95ddcbf7-1dad-403a-a6ed-ea7d01252802 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėja R. Zubernienė                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1624-112/2013Teisėja E. Žakevičiūtė                                           (Proceso Nr. 2-10-3-00196-2010-5)                                    Procesinio sprendimo kategorija (S)                                             121.14; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius, Alona Romanovienė., raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės A. J. ir trečiojo asmens A. S. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

J. ieškinį atsakovams V. L., R. R., V. P. R., VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims A. S., Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto notarų biurui dėl nuosavybės teisės pabaigos, paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo ir leidimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : ieškovė A. J. ieškiniu prašė:

1) pripažinti, kad A. R., atsakovų R. R. ir V. L. nuosavybės teisė į statinius, esančius Palangos m., Paliepgirių kelyje 9, t. y. pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorÄ , Å¡ulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigė 1989 metais;

2) pripažinti negaliojančiais atsakovui R. R. 2005-10-14 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 3938, atsakovui V. P. R. 2005-10-14 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 3935 ir atsakovei V. L. 2005-10-14 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 3940 į dalį A. R. statinių, esančių(duomenys neskelbtini).;

3) išregistruoti iš LR nekilnojamojo turto registro visas atsakovų daiktines teises į minėtus statinius;

4) leisti ieÅ¡kovei atlikti teisinius veiksmus, numatytus LR nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei kituose norminiuose aktuose, reikalingus iÅ¡registruoti iÅ¡ LR nekilnojamojo turto kadastro statinius, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorÄ , Å¡ulinį), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).IeÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, jog atsakovams nuosavybės teisė į ginčo statinius pasibaigė 1989 metais (LTSR butų kodekso 136 str.).

Dėl to, jog yra ginčas dėl Å¡ių statinių nuosavybės teisių, ieÅ¡kovei negali bÅ«ti užbaigta nuosavybės teisės atkÅ«rimo į J. B. nuosavybės teise valdytÄ 1,2725 ha žemės sklypÄ procedÅ«ra.Pirmosios instancijos teismas 2013-06-18 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J. atsakovei V. L. 500 Lt, atsakovui R. R. 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J. 230,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai.

Dėl nuosavybės teisės į statinius pripažinimo pasibaigusia 1989 metais teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog buvo įgyvendinta LTSR butų kodekso 136 str. nuostata. Nurodė, kad nors byloje yra duomenų, jog A. R., atsakovams V. L. ir R. R. priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovintis namas buvo pripažintas avariniu, atsakovai R. R. ir V. L. priimti į gyvenamojo namo statybos kooperatyvÄ ir jiems suteikti gyvenamieji plotai (t. 3, b. l. 77, t. 1, b. l. 76–77), tačiau byloje nėra duomenų, kad įgyvendinta LTSR butų kodekso 136 str. nuostata dėl A.

R.. Duomenų, kad jai 1989 m. buvo suteiktas butas ar ji priimta į gyvenamojo namo statybos kooperatyvÄ , nėra. Nustatė, kad butÄ , esantį(duomenys neskelbtini), A. R. įsigijo už 5 616,63 rublių 1992-03-19 (t. 1, b. l. 84–86, t. 2 b. l. 88–89). Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad statinių ginčo sklype apskritai nėra. Pasak pirmosios instancijos teismo, tokius teiginius paneigia tiek vieÅ¡ajame registre esantys duomenys, tiek Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. gruodžio 5 d.

įsakyme Nr. 4-8646-(1.3) nurodyti duomenys apie atsakovų nuosavybės teises į ginčo statinius. Pažymėjo, jog ir atlikta ekspertizė paneigė ieÅ¡kovės teiginius apie tai, jog ginčo pastatai yra visiÅ¡kai sunykę. Kadangi teismas nustatė, jog atsakovų nuosavybės teisė į ginčo pastatus nėra pasibaigusi, todėl atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais. Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atmetė ir kitus ieÅ¡kovės iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimus.Atmetęs ieÅ¡kinį, atitinkamai pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė A. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Dėl gyvenamųjų plotų suteikimo. Nurodė, jog teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai neprarado savo nuosavybės teisių į ginčo statinius, nes vietoje ginčo statinių negavo butų. Teismas sprendimu konstatavo, kad trijų kambarių butus gavo tik R.

R. ir V. L., o A. R. negavo, tačiau teismas nepaaiÅ¡kino, kodėl Å¡iuo atveju buvo pažeista LTSR butų kodekso 136 straipsnio nuostata, nes Å¡i nuostata nenumatė galimybės visiems bÅ«tinai suteikti trijų kambarių butus. Mano, kad kiekvienam buvusiam savininkui individualių butų nesuteikimas negali bÅ«ti laikomas LTSR butų kodekso 136 straipsnio nuostatos pažeidimu. Be to, nurodė, kad A. R. kita gyvenamoji patalpa negalėjo bÅ«ti suteikta, nes ji nuo 1983-06-16 gyveno (duomenys neskelbtini), ir, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, negalėjo pretenduoti į dar vienÄ bÅ«stÄ .

Taip pat akcentavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog į A. R. sÄ skaitÄ buvo pervesta piniginė kompensacija už griaunamus pastatus ir naikinamus sodinius. Mano, kad Å¡ie faktai patvirtina, jog LTSR butų kodekso 136 straipsnio nuostatos dėl atsakovų buvo visiÅ¡kai įvykdytos. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų apie atsakovams iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ , nes tai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Taip pat teigia, jog nėra duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima teigti, kad atsakovai turėjo teisę pretenduoti į didesnę kompensacijÄ .

Mano, kad atsakovai pervertino statinius 1984 metais ir dėl to nesutiko su kompensacijos dydžiu. Pažymėjo, kad atsakovai dėl to ekspertizės neatliko, todėl yra pagrindas teigti, kad kompensacija, kuri buvo iÅ¡mokėta, atitiko realiÄ jÄ nusidėvėjusių pastatų vertę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovai bÅ«tų grÄ Å¾inę jiems iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ . Kadangi su atsakovais buvo tinkamai atsiskaityta, todėl nuosavybė į ginčo statinius pasibaigė, tačiau Å¡is faktas nėra įformintas.Dėl ginčo statinių nugriovimo.

Apeliantė nurodė, kad pastatų nugriovimo faktÄ patvirtino 2008 metais Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra, vykdant patikrinimÄ pagal J. A. skundÄ . Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra nustatė, kad Žemės tvarkymo departamento Palangos žemėtvarkos skyriaus kartografinėje medžiagoje, kurioje pažymėti ginčo sklype esantys statiniai, matyti, kad paskutinį kartÄ jie užfiksuoti 1983 metais, o 1993 m. Valstybinio aerofotogeodezijos instituto parengtame žemėlapyje, M 1:0000, sodybos statiniai pažymėti kaip griuvėsiai.

Teigia, jog Å¡ie įrodymai paneigia atsakovų teiginius dėl pastatų nenugriovimo. Be to, pažymėjo, kad atsakovai turėjo pareigÄ nugriauti ginčo statinius. Yra V. L. 1986-11-28 pareiÅ¡kimas, kuriame pasižada, kad įsikėlusi į kooperatinį butÄ , dviejų mėnesių laikotarpiu panaikins namų valdos dalį (duomenys neskelbtini). Apeliantė teigia, jog mirus A. R. 2000-11-06 atsakovai negalėjo paveldėti ginčo pastatų, nes nuosavybės teisė į ginčo pastatus pasibaigė dar 1989 metais.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesigilino į paveldėjimo teisių buvimo klausimÄ . Mano, kad atsakovai, bÅ«dami ginčo statinių bendraturčiai su palikėja, negalėjo nežinoti, kad palikėja turėjo jiems palikti ir savo ginčo statinių dalį. 2002 metais gavus paveldėjimo teisės liudijimus ir neradus ten turto, apie kurį jie privalėjo žinoti, atsakovai nesikreipė nei į teismus, nei į kitas institucijas iki pat 2005 metų. Dėl to mano, kad atsakovai apie tai, kad neturėjo paveldėti ginčo statinių, žinojo.

Mano, kad VÄ® Registrų centro įraÅ¡ai apie nuosavybę yra abejotini. Kadangi neįmanoma paveldėti to, ko nėra, todėl paveldėjimo teisės liudijimai, iÅ¡duoti atsakovams, turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgus į tai, apeliantė mano, kad atsakovų nuosavybės teisė į ginčo pastatus turi bÅ«ti iÅ¡registruota pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d. Dėl teisių į žemę. Apeliantė nesutinka su tuo, jog neturi teisių į žemės sklypo dalį, kuri užimta atsakovams priklausančiais statiniais, nes pagal esamÄ VÄ® Registrų centre registracijÄ Å¾emės sklypas priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovams (t. 2, b. l. 2–7).

Nurodė, kad atsakovai patys atsiliepime į ieÅ¡kinį pažymėjo, kad neturi teisių pretenduoti į žemę. Nesutinka su tuo, jog ieÅ¡kovė, perduodama savo teises į ginčo statinius, kartu perdavė ir žemes, nes tuo metu pati ieÅ¡kovė neturėjo žemės nuosavybės teisių. Trečiasis asmuo A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Mano, kad teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovų nuosavybės teisės į ginčo statinius pasibaigė. Teismas visiÅ¡kai nesivadovavo byloje pateiktais įrodymais, o nepagrįstai rėmėsi tik atsakovų paaiÅ¡kinimais. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad su atsakovais už nugriaustus ginčo statinius buvo tinkamai atsiskaityta, t. y. atsakovams buvo suteikti butai bei sumokėta kompensacija už ginčo pastatus.

Teismas nepagrįstai nevertino 1985-09-23 LTSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos sutikimo su Palangos miesto LDTVK nuomone įtraukti R. R. ir V. L. į įskaitÄ gyvenamajai patalpai gauti; Palangos miesto LDT VK 1988-11-04 iÅ¡duotų gyvenamosios patalpos orderių, pagal kuriuos atsakovams suteikti 3 kambarių butai; 1989-01-31 Palangos miesto LDT VK sprendimo Nr. 5, kuriuo patvirtintas nugriaunamų pastatų ir naikinamų želdinių įkainojimo aktas bei nuspręsta sumokėti kompensacijas iÅ¡ miesto tvarkymo lėšų; 1989-03-16 praneÅ¡imo apie pinigų pervedimÄ Ä¯ atsakovės A.

R. banko sÄ skaitÄ . Mano, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LTSR butų kodekso 136 straipsnio nuostatas. Teigia, jog teismas visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi atsakovų paaiÅ¡kinimais, kad butus įsigijo už savo lėšas, mokėdami statybų pajų, nes byloje nepateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Niekuo nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. R. buvo suteiktas butas.Mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl nekilnojamųjų daiktų sugriovimo.

Teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto pateiktais argumentais dėl nugriautų pastatų. Nenurodė, dėl kokių priežasčių paaiÅ¡kinimai buvo atmesti. Be to, teismas, nustatydamas ginčo pasatų žuvimÄ , neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2011-01-27 nutarime Nr. CB2-4 nustatytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas apie tai, kad pastatai yra nunykę (nugriauti).Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo A. S. nurodo tapačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde bei praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kovės A.

J. apeliacinį skundÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovė A. J. atsiliepimu į trečiojo asmens A. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Atsakovė VÄ® Registrų centras atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Dėl statinių teisinės registracijos nurodė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu.(duomenys neskelbtini), įregistruotas gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, kiemo rÅ«sys, kiemo statiniai.

Nurodyti pastatai yra žemės sklype, kadastrinis Nr. 2501/0019:141 Palangos m. k. v., kuriam suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Å¡iuo metu Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, kiemo rÅ«sys, kiemo statiniai pagal pateiktus dokumentus: 2005-10-14 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 3935, 2005-10-14 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 3938, 2005-10-14 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 3940, yra įregistruoti nuosavybės teise Vidui P. R., R.

R. ir V. L.. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo matininkai 2008-09-29 atliko šių statinių kadastrinius matavimus, jų metu nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra fiziškai pažeistas gyvenamasis namas, jo likę 10 proc., ir šulinys. Remdamasis tuo atsakovas teigia, kad pastatai nėra visiškai žuvę ar išnykę ir jų savininkų nuosavybės teisė į juos nėra pasibaigusi. Teigia, jog ieškovės teiginiai dėl ginčo statinių teisinės registracijos, kad jie buvo išregistruoti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Atsakovai R. R., V. L. ir V. P. R. atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o palikti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir apeliacinius skundus atmesti. Dėl nuosavybės teisės pasibaigimo nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-10-23 sprendime konstatavo, kad atsakovams priklausantys statiniai negali bÅ«ti iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, nes jie nėra visiÅ¡kai žuvę ar iÅ¡nykę, todėl nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, jog nuosavybė į Å¡iuos pastatus yra pasibaigusi, nes jų nėra.

Be to, nurodė, kad byloje atlikta ekspertizė paneigė ieškovės tvirtinimus, jog statiniai yra neišlikę. Ekspertizės metu nustatyta, kad pastatai yra nusidėvėję, tačiau išlikę. Teigia, jog teismas pagrįstai, remdamasi byloje esančiais įrodymais, nustatė, jog atsakovų nuosavybės teisė į ginčo statinius nėra pasibaigusi. Statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat nurodė, kad nuosavybės teisė negalėjo pasibaigti 1989 metais, kaip teigia ieškovė, nes atsakovams nebuvo sumokėta kompensacija dėl griaunamų ir naikinamų sodinių, taip pat nebuvo suteiktas kitas gyvenamasis plotas, kaip buvo numatyta LTSR butų kodekso 136 straipsnyje. Butus atsakovai įsigijo už savo lėšas ir tai patvirtina, kad sprendimas suteikti butus ir sumokėti kompensacijas nebuvo realiai įvykdytas. Teigia, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo statinių paėmimo visuomenės poreikiams procesas buvo baigtas.Dėl ieškovės teisių pažeidimo nurodė, kad ji neturi subjektinės teisės reikalauti, kad atsakovų nuosavybės teisė į ginčo statinius būtų pripažinta pasibaigusia, nes atsakovų nuosavybės teisė į statinius nepažeidžia ieškovės teisės atkurti nuosavybę į žemę.

Teigia, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teisė į žemę jau yra atkurta – 2007-07-02 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas Nr. 1698. Be to, ieÅ¡kovei žemės sklypas atkurtas toje vietoje, kur nėra atsakovams priklausančių pastatų. Be to, nurodė, kad ieÅ¡kovė negalėjo paveldėti namų valdos ir žemės sklypo, nes J. B. turto paveldėtoja C. B. šį turtÄ buvo pardavusi dar 1960-05-07. Dėl to ieÅ¡kovei negali bÅ«ti atkurta nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kuriÄ užima namų valda.

Apeliaciniai skundai tenkintini. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl nuosavybės teisės pasibaigimo Byloje nustatyta, kad 2007-07-02 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko sprendimu ieÅ¡kovei A. J. nuspręsta atkurti nuosavybės teises grÄ Å¾inant nuosavybėn natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,7900 ha žemės sklypo dalį iÅ¡ bendro 2,5158 ha ploto turėtoje vietoje, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės į tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį – 0,1798 ha žemės –yra atkurtos Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995-06-29 įsakymu Nr.

13. Nuosavybės teisės į žemės valdos dalį – 0,3027 ha žemės – bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo bÅ«dÄ . Prie įsakymo pridėtame 2007-01-05 parengtame 25 158 kv. m žemės sklypo plane sklype (duomenys neskelbtini), matyti atsakovams priklausančių statinių pamatų pažymėjimas (t. 3, b. l. 84–86). IÅ¡ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos I tomo 64–65 lapuose esančio 2008-10-07 vieÅ¡ojo registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2007-07-02 apskrities virÅ¡ininko įsakymo ir sprendimo Nr. 1698 pagrindu ieÅ¡kovei A.

J. įregistruota nuosavybės teisė į 7900/25158 dalių 2,5158 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-08-09 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į minėto sklypo 8113/25158 dalių įregistruota ir trečiajam asmeniui A. S. (pridėta prie bylos t. 2). Iš 2009-06-30 Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto matyti, kad teisių atkūrimo procedūra nėra baigta. Nustatant sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, atliekant geodezinius matavimus, buvo padaryta klaida – nurodytos ne to sklypo kampų koordinatės. Kadangi klaida nėra ištaisyta, todėl nėra parengti likusios laisvos J.

B. žemės dalies planai (t. 1, b. l. 127). Ginčas byloje yra dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių. Po P. R. mirties Palangos miesto valstybinis vyr. notaras 1982-02-25 iÅ¡davė A. R. nuosavybės teisės liudijimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad pusė (duomenys neskelbtini), esančių statinių priklausė A. R. (t. 1, b. l. 69). V. P. R. 1984-08-15 savo dalį – 1/8 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėtų po tėvo mirties, padovanojo broliui R.

R. (t. 1, b. l. 70). A. R. dalį ginčo statinių, t. y. 1/5 padovanojo dukrai V. L. (t. 1, b. l. 71). Pagal Klaipėdos TTIB 1984-11-27 einamosios teisinės registracijos iÅ¡vadÄ , namų valda (duomenys neskelbtini), perregistruota A. R., R. R. ir V. L. (t. 1, b. l. 72). IÅ¡ bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Palangos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-07-25 protokolu A. R., V. L. ir R. R. priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovintis namas buvo pripažintas avariniu (t. 1, b. l. 73–75). 1985-09-23 LTSR Ministrų Tarybos Reikalų valdyba sutiko su Palangos miesto LDTVK nuomone, kad R.

R. ir V. L. tikslinga įtraukti į įskaitÄ gyvenamajai patalpai gauti. Palangos miesto vykdomojo komiteto nuomone, butus minėti asmenys turi gauti nustatyta tvarka ir po to likviduoti savo avarinį namÄ (t. 1, b. l. 75).Nuo 1983-03-01 iki 1998-07-01 galiojusiame LTSR butų kodekso 136 straipsnyje nustatyta, kad jeigu griaunami piliečių asmenine nuosavybe esantys gyvenamieji namai dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, Å¡iems piliečiams, jų Å¡eimų nariams, taip pat nuolat Å¡iuose prioruose gyvenantiems kitiems piliečiams pagal nustatytas normas suteikiami butai valstybinio, ar visuomeninio butų fondo namuose.

Po to gyvenamųjų namų savininkams jų pačių pasirinkimu arba iÅ¡mokama nugriaunamų namų, statinių ir įrenginių vertė, arba suteikiama teisė naudoti Å¡ių iÅ¡ardytų namų, statinių ir įrenginių medžiagas savo nuožiÅ«ra. Piliečių pageidavimu vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sudaro jiems (vietoj buto suteikimo) galimybę be eilės stoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ ir gauti jame butÄ . Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl atlyginimo piliečiams už jiems priklausančius statinius, griaunamus miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kitose gyvenamosiose vietovėse, ryÅ¡ium su žemės sklypų skyrimu valstybės ir visuomenės reikalams, tvarkos“ (1983-11-23 nutarimo Nr. 315 redakcija) 1 punkte įtvirtinta iÅ¡ esmės tokia pati nuostata kaip ir LTSR butų kodekso 136 str.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovams nustatyta tvarka iÅ¡mokėtos kompensacijos už nugriaunamÄ namÄ , įrenginius ir želdinius. Taip pat nėra duomenų, kad kompensacija už griaunamus statinius ir sodinius atsakovams buvo iÅ¡mokėta. Kolegija nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada ir konstatuoja, jog byloje esantys duomenys patvirtina faktÄ , jog atsakovams butai buvo suteikti ir jiems sumokėta kompensacija. Å ias aplinkybes patvirtina Tarybos vykdomojo komiteto 1986-12-18 sprendimo Nr. 141 2 priedelis, kuriame nurodyta, jog atsakovai R.

R. ir V. L. priimti į gyvenamojo namo statybos kooperatyvÄ (t. 3, b. l. 77, t. 1, b. l. 76–77). Butų suteikimo faktÄ patvirtina ir patys atsakovai. Griaunami ginčo pastatai ir naikinami sodiniai buvo įkainoti (Ä®kainojimo akto priedėlis Nr. 1 t. 1, b. l. 79–80). 1989-01-31 Palangos miesto LDT VK sprendimu Nr. 5 nuspręsta patvirtinti komisijos griaunamųjų statinių ir naikinamų sodinių įkainojimo aktus nustatant kompensacijos dydį asmenims, turintiems individualios valdos dalį (duomenys neskelbtini):

A. R. – 4 286,4 rb., R. R. – 721 rb., V. L. – 1 227 rb. Komunalinių įmonių susivienijimas įpareigotas sumokėti kompensacijÄ iÅ¡ miesto tvarkymo lėšų įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog ant įkainojimo aktų A. R. ir R. R. nepasirašė, motyvuodami per maža įkainojimo suma, dar nepatvirtina aplinkybės, jog sprendimu nustatyta kompensacija nebuvo sumokėta (t. 1, b. l. 78, t.3, b. l. 73–76). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad dėl kompensacijos dydžio bÅ«tų sprendžiami ginčai. 1989-03-16 Palangos miesto LDT VK A.

R. pranešė, kad už jai priklausančias dalis pinigai pervesti į Palangos miesto centrinį taupomÄ jį bankÄ (t. 1, b. l. 81). 1986-12-18 Palangos miesto LDT VK sprendimo Nr. 141 2 priedėlyje nurodyta, kad R. R. ir Virginijai L. V. butų komisijos 1986-12-16 Nr. 12 nutarimu suteikti 3 kambarių gyvenamieji plotai (t. 3, b. l. 77). Vadovaujantis Palangos miesto LDT VK 1988-10-27 sprendimu Nr. 95, 1988-11-04 iÅ¡duoti gyvenamosios patalpos orderiai Nr. 001019 ir Nr. 001028, pagal kuriuos V. L. suteiktas 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini), ir R.

R. suteiktas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76–77).Kolegija dėl buto nesuteikimo A. R. sutinka su apeliantų pozicija, jog tuo metu galiojantys įstatymai nenumatė pareigos butus suteikti visiems nugriaunamojo namo savininkams. Vienas iÅ¡ bÅ«dų atsiskaityti su griaunamų pastatų savininkais galėjo bÅ«ti ir kompensacijos sumokėjimas. A. R. buvo sumokėta kompensacija (t. 1, b. l. 81). Be to, pažymėtina, jog A. R. dar 1983-08-16 deklaravo savo gyvenamÄ ja vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82).

Pagal LR CK, galiojusio nuo 1965-01-01 iki 2001-07-01, 110 straipsnio 1 dalį pilietis asmeninės nuosavybės teise galėjo turėti tik vienÄ gyvenamÄ jį namÄ . Å iÄ aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai ja nesivadovavo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad už paimtÄ nuosavybę buvo atlyginta suteikiant butus ir sumokant kompensacijas. Tai atitinka nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusio Butų kodekso 136 straipsnio ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 315 „Dėl atlyginimo piliečiams už jiems priklausančius gyvenamuosius namus, kitus statinius ir įrenginius, griaunamus ryÅ¡ium su žemės sklypų paėmimu valstybės ar visuomenės reikalams, ir jų aprÅ«pinimo gyvenamuoju plotu“ reikalavimus.

Turto paėmimas iÅ¡ savininko valstybės arba visuomenės reikalams ir tinkamas atsiskaitymas su savininku kartu reiÅ¡kia ir nuosavybės teisės į turėtÄ turtÄ pasibaigimÄ (1964 m. CK 163 straipsnis). Toks nuosavybės pasibaigimo traktavimas nurodomas ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. J. D. v. R. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1162/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

Kadangi su buvusiais ginčo statinių savininkais už jų turto paėmimÄ valstybės ar visuomenės reikalams buvo tinkamai atsiskaityta, todėl jų nuosavybė pasibaigė. Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡alių argumentai dėl ginčo pastatų iÅ¡likimo. Kadangi ginčo pastatų savininkams nuosavybė į ginčo pastatus pasibaigė dar 1989 metais, todėl atsakovams V. L., Vidui P. R., R. R. paveldėjimo teisės liudijimai į ginčo statinius iÅ¡duoti nepagrįstai. Atsakovai negalėjo paveldėti turto, kuris paveldėjimo metu jau nepriklausė jų palikėjams (CK 1.80 str. 1 d.).

Iš 2005-05-02 nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pažymėjimo matyti, jog (duomenys neskelbtini), yra V. L., A. R. ir R. R. priklausantys statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90–91).

Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centras duomenis fiksuoja pagal gaunamus dokumentus. Pažymėtina, kad šioje byloje ir yra sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius, todėl remtis vien VĮ Registrų centro turimais duomenimis nėra pagrindo. Šis klausimas sprendžiamas vertinant visas byloje esančias aplinkybes bei visus pateiktus įrodymus. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad buvusių ginčo statinių savininkų nuosavybės teisė į juos pasibaigė dar 1989 metais.

Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, buvę ginčo statinių savininkai po butų suteikimo buvo įpareigoti nugriausti statinius (t. 1, b. l. 75). Å io įpareigojimo vykdymo faktÄ byloje patvirtina Å¡ie įrodymai: Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008-04-10 raÅ¡tas, kuriame nurodoma, jog patikrinus sklypo (duomenys neskelbtini), vietÄ , nurodytÄ Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, nustatyta, kad joje nėra statinių, kurių apraÅ¡ymas atitiktų iÅ¡raÅ¡e Å¡iame sklype nurodytus statinius (t. 1, b. l. 104).

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra 2008-02-08 iÅ¡vadoje nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), neatitinka faktinės padėties ir yra neteisingi, nes statiniai yra nunykę (nugriauti). Å iose iÅ¡vadose taip pat konstatuota, kad ginčo sklype esantys statiniai paskutinį kartÄ užfiksuoti 1983 metais parengtame miesto plane, M 1:5 000, o 1992 m. Inžinerinių tyrinėjimų instituto parengtame topografiniame plane, M 1:2000, bei 1993 m.

Valstybinio aerofotogeodezijos instituto parengtame žemėlapyje, M 1:10000, sodybos statiniai pažymėti kaip griuvėsiai (t. 1, b. l. 61–64). Taip pat 2008-05-12 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus rašte nurodoma, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjus įregistruotus statinius, nustatyta, kad sunykus statiniams (likę tik pamatai) jie nebepanaudojami naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statiniai nenaudojami pagal paskirtį ir žemės sklypas nenaudojamas statinių eksploatacijai (t. 1, b. l. 105).

Byloje yra duomenys, kad iÅ¡likę ginčo pastatų likučiai (10 proc.), tačiau Å¡is faktas patvirtina tik netinkamÄ pareigos nugriauti pastatus įvykdymÄ . Po to, kai valstybė tinkamai, pagal tuo metu galiojusius įstatymus atsiskaitė su atsakovais, iÅ¡likusi pastatų dalis – griuvėsiai atsakovams nebepriklausė. Tai patvirtina ir 1992-11-02 Palangos miesto valdybos raÅ¡ytas atsakymas V. L. į jos praÅ¡ymÄ suteikti žemės sklypÄ prie namų valdos, kuriame nurodyta, kad namų valdos nėra (t. 1, b. l. 88).

Kolegija atmeta atsakovų argumentÄ , jog ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės reikalauti, jog atsakovų nuosavybės teisė į ginčo statinius bÅ«tų pripažinta pasibaigusia. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nuosavybės teisės atkÅ«rimo procedÅ«ra nėra baigta. Kaip jau minėta, dėl padarytos klaidos atliekant geodezinius matavimus nėra parengti likusios laisvos J. B. žemės dalies planai (t. 1, b. l. 127). Be to, iÅ¡kilo ginčas dėl statinių, buvusių ant atkuriamos žemės, nuosavybės teisių.

Atmestini atsakovų argumentai, kad ieÅ¡kovė negalėjo paveldėti C. B. namų valdos (C. B. buvo J. B. paveldėtoja), nes 1960-05-07 C. B. namų valdÄ pardavė P. R.. Klaipėdos apskrities 2007-07-02 sprendimu nuspręsta A. J. atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 1,2725 ha žemės, miÅ¡ko, vandens telkinį, grÄ Å¾inant juos natÅ«ra. Pažymėtina, kad Å¡iuo sprendimu grÄ Å¾inta žemė, o ne namų valda (t. 3, b. l. 85).

Teisėjų kolegija iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų esminę reikÅ¡mę ginčo teisingam iÅ¡sprendimui turinčių faktinių bylos aplinkybių, neteisingai aiÅ¡kino ir ginčo teisiniams santykiams taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimai tenkintini (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPriėmus naujÄ sprendimÄ atitinkamai keistinas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.).

Pagal byloje esančius įrodymus, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo  (t. 1, b. l. 129). Už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė sumokėjo advokatui O. Drobitkai 2 420 Lt (t. 3, b. l. 88). Už byloje atliktÄ ekspertizę ieÅ¡kovė į teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervedė 3 025 Lt, Palangos miesto apylinkės teismas pervedė už ekspertizės atlikimÄ 3 025 Lt (t. 2, b. l. 160–162, 169). Už eksperto atstovavimÄ byloje ieÅ¡kovė į teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervedė 500 Lt (t. 3, b. l. 69), Palangos teismas juos ekspertui sumokėjo (t. 3, b. l. 81–82).

Taigi iÅ¡ viso ieÅ¡kovė patyrė 5 945 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.Trečiasis asmuo A. S., kurio apeliacinis skundas taip pat patenkintas, paduodamas apeliacinį skundÄ sumokėjo žyminį mokestį bei patyrė advokato atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1 950 Lt (t. 3 b. l. 136, 160–161). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 230,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai.CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantų apeliacinius skundus procesinis sprendimas priimtas jų naudai. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose. IeÅ¡kovė už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2 420 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, jos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kovė už ekspertizę bei eksperto dalyvavimÄ byloje sumokėjo 3 525 Lt, todėl Å¡ios iÅ¡laidos taip pat lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovų (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).Trečiasis asmuo A.

S. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 950 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl jos lygiomis dalimis taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovų.CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi ieÅ¡kovė nuo žyminio mkokesčio sumokėjimo buvo atleista, todėl iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 145 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinį, bei 145 Lt už apeliacinį skundÄ , iÅ¡ viso 290 Lt.Valstybei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 230,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (CPK 92 str., 93 str. 5 d.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“Â ieÅ¡kinį tenkinti.1) pripažinti, kad A. R., atsakovų R. R. ir V. L. nuosavybės teisė į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorÄ , Å¡ulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigė 1989 metais;

2) pripažinti negaliojančiais atsakovui R. R. 2005-10-14 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 3938, atsakovui V. P. R. 2005-10-14 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 3935, ir atsakovei V. L. 2005-10-14 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 3940, į dalį A. R. statinių, esančių (duomenys neskelbtini);  3) iÅ¡registruoti iÅ¡ LR nekilnojamojo turto registro visas atsakovų daiktines teises į Å¡iuos statinius: pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorÄ , Å¡ulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir leisti ieÅ¡kovei atlikti su tuo susijusius veiksmus.IÅ¡ atsakovų V.

L., R. R., V. P. R., VÄ® Registrų centro ieÅ¡kovės A. J. naudai priteisti po 1 982 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.IÅ¡ atsakovų V. L., R. R., V. P. R., VÄ® Registrų centro trečiojo asmens A. S. naudai priteisti po 650 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.IÅ¡ atsakovų V. L., R. R., V. P. R., VÄ® Registrų centro valstybės naudai priteisti po 96 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinį bei apeliacinį skundÄ , ir po 76,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                                               Rimvida Zubernienė Kolegijos teisėjai                                                                              Alona Romanovienė                     Žydrūnas Bertašius