95e46760-bc3a-4bd5-89ea-d10240df830d · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. e2-808-330/2018                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02513-2015-4                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens A.

Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2688-345/2018, kuria atsakovės individualios įmonės „Namų teisininkas“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansinis reikalavimas.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmėAtsakovės bankrutavusios individualios įmonės (toliau – BIÄ®) „Namų teisininkas“ bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 16 009,22 Eur finansinis reikalavimas.

BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto administratorė MB „Penktas Å¡ansas“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu tvirtinti patikslintÄ (sumažėjusį) VMI kreditorinį reikalavimÄ , kurio dydis 13 685,58 Eur.Kreditorė VMI nurodė, kad jos finansinis reikalavimas yra sumažėjęs iki 13 685,58 Eur, o po bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo atsakovės vardu sumokėtos įmokos (VMI gautos įplaukos) už 475,26 Eur sumÄ yra nesugretintos. Suinteresuotas asmuo A. Å . (IÄ® „Namų teisininkas“ savininkė) su bankroto administratorės praÅ¡ymu dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo nesutiko, nurodydama, kad atsakovės įsiskolinimas VMI niekada nesiekė 16 009,22 Eur, nes atsakovė vykdė atsiskaitymus su VMI, kad dalis sumokėtų įmokų nėra sugretinta, kad dėl dalies mokestinių nepriemokų pagal 2010 metais ir 2012 metais priimtus VMI sprendimus iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo pasibaigęs Mokesčių administravimo įstatyme (toliau - MAÄ®) nustatytas senaties terminas.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovės BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto byloje patvirtino antros eilės kreditorės VMI patikslintÄ 13 685,58 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ .

Teismas, be kita ko, nurodė, kad suinteresuoto asmens A. Å . po atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo VMI sumokėtų 475,26 Eur dydžio įmokų suma turi bÅ«ti įskaityta VMI kreditorinio reikalavimo dengimui. Teismas nustatė, kad VMI virÅ¡ininko 2010 m. lapkričio 8 d., 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. spalio 31 d. sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ (kaip vykdomieji dokumentai) iÅ¡ skolininkės IÄ® „Namų teisininkas“ buvo perduoti vykdyti antstoliui, kuris tuos sprendimus 2015 m. lapkričio 25 d. grÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kotojai su iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktais.

Teismas nurodė, kad VMI sprendimus antstolis vykdė iki bankroto bylos skolininkei iÅ¡kėlimo. 2016 m. kovo 31 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos skolininkei iÅ¡kėlimo, mokestinės prievolės buvo sustabdytos ir nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis nutrÅ«ko (MAÄ® 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl nepriemokų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis netaikoma. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nutartis neatitinka faktinių aplinkybių, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas iÅ¡ VMI neiÅ¡reikalavo atsakovės skolos Å¡iai kreditorei apskaičiavimÄ patvirtinančių dokumentų, apsiribodamas tik VMI atstovės žodiniu paaiÅ¡kinimu dėl skolos dydžio bylos nagrinėjimo dienÄ . Po bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo į valstybės biudžetÄ buvo sumokėta dar 475,26 Eur įmokų, tačiau Å¡i suma nėra įskaityta kaip atsakovės įsiskolinimo grÄ Å¾inimas.

Nagrinėjant bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl VMI finansinio reikalavimo patikslinimo, teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl galimumo įskaityti įmokėtus 475,26 Eur ir Å¡ia suma sumažinti atsakovės įsiskolinimÄ biudžetui. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti senaties terminÄ daliai VMI finansinio reikalavimo. IeÅ¡kinio senatį nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, taip pat skolininko veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Draudimas po bankroto bylos skolininkei iÅ¡kėlimo vykdyti visas jos finansines prievoles neturi nieko bendro su ieÅ¡kinio senaties termino nutraukimu.

Pagal VMI 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ , 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ ir 2012 m. spalio 31 d. sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos Å¡i institucija nepasinaudojo teise pakartotinai kreiptis dėl tos nepriemokos likučių iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl suėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui prarado reikalavimo teisę į 2 408,75 Eur sumÄ .Teismas nepasisakė dėl CPK 631 straipsnio 3 dalies taikymo galimumo sprendžiant šį ginÄÄ . Kreditorė VMI atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o tenkinti apeliantės skundÄ ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį.

VMI sutinka su atskiruoju skundu dėl sumažėjusios atsakovės mokestinės nepriemokos. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:VMI informavo atsakovės bankroto administratorę apie 475,26 Eur įmokų sumÄ , kuri buvo gauta po bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, ir kuri yra nesugretinta. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei priklausantį turtÄ bei lėšas imperatyviai kontroliuoja tik bankroto administratorius, todėl praÅ¡ymÄ minėtas įmokas įskaityti kreditoriniam reikalavimui padengti turėtų teikti teismo paskirtas bankroto administratorius, kuris atsakingas už įmonės lėšas.Kreditorei VMI 2018 m. vasario 17 d. BIÄ® „Namų teisininkas“ vardu buvo sumokėta 900 Eur suma, kas lemia kreditorinio reikalavimo sumažėjimÄ .

IÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme, apie Å¡iÄ sumÄ nebuvo žinoma, kadangi gautų įmokų sutvarkymas užima laiko. 2018 m. kovo 6 d. VMI pateikė atsakovės bankroto administratorei patikslintÄ kreditorinį reikalavimÄ dėl 12 785,58 Eur sumos.Nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde pateiktais argumentais dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino taikymo apeliantės nurodytiems VMI sprendimams. VMI inicijavo bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimÄ ir Vilniaus apygardos teisme iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , 2016 m. kovo 31 d. buvo sustabdytos atsakovės prievolės. Vadovaujantis MAÄ® 108 straipsnio 1 dalies 4 punktu, mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis nutrÅ«ksta, todėl nėra pagrindo taikyti MAÄ® 107 straipsnio nuostatų dėl mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas kreditorės VMI finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų priėmimoKreditorė VMI kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus: 2017 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡to dėl informacijos pateikimo kopijÄ , 2017 m. gruodžio 11 d. raÅ¡to dėl finansinio reikalavimo pateikimo patikslinimo kopijÄ , 2018 m. kovo 6 d. raÅ¡to dėl finansinio reikalavimo pateikimo patikslinimo kopijÄ . Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreditorės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Ä® bylÄ pateikti nauji įrodymai kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį buvo iÅ¡siųsti apeliantei, prieÅ¡taravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo gauta. Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmėsCPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų.

Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos (Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalis).

Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiÅ¡kia naujÄ reikalavimo tikrinimÄ , įsiteisėjusios nutarties peržiÅ«rėjimÄ , ekonomines ir laiko sÄ naudas, todėl bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis bÅ«tų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai Å¡ioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo.

Tai padėtų užtikrinti bankroto procedÅ«rų sklandumÄ , kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumÄ , iÅ¡vengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog bankroto byloje patvirtinus įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei jų finansinių reikalavimų dydį, teismas turi teisę tikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba iÅ¡braukti kreditorių iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o iki nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, jog Ä®BÄ® 26 straipsnyje nurodytų galimų kreditorinių reikalavimų patikslinimų sÄ raÅ¡as, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra baigtinis.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi IÄ® „Namų teisininkas“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Penktas Å¡ansas“.

Nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2016 m. kovo 31 d. Teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, į kurį įtrauktas ir kreditorės VMI 16 009,22 Eur finansinis reikalavimas. Nurodyta nutartis patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä yra įsiteisėjusi. Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi nuspręsta taikyti supaprastintÄ Ä¯monės bankroto procesÄ , o 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, tenkindamas bankroto administratorės praÅ¡ymÄ , iÅ¡braukė iÅ¡ įmonės kreditorių sÄ raÅ¡o VSDFV Vilniaus skyrių ir UAB „Omnitel“ (AB „Telia“) bei patikslintame kreditorių sÄ raÅ¡e nurodė kreditorę VMI su 16 009,22 Eur finansiniu reikalavimu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kuria fiksuotas VMI 16 009,22 Eur finansinis reikalavimas, panaikino ir perdavė šį klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė pakartotinio klausimo nagrinėjimo eigoje nustatyti tikslų VMI finansinio reikalavimo dydį, atsižvelgiant į buvusios įmonės savininkės argumentus ir duomenis dėl dalinio atsiskaitymo, iÅ¡siaiÅ¡kinti kreditorės pozicijÄ dėl jos finansinio reikalavimo bei įvertinti įmonės savininkės argumentus dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties taikymo.

GrÄ Å¾inus VMI patikslinto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teisme, atsakovės BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto administratorė teismui pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti patikslintÄ kreditorės 13 685,58 Eur finansinį reikalavimÄ . Bankroto administratorė nurodė, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreditorei buvo sumokėta 475,26 Eur suma, dėl kurios sugretinimo (įskaitymo į finansinį reikalavimÄ ) kilo ginčas, todėl Å¡i suma turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta į bankrutavusios įmonės sÄ skaitÄ .

Pirmosios instancijos teismas apskųstÄ ja nutartimi bankroto administratorės praÅ¡ymÄ patenkino – BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto byloje patvirtino patikslintÄ 13 685,58 Eur dydžio kreditorės VMI finansinį reikalavimÄ . Teismas nepagrįstais pripažino suinteresuoto asmens A. Å . (buvusios įmonės savininkės) argumentus dėl kreditorės finansinio reikalavimo mažinimo po bankroto bylos iÅ¡kėlimo sumokėta 475,26 Eur suma bei dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino pabaigos ir ieÅ¡kinio senaties taikymo.

Suinteresuotas asmuo A. Å . (apeliantė), nesutikdama su apskųstÄ ja nutartimi, atskiruoju skundu praÅ¡o jÄ panaikinti ir perduoti finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Bylos apeliacinio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi buvo patenkintas vėlesnis BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto administratorės praÅ¡ymas – kreditorės VMI finansinis reikalavimas sumažintas A. Å . sumokėta 900 Eur suma iki 12 785,58 Eur dydžio.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO padaryta žyma patvirtina, kad Å¡i teismo nutartis įsiteisėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pagal atskirojo skundo argumentus vertinant apskųstosios 2018 m. vasario 26 d. nutarties teisėtumÄ , dabartiniu metu (vėliausiai) patvirtinto VMI finansinio reikalavimo dydis laikytinas atitinkančiu įsiteisėjusia 2018 m. kovo 21 d. nutartimi fiksuotÄ finansinio reikalavimo sumÄ . Tokio vertinimo sÄ lygÄ lemia BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto byloje susiklosčiusi specifinė situacija, kuomet vėlesne (Å¡io apeliacinio proceso metu įsiteisėjusia) teismo nutartimi vėlgi buvo patikslintas (sumažintas) VMI finansinis reikalavimas, kuris buvo koreguotas ankstesne nutartimi, esančia Å¡ios apeliacijos objektu.

Dėl VMI finansinio reikalavimo mažinimo 475,26 Eur suma    Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė (buvusi BIÄ® „Namų teisininkas“ vadovė) po bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo į VMI sÄ skaitÄ sumokėjo 475,26 Eur įmokų (2016 m. balandžio 20 d. – 23,01 Eur; 2016 m. gegužės 24 d. – 42,94 Eur; 2016 m. rugpjūčio 16 d. – 111,22 Eur; 2017 m. kovo 20 d. - 77,52 Eur; 2016 m. balandžio 7 d. - 220,57 Eur). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apeliantė Å¡ias lėšas pervedė įmonės (atsakovės) kreditorei, tokiu bÅ«du vykdydama įmonės prievolę ir siekdama kreditorės finansinio reikalavimo sumažinimo.

Taigi proceso dalyvių neginčijama, kad BIÄ® „Namų teisininkas“ vardu į VMI sÄ skaitÄ yra sumokėta 475,26 Eur suma, kuri Å¡iuo metu dar nėra įskaityta į įmonės įsiskolinimo dengimÄ ir atitinkamai į kreditorės finansinį reikalavimÄ . Tiek atsakovės bankroto administratorė, tiek kreditorė (mokesčių administratorė) laikosi iÅ¡ esmės tapačios pozicijos, pagal kuriÄ apeliantės sumokėtų lėšų nėra galimybės įskaityti į kreditorės finansinio reikalavimo sumÄ be vienintelio įmonės vardu teisėtai veikiančio asmens – bankroto administratorės iÅ¡reikÅ¡tos valios, taip pat ir dėl tos priežasties, jog tos įmokos į kreditorės sÄ skaitÄ sumokėtos pažeidžiant bankrutuojančiam asmeniui taikomÄ draudimÄ vykdyti prievoles (taigi – ir atsiskaitymus).

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl galimumo įskaityti įmokėtus 475,26 Eur ir Å¡ia suma sumažinti atsakovės įsiskolinimÄ biudžetui. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria apeliantės teiginiui, jog įmonės savininkės sumokėtų lėšų suma, skirta įmonės prievolei vykdyti, turėtų bÅ«ti sumažintas kreditorės VMI finansinis reikalavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas dėl nurodytų įmokų paskirties ir jų panaudojimo kreditorės finansinio reikalavimo daliniam tenkinimui iÅ¡kilo beveik prieÅ¡ metus ir tiek laiko nebuvo iÅ¡ esmės sprendžiamas.

IÅ¡ tiesų, įstatyme yra norma, draudžianti, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Visgi toks draudimas taikytinas įmonei, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, nors nagrinėjamu atveju mokėjimai buvo atlikti už įmonę, t. y. trečiasis asmuo vykdė skolininko prievolę kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.50 straipsnio 2 dalį kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iÅ¡ trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieÅ¡taraujÄ s tokiam įvykdymui, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytÄ atvejį. CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu kreditorius nukreipė ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko turtÄ , tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo gali netekti tam tikrų teisių į tÄ turtÄ , gali patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ . Tokia pat teisė priklauso valdančiam turtÄ asmeniui, jeigu Å¡is dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo gali prarasti turto valdymo teisę.Vertinant apeliantės veiksmų, kuriais mažinamas (iÅ¡ dalies tenkinamas) kreditorės VMI finansinis reikalavimas, teisėtumÄ nutarties 21 punkte nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog apeliantė yra BIÄ® „Namų teisininkas“ savininkė.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Toks teisinis reguliavimas patvirtina, kad apeliantė yra asmeniÅ¡kai suinteresuota įmonės prievolių įvykdymu tuo tikslu, kad įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas nebÅ«tų nukreiptas arba bÅ«tų kuo mažesne apimtimi nukreiptas į jos asmeninį turtÄ .

Taigi analizuojamu atveju apeliantės veiksmai pagal nutarties 21 punkte iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ yra iÅ¡ esmės teisėti. Vertinant apeliantės veiksmus draudimo, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vykdyti įmonės prievoles (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) aspektu, bÅ«tina atsižvelgti į ne tik Å¡ios teisės normos turinį, bet ir į jos tikslÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyto draudimo paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiÅ¡kumÄ Ä¯monės bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto.

Tačiau iÅ¡ atsakovės bankroto bylos duomenų nustatyta, kad Å¡ioje bankroto proceso stadijoje įmonė turi tik vienÄ kreditorę – VMI. Vadinasi, nėra grėsmės, jog trečiajam asmeniui vykdant prievolę už skolininkÄ , bus pažeistas kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principas. Be to, Å¡iuo atveju skolininko prievolė buvo vykdyta trečiojo asmens (įmonės savininkės) asmeninėmis lėšomis, todėl neiÅ¡kyla ir bankrutavusios įmonės turto iÅ¡saugojimo problema. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorės ir bankroto administratorės įtarimai, jog apeliantė, pervedusi asmenines lėšas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo daliniam tenkinimui, esÄ pažeidė Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintÄ draudimÄ , apeliacinės kontrolės metu nepasitvirtino. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bankroto administratorė, nurodydama į imperatyvų teisinį reguliavimÄ , neva draudžiantį trečiajam asmeniui vykdyti skolininko prievolę (tenkinti finansinį reikalavimÄ ), yra nenuosekli.

IÅ¡ bankroto bylos duomenų matyti, jog tokiu pačiu bÅ«du (sumokėtomis asmeninėmis apeliantės lėšomis) buvo visiÅ¡kai patenkinti kitų atsakovės kreditorių (VSDFV Vilniaus skyriaus ir UAB „Omnitel“) finansiniai reikalavimai, o po tokio finansinių reikalavimų patenkinimo, bankroto administratorei neprieÅ¡taraujant, bet prieÅ¡ingai – sutinkant ir praÅ¡ant, nurodyti kreditoriai buvo iÅ¡braukti iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o (CPK 179 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ esmės tokios pačios praktikos buvo laikytasi ir kreditorės VMI finansinio reikalavimo kitų korekcijų atveju.

Teisėjų kolegija pažymi, jog jau po apskųstosios nutarties priėmimo įmonės savininkė kreditorei VMI sumokėjo 900 Eur įmokÄ ir Å¡ia suma kreditorės finansinis reikalavimas buvo sumažintas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį, priimtÄ BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto byloje). Kolegijos vertinimu, nurodyta aplinkybė taipogi sudaro papildomas prielaidas nesutikti su bankroto administratorės pozicija, jog įmonės savininkė negali asmeninėmis lėšomis tenkinti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų, ir su kreditorės pozicija, jog įmokos įskaitymas į finansinį reikalavimÄ Â visais atvejais priklauso tik nuo bankroto administratoriaus valios.

Nustatyta, kad apeliantė 475,26 Eur sumÄ sumokėjo tiesiogiai kreditorei VMI, tokiu bÅ«du siekdama kreditorės finansinio reikalavimo dalinio tenkinimo (sumažinimo) atsakovės bankroto byloje. Kreditorė, negalėdama ar nesutikdama priimti tokį prievolės įvykdymÄ , turėjo imtis priemonių Å¡ias įmokas grÄ Å¾inti apeliantei (mokėtojai), tačiau to nepadarė. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų kitoje civilinėje byloje matyti, kad bankroto administratorė, teisme jau sprendžiant klausimÄ dėl ginčo sumos įskaitymo į VMI finansinį reikalavimÄ , kreipėsi į mokesčių administratorių praÅ¡ydama Å¡ias lėšas (įmokas) pervesti į bankrutavusios įmonės sÄ skaitÄ .

Tačiau kolegija neturi duomenų, patvirtinančių, kad toks praÅ¡ymas buvo patenkintas, todėl manytina, kad ginčo lėšos tebėra kreditorės žinioje. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutartyje aptartÄ teisinį reguliavimÄ , Å¡ios konkrečios įmonės bankroto procese susiformavusiÄ praktikÄ , kuomet įmonės savininkė asmeninėmis lėšomis tenkino kitų kreditorių finansinius reikalavimus, atsižvelgusi į tai, jog teisėtu pagrindu į kreditorės sÄ skaitÄ pervestos lėšos nepateisinamai ilgÄ laikÄ nebuvo nei įskaitytos mažinant kreditorės finansinį reikalavimÄ , nei grÄ Å¾intos jas įmokėjusiam asmeniui, kreditorės įvardintÄ priežastį, trukdančiÄ tas lėšas priimti finansinio reikalavimo dalinio tenkinimo tikslu, pripažįsta formalia.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ apeliantės sumokėtomis lėšomis (475,26 Eur suma) sumažinti BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto byloje patvirtintÄ kreditorės VMI finansinį reikalavimÄ . Kadangi vėliausiai priimta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas 12 785,58 Eur dydžio kreditorės VMI finansinis reikalavimas, todėl Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi dėl apeliantės sumokėtų 475,26 Eur jis (reikalavimas) sumažintinas iki 12 310,32 Eur sumos.

Dėl mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties taikymoSuinteresuotas asmuo A. Å . pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl dalies mokestinių nepriemokų pagal 2010 metais ir 2012 metais priimtus VMI sprendimus iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo pasibaigęs MAÄ® nustatytas iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, todėl dalis kreditorės finansinio reikalavimo (dėl pagal nurodytus VMI sprendimus neiÅ¡ieÅ¡kotų mokestinių nepriemokų) apskųstÄ ja nutartimi negalėjo bÅ«ti patvirtinta.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VMI virÅ¡ininko 2010 m. lapkričio 8 d., 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. spalio 31 d. sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ (kaip vykdomieji dokumentai) iÅ¡ skolininkės IÄ® „Namų teisininkas“ buvo perduoti vykdyti antstoliui, kuris tuos sprendimus 2015 m. lapkričio 25 d. grÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kotojai su iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktais.

Teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad VMI sprendimus antstolis vykdė iki bankroto bylos skolininkei iÅ¡kėlimo, kad 2016 m. kovo 31 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos skolininkei iÅ¡kėlimo, mokestinės prievolės buvo sustabdytos ir nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis nutrÅ«ko (MAÄ® 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl nepriemokų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis netaikoma.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties taikymo klausimÄ .

Pagal VMI 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ , 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ ir 2012 m. spalio 31 d. sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos Å¡i institucija nepasinaudojo teise pakartotinai kreiptis dėl tos nepriemokos likučių iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl suėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui prarado reikalavimo teisę į 2 408,75 Eur sumÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais. MAÄ® 107 straipsnyje nurodyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas yra 5 metai (straipsnio 1 dalis).

Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (straipsnio 2 dalis). Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas (straipsnio 3 dalis). Mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti (straipsnio 4 dalis).

MAÄ® 106 straipsnyje nurodytais bÅ«dais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas (MAÄ® 107 straipsnio 5 dalis).Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties 29 punkte nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog mokesčių įsiskolinimas gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas per 5 metus nuo teisės į iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsiradimo dienos, o nustatytu terminu pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti tęsiamas iki pat mokesčių įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo net ir iÅ¡ieÅ¡kojimo procese pasibaigus senaties terminui.

Tačiau analizuojamu atveju aktuali yra pakartotinio priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo (t. y. kuomet pirminis iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas nebuvo sėkmingai baigtas) galimybė, reguliuojama MAÄ® 107 straipsnio 5 dalies normoje. Å ios teisės normos turinys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pakartotinė iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra gali bÅ«ti pradėta nepasibaigus tam pačiam 5 metų iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui, kuris, kaip minėta, pradedamas skaičiuoti MAÄ® 107 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Kaip minėta, VMI virÅ¡ininko 2010 m. lapkričio 8 d., 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. spalio 31 d. sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės IÄ® „Namų teisininkas“ mokestinę nepriemokÄ buvo perduoti vykdyti antstoliui, kuris nurodytus sprendimus 2015 m. lapkričio 25 d. grÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kotojai su iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktais.

Pagal nutarties 30 punkte analizuotÄ teisinį reguliavimÄ yra pagrindas konstatuoti, kad vienas iÅ¡ nurodytų vykdomųjų dokumentų – VMI virÅ¡ininko 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas buvo grÄ Å¾intas iÅ¡ieÅ¡kotojui 2015 m. lapkričio 25 d., t. y. jau pasibaigus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo 5 metų senaties terminui. Å io vykdomojo dokumento pakartotinio pateikimo vykdyti, o kartu ir iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų galimybė bei mokesčių įsiskolinimo ir permokos įskaitymo galimybė, pasibaigus 5 metų iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui iÅ¡nyko (MAÄ® 107 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

VMI virÅ¡ininko 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. spalio 31 d. sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ su iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktais antstolio buvo grÄ Å¾inti 2015 m. lapkričio 25 d., t. y. dar nepasibaigus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus 5 metų senaties terminui. Taigi nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar kreditorės VMI finansinio reikalavimo pagrindÄ sudarančių VMI virÅ¡ininko sprendimų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis nėra (nebuvo) pasibaigusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡iam klausimui aktualiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymo kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytais atvejais nutrÅ«ksta priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis (MAÄ® 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal MAÄ® 108 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymo atvejai nukreipiami į kitus teisės aktus (tuos, kurie nenurodyti MAÄ®). Skolininkei IÄ® „Namų teisininkas“ bankroto byla iÅ¡kelta teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi. 2016 m. kovo 31 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei skolininkei bankroto bylÄ , įsigaliojo draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo (ribojimo) įsigaliojimo skolininkės IÄ® „Namų teisininkas“ atžvilgiu, mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal VMI virÅ¡ininko 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. spalio 31 d. sprendimus senatis nutrÅ«ko 2016 m. kovo 31 d. (MAÄ® 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadinasi, dėl Å¡ių dviejų mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų vykdymo nėra pagrindo konstatuoti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties 5 metų termino pasibaigimo faktÄ , kaip aplinkybės, paneigiančios teisę pareikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ skolininkės bankroto procese. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties taikymui aktualų teisinį reguliavimÄ , tačiau ne visai tiksliai įvertino konkrečias Å¡ios bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas senaties termino eigos nustatymui.

Tai lėmė klaidingÄ teismo iÅ¡vadÄ , jog VMI virÅ¡ininko 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis 2016 m. kovo 31 d. nebuvo pasibaigusi, o nutrÅ«ko. Konstatuotina, jog 545,85 Eur dydžio įsiskolinimas kreditorei VMI pagal jos 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ , kurio pagrindu mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis buvo pasibaigusi dar iki bankroto bylos skolininkei iÅ¡kėlimo, nepagrįstai įtrauktas į bendrÄ kreditorės VMI patvirtinto finansinio reikalavimo sumÄ .

Vėliausia (įsiteisėjusia) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas 12 785,58 Eur dydžio kreditorės VMI finansinis reikalavimas, kuris dėl apeliantės sumokėtų 475,26 Eur Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi mažintinas iki 12 310,32 Eur sumos (žr. nutarties 25 punktÄ ). Padarius iÅ¡vadÄ , kad mokestinio įsiskolinimo pagal VMI 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis buvo pasibaigusi, Å¡ios kreditorės finansinis reikalavimas mažintinas dar 545,85 Eur suma iki 11 764,47 Eur dydžio.

ApskųstÄ ja nutartimi BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto byloje buvo patvirtintas patikslintas antros eilės kreditorės VMI 13 685,58 Eur finansinis reikalavimas. Kaip jau nurodyta, apeliacinio proceso dėl Å¡ios apskųstos nutarties peržiÅ«ros metu Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi VMI finansinį reikalavimas sumažino iki 12 785,58 Eur. Dėl byloje susiklosčiusios tokios iÅ¡skirtinės faktinės situacijos, iÅ¡ dalies tenkinant apeliantės atskirÄ jį skundÄ , apskųstoji Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis pakeičiama, antros eilės kreditorės VMI finansinio reikalavimo dydį BIÄ® „Namų teisininkas“ bankroto byloje mažinant 1 021,11 Eur suma ne nuo Å¡ia apskųstÄ ja nutartimi patvirtinto, bet nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtinto kreditorės finansinio reikalavimo, iki bendros 11 764,47 Eur sumos (12 785,58 – 1 021,11). 2018 m. kovo 21 d. patvirtintÄ patikslintÄ 12 785,58 Eur finansinį reikalavimÄ sumažinant iki 11 764,47 Eur sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos iÅ¡sprendimo teisiniam rezultatui.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,n u t a r i a :          Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį.          Individualios įmonės „Namų teisininkas“ bankroto byloje patvirtintÄ antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansinį reikalavimÄ sumažinti iki 11 764,47 Eur.

Teisėjai                                                                                                         Gintaras Pečiulis                                                                                                                     Egidija Tamošiūnienė                                                                                                                     Egidijus Žironas