N-575-595-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-595/2012

Teisminio proceso Nr.4-61-3-00023-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 50.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija (toliau – ir Komisija) 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu G. B. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2141 straipsnio 3 dalį („savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas“) nutraukė nenustačiusi asmens veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, jog G. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2010 m. gruodžio 1 d., 15.31 val., nustatyta, kad jis, būdamas UAB „Prašau“ direktoriumi, neturėdamas patvirtinto išorinės vaizdinės reklamos projekto ir Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę vaizdinę reklamą, ant reklaminio įrenginio, esančio prie pastato Laisvės pr. 83, Kaune, įrengė ir skleidė išorinę vaizdinę reklamą – plakatą – „Andželikos Cholinos šokio teatras, Moterų dainos“, taip pažeisdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr.T-650 patvirtintų Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 13 punkto reikalavimus. Komisija nustatė, kad UAB „Prašau“ yra tik reklaminio statinio savininkė, o derinti reklamos turinį privalo pats užsakovas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą, 2011 m. kovo 4 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog ATPK 2141 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymą. Kaip matyti iš normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamą reklamos naudojimą ir skleidimą reglamentuojančius teisės aktus. Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad: išorinė vaizdinė reklama (IVR) – rašytinis reklamos tekstas arba vaizdo reklama, kurių pateikimo priemonės yra ne patalpose;

IVR įrengimo projektas – iš anksto parengtų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuos sudaro reklaminio įrenginio projekto ir IVR projekto dokumentai, skirtų IVR įrengimui įteisinti ir vykdyti, visuma; reklaminio įrenginio projektas – iš anksto parengtų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami reklaminės veiklos subjekto sumanyto reklaminio įrenginio sprendiniai (aiškinamoji dalis, brėžiniai), skirtų reklaminio įrenginio įrengimui įteisinti ir vykdyti, visuma; IVR projektas – iš anksto parengtų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami reklaminės veiklos subjekto sumanyto rašytinio reklamos teksto arba vaizdo reklamos sprendiniai (aiškinamoji dalis, brėžiniai), skirtų IVR įrengimui įteisinti ir vykdyti, visuma; reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama; reklamos skleidėjas – bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis reklamą skleidžiantis asmuo; reklaminės veiklos subjektas – reklamos davėjas, gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas.

Tų pačių taisyklių 13 punktas nustato, kad reklaminės veiklos subjektas įgyja teisę įrengti ir skleisti IVR (įskaitant iškabą, nuorodą ir trumpalaikę išorinę reklamą) tik turėdamas patvirtintą IVR projektą ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduotą leidimą įrengti IVR. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, teismas priėjo išvados, kad pareiga pasirūpinti IVR projekto patvirtinimu ir gauti nustatyta tvarka išduotą leidimą įrengti IVR tenka reklamos skleidėjui, kuriuo šiuo atveju UAB „Prašau“ nėra.

Teismas pabrėžė, kad iš pateiktos 2010 m. rugsėjo 30 d. Paramos sutarties Nr. 10/2 matyti, kad UAB „Prašau“ sudarė sutartį su VšĮ „Anželikos Cholinos šokio teatras“, kuriai suteikė neatlygintinai naudotis reklaminiais stulpais Kauno mieste, kabinti paramos gavėjo reklamines afišas iki 2010 m. gruodžio 31 d., o šios sutarties 6 punkte nustatyta, kad atsakomybė, susijusi su paramos gavėjui priklausančių afišų turinio ir formos tinkamumu, teisingumu bei teisėtumu tenka paramos gavėjui. Taip pat paramos gavėjas jam priklausančių afišų turinį ir formą suderina su institucijomis, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotomis derinti ir išduoti leidimą išorinei reklamai.

Teismas tai pat nurodė, jog pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįsta, nes nutarimas iš esmės atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus ir naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

III. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir paskirti nuobaudą G. B. pagal ATPK 2141 straipsnio 3 dalį. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Komisijos nutarimas turi būti naikintinas vien dėl to, jog jis neatitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatų, be to, Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 6 punkte įtvirtinta, jog reklaminės veiklos subjektas yra reklamos davėjas, gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas, o reklamos skleidėjas – bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis reklamą skleidžiantis asmuo. Mano, jog G. B. yra tinkamas pažeidimo subjektas ir turėjo būti traukiamas atsakomybėn, juolab, kai jis pats savo kaltę iš pradžių pripažino, o teismo minimą paramos sutartį pateikė tik 2011 m. vasario 23 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. B. prašo jį atmesti palaikydamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje surašė tam neįgaliotas pareigūnas, todėl apygardos administracinis teismas turėjo į tai atsižvelgti ir apskritai nenagrinėti bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pabrėžtina, jog administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti turi institucija, inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi būtent apeliantui šiuo atveju tenka pareiga įrodyti kaltinimą, tuo tarpu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus, jokių duomenų, galinčių paneigti G. B. pateiktoje 2010 m. rugsėjo 30 d. Paramos sutarties Nr. 10/2 nuostatas, nepateikia, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį byloje Nr.N62-65/2010 ir kt.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojusios ATPK redakcijos 2591 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, jog pagal administracinio teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 2141 straipsnio 3 dalį turi teisę surašyti savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jį surašė Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos vyriausiasis specialistas A. P., taigi byloje nepaneigta aplinkybė, jog jis buvo tinkamas tokiam veiksmui atlikti subjektas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius