95dcb8df-c9d1-4f05-ab2e-a67dda1b1699 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2095-961/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23399-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Neringai Dargytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, kaltinamajai D. M.,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyrusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, turimais duomenimis praeityje neteista,kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, n u s t a t ė:

D. M. 2018 m. gegužės 18 d. apie 18.00 val. Vilniuje, Jonažolių gatvėje ties pastatu Nr. 1, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sau nuosavybės teise priklausantį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. VTMT TL SI Nr. T-A 4846/2018 nurodyta kad D. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilės etilo alkoholio.Teismo posėdžio metu D.

M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo streso bÅ«senos dėl neseniai įvykusių skyrybų. Pirma iÅ¡gėrė Å¡irdies lašų, po to vyno. Dar reikėjo vaistų, važiavo nusipirkti citramono. Pirmiausia nuvažiavo į parduotuvę Norfa, po to – į Iki. Ne visai pamena tuometinį važiavimo keliÄ , buvo neblaivi, iÅ¡ karto tai pripažino. Labai gailisi dėl savo veiksmų, tai buvo pirmas kartas ir daugiau nepasikartos. Darbo neturi, jokių iÅ¡mokų negauna, gyvena su pilnamete dukra iÅ¡ santaupų.

Nuo rudens jau turės darbÄ su kaimo plėtros programa. Palaiko savo praÅ¡ymÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jÄ pagal laidavimÄ mamos atsakomybei.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymai iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.Ikiteisminio tyrimo metu D. M. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), ir apie 16.00 val. gėrė vynÄ . Neseniai iÅ¡siskyrė su vyru, todėl palūžo ir iÅ¡gėrė vyno.

PrieÅ¡ tai dar buvo iÅ¡gėrusi Å¡irdies lašų, o iÅ¡gėrus vyno pradėjo skaudėti galvÄ , todėl ji nusprendė važiuoti į vaistinę, esančiÄ Jonažolių g., Vilniuje, prekybos centre IKI, ir nusipirkti citramono. Atsisėdo į savo automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo. Nuo jos namų iki parduotuvės yra apie 400 metrų atstumas. Atvažiavus į prekybos centro IKI, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pasistatė automobilį. Tik iÅ¡lipus prie jos priėjo vyras ir policijos pareigÅ«nai.

Jie pasakė, kad įtaria, jog ji vairuoja automobilį neblaivi ir dėl to jÄ nuvežė į PLC, kur buvo paimtas kraujo mėginys. VisiÅ¡kai pripažįstÄ savo kaltę ir labai gailisi dėl savo poelgio. Papildomos apklausos metu D. M. patvirtino savo ankstesnius parodymus, tačiau paaiÅ¡kino, kad galėjo netiksliai nurodyti savo važiavimo marÅ¡rutÄ , nes buvo neblaivi ir to nelabai atsimena (b. l. 44-45, 51).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Å . parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. apie 18.00 val. važiuodamas Laisvės pr., Vilniuje, pastebėjo automobilį HONDA CIVIC, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris. Liudytojo teigimu, pastaroji jam pasirodė esanti neblaivi, nes manevravo kelyje, jos automobilis buvo apgadintas, todėl jis pradėjo jÄ sekti ir paskambino BPC telefonu. IÅ¡ pradžių minėta vairuotoja nuvažiavo prie prekybos centro NORFA, esančio Laisvės pr. 5, Vilniuje, ir ten esančioje aikÅ¡telėje ilgai bandė pastatyti automobilį, užvažiavo ant bortelio, o vėliau svirduliuodama nuėjo į parduotuvę. Grįžusi sėdo už minėto automobilio vairo ir nuvažiavo link prekybos centro IKI, esančio Jonažolių g., Vilniuje.

Jis sekė jai iÅ¡ paskos, o minėtos parduotuvės aikÅ¡telėje priėjo prie minėtos moters. Tuo metu atvyko policijos pareigÅ«nai, kuriems jis nurodė automobilio HONDA CIVIC vairuotojÄ . PareigÅ«nai alkoholio matuokliu patikrino moters blaivumÄ ir nustatė, kad ji buvo apsvaigusi. M. Å . teigimu, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo neriÅ¡li. Jo automobilyje visÄ laikÄ buvo įjungtas vaizdo registratorius, kurio įraÅ¡us jis pateikia, tačiau registratoriuje netiksliai buvo nustatyti laiko ir datos parametrai (b. l. 29).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V.

S. parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. apie 18.00 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu P. P., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad Laisvės pr. 5 pranešėjas, t. y. M. Å ., stebi važiuojantį automobilį HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas nurodė, kad minėtas automobilis sustojo Jonažolių gatvėje prie parduotuvės IKI. Atvykę į vietÄ pastebėjo, kad pranešėjas bendrauja su visiÅ¡kai neblaivia moterimi.

MinėtÄ automobilį vairavo D. M. ir nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paklausus jos, ar vartojo alkoholį, ji atsakė teigiamai. Liudytojo teigimu, alkoholio matuokliu D. M. buvo nustatytas 2,03 promilės neblaivumas. Automobilis paliktas prie parduotuvės IKI stovėjimo aikÅ¡telėje (b. l. 32).AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos V. S. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 5).ApžiÅ«ros protokolas bei fotolentelė patvirtina, kad D. M. vairuota transporto priemonė apdaužyta, visas kėbulas aprÅ«dijęs, apibraižytos visos durys, visi sparnai, bagažinės dangtis, stogas ir variklio dangtis.

Sulaužytas priekinis ir galinis bamperis, sudaužytas dešinės pusės priekinis žibintas,, sulaužytos priekinės grotelės (b. l. 21-24).Byloje atlikta ir liudytojo M. Š. pateiktų vaizdo įrašų iš vaizdo registratoriaus apžiūra, iš kurių matyti D. M. valdytos transporto priemonės judėjimas bei jos pačios būklė (b. l. 25-26).Bendrajame pagalbos centre 2018 m. gegužės 18 d. 18.09 val. registruotas pranešimas, kad į Norfos, prie parodų rūmų, parduotuvės aikštelę atvažiamo automobilis HONDA (duomenys neskelbtini) vairuotoja neblaivi, nuėjo į parduotuvę (b.l. 6-8).Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 18 d., 18.24 val.

D. M. išpučiamame ore alkoholio koncentracija sudaro 2,03 promilės (b.l. 9), alkotesterio būklė – tinkama, patikros sertifikatas galioja iki 2018 m. gegužės 27 d. (b. l. 10).Ikiteisminio tyrimo metu gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4846/2018(01), kurioje nurodyta, kad D. M. kraujyje, paimtame 2018-05-18 18.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilės etilo alkoholio (b. l. 12).VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Honda Civic, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. M. (b.l. 14).VÅ Ä® „Emprekis“ duomenimis, tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 660 Eur (b.l. 13).Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. Jos kaltė įrodyta tiek pačios kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog automobilį valdė po to, kai pavartojo alkoholio, tiek kitais byloje surinktais įrodymais.

Tai patvirtina liudytojo M. Å . bei policijos pareigÅ«no V. S. parodymai, liudytojo M. Å . pateikto vaizdo įraÅ¡o duomenys, iÅ¡ kurių matyti D. M. vairavimo faktas bei jos bÅ«klė, t. y. neblaivumas, taip pat ir alkotesterio rodmenys bei specialisto iÅ¡vados duomenys, jog D. M. iÅ¡pučiamame ore 2018 m. gegužės 18 d. 18.24 val. alkoholio koncentracija sudarė 2,03 promilės, o tÄ pačiÄ dienÄ 18.50 val. mažiausia alkoholio koncentracija jos kraujyje sudarė 2.08 promilės etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad D.

M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, kadangi ji vairavo transporto priemonę, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.Byloje buvo gauti D. M. bei R. S. praÅ¡ymai nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ atleidžiant kaltinamÄ jÄ D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant kaltinamÄ jÄ jos motinos R. S. atsakomybei. PraÅ¡ymuose nurodoma, jog D. M. visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę ir gailisi, jai nėra bÅ«dingas kriminogeninis elgesys, ji tinkmai įvertino savo veiksmus, supranta jų neigiamas pasekmes ir padarė teigiamas iÅ¡vadas.

D. M. ir R. S. santykiai yra itin geri, D. M. mama yra autoritetas ir nepriekaiÅ¡tingo elgesio pavyzdys. Jos gyvena netoli viena nuo kitos, kartu leidžia laikÄ , nuolat bendrauja, todėl R. S. turi realias galimybes daryti dukrai teigiamÄ poveikį, perduoti savo moralines, dorovines nuostatas ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį. R. S. Å¡iuo metu pensijoje, ji 35 metus iÅ¡dirbo dėstytoja, yra gerbiama tiek kolegų, tiek studentų, D. M. visuomet atsižvelgia į motinos nuomonę ir klausia jos patarimų kaip autoritetingo asmens.Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ .

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D.

M. padarė nesunkų nusikaltimÄ ; nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (b. l. 54), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, per 5 metus nei karto nebuvo padariusi administracinio nusižengimo ar kito teisės pažeidimo (b.l. 53), yra registruota darbo biržoje, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, jokių iÅ¡mokų negauna. Viso proceso metu ji savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nusikalstamais veiksmais jokių padarinių nesukėlė. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji nuoÅ¡irdžiai prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog D. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamÄ poveikį, kuris sustiprins pasiryžimÄ laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Kaip jau minėta, R. S. yra pateikusi praÅ¡ymÄ perduoti D. M. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . IÅ¡ teismui pateiktų R. S. charakterizuojančių duomenų matyti, jog ji nėra teista, nebausta administracine tvarka. Pati R. S. teisme nurodė, jog jos ir dukros santykiai labai artimi, dukra visuomet atsižvelgia į jos nuomonę, patarimÄ . Po įvykio dukra labai gailėjosi dėl savo veiksmų ir iÅ¡gyveno. Teismo įsitikinimu, R. S. charakterizuojantys duomenys, taip pat tarp jos ir D. M. susiklosčiusių santykių pobÅ«dis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamÄ poveikį D.

M.. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog R. S. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus. Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas, D. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nereiÅ¡kia, kad kaltinamasis visiÅ¡kai iÅ¡vengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-7 dalių nuostatos taip pat yra skirtos ir tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ bei atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybės.Ä®vertinus D.

M. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis, laidavimo terminas nustatytinas artimas minimaliam. Taipogi teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. nedirba, yra pensininkė, pati D. M., nors dalyvauja darbo paieÅ¡kos programoje, tačiau jokių iÅ¡mokų Å¡iuo metu negauna, į jos asmenybę (minėta, anksčiau neteista, niekada nebausta administracine tvarka), todėl, teismo nuomone, laidavimas be užstato atitiktų įstatymo siekiamus tikslus. D. M.

Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. ji valdė transporto priemonę, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi atleidus kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, jai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y., uždraudimas naudotis specialia teise. Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajai galimybę dar kartÄ Ä¯vertinti savo veiksmų pavojingumÄ bei galėjusias kilti pasekmes.

Nustatydamas skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad D. M. neteista ir nebausta administracine tvarka, tačiau įvertintina ir tai, jog bylos duomenimis D. M. važinėjo per visÄ miestÄ , bÅ«dama pavojingos bÅ«klės, t. y. sunkaus girtumo bÅ«senos, tokiais veiksmais keldama pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Taigi apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad draudimas naudotis specialiÄ ja teise nustatytinas atitinkantis baudžiamojo įstatymo nustatytÄ vidurkį.Taip pat atleidžiant D.

M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Atsižvelgiant į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltinamosios asmenybę bei turtinę padėtį, įmokos dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

D. M. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė valdydama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).Nagrinėjamu atveju byloje buvo įvertinta tai, kad kaltinamoji padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, už jÄ laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo.

Å ios aplinkybės sudarė teismui pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, skyrus kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones, galimybė daryti analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas taip pat yra apribota, be to, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kas, teismo įsitikinimu, yra pakankama kaltinamosios nubaudimo tikslams įgyvendinti.

Todėl, atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl Å¡ioje byloje netaikytinas. TokiÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-79-511/2018). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-50-788/2018 yra pažymėjęs, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi.

Remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu reguliavimu, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių (išskyrus išimtinius atvejus, kai turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas numatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų patrinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Kasacinis teismas akcentavo, kad įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į D. M. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo taikyti ir turto konfiskavimÄ .

Be to nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad transporto priemonė yra stipriai sugadinta (apdaužyta), taigi jos konfiskavimas užkrautų papildomų iÅ¡laidų valstybei, reiÅ¡kia ir visuomenei, jÄ remontuojant, o galutinė transporto priemonės vertė neatitinktų viuomenės intereso. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas VÄ® „Regitra“.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: D.M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jÄ R. S. atsakomybei pagal laidavimÄ dvejiems metams, be užstato, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise ir uždrausti jai dvejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti D.

M. baudžiamojo poveikio priemonę 35 MGL (1750 Eur) įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio priėmimo dienos.D. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šį pažymėjimÄ perduoti saugoti VÄ® „Regitra“.Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikinÄ nuosavybės teisės teisės apribojimÄ , skirtÄ 2018 m. gegužės 21 d. prokuroro nutarimu D.

M. turtui – transporto priemonei Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).IÅ¡aiÅ¡kinti D. M., kad, jeigu laidavimo metu ji padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti R.

S., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                 Ilona Mateikienė