95dd2c84-331c-4f6c-8d89-2365ac3e1abc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1365-104/2013Teisminio proceso Nr.2-01-3-09990-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija 34.4.3, 30.9.1;121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2013 m. birželio 31 d.                                                                              Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Nataljos Cikoto, kolegijos teisėjų JÅ«ratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės N. R.-P. apeliacinį skundÄ Â dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d.sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-779/2012 pagal ieÅ¡kovės N. R.-P. ieÅ¡kinį atsakovei D.

R. dėl bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio buto naudojimosi tvarkos nustatymo, nuomos mokesčio už naudojimÄ si butu priteisimo ir atsakovės D. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei N. R.-P. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo.        Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                                                         n u s t a t ė :

    ieÅ¡kovė N. R.-P. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei D. R., kuriuo praÅ¡o atidalinti ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) taip:

1) kambarį, kurio bendras plotas yra 13,98 kv.m. (techniniame plane pažymėta 17-6) perduoti ieÅ¡kovei nuosavybės teise, o didesnįjį kambarį, techniniame plane pažymėtÄ 17-2, kurio plotas 16,93 kv.m. palikti atsakovei;

2) nustatyti naudojimosi tvarkÄ bendro naudojimosi patalpomis: koridoriumi, techniniame plane pažymėta 17-1, (6,08 kv.m.), virtuvės patalpa, techniniame plane pažymėta 17-5, (6,61 kv.m.), vonios patalpa, techniniame plane pažymėta 17-4, (2,05 kv.m.), tualeto patalpa, techniniame plane pažymėta 17-3, (0,98 kv.m.) bei rÅ«siu, kuris priklauso prie ginčo buto;

3) priteisti ieÅ¡kovei N. R. – P. iÅ¡ atsakovės D. R. 4733,56 Lt už naudojimÄ si butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir 190,23 Lt delspinigių bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.        IeÅ¡kovė nurodė, kad 2006-08-15 mirė jos tėvas N. R.. Po jo mirties ieÅ¡kovė kreipėsi pas notarÄ dėl palikimo priėmimo, kur buvo informuota, jog N. R. visÄ savo turtÄ testamentu paliko atsakovei kaip savo sutuoktinei. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nustatė, kad N. R. mirties dienÄ ieÅ¡kovei buvo reikalingas iÅ¡laikymas ir nustatė 37,5 proc. dydžio privalomÄ jÄ palikimo dalį nuo viso palikimo.

Vilniaus apygardos teismas 2007-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A50 -820/07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimÄ paliko galioti. 2010-08-18 Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį, kur nurodyta, kad ieÅ¡kovei priklauso 3/8 dalys palikėjo N. R. viso palikimo, kurį sudaro: butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini); 5500/132000 dalių žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 38100/339600 dalių žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); lengvasis automobilis Ford Scorpio v.n. (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis Ford Escort, v.n. (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis VAZ 2106, v.n. (duomenys neskelbtini) priekaba VARG 8101, v.n. (duomenys neskelbtini).      Atsakovė D. R. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visa apimtimi, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 1017,66 Lt skolÄ už administravimo paslaugas, 2588,95 Lt sumÄ už buto Å¡ildymÄ bei Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti, 1078,31 Lt skolÄ už buto remontÄ , 2239,13 Lt už kapavietės sutvarkymÄ ir antkapio pagaminimÄ , atidalinti 46,63 kv.m. bendro ploto butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du: atsakovei D.

R. atidalyti natÅ«ra visÄ 46,63 kv.m. bendro ploto butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovei N. R.-P. priteisti 37462,50 Lt kompensacijÄ iÅ¡ D. R. už jai priklausančiÄ 3/8 dalį 46,63 kv.m. bendro ploto buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.       Nurodė, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas atidalijimo variantas ir naudojimosi tvarkos nustatymas neužtikrins teisiÅ¡kai ekonomiÅ¡kai ir socialiai reikÅ¡mingų rezultatų.

Patvirtinus ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atidalijimo variantÄ , bus sumažinta asmeninės nuosavybės apimtis, nes dalis turto bus naudojama kelių savininkų. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo yra nepagrįstas, nes nėra pateikta įrodymų apie buvusį ar esamÄ susitarimÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės dėl buto nuomos. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi nebuvo susitarimo nuomotis buto dalį, be to, pagal CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis.

Atsakovė nurodė, kad su sutuoktiniu N. R. nuo 1995 metų gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2006-08-15 mirus N. R. atsakovė liko gyventi minėtame bute, kuriame gyvena ir Å¡iuo metu. Atsakovė rÅ«pinosi N. R. laidotuvėmis ir apmokėjo laidotuvių bei kapų tvarkymo iÅ¡laidas. Po laidotuvių atsakovė kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau tarp įpėdinių prasidėjo teisminiai ginčai, todėl paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei iÅ¡duotas tik 2011-03-09.

Pagal iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , atsakovė paveldėjo dalį N. R. priklausiusio turto, taip pat ir 5/8 dalis buto. Mirus N. R. ieÅ¡kovė priėmė privalomÄ jÄ palikimo dalį, 3/8 viso N. R. turto. IeÅ¡kovė nors ir priėmė palikimÄ bei tapo turto dalies, taip pat ir 3/8 ginčo buto dalies savininke, tačiau paveldėtu butu nesirÅ«pino, neprisidėjo prie turto iÅ¡laikymo ir nevykdė kitų bendraturčio pareigų. IeÅ¡kovė taip pat materialiai neprisidėjo prie N. R. laidojimo bei kapavietės tvarkymo.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama ginčo buto bendraturtė, nevykdė savo pareigų, nustatytų CK 4.76 straipsnyje, todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti patirtų iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovė visÄ laikÄ mokėjo mokesčius už butÄ , todėl ieÅ¡kovė N. R.-P. privalo atlyginti atsakovei iÅ¡laidas už patalpų Å¡ildymÄ bei kitas bendras patalpų administravimui patirtas iÅ¡laidas per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-04-30. Atsakovė taip pat turėjo privalomų iÅ¡laidų darant buto remontÄ , likviduojant jo avarinę bÅ«klę.

Kadangi N. R. esant gyvam buvo išardytos buto grindys, todėl atsakovė privalėjo samdyti statybininkus, kurie betonavo grindis. Už šias paslaugas atsakovė sumokėjo 1675,48 Lt. Atsakovei D. R. ir ieškovei N. R.-P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 43,63 kv.m. bendro ploto butas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 99900 Lt. Atsakovei priklauso didesnė buto dalis, ji šiame bute gyvena nuo 1995 metų, jį remontavo, prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri bei išlaiko. Tuo tarpu ieškovė bute negyvena daugiau nei 15 metų, jau kelerius metus ieškovė gyvena, studijuoja ir dirba Jungtinėje Karalystėje.

Optimaliausias atidalijimo bÅ«das bÅ«tų viso buto priteisimas natÅ«ra atsakovei D. R., o ieÅ¡kovei N. R.-P. priteistina piniginė kompensacija už jai priklausančios 3/8 buto dalis, t.y. 37462,50 Lt. CK 4.80 str. 2 d. nuostata leidžia kompensacijÄ priteisti vienam ar keliems atsidalijamiems bendraturčiams. IeÅ¡kovė jau yra sukÅ«rusi Å¡eimÄ , su kuria gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl abejotina, kad pati ieÅ¡kovė norės apsigyventi 13,98 kv.m. bute, todėl kompensacijos priteisimas yra racionaliausias atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patikslino reikalavimÄ dalyje dėl įsiskolinimo už buto iÅ¡laikymÄ priteisimo, nurodydama, kad ieÅ¡kovės įsiskolinimas už administravimo paslaugas yra 1017,66 Lt, įsiskolinimas UAB ,,Vilniaus energija“ – 2588,95 Lt.        Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas nustatė, kad Å¡alys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. IeÅ¡kovei priklauso 3/8, atsakovei - 5/8 ginčo buto dalys (1t, b.l. 33-34).

Naudojimosi tvarka ginčo butu nenustatyta, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad butu naudojasi tik atsakovė. Byloje kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«do. IeÅ¡kovė praÅ¡o atidalinti Å¡alims priklausantį butÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra, ieÅ¡kovei paskiriant kambarį, kurio bendras plotas 13,98 kv.m. (techniniame plane pažymėta 17-6), o atsakovei kambarį, kurio plotas 16,93 kv.m. (techniniame plane pažymėtÄ 17-2), o bute esančioms pagalbinėms patalpoms - koridoriui, virtuvei, vonios patalpai, tualeto patalpai - nustatyti bendro naudojimosi tvarkÄ .

Atsakovė pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti ginčo butÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, visÄ butÄ natÅ«ra priteisiant atsakovei, o ieÅ¡kovei už jai priklausančiÄ buto dalį iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais.    Teismas nustatė, kad ginčo butu Å¡iuo metu naudojasi viena Å¡eima (atsakovės), toks faktinis naudojimasis butu iÅ¡ esmės atitinka pagrindinę tikslinę buto naudojimo paskirtį. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų įmanoma atidalinti ieÅ¡kovei priklausiančias 3/8 dalis, kurios sudaro 17,49 kv.m. bendro buto ploto, į atskirÄ butÄ , su atskira virtuve, koridoriumi ir sanitariniu mazgu be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Juolab, kad tokia galimybė neįmanoma ir atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovei atidalijus 13,98 kv.m. kambarį, likusi jai priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis sudarytų tik 3,51 kv.m., todėl bÅ«tų neįmanoma iÅ¡ tokios dalies suformuoti patalpas, bÅ«tinas gyvenamajai patalpai naudoti pagal paskirtį – virtuvę, vonios ir tualeto kambarį. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės siÅ«lymas pagalbinėms patalpoms nustatyti naudojimosi tvarkÄ pažeistų abiejų bendraturčių teises ir interesus, nes bylos duomenys patvirtina, kad tarp Å¡alių yra konfliktinė situacija ir Å¡alims nebÅ«tų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, nustačius bendrųjų patalpų naudojimosi tvarkÄ ginčo bute.

Toks bendrosios dalinės nuosavybės naudojimasis yra neracionalus, neatitinka bendraturčių poreikių.      Teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginÄÄ dėl atidalijimo, turi bÅ«ti vertinamos Å¡ios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė iÅ¡mokėti kompensacijÄ atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitÄ tokį, ar panašų daiktÄ , galimybę iÅ¡saugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikÅ¡mingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės. Å iuo atveju nustatyta, kad atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė nei ieÅ¡kovės, atsakovė Å¡iame bute gyvena nuo 1995 metų, ieÅ¡kovė Å¡iuo butu faktiÅ¡kai nesinaudojo, spręstina, kad ieÅ¡kovės interesas naudotis Å¡ia nuosavybe nėra itin svarbus.

Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiÅ¡kai atidalijamas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių. Nagrinėjamu atveju padalyti buto natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butÄ pagal kiekvienai Å¡aliai tenkančiÄ dalį, nebÅ«tų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų – virtuvės, sanitarinio mazgo. Naudojimosi buto pagalbinėmis patalpomis tvarkos nustatymas lemtų Å¡alių ginčus.

Esant tokiems Å¡alių santykiams, naudotis butu abiems kartu neįmanoma. Taigi, iÅ¡skirti ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį natÅ«ra nėra galimybės, todėl taikytinas atidalijimo bÅ«das, iÅ¡mokant ieÅ¡kovei kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Atsakovė praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydį grindžia 2011-05-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e esančiais duomenimis apie vidutinę buto rinkos vertę, kuri 2011-03-30 sudarė 99900 Lt (T1, b.l.33-34). Civiliniame procese galioja rungimosi principas, vadovaujantis kuriuo Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12 str., 178 str., 182 str.).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nesutiko dėl turto atidalijimo bÅ«do iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, tačiau kompensacijos dydžio neginčijo, įrodymų apie kitokiÄ buto vertę nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei už jai priklausančias 3/8 buto dalis priteisiamas 37462,50 Lt dydžio kompensacija. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimÄ , svarbu iÅ¡tirti, ar bendraturtis realiai iÅ¡gali sumokėti nustatyto dydžio kompensacijÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovė įmokėjo 14000 Lt sumÄ , skirtÄ dalies kompensacijos ieÅ¡kovei sumokėjimui, į depozitinę sÄ skaitÄ (T1, b.l.139-140).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė turi kito nekilnojamojo turto (T1, b.l.146-153), kurį pardavus galės atsiskaityti su ieÅ¡kove. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turės realių galimybių iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ .       IeÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės nuomos mokestį už naudojimÄ si ieÅ¡kovei priklausančia buto dalimi atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieÅ¡kove bÅ«tų sudariusi ginčo buto nuomos sutartį ir Å¡alys bÅ«tų sutarusios dėl nuomos mokesčio dydžio.

Juolab, kad ieÅ¡kovė net neįrodinėjo, kad su atsakove buvo sudariusi susitarimÄ dėl jai priklausančių 3/8 dalių ginčo buto nuomos, t.y. kad ginčo Å¡alys bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusios suderintÄ valiÄ dėl atsakovės teisės naudotis ieÅ¡kovės turtu už užmokestį. Todėl teisiniai santykiai susiklostę tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės valdant ir naudojant ginčo butÄ , nelaikytini nuomos santykiais, tuo pačiu tai nesuteikia teisės ieÅ¡kovei reikalauti nuomos mokesčio. Netenkinus ieÅ¡kovės reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo, atmestinas ir Å¡alutinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.       Vadovaujantis CK 4.76 str., kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Atsakovė nurodė, kad už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. sumokėjo 2713,77 Lt sumÄ UAB ,,Å nipiÅ¡kių Å«kis“ už bendrųjų patalpų administravimo paslaugas ir 6903,87 Lt sumÄ UAB ,,Vilniaus energija“ už buto Å¡ildymÄ ir Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti.

Proporcingai ieÅ¡kovei priklausančiai buto daliai, atsakovė praÅ¡o iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti atitinkamai 1017,66 Lt ir 2588,95 Lt sumas (T2, b.l.98-99). IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ buto sÄ skaitos patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. UAB ,,Å nipiÅ¡kių Å«kis“ suteikė bendrųjų patalpų administravimo paslaugų už 2713,77 Lt sumÄ (T2, b.l.59-60). Å ios sumos faktinį apmokėjimÄ patvirtina atsakovės pateiktos mokėjimo knygelės kopijos su banko antspaudais (T1, b.l.36-88).

UAB ,,Vilniaus energija“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos (T1, b.l.174-199) patvirtina, kad už ginčo butui teikiamas paslaugas, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn., buvo paskaičiuota 4922,84 Lt suma už buto Å¡ildymÄ ir 1981,03 Lt suma už Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti. Faktinį Å¡ių sumų sumokėjimÄ patvirtina atsakovės pateiktos mokėjimo knygelės kopijos su banko antspaudais (T1, b.l.36-88). IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad jai nekyla pareiga mokėti už Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti atmestina kaip nepagrįsta.

IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Å¡is mokestis skaičiuojamas pagal normatyvus, kiekvienam butui po 160 kWh Å¡ilumos karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti, nepriklausomai nuo karÅ¡to vandens faktinio suvartojimo ir nepriklausomai nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus.       Prievolę įvykdžiusi atsakovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės to, kÄ ji įvykdė (CK 6.114 str. 3 p., CK 6.9 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, proporcingai ieÅ¡kovei priklausančiai buto daliai, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistina 1017,66 Lt suma už bendrųjų patalpų administravimo paslaugas ir 2588,95 Lt už buto Å¡ildymÄ ir Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti (CK 4.76 str.).

     Teismas atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas, susijusias su palikėjo N. R. kapavietės tvarkymu tenkino iÅ¡ dalies, nurodė, kad prievolė atlyginti palikėjo laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas iÅ¡laidas atsiranda visiems palikimÄ priėmusiems asmenims (CK 5.50 str.). Atsakovė nurodė, kad bendrai už kapavietės tvarkymÄ ir antkapio pagaminimÄ sumokėjo 5971 Lt sumÄ . Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 1600 Lt sumÄ už Å¡eimyninės kapavietės įrengimÄ (T1, b.l.89), 1120 Lt sumÄ už tvorelę (T1, b.l.90-91), ir 3251 Lt sumÄ už antkapinį paminklÄ (T1, b.l.92-93).

Byloje pateikta fotonuotraukos kopija (T2, b.l.52) patvirtina ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad kapavietė įrengta Å¡eimyninė, Å¡ios aplinkybės neginčijo ir pati atsakovė, todėl ieÅ¡kovė neprivalo proporcingai jai priklausančio palikimo daliai padengti visų iÅ¡laidų, susijusių su laidojimo paslaugomis ir Å¡eimyninės kapavietės tvarkymu. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad atsakovės patirtų iÅ¡laidų suma už Å¡eimyninės kapavietės ir tvorelės įrengimÄ , nuo kurios atsakovė praÅ¡o proporcingai paveldėto turto daliai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės, mažintina per pusę, t.y. iki 1360 Lt.

Atsakovės praÅ¡oma priteisti suma už paminklo įrengimÄ nemažintina, kadangi iÅ¡laidos paminklo pastatymui nepriklauso nuo to, kad kapavietė skirta ne vieno asmens laidojimui. 3251 Lt suma už paminklo pastatymÄ yra įprasta, vidutinė suma, kuri nepažeidžia protingumo principo. Tokiu atveju ieÅ¡kovei proporcingai paveldėto turto daliai priklausanti mokėti kapavietės tvarkymo iÅ¡laidų dalis turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo 4611 Lt sumos. BÄ® Vilniaus miesto socialinės paramos centro raÅ¡tas patvirtina, kad atsakovei buvo iÅ¡mokėta 1040 Lt laidojimo paÅ¡alpa (T2, b.l.61), todėl Å¡i suma iÅ¡skaičiuotina iÅ¡ 4611 Lt dalintinos sumos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1339 Lt suma (3571 Lt x 3/8), susijusi su palikėjo kapavietės tvarkymu.       Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, atidalinti 46.63 k v. m. bendro ploto ginčo butÄ su rÅ«siu, tokiu bÅ«du: ieÅ¡kovei palikti naudotis kambariu plane pažymėtu indeksu 17-6, kurio bendras plotas I3.98 kv. m., o atsakovei palikti naudotis kambariu plane pažymėtu indeksu 17-2, kurio bendras plotas I6.93kv.m.

Kitas patalpas palikti bendram naudojimui. Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės nuomos mokestį 3 790.35Lt. ir 152, 35Lt. delspinigius bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kini atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodė tokius argumentus:       teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines bei procesines teises normas ir dėl to nepagristai atsisakė lenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus. Teismas neatkreipė dėmesio į svarbiÄ aplinkybę, kad butas jau yra padalintas i r nustatytos kiekvieno iÅ¡ proceso dalyviu dalys bute.

Sutinkamai su LR Konstitucijos 23 str. nuosavybė neliečiama, ji saugoma Lietuvos įstatymu ir jÄ galima paimti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai už jÄ atlyginant;       teismo teiginys, kad negalimas naudojimasis butu ir ieÅ¡kovei ir atsakovei kartu, prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, nes teisme atsakovė patvirtino, kad bute gyvena dvi Å¡eimos, t.y. ji ir jos dukra su Å¡eima - vieni viename kambaryje, kiti kitame. Visos likusios patalpos yra bendro naudojimo. Tai gi butu naudotis dviem Å¡eimom yra įmanoma ir tai Å¡iuo metu vyksta;       teismas neteisingai nurodo, kad bute negalima įrengti iÅ¡ buto dviejų butų su atskiromis bendro naudojimo patalpomis, nes Vilniuje yra daug butų, kur gyvena ne viena Å¡eima ir visa tai įmanoma.

Vadovaujantis teismo logika dėl ko neįmanoma gyventi dviem Å¡eimom viename bute, tai daugelis bendraturčių tokioje situacijoje atsirastų ..gatvėje"", nes nėra galimybės bute įrengti dviejų virtuvių, vonių, tualetų ir pan. Toks bendrų patalpų pasilikimas bute yra normalus ir nevaržo nei ieÅ¡kovės nei atsakovės. Teismas neteisingai paskaičiavo buto bendrÄ plotÄ , kuris sudaro ne 43.63kv.m., bet 46.63kv.m. dėl ko matomai jo sprendime ir įvardinamas 3kv.m. trÅ«kumas ir galimybės bendrai naudotis butu nebuvimas;   ginčo butas yra ieÅ¡kovės vienintelis bÅ«stas, o atsakovė prasidėjus teismams dėl buto atidalinimo savo asmeninės nuosavybės teisę turėtÄ butÄ padovanojo dukrai, su kuria Å¡iuo melu gyvena ginčo bute.

Be to, bÅ«tas yra iÅ¡nuomotas ir Å¡iuo momentu jai nėra reikalingas, nes juo nesinaudoja. Manome, kad visos Å¡ios aplinkybės įgalina teismÄ spręsti klausimÄ dėl buto naudojimosi pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytÄ bÅ«dÄ ;     atsakovei priteisdamas visÄ butÄ , o ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ , teismas buvo neobjektyvus ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie atsakovės galimybes iÅ¡mokėti kompensacijÄ . Jos gaunamos pajamos vos gali leisti jai iÅ¡silaikyti save, bet ne iÅ¡mokėti kompensacijÄ .

Teismui pateikti duomenys apie tai neva advokato sÄ skaitoje yra deponuota 14 000 Lt kelia abejonių, nes yra protingiau indelį laikyti banke ir gauti už jį palÅ«kanas. Tačiau ir Å¡i suma neiÅ¡spręstų kompensacijos iÅ¡mokėjimo. Teismas nurodo sprendime, kad atsakovė turi kito turto, kurį pardavusi galės atsiskaityti su ieÅ¡kove, tačiau tai nepagrįsti teismo teiginiai. Atsakovė yra lik savo mirusios sutuoktinio testamentinė įpėdinė ir vyro dalis sudaro tik atskirų turto rÅ«Å¡ių dalyse.

Teismui nepateiktas Å¡io turto įvertinimas ir aplamai mažų mažiausiai jo sÄ raÅ¡as. Be to kiek yra žinoma tai atsakovei tuose neįvardintuose tÅ«riuose priklauso tik dalis ir ji yra bendraturtė ir jo pardavimas priklauso ir nuo kito bendraturčio valios, kas laiko atžvilgiu nesudaro galimybės iÅ¡ karto iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ ;     teismas visiÅ¡kai neįvertino paskutinio posėdžio metu pateiktÄ 2012 04 12 teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-306-734/2012 ir net nepasisakė dėl jo ir neužsiminė apie jį.

Å iuo sprendimu iÅ¡ atsakovės prileista papildomai 36 282,08 Lt. Vadinasi, kad atsakovei reikia turėti pinigų ne tik kompensacijai iÅ¡mokėti, bet ir Å¡iam teismo sprendimui įvykdyti. Akivaizdu, kad iÅ¡mokėti kompensacijos atsakovė nesugebės, o tai reiÅ¡kia, kad teismas nesivadovavo teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose, kuri nurodo, kad teismas turi įsitikinti, kad atidalinimo atveju Å¡alis bus pajėgi iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ . Tai gi teismo sprendimas atsakovės naudai yra neteisėtas ir naikintinas;       teismas neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl nuompinigių ir delspinigių priteisimo dėl to, kad nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Atsakove žinojo, kad naudojasi ne savo turtu ir protingam asmeniui yra aiÅ¡ku, kad už tai reikia mokėti.

Tai, kad atsakovė naudojasi visu butu ji patvirtino teismo posėdyje. Buto nuomos kainos pateiktos specialistų, atsakovė jų neginčijo ir nepateikė savo vertinimo, todėl ieÅ¡kovės vertės nustatymas yra teisingas. Kita vertus teismas vėl gi Å¡alis pastato į nelygiÄ padėti nuspręsdamas, kad už nuomÄ atsakovė neturi mokėti, o ieÅ¡kovė už savo turtÄ turi sumokėti atsakovei, nors tik ji Å¡iuo turtu naudojosi iki Å¡iol;      teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡koves mokesčius susijusius su buto dalimi, nes visÄ laikÄ nuo palikimo atsiradimo dienos iki dabar butu naudojasi tik atsakove.

Kas naudojasi daiktu, tas ir turi mokėti su Å¡iuo daiktu susijusius mokesčius. Teismas privalėjo ieÅ¡kovės naudai priteisti už buto dalies nuomÄ , jeigu mano, kad už buto iÅ¡laikymÄ turi mokėti ieÅ¡kovė. Be to atsakoves pateikti paskaičiavimai nėra teisingi, o teisingus paskaičiavimus pateikė ieÅ¡kove teismo posėdžio metu. Taigi ir dėl Å¡ios priežasties prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl mokesčių, susijusių su buto iÅ¡laikymu turėtų bÅ«ti atmestas. Atsakovė teisme savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡ viso nereikalavo priteisti kompensacijos už karsto vandens temperatÅ«ros palaikymÄ , ieÅ¡kove nesutiko, kad atsakovė tikslintų prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atskirai praÅ¡ytų priteisti pinigines sumas ne tik už buto Å¡ildymÄ , bet ir už karÅ¡to vandens palaikymÄ , tačiau teismas pats tai iÅ¡sprendė ir atskira pozicija tai priteisė, tuo pažeidė LR CPK 14l str.

Be to, neteisingai paskaičiuota kompensacija buto Å¡ildymui ir iÅ¡laidos administravimui bendroje sumoje 10 334.69 Lt, nes turi bÅ«ti 4 922.84 Lt ir atitinkamai 336.89 Lt. IÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmes teismas papildomai skaičiavo iÅ¡laidas, kurių prieÅ¡ieÅ¡kinyje nebuvo nurodyta, t.y. 1981, 03 Lt iÅ¡laidos karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti ir 2376, 88 Lt iÅ¡laidos visoms paslaugoms, ne tik administravimui, nors ieÅ¡kovė nesutiko, kad bÅ«tų pildomas prieÅ¡ieÅ¡kinys bei atsirastų nauji reikalavimai;    teismas neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ susijusį su kapavietės tvarkymo iÅ¡laidomis, nes atsakovė gavo kompensacijÄ , todėl nepatyrė nurodytų iÅ¡laidų.

Be to kapaviete yra Å¡eimyninė ir joje praktiÅ¡kai galima palaidoti tris asmenis, o palaidotas N. R.. Tokiu bÅ«du ir visos iÅ¡laidos turi bÅ«ti padalintos dar į tris dalis, nes ieÅ¡kove neprivalo kompensuoti kitų asmenų kapo vietas. Paminklas taip pat skirtas trims asmenims atminti, todėl ir jo įrengimas papildomai turi bÅ«ti padalintas į tris dalis.     teismas neįvertino ir svarbios aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nėra paveldėtoja nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , o tik privalomosios dalies gavėja.

Ji iÅ¡ priteistos privalomosios dalies neturi kompensuoti įpėdiniui iÅ¡laidų susijusių su palikejo laidojimu ir kapavietės įrengimu.      Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti jos naudai iÅ¡ apeliantės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad kad apeliacinis skundas grindžiamas bendro pobÅ«džio pamÄ stymais apie gyvenamojo bÅ«sto politikÄ Vilniaus miesto, pačios apeliantės įsivaizduojamomis, tačiau pimiosios instancijos teismo net netirtomis aplinkybėmis, o kai kurios faktinės aplinkybės pateikiamos taip, jog neatitinka tikrovės.    Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ieÅ¡kovė nurodė, kad nesutinka su apliantės argumentais, kad ginčo butas jau buvo padalintas ir toks padalinimas buvo registruotas VÄ® „Registrų centras", nes Å¡alims butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau jis nėra padalintas, tik nustatytos idealiosios nuosavybės dalys. Tarp ginčo Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl atidalinimo, taip pat nebuvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl buto naudojimosi tvarkos.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad bute gyvena dvi Å¡eimos. Kaip buvo nurodyta teismo posėdžio metu, atsakovės dukra grįžusi iÅ¡ užsienio į LietuvÄ kartais apsistoja pas atsakovę, tačiau ginčo bute negyvena nuolatos. Apeliantės teiginys, kad teismas negalėjo atidalinti buto priteisiant visÄ butÄ natÅ«ra atsakovei, o ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ , visiÅ¡kai nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė tiek ieÅ¡kiniu, tiek nagrinėjant bylÄ teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ esmės norima nusistatyti naudojimosi tvarkÄ butu.

Tačiau pagal byloje esančius įrodymus bei pateiktus Å¡alių paaiÅ¡kinimus toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, nes ieÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės teises į jai tenkančia nuosavybės teisės dalį, taip pat ieÅ¡kovės siÅ«lomas turto naudojimosi tvarkos nustatymas neužtikrintų, teisiÅ¡kai, ekonomiÅ¡kai ir socialiai reikÅ¡mingų rezultatų. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-485/2005).

Atsakovė pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atidalinti ginčo butÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, visÄ butÄ natÅ«ra priteisiant atsakovei, o ieÅ¡kovei už jai priklausančiÄ buto dalį iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovės siÅ«lymas pagalbinėms patalpoms nustatyti naudojimosi tvarkÄ pažeistų abiejų bendraturčių teises ir interesus, nes bylos duomenys patvirtina, kad tarp Å¡alių yra konfliktinė situacija ir Å¡alims nebÅ«tų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, nustačius bendrųjų patalpų naudojimosi tvarkÄ ginčo bute.

Toks bendrosios dalinės nuosavybės naudojimasis yra neracionalus, neatitinka bendraturčių poreikių.    Be to, teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡skiriamas atidalijimo prioritetas prieÅ¡ naudojimosi tvarkos nustatymÄ , nors tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi. Tačiau naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiÅ¡ki bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginÄÄ teisme - įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

Å iuos skirtumus bÅ«tina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 466/2008). Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.

Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ i u reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisiu turini sudarančiu teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginču, galinčiu kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005: 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Pažymėtina, kad patvirtinus ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ bÅ«tų sumažinta atsakovės asmeninės nuosavybės apimtis, nes dalis atsakovei priklausančio turto (buto dalis) bus naudojama kelių savininkų, o tai neužtikrintų, teisiÅ¡kai, ekonomiÅ¡kai ir socialiai reikÅ¡mingų rezultatų. Turto bendras naudojimas pažeistų abiejų bendraturčių teises ir interesus, nes tarp Å¡alių ir taip yra konfliktinė situacija ir Å¡alims nebÅ«tų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, nustačius bendrųjų patalpų naudojimosi tvarkÄ ginčo bute.       Nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad atsakovė neturės galimybės sumokėti priteistÄ kompensacijÄ , nes byloje yra pakankamai įrodymų (pažymos apie darbo užmokestį, nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡ai) leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turės galimybę sumokėti kompensacijÄ už buto dalį.

Kaip buvo nurodyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip ir Å¡iuo metu beveik pusė pinigų sumos yra advokato depozitinėje sÄ skaitoje, o likusi suma bÅ«tų sumokėta realizavus turimÄ turtÄ arba paėmus vartojimo kreditÄ . Byloje esant tokiems duomenims apie galimybę sumokėti piniginę kompensacijÄ , neturėtų bÅ«ti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , juolab, kad pačios apeliantės įsiskolinimas už bendraturtės prievoles taip pat didėja, o tai atitinkamai mažins mokėtinos kompensacijos sumÄ .

Taigi, atidalinus butÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisus visÄ butÄ natÅ«ra atsakovei visi anksčiau minėti rezultatai bus pasiekti bei įtvirtinti faktiniai Å¡alių tarpusavio santykiai, nes atsakovė ginčo bute gyvena jau ilgiau nei 15 metų. Visas Å¡ias aplinkybes iÅ¡tyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.       Dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir priteistų pinigų sumų ieÅ¡kovė nurodė, kad byloje nėra įrodymų nei apie susitarimÄ dėl buto nuomos, nei dėl sutartos nuomos kainos, nei dėl susitarimo mokėti netesybas.

Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės reikalavimus priteisti buto nuomos mokestį ir delspinigius. Skirtingai nei nuomos mokestis ir delspinigiai yra bendraturčio pareigos numatytos įstatyme. Pagal CK 4.76 str., kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Prievolę įvykdžiusi atsakovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės to, kÄ y įvykdė (CK 6.114 str. 3 p., CK 6.9 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas, proporcingai ieÅ¡kovei priklausančiai buto daliai, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisė už bendrųjų patalpų administravimo paslaugas ir už buto Å¡ildymÄ ir Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti (CK 4.76 str.).

Byloje yra visi įrodymai patvirtinantys, jog atsakovė įvykdė visas prievoles tiek už save, tiek už apeliantę, todėl pagrįstai įgijo teisę reikalauti piniginių sumų priteisimo iš ieškovės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovės patirtas išlaidas, šalių paaiškinimus bei vadovaudamasis įstatymo nuostatomis pagrįstai priteisė pinigų sumas atsakovės naudai iš ieškovės. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.        Apeliantės argumentai apie savivaldybių socialinius būstus ir jų gyventojų mokamus mokesčius yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla, todėl apeliacinės instancijos neturėtų būti vertinami.

Juolab, kad tai yra tik apeliantės prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais, o socialinio bÅ«sto nuomininkų mokėjimas už komunalines paslaugas ir patalpų Å¡ildymÄ nebuvo analizuojamas pirmosios instancijos teisme.       Anot apeliantės, atsakovė nepatyrė iÅ¡laidų iÅ¡laidų įrengiant kapavietę, nes neva atsakovė gavo kompensacijÄ . Tačiau teismas atsakovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje tenkino tik iÅ¡ dalies ir nurodė, jog teismas sutinka su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, turėtų prisidėti prie tokių iÅ¡laidų atlyginimo.

Prievolė atlyginti palikėj o laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas iÅ¡laidas atsiranda visiems palikimÄ priėmusiems asmenims, už palikėjo skolas jie atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.50 str.). Taigi, teismas vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais priteisė sumažintÄ kompensacijos sumÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje taip pat yra pagrįstas ir teisėtas, todėl neturėtų bÅ«ti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.      Apeliacinis skundas atmetamas.      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nėra.         Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės        Bylos medžiaga nustatyta, kad paveldėjimo būdu šalys tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės - ieškovei N. R.-P. priklauso 3/8, o atsakovei D. R. - 5/8 ginčo buto dalys (1t., b.l.33-34). Butu nuo 1995 metų naudojasi tik atsakovė. Byloje kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, jo išlaikymu, taip pat palikėjo kapavietės tvarkymo išlaidomis.

      Minėta, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o atidalinti Å¡alims priklausantį butÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra, ieÅ¡kovei paskiriant kambarį, kurio bendras plotas 13,98 kv.m. (techniniame plane pažymėta 17-6), o atsakovei kambarį, kurio plotas 16,93 kv.m. (techniniame plane pažymėtÄ 17-2), o bute esančioms pagalbinėms patalpoms - koridoriui, virtuvei, vonios patalpai, tualeto patalpai - nustatyti bendro naudojimosi tvarkÄ ; atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o visÄ butÄ priteisti jai natÅ«ra, o ieÅ¡kovei priteisti piniginė kompensacija už jai priklausančios 3/8 buto dalis, t.y. 37462,50 Lt.

Savo reikalavimÄ atsakovė grindžia tuo, kad ieÅ¡kovė jau yra sukÅ«rusi Å¡eimÄ , su kuria gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl abejotina, kad pati ieÅ¡kovė norės apsigyventi 13,98 kv.m. bute, todėl kompensacijos priteisimas yra racionaliausias atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das.       Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisdamas ginčo butÄ natÅ«ra atsakovei, o ieÅ¡kovei kompensacija, konstatavo, kad iÅ¡skirti ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį natÅ«ra nėra galimybės, todėl taikytinas atidalijimo bÅ«das, iÅ¡mokant ieÅ¡kovei kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).       Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės siÅ«lymas pagalbinėms patalpoms nustatyti naudojimosi tvarkÄ pažeistų abiejų bendraturčių teises ir interesus, nes bylos duomenys patvirtina, kad tarp Å¡alių yra konfliktinė situacija ir Å¡alims nebÅ«tų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, nustačius bendrųjų patalpų naudojimosi tvarkÄ ginčo bute.

Toks bendrosios dalinės nuosavybės naudojimasis yra neracionalus, neatitinka bendraturčių poreikių.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokia iÅ¡vada visiÅ¡kai pagrįsta ir teisėta, nes byloje neginčitinai nustatyta, kad atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė nei ieÅ¡kovės, atsakovė Å¡iame bute gyvena nuo 1995 metų, ieÅ¡kovė Å¡iuo butu faktiÅ¡kai nesinaudojo, todėl ieÅ¡kovės interesas naudotis Å¡ia nuosavybe nėra itin svarbus.

Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiÅ¡kai atidalijamas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių. Nagrinėjamu atveju padalyti buto natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butÄ pagal kiekvienai Å¡aliai tenkančiÄ dalį, nebÅ«tų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų – virtuvės, sanitarinio mazgo. Naudojimosi buto pagalbinėmis patalpomis tvarkos nustatymas lemtų Å¡alių ginčus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant tarp Å¡alių konfliktinei situacijai, naudotis butu abiems Å¡alims kartu neįmanoma. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡skiriamas atidalijimo prioritetas prieÅ¡ naudojimosi tvarkos nustatymÄ , nors tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi. Tačiau naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiÅ¡ki bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginÄÄ teisme - įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

Å iuos skirtumus bÅ«tina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 466/2008). Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.

Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ i u reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisiu turini sudarančiu teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginču, galinčiu kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005: 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

     Taigi, prieÅ¡ingai, negu nurodė apeliantė, teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines teises normÄ , t.y. CK 4.80 str. 2 d., ir nepažeidė ieÅ¡kovės konstitucinių teisių, nes ieÅ¡kovė gautÄ kompensacijÄ turės galimybę panaudoti įsigyjant bÅ«stÄ . Apelintės teiginys, kad butu naudotis dviem Å¡eimom yra įmanoma ir tai Å¡iuo metu vyksta, neturi įtakos sprendimo teisėtumui, kuriuo iÅ¡spręstas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas. Apeliantės teiginiai, kad atsakovės gaunamos pajamos neleis iÅ¡mokėti kompensacijÄ , niekuo nepatvirtintas ir nepaneigia atsakovės teiginių, kad byloje yra pakankamai įrodymų (pažymos apie darbo užmokestį, nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡ai) leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turės galimybę sumokėti kompensacijÄ už buto dalį.

Kaip buvo nurodyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip ir Å¡iuo metu beveik pusė pinigų sumos yra advokato depozitinėje sÄ skaitoje, o likusi suma bÅ«tų sumokėta realizavus turimÄ turtÄ arba paėmus vartojimo kreditÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė turi galimybę vykdyti Å¡ios bylos teismo sprendimÄ ir priverstine tvarka, kaip ir   jos nurodytÄ 2012 04 12 teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-306-734/2012 dėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės prileistos papildomai 36 282,08 Lt sumos.

       Dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir priteistų pinigų sumų       Byloje nystatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuompinigių priteisimo    nesant duomenų apie tai, kad atsakovė su ieÅ¡kove bÅ«tų sudariusi ginčo buto nuomos sutartį ir Å¡alys bÅ«tų sutarusios dėl nuomos mokesčio dydžio, t.y. ieÅ¡kovei neįrodžius buto nuomos teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, tai nesuteikia teisės ieÅ¡kovei reikalauti nuomos mokesčio.

Tokia teismo iÅ¡vada teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai pagrįsta, nes Å¡alių teisės ir pareigas atsiranda sutarties arba įstatymo pagrindu. Nesant buto nuomos sutarties, tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio priteisimo nėra teisinio pagrindo. Todėl vien faktas, kad atsakovė naudojasi visu butu, savaime nesudaro pagrindo reikalauti mokesčių. Netenkinus ieÅ¡kovės reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo, atmestinas ir Å¡alutinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.         Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 4.76 str. ir pagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 1017,66 Lt suma už bendrųjų patalpų administravimo paslaugas ir 2588,95 Lt už buto Å¡ildymÄ ir Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti, nes kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Priteistų sumų dydžiai patvirtinti iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ buto sÄ skaitų, mokėjimo knygelės kopija su banko antspaudais. Priteistų sumų dydžio nepagrįstumo apeliantė nepaneigė. Apeliantės teiginys, kad ji nesutiko, kad atsakovė tikslintų prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atskirai praÅ¡ytų priteisti pinigines sumas ne tik už buto Å¡ildymÄ , bet ir už karÅ¡to vandens palaikymÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės, nes papildyti savo reikalavimus yra Å¡alies teisę, o Å¡alių patikslintų procesinių dokumentų priėmimas priklauso teismo kompetencijai, todėl teismas nepažeidė CPK 14l str.

      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ susijusį su kapavietės tvarkymo iÅ¡laidomis, nes atsakovė gavo kompensacijÄ , todėl nepatyrė nurodytų iÅ¡laidų. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad teismas atsakovei iÅ¡mokėtÄ 1040 Lt laidojimo paÅ¡alpa iÅ¡skaičiavo iÅ¡ 4611 Lt dalintinos sumos. Dėl to, kad kapaviete yra Å¡eimyninė, atsakovės patirtų iÅ¡laidų suma už Å¡eimyninės kapavietės ir tvorelės įrengimÄ , nuo kurios atsakovė praÅ¡o proporcingai paveldėto turto daliai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės, teismas sumažino per pusę, t.y. iki 1360 Lt.

Apeliantės teiginys, kad ieÅ¡kovė nėra paveldėtoja nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , o tik privalomosios dalies gavėja, todėl iÅ¡ priteistos privalomosios dalies neturi kompensuoti įpėdiniui iÅ¡laidų susijusių su palikejo laidojimu ir kapavietės įrengimu, niekuo nepagrįstas, prieÅ¡tarauja CK 5. 20 str., kur nurodyta, kad palikėjo vaikai (ieÅ¡kovė) paveldi ...privalomÄ jÄ dalį. Taigi ieÅ¡kovė yra paveldėtoja,  todėl turi prievolę atlyginti palikėjo laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas iÅ¡laidas, kaip ir kiti paveldėtojai (CK 5.50 str.).

          Dėl iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.)      Pažymetina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti ieÅ¡kovės argumentų, pateiktų po apeliaciniam skundui paduoti termino pabaigos, nes tai draudžia CPK 323 str. Tai pat neturi pagrindo priimti ir svarstyti atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

      Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atmestinas ir jos praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, o tenkinamas atsakovės praÅ¡ymas dėl 1210 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 93, 98 str. str.).        Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso straipsnio 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija                                                                   n u t a r ė:       Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Priteisti atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 1210 Lt atstovavimo iÅ¡laidų  už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .       Kolegijos teisėjai                                                                                                 Natalja Cikoto                                                                                             Antanas Rudzinskas                                                                                             JÅ«ratė Varanauskaitė