2019-01-16 Nr. AB-1531-3-61-3-02371-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-302-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02371-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 24.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Vilniaus miesto plėtros departamento (toliau – Departamentas) 2016 m. gegužės 31 d. raštą Nr. A51-42581-(2.14.2.12-MP8) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2016 m. gegužės 5 d. prašymą (toliau – Prašymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė nesutinkantis su Rašto turiniu. Jo teigimu, Prašyme aiškiai išdėstyti reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtintą prašymo sąvoką. Departamentas turėjo nagrinėti pateiktą Prašymą ir priimti sprendimą vienu iš Taisyklėse nustatytų atsakymo būdų. Todėl atsakovas pažeidė Taisykles ir gero administravimo principą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, o, teismui nusprendus bylą nagrinėti, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių nesutikimo su Raštu motyvų. Pareiškėjo Prašyme buvo pateikiami įvairūs faktai, pareiškėjo paaiškinimai, susiję su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) bei jame esančiais pastatais, tačiau nebuvo keliamos konkrečios problemos ar konkretūs klausimai, į kuriuos būtų buvę prašoma atsakyti ar paaiškinti. Todėl pareiškėjo Prašymas buvo laikomas kreipimusi pagal Taisyklių 47.4 punktą ir į jį buvo atsakoma laisvos formos raštu. Raštas yra laisvos formos informacinio pobūdžio atsakymas, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Prašymas suteikti informaciją turėjo būti nagrinėjamas parengiant į jį atsakymą, atsižvelgus į pareiškėjo Prašymo turinį, vadovaujantis Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu pagal atsakovui suteiktą kompetenciją.

6. Teismas nustatė, kad Departamentas Rašte nurodė, jog pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo, informavo jį, jog neturi teisinio pagrindo keisti Žemės sklypo ribų, išaiškino apie valstybinio žemės sklypo įsigijimo galimybę ir tame pačiame Rašte nurodė, kad pareiškėjo Prašymo turinys yra nekonkretus ir nesuprantamas, todėl pareiškėjo Prašymo negali išnagrinėti. Teismas tokį prieštaringą Rašto turinį vertino kritiškai. Pareiškėjas pateikė Prašymą kaip vientisą dokumentą. Nagrinėjamu atveju Departamentas, identifikuodamas dalį Prašymo ir pareiškėjui suteikdamas informaciją, dėl likusios Prašymo dalies turėjo konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kokia konkreti Prašymo dalis nenagrinėjama bei pagrįsti prašomos informacijos nesuteikimo priežastis. Teismo vertinimu, atsakovas pagal jam suteiktą kompetenciją, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, arba jį turėjo išnagrinėti iš esmės kaip vientisą dokumentą, arba atitinkamai, nustatęs, kad Prašymo turinys yra nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to negalima tokio Prašymo išnagrinėti, vadovaudamasis Taisyklių 38 punktu, turėjo teisę Prašymo nagrinėjimą nutraukti. Jei atsakovas negalėjo Prašymo išnagrinėti dėl to, jog yra nekompetentingas, tai turėjo šį Prašymą ar jo dalį persiųsti nagrinėti kompetentingai institucijai (Taisyklių 44.3 p.). Pagal Taisyklių 36 punktą atsakovas į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo nesikreipė.

7. Teismo vertinimu, prieštaringas Raštas iš esmės pažeidžia pareiškėjo teisę gauti informaciją arba motyvuotą atsisakymą tokią informaciją pateikti. Atsakovas konkrečiai ir aiškiai turėjo atsakyti į Prašymą ir parengti atsakymą, kuris būtų suprantamas ne tik pačiai institucijai. Taisyklės įpareigoja atsakovą nustatyti prašymo esmę ir parengti asmeniui informatyvų, išsamų bei motyvuotą atsakymą. Todėl teismas konstatavo, kad Departamentas netinkamai taikė Taisyklių nuostatas ir Rašte padarė prieštaringas išvadas dėl pareiškėjo Prašymo išnagrinėjimo, t. y. Prašymo dalį išnagrinėjo, bet pareiškėjo neprašė patikslinti kitos Prašymo dalies ar pateikti papildomus duomenis ir formaliai padarė išvadą, kad Prašymo turinys nekonkretus, nesuprantamas, todėl negali jo tinkamai išnagrinėti. Tokie atsakovo veiksmai pažeidė pareiškėjo teisę gauti išsamią informaciją į jo pateiktą Prašymą. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, užtikrinant pareiškėjo teisę gauti išsamią informaciją į Prašymą.

III. 8. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Raštas yra prieštaringas ir neišsamus. Departamentas, atsakydamas pareiškėjui, Rašte nurodė, kad pareiškėjo Prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas, todėl negali tinkamai jo išnagrinėti. Teismas nepagrįstai pareiškėjo Prašymą vertino kaip prašymą suteikti informaciją. Pareiškėjo Prašyme (rašte) pateikiami (cituojami iš įvairių dokumentų, teismų sprendimų, raštų) įvairūs faktai, bei teikiami pareiškėjo paaiškinimai, susiję su Žemės sklypu, jo dydžio ir ribų kaita, dalių nustatymu, tačiau jame neprašoma nei suteikti administracinę paslaugą, nei pateikti informaciją, nei priimti administracinį sprendimą. Toks pareiškėjo Prašymas turėtų būti vertinamas kaip kreipimasis, į kurį atsakoma laisva forma (Taisyklių 47.4. p.). Teismas neįvertino pareiškėjo Prašymo turinio ir netinkamai taikė Taisyklių 47 punkto nuostatas. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo Prašyme nekeliamos konkrečios problemos ar konkretūs klausimai, į kuriuos būtų prašoma atsakyti ar paaiškinti, suteikti kokią nors informaciją, Raštu pareiškėją informavo, kad jei jis nori gauti iš atsakovo atsakymus į konkrečius klausimus ar dokumentų kopijas, turėtų aiškiai suformuluoti jam rūpimus klausimus, į kuriuos pagal kompetenciją ir Vilniaus miesto savivaldybei priskirtas funkcijas būtų galima pareiškėjui atsakyti. Kadangi pareiškėjo Prašymas laikytinas kreipimusi, atsakovas ir nagrinėdamas jį iš naujo negalėtų pareiškėjui pateikti kitokio atsakymo, nes Prašyme nekeliamos konkrečios problemos ar klausimai, į kuriuos būtų prašoma atsakyti. Be to, Raštu pareiškėjui išaiškinus, kad jis, norėdamas gauti atsakymus į konkrečius klausimus, turėtų aiškiai juos suformuluoti, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą su jam rūpimais klausimais ar konkrečiomis problemomis. Tai patvirtina, kad pareiškėjas nenori gauti iš atsakovo kokios nors informacijos ar išspręsti konkrečias problemas pagal atsakovui priskirtas funkcijas ir kompetenciją.

10. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo Administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad nori, jog jo Prašymas būtų išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgiant į prie Prašymo pridėtus dokumentus, teismų sprendimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Rašto, kuriuo Departamentas išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Konstatuotina, kad, kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio, pareiškėjas išreiškė pageidavimą, kad jo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

13. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo Prašymą, kad Raštas yra prieštaringas, nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, nenurodyta, kokia Prašymo dalis neišnagrinėta, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (žr. šios nutarties 5–7 punktus) ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

16. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad Prašymas turėtų būti vertinamas kaip kreipimasis, į kurį atsakoma laisva forma (Taisyklių 47.4 p.) ir dėsto kitus su tuo susijusius argumentus. Atsakant į tai, pabrėžtina, kad, kaip matyti iš Taisyklių 47.4 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, kreipimusi šios normos prasme laikomi tik prašymai, nesusiję su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu. Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad pati viešojo administravimo institucija – Departamentas – susipažinęs su Prašymo turiniu, nustatė, jog pareiškėjas šiame prašyme kėlė klausimus, susijusius su Žemės sklypo ribomis, šio sklypo dalių, tenkančių bendraturčiams, nustatymu, pirkimu. Iš Rašto turinio matyti ir tai, kad Departamentas nustatė, jog pareiškėjo Prašymas susijęs su jo anksčiau reikštais prašymais, pretenzijomis, skundais, nuomone apie nuo 1976 m. institucijų priimtus sprendimus, kurie, pasak Departamento, ne kartą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybėje ir kitose institucijose. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde išreikšta atsakovo pozicija, kad Prašymas turėtų būti vertinamas kaip kreipimasis Taisyklių 47.4 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo prasme su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir kaip nepagrįstus atmeta su tuo susijusius kitus apeliacinio skundo argumentus.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė