2018-10-03 Nr. AB-17607-3-64-3-00019-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1728-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00019-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2, 95) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK), 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 9 d. buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – ir areštinė), kurioje laikymo sąlygos neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų, t. y. sanitarinis mazgas buvo neatitvertas, nebuvo unitazo, o tik skylė grindyse, taip pat nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Atvykus į areštinę, jis nebuvo nuvestas į dušą. Kameroje buvo neskaidrūs langai, kurie neužtikrino natūralaus apšvietimo. Be to, pareiškėjo teigimu, langas atsidarė tik 2–4 cm, todėl į kamerą nepatekdavo pakankamai oro. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė stresą, nepatogumus, išgyvenimus, galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 51–53) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad areštinė pradėta eksploatuoti 2003 m. gruodžio 5 d., todėl jos patalpos atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Pareiškėjo buvimo areštinėje metu galiojusiuose teisės aktuose buvo numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Kameroje turi būti įrengtos metalinės (vieno arba dviejų aukštų) lovos su metaliniu dugnu, kuriame išgręžtos skylės vėdinimui, prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams. Atsižvelgiant į vietų skaičių, prie kiekvienos lovos turi būti spintelė be stalčių, suolas arba taburetės bei 1 stalas. Visi baldai, esantys kameroje, tvirtinami prie grindų ar sienų. Kamerų stebėjimo anga (akutė) įrengta taip, kad nebūtų matomas sanitarinis mazgas. Atsakovo teigimu, areštinė šiuos reikalavimus atitiko.

5. Asmenys, esantys areštinėje, asmens higienos procedūras ne rečiau kaip kartą per savaitę atlieka duše, o kasdienines asmens higienos procedūras gali atlikti praustuvėje, kurios įrengtos kiekvienoje kameroje. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas areštinėje nebuvo laikomas ilgiau nei 2 paras, o areštinėje nebuvo gauta skundų dėl pareiškėjo laikymo sąlygų.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies: teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, o reikalavimą priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 13 d., nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 17 d., nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. sausio 29 d., nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. kovo 24 d.

8. Remdamasis Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis (b. l. 72–90) teismas pažymėjo, kad patikrinimų metu su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis susijusių higienos normų pažeidimų nenustatyta. Atliekant patikrinimus, nustatyta, kad kamerose yra sanitarinis mazgas, kuriame yra unitazas, kamerose yra veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat kameros vėdinamos pro langus. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų į areštinės ar Telšių AVPK administraciją su skundais nesikreipė. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje (b. l. 67) nustatyta, kad areštinės įrengimas ir priežiūra atitinka higienos normų reikalavimus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo pateiktą pažymą, Telšių visuomenės sveikatos centro nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

9. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų, teismas nurodė, jog Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 72–90) nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa areštinės kamerose yra atitverta nuo likusio kameros ploto 1,2 m aukščio pertvara. Tačiau remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra laikomas tinkamu siekiant užtikrinti asmens privatumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui naudojantis tualetu areštinės kamerose buvo pažeidžiamas jo privatumas.

10. Dėl leidimo nusiprausti teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Tačiau pareiškėjas areštinėje buvo laikomas ne daugiau nei tris dienas ir į areštinę jis buvo pristatomas iš kitų kalinimo įstaigų, kuriose galioja tokie patys reikalavimai. Remiantis Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. AP-1-197 (b. l. 77–78) ir Nr. AP-1-24 (b. l. 88–90) dėl asmenų prausimosi po dušu, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nebuvo objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad atsakovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl nenuvedimo į dušą atvykus į areštinę atmetė kaip nepagrįstus.

III. 11. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde (b. l. 109) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas teigia, jog jis areštinėje buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant HN 134:2015 reikalavimus. Jo nuomone, pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra nepakankamas, todėl prašo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą pinigais. Pareiškėjas pažymi, kad atvykus į areštinę, jam nebuvo leidžiama nusiprausti. Be to, atsakovas nepateikė duomenų teismui apie kamerų ir dušų būklę.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 114–115) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas nurodo, jog tam tikras asmenų, esančių areštinėje ir ilgalaikio sulaikymo patalpose, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo areštinėje pasekmė, tačiau teigti, kad areštinėje dėl pareiškėjo nurodytų teiginių jis buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, dvasinius bei emocinius išgyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra pagrindo.

15. Atsakovo teigimu, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – ir areštinė) atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, o reikalavimą priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

18. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas M. Š. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas pažymi, kad atvykus į areštinę, jam nebuvo leidžiama nusiprausti, kad atsakovas nepateikė duomenų teismui apie kamerų ir dušų būklę.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 13 d., nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 17 d., nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. sausio 29 d., nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. kovo 24 d. Minėtais laikotarpiais (13 parų) pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu areštinės kamerose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių dėl aptarto teisės aktų reikalavimo neužtikrinimo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo pagrįstai vertinti pareiškėjo naudai.

21. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepateikė duomenų teismui apie kamerų ir dušų būklę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymą ir Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktus (b. l. 67–90), kuriuose atsispindi sąlygos areštinės kamerose ir dušuose. Patikrinimų aktuose (b. l. 72–90) su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis susijusių higienos normų pažeidimų nenustatyta. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje (b. l. 67–71) nustatyta, kad areštinės įrengimas ir priežiūra atitinka higienos normų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai ir pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų ir dušų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atvykus į areštinę, jam nebuvo leidžiama nusiprausti.

23. Pagal Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, 55 punktą, į policijos areštinę patekę asmenys turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – sanuojami), ir privalo nusiprausti sanitarinės švaryklos duše. HN 37:2009 pakeitusi Lietuvos higienos norma HN 134:2014 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), tokio reikalavimo nebenustato. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas duomenų apie tai, kaip yra vykdomas ką tik atvykusių į areštinę asmenų švarinimas, nepateikė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. šiuo aspektu pareiškėjo teisės galimai buvo pažeistos.

24. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tokia galimybė jam nebuvo sudaryta. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas areštinėje buvo laikomas ne daugiau nei tris dienas ir į areštinę pristatomas iš kitų kalinimo įstaigų, kuriose galioja tokie patys reikalavimai. Byloje nesant duomenų, o ir pareiškėjui nesiskundus tuo, kad atsakovo atstovas nesudarė jam galimybės, pavyzdžiui, kartą per savaitę praustis duše, vertinant aptartą pažeidimą atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjo galimybė palaikyti kūno švarą, t. y. naudotis dušu, nebuvo visiškai paneigta.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

27. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio svarbu atsižvelgti į pareiškėjo laikymo Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje trukmę ir nustatytų pažeidimų pobūdį. Nustatyta, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų nustatytų reikalavimų, t. y. neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir dalį laikotarpio nesuteikiant galimybės atvykus nusiprausti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 50 Eur.

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių AVPK, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys