2021-05-12 Nr. AB-10283-3-61-3-00782-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1135-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00782-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl rašto, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 49SJ-331-(14.49.105.) „Dėl veiksmų atlikimo“; 2) panaikinti NŽT 2019 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 1SS-155-(5.59 E.); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (jo atstovo) 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jo motina I. V. 2001 m. gruodžio 11 d. notariškai patvirtinta sutartimi perleido pareiškėjui teisę atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą buvusio žemės savininko B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos 0,34 ha žemės dalį. 2015 m. pareiškėjas ir jo atstovai pradėjo ginčyti buvusio savininko B. A. turėtos žemės ribų ir perduoto neatlygintinai naudojamo 0,66 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų ribų atitiktį.

Nustatyta, kad bendras perduoto neatlygintinai žemės sklypo ir grąžinto natūra žemės sklypo plotas, kuris nepatenka į buvusio savininko B. A. valdytos žemės ribas, yra 840 kv. m. Kadangi 0,0840 ha nepatenka į buvusios žemėvaldos ribas ir atitinkamai pareiškėjui galėtų būti perduotas tik 0,0360 ha, t. y. mažesnio dydžio nei patvirtintas minimalus 0,0400 ha naujo žemės sklypo dydis (duomenys neskelbtini), naujas žemės sklypas, todėl negali tenkinti pareiškėjo pateikto prašymo įrašyti jį į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, eilę.

Pareiškėjo atstovas 2016 m. sausio 13 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių prašydamas pakeisti buvusio savininko B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos buv. (duomenys neskelbtini), valdyto žemės sklypo kartografiją, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad neturi teisinio pagrindo atlikti pakartotinį turėtos žemės valdos ribų kartografavimą. NŽT laikėsi analogiškos pozicijos kaip ir NŽT Vilniaus miesto skyrius. Nesutikdamas su NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštais, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7206-764/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-949-624/2018 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Po šio teisminio proceso, pareiškėjas 2018 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl pakartotinio rašto, skundų ir prašymų įvertinimo ir išnagrinėjimo bei dėl buvusio savininko B. A. valdytos žemės sklypo kartografuotų ribų patikslinimo, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius pakartotinai šių aplinkybių nevertino.

2.2. Nesutikdamas su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. raštu, pareiškėjas pateikė skundą NŽT, kuri paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrindžiančių faktų ir duomenų, kurių pagrindu NŽT turėtų panaikinti buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, nustatytas ir pažymėtas 2002 m. spalio 31 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/02/15-107, ar ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos buvusio savininko B. A. valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas. Pareiškėjo nuomone, žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto nėra pagrindo vertinti kaip kartografijos Metodinių nurodymų prasme. Nesant papildomų duomenų, šie nepatvirtina B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribų. Todėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštas ir NŽT sprendimas yra nepagrįsti teisės aktų nuostatomis ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos, todėl pareiškėjui nepateikus pagrįstų įrodymų, nėra pagrindo jų naikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais atsisakyta pakartotinai kartografuoti buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad NŽT direktoriaus 2015 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 1SS-3315-(9.5.) NŽT Vilniaus miesto skyriui buvo pavesta įvertinti perduoto neatlygintinai naudojamo 0,66 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų ribų atitiktį buvusio savininko B. A. turėtos žemės riboms, nustatant, koks pirmiau minėtų žemės sklypų plotas nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas ir spręsti klausimą dėl galimybės įrašyti pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 49SS-18-(14.49.25.) konstatavo, kad 840 kv. m žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir perduotų neatlygintinai bei grąžintų natūra, dalis nepatenka į buvusio savininko B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas. Pareiškėjo prašymas įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę negali būti tenkinamas, kadangi jam galėtų būti perduotas tik 0,0360 ha ploto žemės sklypas individualiai statybai, t. y. mažesnis nei patvirtintas Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920, 0,0400 ha žemės sklypas.

Pareiškėjo atstovas 2018 m. balandžio 17 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu pakeisti kartografiją buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą žemės sklypą. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 49SF-87-(14.49.104.) jį tenkinti atsisakė, kadangi buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdyto žemės sklypo ribos nustatytos remiantis 1930–1939 m. archyviniais planais, todėl, nesant papildomų duomenų apie ginčo žemės valdos ribų išdėstymą, pagrindo atlikti pakartotinį turėtos žemės valdos ribų kartografavimą nėra.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, pateikė skundą NŽT direktoriui, prašydamas įpareigoti teritorinį skyrių pakeisti kartografiją buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą žemės sklypą. NŽT direktorius 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. 49SF-87-(14.49-104.) pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad pagrindo atlikti pakartotinį buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdyto žemės sklypo kartografavimą nėra, nes nėra pateikta papildomų duomenų apie žemės sklypo ribų išsidėstymą.

Su NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu ir NŽT sprendimu pareiškėjas nesutiko ir prašė teismo juos panaikinti bei įpareigoti NŽT atlikti veiksmus. Pareiškėjas pateikė skundą VAAT, kuris 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7206-764/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-949-624/2018 pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat atmetė. Po šio teisminio proceso, pareiškėjas 2018 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl pakartotinio NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 49SS-18-(14.49.25.) įvertinimo, dėl pakartotinių pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. skundų, 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. prašymų išnagrinėjimo bei dėl buvusio savininko B.

A. valdytos žemės sklypo kartografuotų ribų patikslinimo, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymai yra netenkinami dėl ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pavaizduotos iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko B. A. turėtos žemėvaldos ribos. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 49SJ-331-(14.49.105.) paaiškino, kad ištrauka iš suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų M 1:2000, kurioje pažymėtos buvusio savininko B. A. turėtos žemės sklypo ribos, yra tikslus 2002 m. spalio 31 d. kartografinėje medžiagoje Nr. 31/02/15-107 pažymėtų ribų (archyvinės planinės medžiagos) transformavimas į vietines koordinates (tie patys duomenys tik suskaitmeninti), kuris atliekamas ArcView programinės įrangos pagalba.

Taip pat šiame rašte nurodyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl pakartotinio buvusio savininko B. A. turėtos žemės valdos ribų kartografavimo darbų atlikimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 49SJ-331-(14.49.105.), 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė skundą NŽT, kuri išnagrinėjusi skundą 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. 1SS-155-(5.59 E.) paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrindžiančių faktų ir dokumentų, kurių pagrindu NŽT turėtų panaikinti buvusio savininko B.

A. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, nustatytas ir pažymėtas 2002 m. spalio 31 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/02/15-107 ar ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos buvusio savininko B. A. valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas.

Atsižvelgiant į tai, NŽT neturi pagrindo naikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 49SJ-331-(14.49.105.) bei pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. skundus, 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. prašymus, bei vertinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 49SS-18-(14.49.25.) pagrįstumą.

7. Teismas nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), bei kitais teisės aktais. Vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema (nustatoma tik kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius). Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.

8. Teismas pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus kompetencija dėl žemės sklypų kartografavimo detalizuojama Tvarkos 1061 punkte ir Metodiniuose nurodymuose, kuriose numatyta, kad žemės sklypo ribos kartografuojamos ir pažymimos teisės aktų nustatyta tvarka naudojant visą jo žinioje esančią grafinę ir tekstinę archyvinę medžiagą bei kitus informacijos šaltinius (liudytojus). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste rajono ir miesto savivaldybės siūlymu tvirtina Vyriausybė. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis yra 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Tvarkos 34 punkte numatyta, kad kai neatlygintinai nuosavybėn piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise kitai paskirčiai perduodami individualiai statybai numatyti žemės sklypai, šių žemės sklypų ar kiekvienam bendraturčiui tenkančių dalių dydis turi atitikti (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą) Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtintus nustatytus numatomų perduoti individualiai statybai žemės sklypų dydžius. Nutarimu patvirtinta, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas Vilniaus mieste turi būti ne mažesnis kaip 0,0400 ha. Nagrinėjamu atveju Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 straipsnio 4 dalis yra aktuali sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą ir vertinant galimybę perduoti pareiškėjui neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą.

9. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko B. A. valdytą žemę bendras perduoto neatlygintinai žemės sklypo ir grąžinto natūra žemės sklypo plotas, kuris nepatenka į valdytas buvusio savininko žemės ribas, sudaro 840 kv. m. Vadinasi, pareiškėjui galėtų būti perduotas tik 0,0360 ha ploto naujas žemės sklypas individualiai statybai, kuris neatitinka Nutarimu patvirtinto minimalaus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo ploto Vilniaus mieste. Apie tai, kad pareiškėjui negali būti perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste ir jis negali būti įrašytas į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, pareiškėjo atstovas buvo informuotas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 49SS-18-(14.49.25.). Kartu su minėtu raštu pateikta ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos buvusio savininko B. A. valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas raštas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo apskųstas, tačiau pareiškėjo atstovas NŽT Vilniaus miesto skyriui 2016 m. sausio 13 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė, kad būtų pakeistos buvusio savininko B. A. valdytos žemės ribos ir atlikta pakartotinė kartografija. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. 49SF-87-(14.49.104.) atsisakė atlikti pakartotinį turėtos žemės valdos ribų kartografavimą. Klausimas dėl buvusio savininko B. A. valdytos žemės ribų pakartotinio kartografavimo taip pat buvo sprendžiamas NŽT. NŽT 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1SS-1018-(7.5.) konstatavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai nurodė, kad neturi teisinio pagrindo atlikti pakartotinį B. A. turėtos žemės valdos ribų kartografavimą.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad LVAT 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-949-624/2018 buvo paliktas nepakeistas VAAT 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 10 d. rašto Nr. 49SF-87-(14.49.104.) panaikinimo, NŽT 2016 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 1SS-1018-(7.5.) panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo kartografuoti buvusio savininko B. A. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d.). Taigi buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribos yra nustatytos ir pažymėtos 2002 m. spalio 31 d. nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/02/15-107, kuris yra nepanaikintas ir galiojantis. Įvertinus šias aplinkybes ir siekiant iš naujo kartografuoti buvusio savininko B. A. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, taip pat būtų keičiamos ir tikslinamos perduoto neatlygintinai naudojamo 0,66 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas, tokiu būdu siekiant pareiškėjui gauti naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos buvusio savininko B. A. valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad minimoje ištraukoje nustatyti ir pateikti duomenys yra būtinas atlikti procesas, siekiant įvertinti bei palyginti dabartinės situacijos atitiktį buvusių savininkų turėtos žemės riboms. Šis procesas nuolat atliekamas vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Teismo vertinimu, pareiškėjas, siekdamas inicijuoti naujus kartografavimo darbus, turėjo Tarnybai pateikti objektyvius duomenis (planus), patvirtinančius, kad 2008 m. vasario 4 d. kartografijoje nurodytos ginčo žemės sklypo ribos yra neteisingos, todėl turi būti keičiamos. Jokių objektyvių duomenų pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė, todėl pagrindo tenkinti jo skundus ir prašymus bei panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nėra.

12. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus ir išanalizavęs ginčo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus, nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes nurodyti sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis procedūrų, juos priėmė kompetentingos institucijos.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi; priteisti iš atsakovų visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. LVAT administracinėje byloje Nr. A-949-624/2018 atmetė pareiškėjo skundą, tačiau taip pat įvertino ir NŽT pateiktos ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų įrodomąją reikšmę bei pasisakė, jog šiuo dokumentu (2008 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse pažymėtos B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo ribos) negali būti remiamasi sprendžiant B. A. iki 1940 m. turėto žemės sklypo ribų nustatymo. Taigi NŽT Vilniaus miesto skyrius turėtų iš naujo įvertinti aptartą atsakymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius atsakymus į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 4 d., 2015 m. rugpjūčio 13 d. raštus bei 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. prašymus.

13.2. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir selektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Teismas visiškai nevertino LVAT administracinėje byloje Nr. A-949-624/2018 išaiškinimo dėl NŽT pateiktos ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų ir jos įrodomosios reikšmės. Taigi po pirmosios instancijos teismo sprendimo susidaro tokia teisei priešinga situacija, kai iš senos kartografijos neįmanoma nustatyti tikslių buvusio savininko B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės ribų, todėl remiamasi išimtinai tik NŽT pateikiama klaidinga ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, dėl kurios įrodomosios reikšmės jau yra pasisakęs ir LVAT.

13.3. Tiek civiliniame procese, tiek ir administraciniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tačiau iki šios dienos nėra aišku (atsakovai neįrodo), kaip NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius, neatlikęs žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir nesurašęs ribų nustatymo akto, tiksliai nustatė buvusio savininko B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės ribas. Taip pat nėra aišku (atsakovai nenurodo), kokiu būdu 2002 m. spalio 31 d. B. A. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo kartografijos duomenys 2008 m. vasario 4 d. perkelti (atvaizduoti) Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse, kuomet 2002 m. spalio 31 d. plane nėra jokių atskaitos taškų (koordinačių). Šias faktines aplinkybes yra pažymėjęs ir LVAT administracinėje byloje Nr. A-949-624/2018. Dar daugiau, į bylą yra pateikti ir kiti įrodymai, kurie iš esmės prieštarauja atsakovų dėstomai pozicijai, tačiau teismas jų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

13.4. Iš senos kartografijos patys atsakovai net kelis kartus buvo skirtingai nustatę ginčo teritorijos ribas. Akivaizdu, kad be žemės sklypo vietos apžiūrėjimo tiksliai nustatyti ginčo teritorijos ribų nėra įmanoma. Teismas priimdamas sprendimą grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnį, tai yra vertino įrodymus klaidingai bei selektyviai. Teismas nieko nepasisakė apie kitus, NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus pozicijai prieštaraujančius įrodymus (ištraukas iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kuriose ginčo teritorija yra nurodyta skirtingai). Ir priešingai, teismo įvertinti įrodymai prieštarauja LVAT (administracinė byla Nr. A-949-624/2018) išaiškinimui dėl 2008 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenų nepakankamumo.

14. Atsakovas NŽT atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus pateiktus įrodymus, remiantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nuostatomis bei teismų praktika.

14.2. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iš esmės nesutinka su ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos buvusio savininko B. A. valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas. Šioje ištraukoje iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų nustatyti ir pateikti duomenys yra būtinas atlikti procesas, siekiant įvertinti bei palyginti dabartinės situacijos atitiktį buvusių savininkų turėtos žemės riboms. Šis procesas nuolat atliekamas vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. NŽT neginčija ir sutinka su LVAT 2018 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytu teiginiu, kad ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėta buvusio savininko B. A. valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas, nėra pagrindo vertinti kaip kartografijos. Vilniaus miesto teritorijos suvestiniai skaitmeniniai grafiniai duomenys vertintini kaip geografinių informacinių duomenų bazė, kuri naudojama kaip informacinė sistema. Naudojant ArcView programinę įrangą, kurios pagrindinė savybė yra sąveika su žemėlapiu, Vilniaus miesto teritorijos suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse yra importuojama buvusių savininkų kartografinė medžiaga, kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta. Šį procesą yra būtina atlikti, siekiant įvertinti ir palyginti iki 1940 m. nacionalizacijos valdytų žemės sklypų ribas ir susidariusią dabartinę situaciją.

14.3. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrindžiančių faktų ir dokumentų, kurių pagrindu turėtų būti panaikinti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštai bei ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos buvusio savininko B. A. valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemė sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas. Tą patį patvirtino ir teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomi panaikinti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Pareiškėjas siekia, kad būtų patikslintos buvusio savininko B. A. valdytos žemės sklypo kartografuotos ribos.

16. Byloje nustatyta, kad 2015 m. pareiškėjas taip pat inicijavo analogiškas procedūras. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėjusi atitinkamus 2015 m. pareiškėjo skundus įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių įvertinti pareiškėjui perduoto neatlygintinai naudojamo 0,66 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų ribų atitiktį buvusio savininko B. A. turėtos žemės riboms, nustatant, koks pirmiau minėtų žemės sklypų plotas nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas ir spręsti klausimą dėl galimybės įrašyti pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę.

17. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius įvykdęs pavedimą, 2015 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 49SS-18-(14.49.25.), kuriuo nustatė, kad 840 kv. m žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir perduotų pareiškėjui neatlygintinai bei grąžintų natūra, dalis nepatenka į buvusio savininko B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas. Pareiškėjo prašymas įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę negali būti tenkinamas, kadangi jam galėtų būti perduotas tik 0,0360 ha ploto žemės sklypas individualiai statybai, t. y. mažesnis nei patvirtintas Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920, 0,0400 ha žemės sklypas. Šis sprendimas nustatyta tvarka nebuvo užginčytas ir yra įsiteisėjęs.

18. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas ir 2016 m. inicijavo tokią pačią procedūrą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuri buvo užbaigta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-7206-764/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-949-624/2018. Šiais teismų sprendimais pareiškėjo skundai dėl atsakovo atsisakymo atlikti pakartotinį buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdyto žemės sklypo kartografavimą, buvo atmesti.

19. Pareiškėjas šioje byloje 2018 m. lapkričio 6 d. (prašyme nurodyta 2018 m. balandžio 17 d. data) vėl inicijavo buvusio savininko B. A. valdytos žemės sklypo kartografuotų ribų patikslinimo procedūrą. Taip pat prašė iš naujo peržiūrėti 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 49SS-18-(14.49.25.). Atsakovai ginčijamais byloje sprendimais atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą nurodydami, kad nėra teisinio pagrindo peržiūrėti įsiteisėjusį 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą.

20. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) nustatyta, kad „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas: jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (4 p.); jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.“ (5 p.).

21. Aptartos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo trečią kartą, 2018 m., inicijuota administracinė procedūra, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) nustatytas sąlygas, leidžiančias iš esmės nenagrinėti asmens prašymo, pateikto tuo pačiu klausimu dėl kurio jau yra priimtas sprendimas.

22. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 49SS-18-(14.49.25.), kuriuo buvo nustatyti atitinkami pareiškėjui perduotų nuosavybėn žemės sklypų ribų neatitikimai su ribomis, kurias valdė buvęs savininkas, priėmė žemėtvarkos specialistai, turintys specialių žinių žemėtvarkos ir kartografijos srityse. Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad specialių žinių pagalba gauti duomenys, kaip taisyklė, gali būti nuginčijami bei paneigiami, taip pat panaudojus specialias žinias iš tos pačios srities. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio įrodymų neteikia, tai reiškia, kad jis nustatyta tvarka neįrodė savo teiginių pagrįstumo bei nepaneigė atsakovo argumentų šiais klausimais, nes nepateikė leistinų bei patikimų įrodymų.

23. Tai, kad nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tikslinti aptariamo sklypo kartografuotas ribas, yra konstatuota ir minėtuose teismų sprendimuose (ABTĮ 57 str. 2 d.).

24. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius