95df9004-d7bf-4695-953f-e9974e5839bf · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas L Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-224-557/2020 Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00048-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.29; 21.1.7; 1.5.3; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V.

įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 600 Eur bauda, atimant teisę medžioti vieneriems metams, konfiskuojant naktinio matymo priedėlį prie optikos DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas n u s t a t ė:

I. Bylos esmė 1. 2020-04-21 P. V. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020-04-17 naktį, 01.00 val., (duomenys neskelbtini), jis medžiojo draudžiamu medžioklės bÅ«du, tai yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedÄ DEDAL 552 Nr. (duomenys neskelbtini) su jungtimi prie optinio taikiklio, tai yra draudžiama, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau ir – Taisyklės, Medžioklės taisyklės) 58.5, 58.5.9 punktų reikalavimus.

Tokie P. V. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

2. Plungės apylinkės teismas 2020-08-26 nutarimu P. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudÄ â€“ 600 Eur baudÄ , atimant teisę medžioti vieneriems metams, konfiskuojant naktinio matymo priedėlį prie optikos DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini). II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. atstovas praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020-08-28 nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡teisinti P. V. dėl ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, arba nutarimÄ pakeisti, paliekant galioti paskirtÄ nuobaudÄ ir konfiskavimÄ , tačiau neskirti P. V. administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo vieneriems metams. 3.1.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarime konstatavo, jog P. V. padarytas ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas visiÅ¡kai įrodytas byloje surinkta medžiaga (administracinio nusižengimo protokolu, fotolentelėmis, ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų, jų dalių paėmimo protokolu, tarnybiniais praneÅ¡imais, specialisto iÅ¡vada, liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais dokumentais, iÅ¡ dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimais). Teismas pažymėjo, jog P. V. neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad medžioklės ploto vienete savo kuprinėje turėjo naktinio matymo prietaisÄ , tačiau teismo posėdžio metu teikdamas paaiÅ¡kinimus nesutiko su administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybe, jog 2020-04-17 apie 01.00 val. jis medžiojo draudžiamu medžioklės bÅ«du.

Vertindamas šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, teismas pažymėjo, kad asmuo yra laikomas pažeidusiu Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunktį, jeigu jis medžioja naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. Taigi draudžiamų priedų prie optinių taikiklių turėjimas medžioklės plotų vienete yra prilyginamas draudžiamiems medžioklės būdams.

Vadinasi, vien naktinio matymo prietaiso turėjimas medžioklės plote nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunkčio pažeidimo faktÄ . 3.2. Teismas taip pat kritiÅ¡kai įvertino teismo posėdžio metu P. V. atstovo nurodytus argumentus, jog byloje yra pateikti prieÅ¡taringi duomenys apie pažeidimo padarymo vietÄ , o P. V. transporto priemonė buvo sustabdyta ir naktinio matymo prietaisas rastas ne medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribose.

Teismas pažymėjo, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ aplinkybę, jog P. V. naktinio matymo priedÄ turėjo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, jog medžioklės metu kuprinėje turėjo naktinio matymo prietaisÄ su priedėliu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu P. V. papildomai paaiÅ¡kino, jog kuprinė, kurioje buvo naktinio matymo prietaisas, buvo palikta prie medžioklės ploto vienete esančio namelio buvusiame automobilyje.

Be to, byloje esančiame medžioklės plotų vieneto naudotojo aplinkos apsaugos reikalavimų kontroliniame klausimyne yra medžioklės vadovo A. B. įraÅ¡as, kuriuo patvirtinama klausimyno pastabose nurodyta aplinkybė, jog P. V. medžioklės ploto vienete turėjo naktinio matymo priedÄ . Byloje esanti schema, kurioje pažymėta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonės sustabdymo vieta, taip pat inspekcijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio telemetriniai duomenys, kuriuose fiksuota tarnybinės transporto priemonės stovėjimo vieta 2020-04-17, nuo 00.19 val. iki 02.33 val., medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ projektas su ribų apraÅ¡ymu patvirtina, kad P. V. vairuojama transporto priemonė sustabdyta medžioklės plotų vienete.

Nustačius naktinio matymo prietaiso turėjimo medžioklės ploto vienete faktÄ , tiksli P. V. transporto priemonės sustabdymo vieta esminės reikÅ¡mės kvalifikuojant nusižengimÄ neturi. 3.3. Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis iÅ¡ esmės pripažino padarytÄ nusižengimÄ (nesutiko tik dėl jo teisinio vertinimo) ir dėl jo gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į pažeidėjo asmenybę – anksčiau nėra baustas administracine tvarka, neteistas, dirba, charakterizuojamas tik teigiamai.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad P. V. skirtina minimali ANK 290 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. Pasisakydamas dėl P. V. atstovo praÅ¡ymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – neatimti teisės medžioti remiantis tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino pažeidimo faktines aplinkybes, iÅ¡gyvena dėl įvykio ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, darbdavių, kolegų ir bendruomenės yra charakterizuojamas tik teigiamai, o didžioji jo gyvenimo dalis yra susijusi su medžiokle, teismas pažymėjo, kad P. V. ir jo atstovo nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip iÅ¡skirtinės ir sudarančios ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytÄ pagrindÄ netaikyti administracinio poveikio priemonės, jos buvo įvertintos sprendžiant klausimÄ dėl pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio, nustatant minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ .

Dėl administracinio nusižengimo įrodymo 3.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, fotolentelėmis, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais dokumentais, iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais. Nutarime teismas konstatavo, jog įrodyta, kad P. V. buvo sustabdytas medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina Protokolas, prie Protokolo pridėta AAD pareigūno schema.

Su tokiais teismo teiginiais nesutiktina. 3.5. P. V., kaip sutiko ir pirmosios instancijos teismas, pripažino iÅ¡ dalies faktines aplinkybes, iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ , jog turėjo priedėlį, kuris remiantis Medžioklės taisyklių 58.5 ir 58.5.9 punktais yra draudžiamas turėti ir naudoti medžioklės plotuose. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas P. V. iÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimÄ dėl naktinio matymo priedėlio turėjimo ir to neginčija, atstovo nuomone, Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje vis vien yra pagrindas iÅ¡teisinti P. V. dėl ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nesant visų bÅ«tinų nusižengimo sudėties požymių (neteisėtų veiksmų ir kaltės) ir nustačius, jog administracinio nusižengimo protokolas verčia abejoti jo patikimumu ir pareigÅ«nų nustatytų aplinkybių objektyvumu. 3.6. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė 2020-06-22 į bylos medžiagÄ pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-08 įsakymu Nr. AI-441 patvirtintÄ medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintÄ projektÄ (toliau – ir Projektas).

Kaip paaiškino (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, šios medžioklės ploto ribos galioja nuo šių metų sausio mėnesio. Projekto 25 puslapyje yra pateiktas ribų žemėlapis, iš kurio matyti, jog P. V. sulaikytas ne medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ (kuriame vyko medžioklė) teritorijoje, t. y. jis vyko į medžioklę medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jame nebuvo sulaikytas su neleistinu naktinio matymo prietaisu.

Pagal administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis nenustatyta, kad P. V. medžioklės metu medžioklės plote „(duomenys neskelbtini)“, kuriame turi teisę medžioti, turėtų neleistinų medžioklės priedėlių. 3.7. AAD vyresniojo specialisto M. S. pasirašytame protokolo priede, kuriame nurodoma automobilio sustabdymo vieta, aiškiai matomos medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribos, kurios neatitinka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto Projekto ribų.

Kitaip tariant, protokolÄ surašęs pareigÅ«nas protokolo priede nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriais remtis negalima. Palyginus Projekte nurodytas ir administracinio nusižengimo protokolo priede (žemėlapyje), kuriame nurodyta P. V. sustabdymo vieta, ribas, aiÅ¡kiai matyti, kad jos nubrėžtos skirtingai. Protokolo priede ribos nubrėžtos taip, kad P. V. sustabdymo vieta – neva medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribose. PareigÅ«no schemoje, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, ribas žyminčios kraÅ¡tinės nurodytos neteisingai – taÅ¡kas, kuris žymi P. V. sustabdymo vietÄ , pažymėtas taip, jog patenka į medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribas, tačiau peržiÅ«rėjus Projekte esantį medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ žemėlapį matyti, jog taÅ¡ku pažymėta teritorija ties (duomenys neskelbtini) kaimu, kurioje realiai ir sustabdytas P. V., nepatenka į medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribas.

PareigÅ«nas protokole nurodė, jog P. V. sustabdytas (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau taÅ¡ku žemėlapyje pažymėjo, jog jis sustabdytas kiek toliau, jau medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribose, o ne (duomenys neskelbtini) kaime. 3.8. Teismas nurodė, kad P. V. pradiniame savo paaiÅ¡kinime nurodė, jog turėjo neleistinÄ priedÄ su savimi kuprinėje, tačiau, kaip nurodė P. V., Å¡is jo paaiÅ¡kinimas buvo duotas jį sulaikant, juntant iÅ¡ pareigÅ«nų spaudimÄ , tai turėjo teismui kelti abejonių.

Kadangi vienintelis įrodymas pagrįsti aplinkybę, jog P. V. turėjo neleistinÄ priedÄ medžioklės ploto vienete, yra jo paaiÅ¡kinimas, duotas pareigÅ«nams sulaikymo metu ir galbÅ«t juntant spaudimÄ , jis neturėtų bÅ«ti laikomas pakankamu pagrįsti turėjimo faktÄ . Atsižvelgiant į tai, kad protokole nurodyta vieta ir AAD pareigÅ«no schemoje pažymėta vieta nesutampa su medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintomis ribomis, schema laikytina abejotinu įrodymu, dėl to juo remiantis neturi bÅ«ti grindžiamas administracinio nusižengimo sudėties požymis. 3.9.

ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už medžiojimÄ , kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimÄ draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės bÅ«dais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. 3.10. Medžioklės taisyklių 58.5.9 punktas numato, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės bÅ«dais – naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. 3.11.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį pakanka užfiksuoti draudžiamų priedų turėjimÄ , bet ne naudojimÄ , tačiau turėjimas privalo bÅ«ti įrodytas ne apskritai, o konkrečiai medžioklės ploto vienete, tai Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta. P. V. naktinio matymo priedėlį turėjo ne medžioklės plote, kadangi ne jame buvo sustabdytas ir patikrintas. Vadinasi, administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamų duomenų pagrįsti administracinio nusižengimo sudėties požymį – neteisėtus veiksmus, t. y. draudžiamo priedo turėjimÄ medžioklės ploto vienete. 3.12.

Protokole, grafoje „Administracinio nusižengimo padarymo vieta ir/ar koordinatės“ nurodyta, jog P. V. nusižengimÄ padarė (duomenys neskelbtini) kaime, duomenys neskelbtini) rajone. IÅ¡ tiesų, pagal administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , (duomenys neskelbtini) kaimas nepatenka į medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribas, todėl administracinio nusižengimo sudėties nėra. Taigi nutarimo motyvas, jog P. V. neteisėtus veiksmus – draudžiamo priedo turėjimÄ medžioklės ploto vienete – patvirtina protokolas, irgi nepagrįstas.

Be to, realiai P. V. sulaikytas Å¡alia (duomenys neskelbtini) kaimo ribos, tai patvirtina ir telemetriniai duomenys, pateikti Institucijos posėdžio metu. 3.13. In dubio pro reo principas draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti nutarimÄ patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. 3.14. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2020-04-23 AAD Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau – ir Klaipėdos valdybos GGAI, Institucija) Plungės apylinkės teismui perdavė visÄ turimÄ medžiagÄ dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo.

Perduoti buvo šie dokumentai: administracinio nusižengimo protokolas (1 lapas), fotolentelės (3 lapai), M. S. tarnybinis pranešimas dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK 20113587859 (1 lapas), pareiškėjo paaiškinimai (1 lapas), medžioklės lapo kopija (1 lapas), patikrinimo aktas PA35-64 ir klausimynas (2 lapai), Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas GINKL-3 (1 lapas), automobilio sustabdymo vieta (1 lapas), V. O. tarnybinis pranešimas dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. 20113587859 (1 lapas). 3.15.

P. V. atstovas 2020-06-01 pateikė teismui praÅ¡ymÄ papildomai iÅ¡reikalauti Å¡iuos dokumentus iÅ¡ AAD:

1) patikrinimo metu darytus vaizdo įrašus (visus Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo priedus);

2) P. V. tikrinusių pareigÅ«nų tarnybinio automobilio telemetrinius duomenis nuo 2020-04-17 00.00 val. iki 01.00 val.; 3) „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto ribų žemėlapį; 4) 2020 m. balandžio 16–17 d. vykdyto reido duomenys neskelbtini) r. ataskaitÄ ; 5) 2020 m. balandžio 16–17 d. vykdyto reido duomenys neskelbtini) r. praneÅ¡imų centro garso įraÅ¡Ä . 3.16. Ä® bylÄ buvo pateiktas tik medžioklės ploto vieneto projektas. Taip pat pažymėtina, kad bylos medžiagoje yra Ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų, jų dalių paėmimo protokolas, kurio grafoje „Pastabos“ nurodoma, jog paimti daiktai (P. V. ginklas ir jo priedėliai) buvo filmuoti ir fotografuoti.

Remiantis ANK 594 straipsnio 5 dalimi, nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso ir vaizdo įraÅ¡ai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai, o Å¡io straipsnio 6 dalyje numatytu atveju – administracinio nusižengimo protokolo priedai. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra pateiktos fotolentelės, tačiau nėra pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuris yra Ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų, jų dalių paėmimo protokolo priedas ir privalėjo bÅ«ti pateiktas į administracinio nusižengimo bylÄ . 3.17.

Teismo posėdžio metu (2020-06-30 posėdžio protokolo garso įraÅ¡o 3 min.) Klaipėdos valdybos GGAI atstovas V. M. pareiÅ¡kė, kad dėl neaiÅ¡kių techninių kliūčių vaizdo įraÅ¡as, apie kurį nurodyta administracinio nusižengimo protokole, neįsirašė ir jo nėra, todėl nebuvo pateiktas. Bet kuriuo atveju vaizdo įraÅ¡as yra procesinio protokolo priedas, vaizdo įraÅ¡as yra procesinio protokolo dalis, kuri privalo bÅ«ti pateikta į bylÄ ir saugoma pagal ANK 594 straipsnio 5 dalį.

Vadinasi, net jei vaizdo įraÅ¡as neiÅ¡saugotas neatsargiai ar dėl neapdairumo, vis vien atitinka tarnybinių pareigų neatlikimo požymius, dėl to Å¡i administracinio nusižengimo teisena negali bÅ«ti pripažinta objektyvi ir patikima. 3.18. ANK 569 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. 3.19.

Teismų praktikoje pažymima, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). 3.20.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, N575-718/2012, N444-1254/2012 ir kt.). 3.21.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019, 2AT-6-788/2020; Nr. 2AT-35-788/2020 ir kt.). 3.22. Administracinio nusižengimo teisenÄ pradėjusio pareigÅ«no veiksmai kelia rimtų abejonių dėl byloje surinktų įrodymų patikimumo.

Nustatyta, kad kartu su administracinio nusižengimo protokolu pateiktame žemėlapyje galbÅ«t sÄ moningai ar dėl neapdairumo yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. jog P. V. sulaikytas ir su juo rastas neleistinas ginklo priedas buvo medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, nors realiai ir pagal projektÄ (duomenys neskelbtini) kaimas, Å¡alia kurio buvo sustabdytas P. V., nepatenka į medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribas. Realiai P. V. sulaikytas Å¡alia minėto kaimo teritorijos ženklo, tačiau ne medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“, kaip tai nurodoma administracinio nusižengimo priede – žemėlapyje. 3.23.

Teismas nutarime visiÅ¡kai nevertino įrodymų patikimumo aspekto. Nutarime tiesiog iÅ¡vardyti visi į bylÄ pateikti įrodymai ir per se įvertinti kaip pagrindžiantys P. V. padarytÄ administracinį nusižengimÄ . Vis dėlto anksčiau minėta teismų praktika aiÅ¡kiai numato pareigÄ teismui ne tik vertinti į bylÄ pateiktus įrodymus, tačiau ir jų patikimumÄ . Kaip matyti iÅ¡ teismų praktikos, administracinių nusižengimų bylose taip pat galioja principas, jog visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Nagrinėjamu atveju ne pavienis dokumentas byloje kėlė abejonių, o būtent pareigūnų veiksmų ir pateiktų dokumentų visuma: neaiškiomis aplinkybėmis buvo sunaikintas procesinio dokumento priedas – vaizdo įrašas, Institucija net nepateikė jokių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių vaizdo įrašas tiesiog „neįsirašė“, prie protokolo buvo pateiktas žemėlapis, kuriame medžioklės ploto vieneto ribos nesutampa su savivaldybės patvirtintame Projekte nurodytomis medžioklės ploto vieneto ribomis, pačiame Protokole nurodyta sulaikymo vieta taip pat nepatenka į medžioklės ploto vieneto ribas.

Manytina, kad visuma Å¡ių aplinkybių turėjo bÅ«ti pagrindu bent jau vertinti įrodymų patikimumo aspektÄ byloje, tačiau teismas to nedarė ir visus įrodymus laikė neabejotinais neiÅ¡sklaidant P. V. abejonių dėl jų. 3.24. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, manytina, jog skundžiamame nutarime P. V. neteisėti veiksmai yra pagrįsti tik abejonių keliančiais įrodymais, dėl to negali bÅ«ti laikoma, jog neteisėti veiksmai byloje įrodyti. Dėl Å¡velnesnės nei įstatyme nustatyta bausmės taikymo 3.25.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jo nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti P. V. Å¡velnesnę nei įstatyme nustatyta bausmę – netaikyti privalomo teisės medžioti atėmimo, kadangi teigiamai charakterizuojančios aplinkybės įvertintos skiriant minimaliÄ baudÄ . Su tokia teismo iÅ¡vada negalima sutikti. 3.26. ANK 32 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. 3.27.

Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ Å¡io kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Be to, Å¡io straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. 3.28.

Nagrinėjamu atveju teismo iÅ¡vada, jog P. V. iÅ¡skirtinai teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nustatyta lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, prieÅ¡tarauja LAT praktikai. 3.29. Kasacinis teismas vienoje iÅ¡ nagrinėtų bylų dėl Å¡velnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus dėl to, jog juose formaliai atsisakyta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir pripažino, jog aplinkybės, kad asmuo traukiamas už tokio pobÅ«džio pažeidimÄ pirmÄ kartÄ , teigiamai charakterizuojamas, prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bÅ«tent yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudÄ .

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokiÄ valstybės prievartÄ , bÅ«tina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iÅ¡ valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir vieÅ¡osios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus.

Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkcijÄ vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytÄ teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimÄ . Kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad teismas, nustatęs nuobaudai skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, nors ir nurodė, kad į jas atsižvelgia, bet, nepaisydamas ANK įtvirtintų ir aptartų nuobaudos skyrimo principų, nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių, nevertino nuobaudos dydžio proporcingumo bei teisingumo principų aspektu, taip nagrinėjamu atveju buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, dėl to apylinkės teismo nutarimas naikintinas perduodant bylÄ nagrinėti apylinkės teismui (LAT 2019-04-30 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019). 3.30.

Vertinant P. V. parodymus posėdžio metu bei pateiktÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ akivaizdu, kad jis labai iÅ¡gyvena įvykį, dėl padarytų veikų nuoÅ¡irdžiai gailisi. Akivaizdu ir tai, kad dėl anksčiau iÅ¡dėstytų procesinių – procedÅ«rinių pažeidimų ir klaidų (nenurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta, klaidingai formuluojami kaltinimai dėl veikos turinio, nesuprantama, kur vyko neteisėta medžioklė, – ar automobilio sulaikymo vietoje, ar prieÅ¡ tai vykdytoje medžioklėje medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“; nesuprantama, kada įvyko pažeidimas: ar sulaikius automobilį 2020-04-17, ar prieÅ¡ tai vykdytoje medžioklėje 2020-04-16) apeliantui sunku pateikti inkriminuojamo pažeidimo teisinį vertinimÄ .

Nepaisant to, P. V. iÅ¡samiai paaiÅ¡kino faktines įvykio aplinkybes dėl turėto draudžiamo prietaiso, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, labai iÅ¡gyveno dėl savo elgesio. 3.31. Teismui buvo pateikta P. V. charakterizuojanti medžiaga: P. V. dirba duomenys neskelbtini), per daugiau kaip 12 medžioklės metų nepadarė nė vieno pažeidimo, turi visus reikiamus leidimus, anksčiau nėra nei teistas, nei baustas, yra iÅ¡rinktas MK „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir valdybos nariu, MK „(duomenys neskelbtini)“ finansininku ir įgaliotu atstovu, gavo daugybę pagyrimų, garbės raÅ¡tų ir apdovanojimų už aplinkosauginę ir pavyzdingos medžioklės veiklÄ .

P. V. darbdavių, kolegų ir bendruomenės yra charakterizuojamas tik teigiamai, vertinamas kaip pavyzdinga, pasitikėjimo verta asmenybė. 3.32. Esant tokiai nepriekaištingai P. V. reputacijai, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį (pažeidimas yra formalus, žala gamtai nepadaryta, nesukėlė jokių neigiamų materialių pasekmių), į tai kad P. V. labai giliai išgyvena įvykį, o didžioji jo asmeninio ir profesinio gyvenimo dalis yra susijusi su medžiokle, byloje buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti teisės medžioti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nagrinėjamoje byloje P. V. nubaustas už tai, kad 2020-04-17 naktį, 01.00 val., (duomenys neskelbtini), medžiojo draudžiamu medžioklės bÅ«du, tai yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedÄ DEDAL 552 Nr. (duomenys neskelbtini) su jungtimi prie optinio taikiklio, tai yra draudžiama, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau ir – Taisyklės, Medžioklės taisyklės) 58.5, 58.5.9 punktų reikalavimus.

6. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs Plungės apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , jog P. V. medžiojo draudžiamu medžioklės bÅ«du – medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedÄ DEDAL 552 Nr. (duomenys neskelbtini) su jungtimi prie optinio taikiklio, tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 papunkčio reikalavimus ir padarė ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ 7.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas ginčija P. V. nubaudimÄ pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį tuo aspektu, jog P. V. naktinio matymo priedėlį turėjo ne medžioklės plote, kadangi ne jame buvo sustabdytas ir patikrintas, todėl, apelianto nuomone, Å¡ioje byloje nėra pakankamų duomenų pagrįsti administracinio nusižengimo sudėties požymį – neteisėtus veiksmus, t. y. draudžiamo priedo turėjimÄ medžioklės ploto vienete. Kartu apeliaciniame skunde keliamas P. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo – proporcingumo padarytam nusižengimui ir P. V. asmenybei klausimas ir praÅ¡oma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, privalomo teisės medžioti atėmimo P. V. netaikyti.

BÅ«tent Å¡iais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu.

Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

10. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. V. kaltu padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 5 dalyje, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje iÅ¡klausęs administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį P. V. ir jo atstovÄ , Institucijos atstovÄ , kaip liudytojus apklausęs įvykio metu įvykio vietoje patikrinimÄ atlikusius Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnįjį specialistÄ M.

S. ir vyriausiÄ jį specialistÄ V. O., įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste, motyvuotai konstatavo, kad P. V. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo įrodyta ir abejonių nekelia 11. Visų pirma dėl apelianto skundo argumentų, kad byloje esančius ir skundžiamame nutarime iÅ¡vardytus įrodymus teismas įvertino kaip savaime pagrindžiančius P. V. padarius inkriminuotÄ nusižengimÄ , neįvertinęs jų patikimumo, o kartu ir pakankamumo aspektu, pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vadinasi, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai turi visus konkrečios jam inkriminuojamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai, be kita ko, teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019).

12. PrieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, ginčijamame apylinkės teismo nutarime atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trÅ«kumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti šį teismo sprendimÄ , neturi. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti ir iÅ¡nagrinėti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek administracinėn atsakomybėn traukimÄ asmenį P. V. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, skundžiamo nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia pažeidėjo P. V. kaltę, aptarė pažeidėjo ir jo atstovo pateiktÄ gynybos versijÄ ir jÄ motyvuotai atmetė.

Teismas skundžiamÄ nutarimÄ pagrindė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtų įrodymų visuma, motyvavo, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta.

13. Dėl apelianto skundo argumentų dėl įrodymų pakankamumo pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimo procesas turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

Kaip jau minėta, teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Taigi apelianto nesutikimas su teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo ar jų vertinimo apimties (pasak apelianto, nenurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta, klaidingai formuluojami kaltinimai dėl veikos turinio, nesuprantama, kur vyko neteisėta medžioklė – ar automobilio sulaikymo vietoje, ar prieÅ¡ tai vykdytoje medžioklėje medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“; nesuprantama, kada įvyko pažeidimas: ar sulaikius automobilį 2020-04-17, ar prieÅ¡ tai vykdytoje medžioklėje 2020-04-16) savaime nereiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimas vyko pažeidžiant įstatymo nuostatas.

14. Kartu apygardos teismas pažymi, kad proceso dalyvių versijų atmetimas pats savaime taip pat nerodo neiÅ¡samaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentų dėl Å¡ios administracinio nusižengimo teisenos objektyvumo ir patikimumo dėl to, kad kartu su P. V. suraÅ¡ytu administracinio nusižengimo protokolu į bylÄ nebuvo pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriuo buvo fiksuojamas pažeidėjui priklausančio ginklo, optinio taikiklio, naktinio matymo priedo ir kitų daiktų paėmimas (byloje esančiame 2020-04-17 ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų, jų dalių paėmimo protokole nurodyta, jog paimami daiktai buvo filmuoti ir fotografuoti (b. l. 13), be kita ko pažymėjo, kad nors paimant daiktus vaizdo įraÅ¡as ir nebuvo daromas (Institucijos atstovas teisme paaiÅ¡kino, jog atliekant šį procesinį veiksmÄ vaizdo įraÅ¡as dėl techninių kliūčių nebuvo įraÅ¡ytas (kaip nurodė protokolÄ surašęs vyresnysis specialistas M.

S., jis buvo įsitikinęs, jog nuspaudė vaizdo kameros įjungimo mygtukÄ , todėl manė, jog procesinių veiksmų atlikimas yra filmuojamas, tai buvo pažymėta protokole, tačiau grįžus paaiÅ¡kėjo, kad vaizdo įraÅ¡as nebuvo daromas), tačiau teismas nenustatė, jog vaizdo įraÅ¡o nebuvimas turėtų esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje sprendžiant administracinės atsakomybės klausimÄ . Juolab, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas aiÅ¡kiai nenurodė, kokias bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes galėtų patvirtinti daiktų paėmimo vaizdo įraÅ¡as ir kurios negalėtų bÅ«ti nustatytos remiantis kitais byloje surinktais įrodymais, kurie, teismo vertinimu, yra pakankami tiek inkriminuojamo nusižengimo padarymo faktui, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei dėl padaryto nusižengimo pagrįsti.

Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju vaizdo įraÅ¡o, kuriuo buvo fiksuojamas P. V. priklausančio ginklo, optinio taikiklio, naktinio matymo priedo ir kitų daiktų paėmimas, nepateikimas (kaip minėta, jis nebuvo padarytas dėl techninių kliūčių) neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant P. V. administracinės atsakomybės klausimÄ , nes akivaizdu, kad jame (jeigu toks įraÅ¡as ir bÅ«tų pateiktas) nebÅ«tų užfiksuotos jokios nusižengimo įrodinėjimui reikÅ¡mingos aplinkybės, juolab, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad P. V. patikrinimo metu turėjo draudžiamÄ civilinėje apyvartoje naktinio matymo prietaisÄ .

15. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimÄ draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės bÅ«dais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Å ios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitÄ teisės aktÄ , t. y. Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių IX skyriaus, kuriame įtvirtinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, 58.5 papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės bÅ«dais, o 58.5.9 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Pagal Å¡ios normos formuluotę asmuo pažeidžia nurodytÄ taisyklių papunktį, jeigu jis:

1) medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių;

2) medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių.

16. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. V. neginčijo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad medžioklės ploto vienete savo kuprinėje jis turėjo naktinio matymo prietaisÄ , tačiau nesutiko su administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybe, jog 2020-04-17, apie 01.00 val., jis medžiojo draudžiamu medžioklės bÅ«du. Vertindamas Å¡iuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad asmuo yra laikomas pažeidusiu Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 papunktį, jeigu jis medžioja naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių.

Taigi draudžiamų priedų prie optinių taikiklių turėjimas medžioklės plotų vienete yra prilyginamas draudžiamiems medžioklės bÅ«dams. Vadinasi, vien naktinio matymo prietaiso turėjimas medžioklės plote nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunkčio pažeidimo faktÄ . Dėl to sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį klausimÄ neturi esminės teisinės reikÅ¡mės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, jog pas P. V. rastas naktinio matymo prietaisas medžioklės metu nebuvo naudojamas (LAT 2020-01-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2020).

17. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada P. V. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad P. V. naktinio matymo priedėlį turėjo ne medžioklės plote, kadangi ne jame buvo sustabdytas ir patikrintas (pasak apelianto, realiai P. V. buvo sulaikytas ir su juo rastas neleistinas ginklo priedas Å¡alia (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ženklo, tačiau ne medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kaip nurodoma administracinio nusižengimo priede – žemėlapyje ir administracinio nusižengimo protokole), todėl, apelianto nuomone, byloje nėra pakankamų duomenų pagrįsti administracinio nusižengimo sudėties požymį – neteisėtus veiksmus, t. y. draudžiamo priedo turėjimÄ medžioklės ploto vienete. Sutikti su Å¡iais apelianto skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo.

18. Kaip matyti iÅ¡ paties P. V. netrukus po atlikto patikrinimo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos virÅ¡ininkui pateikto raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, jis, be kita ko, nurodė: „Š. m. balandžio mėn. 16 d. aÅ¡ dalyvavau medžioklėje M/K „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete. <...> Medžioklės metu kuprinėje turėjau naktinio matymo prietaisÄ su priedėliu. <...> Žinojau, kad naktinio matymo priedėlio negalima turėti medžioklės plotuose, dėl to labai gailiuos <...>“ (b. l. 9). Taigi, kai matyti, pats P. V. netrukus po patikrinimo aiÅ¡kiai ir neabejotinai patvirtino medžioklės metu turėjęs naktinio matymo prietaisÄ su priedėliu, draudžiamÄ civilinėje apyvartoje.

19. Pasak apelianto, Å¡is vienintelis įrodymas pagrįsti aplinkybę, jog P. V. turėjo neleistinÄ priedÄ medžioklės ploto vienete, neturėtų bÅ«ti laikomas pakankamu pagrįsti Å¡io draudžiamo naktinio matymo prietaiso turėjimo faktÄ , nes Å¡is P. V. paaiÅ¡kinimas buvo duotas jam juntant iÅ¡ pareigÅ«nų pusės spaudimÄ sulaikymo metu. Tačiau, kaip pažymėta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme P. V. pripažino, jog minėtame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, kartu nurodė, kad kuprinė su naktinio matymo prietaisu buvo palikta prie medžioklės ploto vienete esančio namelio buvusiame automobilyje.

Be to, faktÄ , kad 2020-04-17 patikrinimo metu P. V. medžioklės medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo draudžiamÄ naktinio matymo priedÄ DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini) su jungtimi prie optinio taikiklio, patvirtino ir medžioklės vadovas A. B., Medžioklės plotų vieneto naudotojo aplinkos apsaugos reikalavimų kontrolinio klausimyno pastabose pažymėdamas: „Galiu teigti kad turėjo.“ (b. l. 12 antra pusė).

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta sulaikymo vieta nepatenka į medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribas. Sutiktina su apeliantu, kad tiek pagal Institucijos pateiktus duomenis (b. l. 36–49, iš jų konkrečiai, b. l. 47), tiek pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pateiktus nuo 2020 m. sausio mėn. galiojančio medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ projekto su ribų aprašymu duomenis (b. l. 55–66, iš jų konkrečiai b. l.

66) P. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas už medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribų (kaip matyti iÅ¡ Institucijos ir savivaldybės pateiktų žemėlapių – vos iÅ¡važiavęs iÅ¡ MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų teritorijos (b. l. 47, 66). Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad, atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, negalima pagrįsti administracinio nusižengimo sudėties požymį – neteisėtus veiksmus, t. y. draudžiamo priedo turėjimÄ medžioklės ploto vienete.

Kaip matyti iÅ¡ patikrinimÄ atlikusio Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto M. S. 2020-04-17 tarnybinio praneÅ¡imo, 2020 m. balandžio 16–17 d. vykusio reido (neplaninio patikrinimo) metu, apie 01.30 val., buvo sustabdytas P. V. vairuojamas automobilis. Patikrinimo metu nustatyta, kad medžiotojas grįžta iÅ¡ medžioklės, kuri vyko medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Patikrinus automobilį ir daiktus, priklausančius medžiotojui, buvo rastas draudžiamas naktinio matymo priedėlis DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini) prie optinio taikiklio, priklausantis automobiliu vykusiam medžiotojui.

P. V. sutiko su pažeidimu ir gailėjosi (b. l. 8). Kaip minėta, P. V. netrukus po patikrinimo savo suraÅ¡ytame paaiÅ¡kinime Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos virÅ¡ininkui patvirtino, kad medžioklės metu MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete jis kuprinėje turėjo naktinio matymo prietaisÄ su priedėliu, be kita ko, nurodydamas: „<...>Žinojau, kad naktinio matymo priedėlio negalima turėti medžioklės plotuose, dėl to labai gailiuos <...>“ (b. l. 9). Å iÄ aplinkybę, kaip minėta, patvirtino ir medžioklės vadovas A.

B. (b. l. 12 antra pusė). Taigi, nepaisant to, kad P. V. buvo sustabdytas jau važiuojantis iÅ¡ medžioklės (kaip minėta, vos iÅ¡važiavęs iÅ¡ MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų teritorijos), kuri, kaip nurodyta MK „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-05 medžioklės lape Nr. 3 (galioja iki 2020-04-30), prasidėjo 2020-04-16 19.00 val., pabaigos laikas nurodytas 00.00 val. (b. l. 10), tačiau patikrinimo metu jis pats pripažino, kad jo automobilyje rastÄ draudžiamÄ naktinio matymo priedėlį DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini) prie optinio taikiklio jis turėjo dalyvaudamas medžioklėje MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete.

BÅ«tent Å¡i aplinkybė, o ne sulaikymo vieta, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, yra reikÅ¡minga sprendžiant P. V. administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį klausimÄ . Kaip minėta, pagal Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunktyje įtvirtintÄ formuluotę (draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose), asmuo pažeidžia nurodytÄ Taisyklių papunktį, jeigu jis medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių.

Taigi vien draudžiamo įrankio medžioklės plote (ne sulaikymo vietoje) turėjimas (Å¡i byloje nustatyta faktinė aplinkybė nėra ginčijama) atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispozicijÄ (LAT 2020-01-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2020). Todėl Å¡iuo atveju aplinkybė, kurioje tiksliai vietoje buvo sustabdytas patikrinimui P. V. vairuojamas automobilis, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, neturi esminės reikÅ¡mės V. V. veiksmų vertinimui. Aptartų duomenų kontekste skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs Plungės apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad P. V. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedÄ DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini) su jungtimi prie optinio taikiklio, tokiais savo veiksmais padarė jam inkriminuotÄ ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , pasireiÅ¡kusį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5, 58.5.9. papunkčių reikalavimų pažeidimu.

21. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo P. V. atsakomybės klausimui iÅ¡spręsti ir teismo sprendimui priimti reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus, padarė teisingas ir įstatymo pagrįstas iÅ¡vadas dėl P. V. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 5 dalyje. Plungės apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai.

Taigi naikinti skundžiamÄ Plungės apylinkės teismo 2020-08-26 nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ P. V. pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo 22. P. V. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad P. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas – yra neproporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek P. V. asmenybei poveikio priemonė. Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir P. V. neatimti teisės medžioti, atsižvelgiant į tai, kad padarytas pažeidimas yra formalus ir nesukėlė jokių neigiamų materialių pasekmių, žala gamtai nepadaryta, pats P. V. labai giliai iÅ¡gyvena įvykį ir praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad didžioji jo asmeninio ir profesinio gyvenimo dalis yra susijusi su medžiokle, per daugiau kaip 12 medžioklės metų jis nepadarė nė vieno pažeidimo, turi visus reikiamus leidimus, anksčiau nėra nei teistas, nei baustas, yra iÅ¡rinktas MK „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir valdybos nariu, MK „(duomenys neskelbtini)“ finansininku ir įgaliotu atstovu, gavo daugybę pagyrimų, garbės raÅ¡tų ir apdovanojimų už aplinkosauginę ir pavyzdingos medžioklės veiklÄ , darbdavių, kolegų ir bendruomenės yra charakterizuojamas tik teigiamai, kaip pavyzdinga, pasitikėjimo verta asmenybė.

23. Vertinant Å¡iuos P. V. atstovo apeliacinio skundo teiginius byloje esančių duomenų visumos ir anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

24. Pagal ANK 290 straipsnio 9 dalies nuostatas, už Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės medžioti atėmimÄ nuo vienerių iki penkerių metų.

25. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, Plungės apylinkės teismas P. V. už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ paskyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ â€“ 600 Eur – ir minimaliam Å¡io straipsnio 9 dalyje numatytam terminui – vieneriems metams – atėmė teisę medžioti. Netenkindamas P. V. ir jo atstovo praÅ¡ymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti P. V. teisės medžioti, apylinkės teismas pažymėjo, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino pažeidimo faktines aplinkybes, iÅ¡gyvena dėl įvykio ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, darbdavių, kolegų ir bendruomenės yra charakterizuojamas tik teigiamai, o didžioji jo gyvenimo dalis yra susijusi su medžiokle, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės ir nesudaro pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo.

Visos šios aplinkybės buvo įvertintos, nustatant minimalų pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos dydį.

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors P. V., kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, buvo baudžiamas pirmÄ kartÄ ir yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau Å¡ios apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo nuobaudos Å¡velninimui, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apelianto nurodytos aplinkybės – iÅ¡imtinai teigiama pažeidėjo charakteristika, per daugiau kaip 12 medžioklės metų nepadarė nė vieno pažeidimo, turi visus reikiamus leidimus, anksčiau nėra nei teistas, nei baustas – nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis, galinčiomis patvirtinti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų sÄ lygų buvimÄ ir turi reikÅ¡mės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui, neperžengiant sankcijos už padarytÄ nusižengimÄ ribų (jos ir buvo apylinkės teismo įvertintos, paskiriant pažeidėjui už padarytÄ nusižengimÄ minimaliÄ baudÄ ir minimaliam terminui atimant teisę medžioti).

Apygardos teismo vertinimu, P. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas minimaliam vienerių metų terminui – yra proporcinga padarytam šiurkščiam Medžioklės taisyklių pažeidimui. Dėl padaryto administracinio nusižengimo pažeidėjo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.

Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 9 dalyje, kuri už Å¡io straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ numatyta kaip privaloma, neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principÄ .

27. Byloje pateiktos teigiamos P. V., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo – (duomenys neskelbtini) (įtraukto ir į darbuotojų sÄ raÅ¡Ä , kurie vykdo (duomenys neskelbtini) regiono padalinio (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės ploto vieneto, plotų tvarkymo, priežiÅ«ros ir apsaugos darbus, taip pat jiems pavesta reguliuoti bebrų, plėšrÅ«nų populiacijos gausÄ , vykdyti elninių žvėrių selekcijÄ , kur yra daroma žala žemės Å«kio naudmenoms ir miÅ¡kui), ir medžiotojų klubų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriame eina ir klubo pirmininko pareigas, nario charakteristikos.

MK „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pateiktoje P. V. charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad Å¡io klubo nariu esantis ir klubo finansininko pareigas einantis, ilgÄ medžiotojo patirtį turintis P. V. yra atsakingas ir pareigingas, dalyvaudamas klubo veikloje pasižymi kaip drausmingas ir turintis autoritetÄ medžiotojas, rÅ«pinasi medžiojamosios faunos gamtos iÅ¡teklių atkÅ«rimu, jos apsauga, propaguoja senÄ sias medžioklės tradicijas, už ilgametį ir vaisingÄ darbÄ puoselėjant klubo medžioklės tradicijas, visokeriopÄ ir nesavanaudiÅ¡kÄ paramÄ klubui ne kartÄ buvo apdovanotas ir pagerbtas, niekada nėra pažeidęs MK „(duomenys neskelbtini)“ įstatų ir klubo vidaus tvarkos bei etikos taisyklių, kartu pažymint, kad pastaruoju metu padažnėjus „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete brakonieriavimo atvejams, klubo medžiotojams dažnai tenka vykti į reidus, tai aktyviai daro ir medžiotojas P. V. (b. l. 73).

MK „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje P. V. charakteristikoje jis, kaip Å¡io klubo medžiotojas (nuo 1992 m.) ir pirmininkas (nuo 2013-05-01), taip pat charakterizuojamas iÅ¡kirtinai teigiamai (b. l. 73 antra pusė), kaip ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje charakteristikoje (b. l. 74 antra pusė). P. V. darbdavio (duomenys neskelbtini) vadovo pateiktoje charakteristikoje jis charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopÅ¡tus ir pareigingas darbuotojas, ne kartÄ skatintas už gerus darbo rezultatus, nurodant, kad nuo 1992 m.

P. V. priklauso (duomenys neskelbtini) skyriaus medžiotojų klubams „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriame eina ir klubo pirmininko pareigas, pažymint, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu, mechanikas P. V. yra įtrauktas į darbuotojų sÄ raÅ¡Ä , kurie vykdo (duomenys neskelbtini) regiono padalinio (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės ploto vieneto, plotų tvarkymo, priežiÅ«ros ir apsaugos darbus, taip pat jiems pavesta reguliuoti bebrų, plėšrÅ«nų populiacijos gausÄ , vykdyti elninių žvėrių selekcijÄ , kur yra daroma žala žemės Å«kio naudmenoms ir miÅ¡kui toms funkcijoms reikalinga bÅ«ti medžiotoju ir turėti medžiotojo bilietÄ ir P. V. teisė medžioti ir medžiotojo bilietas reikalingi vykdant dėl darbinės veiklos (b. l. 74).

28. IÅ¡ minėtų duomenų galima spręsti, kad P. V., turintis beveik 30 metų medžiotojo staÅ¾Ä , aktyviai dalyvaujantis medžiotojų bendruomenės veikloje, eilę metų vadovaujantis medžiotojų klubui, puikiai iÅ¡mano medžioklę, taip pat ir ginklų apyvartÄ Lietuvos Respublikoje reglamentuojančius teisės aktus ir yra su jais gerai susipažinęs. P. V. turi pakankamai gyvenimiÅ¡kos ir profesinės patirties, pagal jo amžių, užimamas pareigas ir pateiktas charakteristikas jis vertintinas kaip brandi asmenybė.

Todėl akivaizdu, jog puikiai žinodamas ir suprasdamas, kad įsigydamas civilinėje apyvartoje draudžiamÄ ginklų priedėlį ir pasiimdamas šį draudžiamÄ objektÄ su savimi į medžioklę bei medžioklės metu turėdamas jį medžioklės plotuose, jis Å¡iurkščiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, P. V. pats savo laisva valia ir apsisprendimu pasirinko tokį elgesio variantÄ . Nors pažeidėjas apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, kad draudžiamÄ prietaisÄ Ä¯sigijo žvėrims stebėti ir apsaugoti padažnėjus brakonieriavimo atvejams, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju P. V. nedalyvavo kokiame nors reide siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti brakonieriavimo atvejus, tačiau dalyvavo medžioklėje, į kuriÄ vykdamas ir pasiėmė su savimi draudžiamÄ prietaisÄ .

Kita vertus, pažeidėjo nurodytos aplinkybės, jog draudžiamÄ prietaisÄ jis turėjo ir naudojo jau keletÄ metų, bandymas pateisinti disponavimÄ Å¡iuo prietaisu neva brakonieriavimo prevencijos ir gyvÅ«nijos apsaugos tikslais, iÅ¡vedžiojimai, kad jis buvo pareigÅ«nų sulaikytas su draudžiamu prietaisu jau už medžioklės plotų ribų parodo pakankamai nekritiÅ¡kÄ P. V. požiÅ«rį į jo padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų įstatymo pažeidimÄ ir nekritiÅ¡kÄ savo elgesio vertinimÄ . Akivaizdu ir tai, jog esant poreikiui ir bÅ«tinumui apsaugoti medžioklės plotus nuo brakonierių, medžiotojų klubai gali bendradarbiauti su aplinkos apsaugos ir policijos pareigÅ«nais arba patys, gavę atitinkamus leidimus, įsigyti specifines technines priemones medžioklės plotų apsaugai (kaip minėta, P. V. turėtas naktinio matymo prietaisas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas).

Todėl P. V. versija apie naktinio matymo prietaiso įsigijimÄ pagal skelbimÄ už asmenines lėšas neva kovai su brakonieriavimu ir žvėrių apsaugai vertintina kritiÅ¡kai, kaip siekimas palengvinti savo teisinę padėtį ir suÅ¡velninti atsakomybę už padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų administracinį nusižengimÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad draudžiamÄ prietaisÄ P. V. turėjo medžioklės plotuose dalyvaudamas medžioklėje, o tokio savo elgesio bent kiek įtikinamai paaiÅ¡kinti nesugebėjo ir pats pažeidėjas.

29. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas neteisėtÄ medžioklę vertina kaip Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ , už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. IÅ¡eiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų aptartoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Aplinkybės, kad nelegalus prietaisas nebuvo tiesiogiai panaudotas medžioklės proceso metu, kad jo pagalba nebuvo sumedžiotas koks nors gyvÅ«nas, jau yra pakankamai įvertintos, atimant P. V. teisę medžioti minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Akivaizdu, jog per Å¡velnus nubaudimas už savo esme Å¡iurkÅ¡tų nusižengimÄ iÅ¡kreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimÄ ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas.

30. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė Plungės apylinkės teismas, nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinio skundo ir palikti nepakeistÄ Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjas Linas Pauliukėnas