teigė, jog niekas nebuvo atvykęs jį aplankyti į Lietuvą.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs sieną ir sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33968, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2021 m. spalio 23 d. sprendimas). 2021 m. spalio 23 d. sprendimas įsiteisėjęs. Pareiškėjas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 31 d., galutinis sprendimas tuo metu dėl pareiškėjo dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atsakovas vertino, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos šalį ((duomenys neskelbtini) gyvena jo artimieji), tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pareiškėjui nėra nustatyta jokių išskirtinių specialiųjų poreikių, jis nėra pažeidžiamas asmuo. Migracijos departamentas akcentavo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

6. Migracijos departamento atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog pareiškėjas neturi pagrindo būti Lietuvoje.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo S. H. H. H. skundą atmetė.

8. Teismas vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5–6 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022) dėl pareiškėjui taikomos priemonės atitikties ne sulaikymui Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi galimybę laisvai judėti gyvenamosios vietos teritorijoje, gauti medicinos, socialines paslaugas, jis aprūpintas maistu, gali naudotis ryšio priemonėmis. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo, apsilankymų ir pasimatymų organizavimu. Teismas vertino, kad vien pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento Sprendimu, nepatvirtina, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

10. Teismas nustatė, kad, pareiškėjo skundą nagrinėjant teisme, Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėjas nebėra prieglobsčio prašytojas, dėl jo priimtas galutinis sprendimas, procesine tvarka patikrintas, įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Teismas nurodė, jog byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – įvykdytas įsiteisėjęs Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimas, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes bei į jo paaiškinimus apie (duomenys neskelbtini) gyvenančius tėvus, taip pat į priimtą galutinį sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, galima išvada, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

11. Teismas pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų, nedaro jokių pažeidimų, nelaikė išimtiniais ir sprendė, jog jie nesudaro pagrindo paskirti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo ribojimų.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo išsakytos pastabos dėl nekokybiškų socialinių ir / ar medicininių paslaugų, nesudaro pagrindo skundą tenkini. Teismas nurodė, kad, pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsienietis bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas, konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.

III. 13. Pareiškėjas S. H. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre, neribojant jo laisvės, arba kitą, alternatyvią sulaikymui, bet nesusijusią su laisvės ribojimu, priemonę.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Įstatymo 115 straipsniu ir teigia, jog teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1888-789/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2044-789/2022; ir kt.), kuriose konstatuota, jog formalaus institucijos nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka, kad pagrįsti kraštutinę jo laisvę ribojančią priemonę neprotingai ilgą laiką. Šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nebendradarbiavimą su institucija, o faktą apie pareiškėjo bendradarbiavimą ginčo sprendime teismas konstatavo, siekdamas pagrįsti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą. Pareiškėjas nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu, nėra reikšmingos jo atvykimo į Lietuvą aplinkybės – Įstatymo nuostatose tarp aplinkybių, reiškiančių užsieniečio nebendradarbiavimą, nėra nurodytos užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybės, todėl ginčo kontekste jos nėra aktualios. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis aktyviai bendradarbiauja su institucijomis.

15. Pareiškėjas teigia, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje labai aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma užsieniečio nebendradarbiavimu, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas klaidintų institucijas ar pats atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus. Dėl to, jog užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką nelegaliai, jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis negali būti baudžiamas už tai, nepagrįstai ribojant jo laisvę dar ilgiau, nei tai būtų daroma nuteisus jį už neteisėtą sienos kirtimą. Pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvą momento gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos, o byloje nėra nei vieno pagrįsto atsakovo argumento taikyti pareiškėjui priemones, itin ribojančias jo teises. Tai, kad pareiškėjas nepateikė originalaus asmens dokumento – paso ir tai, kad jo asmenybė nėra nustatyta, atsakovo nepagrįstai vertinami kaip tapatūs faktai, nors taip nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje suteikia asmenims be originalių asmens dokumentų – pasų – leidimus judėti ir už kalėjimo ribų, taigi, nuosekliai laikantis minėtų išaiškinimų, asmens originalaus paso turėjimas ar neturėjimas nėra esminė priežastis, neleidžianti jam dėl to suteikti laisvės (žr., pvz., 2022 m. kovo 32 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1804-502/2022: 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1888-789/2022; 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022; ir kt.). Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl pareiškėjo tapatybės nustatymo, nors bendradarbiavimo pareiga yra abipusė.

16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis yra prieglobsčio prašytojas, aptaria Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką asmenų sulaikymo aspektu ir teigia, kad pareiškėjas gali judėti tik itin mažoje teritorijoje (net ne visoje apgyvendinimo įstaigos teritorijoje, o tik jos dalyje), ilgą laiką jau yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio pagrindo. Nors teismas sprendė, kad apgyvendinimo sąlygų klausimas nėra aktualus ginčui, tačiau tarptautinė teismų praktika paneigia tokias išvadas ir būtent dėl tos priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs eilę nutarčių, kuriose užsieniečio teises ribojančios priemonės taikymo adekvatumas ir proporcingumas vertinamas pagal Užsieniečių registracijos centro sudaromas sąlygas. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis negauna (duomenys neskelbtini) gyventojams pritaikyto maisto, praustis ir skalbti drabužius priverstas naudoti tuos pačius sanitarinius įrenginius, skirtus daugeliui žmonių, todėl itin sunku išlaikyti higienos normas. Psichologinė įkalintų asmenų būklė yra tragiška, nes labiausiai užsieniečių teises pažeidžia laisvės ribojimas.

17. Pareiškėjas pažymi, kad šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė, pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška. Pareiškėjas nurodo, kad nuo atvykimo į Lietuvą momento jis laikomas iš esmės kalėjimo sąlygomis, tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių. Pareiškėjas turi finansines galimybes su šeimos narių pagalba apsirūpinti pats, šiuos santykius užmegzti ir puoselėti, jei tik jam nepagrįstai nebūtų suvaržyta laisvė. Pareiškėjas yra atstovaujamas privataus advokato, byloje pateikti dokumentai patvirtina jo galimybes pasirūpinti savimi.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas taip pat prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

19. Atsakovas pakartoja atsiliepimo, teikto teismui, argumentus, susijusius su aktualiu bylai teisiniu reglamentavimu (taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas, Įstatymo 1408 str. 3, 5, 6 d., Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybėmis (neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų) ir akcentuoja, jog Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimas įsiteisėjęs, pareiškėjas nebėra prieglobsčio prašytojas.

20. Atsakovas nurodo, kad VSAT 2022 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 13KMURC-1462 (toliau – ir 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas), kuriuo nusprendė pareiškėją apgyvendinti VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti, kol nebus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo, nėra duomenų, kad VSAT 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas būtų apskųstas, todėl šiuo metu pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos nustatytos VSAT 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas S. H. H. H. 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6, 9 dalimis, atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjui taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, pareiškėjas nebėra prieglobsčio prašytojas, o įsiteisėjęs Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimas turi būti vykdomas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog jis pernelyg ilgai (nuo atvykimo į Lietuvą momento) gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos, o byloje nėra nei vieno pagrįsto atsakovo argumento taikyti pareiškėjui priemones, itin ribojančias jo teises.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, jis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo prasme, kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2051-381/2022 palikus nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje tenkintas iš dalies, sutrumpinant draudimo pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus, buvo priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui netekus prieglobsčio prašytojo statuso, VSAT, atsižvelgdama į tai, kad Migracijos departamento Sprendimu išspręsti pareiškėjo, turinčio prieglobsčio prašytojo statusą, kurio jis neteko priėmus galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, apgyvendinimo ir judėjimo laisvės klausimai, 2022 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio S. H. H. H. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kuriuo buvo nuspręsta apgyvendinti pareiškėją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

26. Taigi, teisinis pagrindas, kuriuo tiek jau skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek šiuo metu ribojama pareiškėjo judėjimo laisvė Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra pakitęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo prašymai – sutrumpinti Migracijos departamento Sprendimu nustatytą apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti jam judėjimo laisvės suvaržymų – negali būti tenkinami, kadangi jo apgyvendinimo ir judėjimo laisvės apribojimo klausimai buvo išspręsti minėtu VSAT 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu, kuris nėra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje (VSAT 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas pareiškėjo gali būti skundžiamas apylinkės teismui), ir byloje, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatsisakė apeliacinio skundo, dėl ko apeliacinio proceso nutraukti nėra pagrindo, vykdoma skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo patikra aspektu, kuriuo vertintas ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo ir galiojimo metu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą byloje S.T.S. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 277/05).

27. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo aptartu aspektu (šios nutarties 26 p.), teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kuri buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., nėra atšaukta, todėl byloje taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

28. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

29. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

30. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

31. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pareiškėją, kuris iki tol buvo laikinai apgyvendintas VSAT (Įstatymo 5 str. 6 d.; 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.), vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais, nusprendė įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

32. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimo dalį, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir pareiškėją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

33. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes: nors pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis šiuo klausimu, t. y. siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiauja, taip pat kad kyla abejonių dėl jo tapatybės ir (ar) pilietybės: tokios aplinkybės, nagrinėjamoje byloje pateiktais duomenimis, nėra konstatuotos nei Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendime Nr. 21S33968 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. 6K-1725, nei teismų procesiniuose sprendimuose; duomenų, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nėra; byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

35. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamos Sprendimo dalies, kuri šiuo metu nebegalioja, teisėtumo, nėra pagrįsta ir teisėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).

36. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra svarbūs, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo keisti, jis buvo priimtas netinkamai pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei padarius nepagrįstas išvadas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. H. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė