95e48cff-2f2a-443d-a8bf-efa5127961c0 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Pranešėjas Juozapas SurblysAdministracinio nusižengimo byla Nr. II-342-1150/2021 Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00182-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. rugsėjo 9 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė, sekretoriaujant Astai Kielytei, dalyvaujant skundÄ pateikusiam asmeniui A. M., žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 10 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate 2021 m. birželio 10 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (toliau – Nutarimas), kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 2 d. gautas A. M. pareiÅ¡kimas dėl B. B. galimai padaryto savavaldžiavimo, kadangi jis į servitutinį keliÄ sukalė metalinius kuolus. IÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ , nenustatyta pakankamai duomenų, kad B. B. tyčia trukdytų naudotis servitutiniu keliu ar kitaip varžytų kitų asmenų teises, todėl B. B. veiksmuose nenustatyti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 518 straipsnyje, požymiai. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«muose 2021 m. liepos 5 d. gautas A. M. skundas dėl Nutarimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad B. B. 2020 m. pavasarį suarė dalį kelio, dėl ko kelias tapo apie 2 metrų pločio ir dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas buvo priverstas važinėti pro pat krÅ«mus – ta vieta, kur dabar sukalti kuolai. Vėliau B. B. suarė visÄ keliÄ , todėl pareiÅ¡kėjas keliu važinėti visai nebegalėjo. Sukietėjus gruntui, pareiÅ¡kėjas vėl pradėjo keliu važinėtis tapačia trajektorija, kaip ir 2020 m., tačiau ten buvo sukalti metaliniai kuolai, tuo pastumiant keliÄ link dirbamos žemės. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad B.

B. savavaliÅ¡kai, savo nuožiÅ«ra, nustatinėja servitutinio kelio vietÄ , jÄ kaitalioja. B. B. nėra pasidaręs detalių kadastrinių matavimų, todėl negali teigti, kad jis kuolus sukalė savo kieme, o ne servitutiniam kelyje. Servitutinis kelias yra 3 metrų pločio, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra. PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 4.119 straipsnio 2 dalimi, kuri nurodo, kad jeigu nustatant kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį keliÄ , jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis 4 metrų pločio keliu.

Tad pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad B. B. savavaldžiauja ir savo nuožiÅ«ra nustatinėja servitutinio kelio plotį.

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir apžiÅ«ros metu darytų fotonuotraukų matyti, kad metaliniai kuolai sukalti ne savaime susiformavusio kelio provėžose, kuriomis, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, jis važinėjo 2020 m. pavasarį, o 1 metro atstumu nuo jų, kas nesudaro kliūčių pareiÅ¡kėjui privažiuoti iki savo sodybos. Tad tyrimo metu iÅ¡naudotos visos galimybės nustatyti įvykio aplinkybes, iÅ¡tirti visi byloje esantys įrodymai, kurių pagrindu negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad B. B. padarė administracinį nusižengimÄ . Todėl nesant byloje objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių asmens kaltę, dėl galimo administracinio nusižengimo, bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėta – turi bÅ«ti nutraukta.

4. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas A. M. iÅ¡ esmės atkartojo skunde iÅ¡dėstytus argumentus. PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad B. B. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti ir nors pareiÅ¡kėjas supranta, kad tai apsunkina skunde nurodytų aplinkybių įrodinėjimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas nėra svarstęs apie galimybę ginti galimai pažeistas jo teises civilinio proceso tvarka. Skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis ANK 641 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimÄ â€“ savavaliÅ¡kÄ tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymÄ , nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispozicijÄ ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.

8. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ä®statymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y.

įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-100-1121/2020).

9. Nustatyta, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir B. B. ginčas kilo dėl servitutinio kelio, o bÅ«tent dėl to, kad pareiÅ¡kėjo žmonai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Å¡alia B. B. priklausančio žemės sklypo. Norint pareiÅ¡kėjui patekti į namus, tenka naudotis servitutiniu keliu. PareiÅ¡kėjo teigimu, B. B. savavaliÅ¡kai trukdo patekti į namus įvairiais bÅ«dais – suaria keliÄ , dėl ko neįmanoma naudotis keliu dėl itin prastos jo bÅ«klės, sukala metalinius kuolus, taip sumažindamas pravažiuojamo kelio plotÄ .

Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir policijos pareigÅ«nų atliktas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad Å¡alia pravažiuojamo kelio yra sukalti kuolai. B. B. neneigia sukalęs kuolus, tačiau tvirtina, kad tai buvo padaryta dėl to, kad kaimynai nevažiuotų jo kiemu. Teismas pažymi, kad tarp kaimynų, t. y. A. M. ir B. B., konfliktai vyksta jau ilgÄ laikÄ â€“ Lietuvos teismo informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«muose jau du kartus nagrinėtos administracinės bylos dėl Å¡ių kaimynų nesutarimų, susijusių su žemės sklypu ir prižiÅ«rimais gyvuliais.

10. Byloje nėra duomenų, kad B. B., atlikdamas ginčo veiksmus, sÄ moningai, tyčia, siektų padaryti kitiems asmenims žalos. Anot B. B., jis siekia apsaugoti savo turtÄ , savo kiemÄ . IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei įvykio vietoje padarytų fotonuotraukų matyti, kad ant kelio auga žolė, tačiau juo galima pravažiuoti, kadangi yra iÅ¡važinėtos juostos. Tuo tarpu, siekiant nustatyti, koks žemės plotas ginčo adresu yra laikomas servitutiniu, nėra galimybės, kadangi teismui pateiktame „Žemės sklypo plane“ tokių duomenų nėra, B. B. nėra atlikęs jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų. Tad nesant galimybių nustatyti tikslių servitutinio kelio ribų, spręsti, kad B. B. savavaliÅ¡kai sumažino servitutinio kelio plotÄ , nėra teisinio pagrindo.

11. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios nutarties 10 punkte iÅ¡dėstytus motyvus, pažymi, kad Å¡is ginčas nagrinėtinas ne administracinių nusižengimų teisenos tvarka, o civilinio proceso tvarka, nustatant tikslias servitutinio kelio ribas bei jo plotÄ (t. y. spręstinas įpareigojimo atlikti B. B. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus klausimas), o po to, atitinkamai – galimÄ ginčo servitutinio kelio sumažinimÄ ir (ar) kitokį trukdymÄ Å¡iuo keliu naudotis bei už tai atsakingus asmenis (t. y. spręstinas deliktinės atsakomybės klausimas). Tad pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jis turi teisę ginti galimai pažeistas savo teises civilinio proceso tvarka.

12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad įrodymų, patvirtinančių B. B. padarytÄ administracinį nusižengimÄ byloje nėra, o kilusios abejonės turi bÅ«ti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog B. B. turėjo tyčiÄ padaryti ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 518 straipsnyje. Tad nesant administracinio nusižengimo požymių, administracinė teisena B. B. atžvilgiu negali bÅ«ti pradėta, o skundžiamas Nutarimas yra teisėtas, jį panaikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmeta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 10 d. nutarimÄ palikti nepakeistu, o pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti. Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė