95da186f-a12f-4719-ba9a-ce2fbcaf9682 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-159-360/2011Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00305-2011-5                          Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.3. (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. liepos 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs A. R. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarimo,                  n u s t a t ė:

Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio įgaliotas pareigÅ«nas, 2011 m. gegužės 11 d. A. R., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2011 m. gegužės 10 d., apie 14 val., Å ilalės r., Kvėdarnos sen., Papynaujo k., degalinės „Pynauja“ teritorijoje, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį IVECO DAILY, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jį apgadino, po eismo įvykio nesustojo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos bei nenubraižęs eismo įvykio schemos pasišalino iš eismo įvykio vietos, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 5, 9, 33, 231.1.; 239; 232, 234 p. p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d.

Å ilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. administracinėje byloje Nr. A2.6.-363-220/2011, priėmė nutarimÄ , kuriuo A. R. pripažino kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimus, ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 2 d. - 1000 Lt (tÅ«kstančio) litų baudÄ , pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2000 Lt (dviejų) tÅ«kstančių litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrino apėmimo bÅ«du ir galutinę nuobaudÄ paskyrė 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.A. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarimÄ ir administracinę bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus, neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Nurodo, jog jokio susidÅ«rimo smÅ«gio nepajuto, todėl iÅ¡ įvykio vietos važiavo tiesiai į namus, kur tik grįžęs vartojo alkoholinius gėrimus. Ä® namus grįžo blaivus, tÄ patvirtino jo žmona, taip pat tÄ patvirtinti gali ir žmonos brolis, su kuriuo ir vartojo alkoholinius gėrimus namuose.Teigia, jog liudytojai paaiÅ¡kino, kad namie apie jokį autoįvykį jis grįžęs nekalbėjo, apelianto manymu, bÅ«tent tai ir įrodo, kad jis nežinojo, jog susidÅ«rė su kita transporto priemone, kitaip bÅ«tų papasakojęs viskÄ savo Å¡eimos nariams.Apeliantas skundÄ grindžia liudytojo T.

G. parodymais, T. G. teisme nurodė, kad pajuto smūgį, tačiau paaiškino, jog tai galėjo gautis ir nuo numestos dėžės. Taip pat nurodė, kad po tokio įvykio jis tikrai nebūtų išlipęs žiūrėti, ar kas tai iš išorės neįvažiavo į jo automobilį. Teismo metu, jis taip pat parodė, kad automobilio durelės iki įvykio ir po įvykio darinėjosi sunkiai. Galinis automobilio žibintas iki įvykio buvo įskilęs. Buferis prieš tai buvo jau tvirtintas. Pažymi, jog šiuos parodymus liudytojas davė įspėtas apie atsakomybę dėl savo parodymų teisingumo.

Tačiau teismas Å¡iais parodymais nesivadovavo. Teismas pirmumÄ atidavė ne procesiniam veiksmui, o įstatyme neįvardintam „raÅ¡ytiniam pirminiam paaiÅ¡kinimui“, dėl kurio suraÅ¡ymo asmuo nėra įspėjamas dėl atsakomybės. Mano, kad toks paaiÅ¡kinimas negali bÅ«ti pagrindu asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Apelianto teigimu, teismas visiÅ¡kai nesivadovavo įrodymais, patvirtintais teisminio nagrinėjimo metu, o rėmėsi tik nepagrįstomis prielaidomis. Akcentuoja, kad liudytojai nurodė, kad po įvykio jis net nebuvo sustojęs ar kaip kitaip sureagavęs. Skunde teigiama, kad teismas nurodydamas automobilių apgadinimų mÄ stÄ ir konstatuodamas, jog apgadinimai buvo padaryti ne Å¡velnaus įspaudimo bÅ«du, o atsitrenkimo bÅ«du, pats padarė ekspertinę iÅ¡vadÄ , nors privalėjo remtis atitinkamo specialisto iÅ¡vada.

Apeliantas taip pat nesutinka, jog teismas įrodinėdamas jo kaltę rėmėsi fotonuotraukomis. Pažymi, kad byloje nėra nurodyta, kokiu fotoaparatu buvo darytos nuotraukos, prie bylos nėra pridėta fotonegatyvų ar diskelių. Be to, fotonuotraukos įvardintos „vaizdo lentelė“. Nenurodyta, prie kokio protokolo tai pridedama. Pažeidėjas skunde pabrėžia, kad transporto priemonės apgadinimai techninės apžiūros akte nurodyta priešingai nei teismo nutarime. Teismas nutarime nurodė, kad buvo apgadintas galinis kairės pusės buferis, kairės pusės žibintas, o transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad išdužo galinis žibintas, galinis kairės pusės buferis.

Mano, jog reikia atsižvelgti ir į tai, kad abiejų transporto priemonių susilietimas teko minkÅ¡tosioms dalims iÅ¡ plastmasės, kurių vienas iÅ¡ apsauginių tikslų ir yra suÅ¡velninti įsirėmimus.Pažymi, jog teismo posėdyje buvo bÅ«tina apklausti ir policijos pareigÅ«nus, kurie priėmė pirminius paaiÅ¡kinimus. Pažeidėjo įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ATPK 130 str. l d. numatytÄ pažeidimÄ galima padaryti tik sÄ moningu veikimu - tyčia, o tyčios jo veiksmuose nėra, nes faktinės bylos aplinkybės nurodo prieÅ¡ingai (remiasi LAT nutartimis Nr. A4-1212-2006, N63-1700/2010).

Todėl mano, jog administracinė byla jo atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta.Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono policijos komisariatas nesutinka su A. R. apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį atmestiApeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutinka su Å ilalės rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, jog A. R. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos. PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, įrodymus vertino neÅ¡aliÅ¡kai, juos tarpusavyje lygindamas, pasisakydamas, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ minėto straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus, apklausė liudytojus.Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad A.

R. vairuodamas automobilį nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, kliudė kitÄ transporto priemonę ir jÄ apgadino, taip pat iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, taip padarydamas ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimus. Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. apeliacinės instancijos teismui, abejonių taip pat nekyla, byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, bei pats pažeidėjas pripažįsta, kad jis po įvykio vartojo alkoholį.

Taigi nustačius, kad jis sÄ moningai pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos bei iÅ¡ karto po jo iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, pirmosios instancijos teismas tinkamai jo veikÄ kvalifikavo pagal minėtÄ ATPK straipsnį. Apeliantas iÅ¡ esmės neginčija, jog galėjo kliudyti ir apgadinti kitÄ transporto priemonę, tačiau teigia, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, kadangi jis nejuto, kad sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nesÄ moningai.

Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad abejonių dėl A. R. tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos nėra. Esanti įrodymų visuma sudaro pagrindÄ neabejotinai teigti, jog A. R. pajuto įvykusį kontaktÄ . Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog įvertinus susidÅ«rimo mechanizmÄ ir apgadinimų mastÄ , darytina iÅ¡vada, jog A. R. turėjo suprasti, kad kliudė kitÄ transporto priemonę ir jÄ apgadino. Pažeidėjo aiÅ¡kinimai, jog jis nejautė, kad atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę paneigti byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.1. 4), policijos tarnybiniais praneÅ¡imais (b.1. 5-6), T.

G. paaiÅ¡kinimu (b.1. 8), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu (b.1. 10-11), transporto priemonių fotonuotraukomis (b.1. 17-20), eismo įvykio vietos schema (b.1. 24), liudytojų parodymais.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiÅ¡kose bylose - kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro iÅ¡vadÄ , kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobÅ«dis. Ä®vertinus susidÅ«rimo mechanizmÄ ir apgadinimų mastÄ , darytina iÅ¡vada, jog fotolentelėse užfiksuoti tiek automobiliui IVECO DAILY, tiek VW PASSAT automobiliui padaryti apgadinimai yra aiÅ¡kiai matomi, gana žymÅ«s. Tokio pobÅ«džio kontakto, apeliantas objektyviai negalėjo nepajusti ar neiÅ¡girsti, todėl Å¡ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir paneigti byloje esančiais duomenimis.

Atmestinas apelianto skundo teiginys, jog teismas vertindamas nuotraukas pats padarė ekspertinę iÅ¡vadÄ dėl susidÅ«rimo stiprumo. Pažymėtina, jog nėra bÅ«tina skirti ekspertizę, siekiant nustatyti ar susidÅ«rimas buvo žymus ar ne. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pažeidėjo argumentas, jog byloje nėra nurodyta, kokiu fotoaparatu darytos transporto priemonių nuotraukos. Apeliacinės instancijos pažymi, jog fotoaparato rÅ«Å¡ies nenurodymas nėra apelianto teisių pažeidimas.Taigi, pateiktų ir iÅ¡analizuotų įrodymų visuma patvirtina, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo pakankamai stiprus, o pažeidėjas, supratęs, jog apgadino kitÄ transporto priemonę, tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Dėl to, nėra pagrindo tikėti apelianto argumentu, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes nesuprato, jog kliudė kitÄ automobilį. Å is argumentas vertintinas kaip gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, ir atmestinas kaip nepagrįstas.Atmestinas apelianto skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik pirminiais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir visiÅ¡kai nesivadovavo įrodymais, patvirtintais teisminio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pažeidėjo kaltė dėl inkriminuotų ATPK pažeidimų pripažinta atsižvelgiant į įrodymų visumÄ , o ne grindžiama tik liudytojų parodymais.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės, tačiau ši nuostata nereiškia, jog asmens kaltės negalima grįsti rašytiniais paaiškinimais, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nurodė, jog pradiniai liudytojo T. G. parodymai ne visai sutampa su teismo posėdžio metu duotais parodymais, kur jis nurodo, kad dabar jis jau neatsimena, ar dėžę numetė ant automobilio grindų, ar į jį atsitrenkė automobilis.

Apylinkės teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog jei bÅ«tų nukritusi dėžė, tai jis nebÅ«tų iÅ¡lipęs žiÅ«rėti kas į jo transporto priemonę atsitrenkė. Apylinkės teismas pagrįstai, motyvuotai, įvertinęs visas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie nevienodi liudytojo parodymai duoda pagrindo manyti, kad jis siekia palengvinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, siekdamas suÅ¡velninti savo pirminius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.Apeliantas savo skunde nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ teismas turėjo kviesti ir apklausti liudytojais policijos pareigÅ«nus, kurie priėmė pirminius paaiÅ¡kinimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išaiškintos jo teisės, jis dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, teikti paaiškinimus, prašymus, prašyti apklausti minėtus liudytojus. Šios ATPK 272 str. 1 d. nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos. Teismo posėdžio metu pažeidėjas apklausti liudytojų policijos pareigūnų neprašė.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas policijos pareigÅ«nas R. J., kuris davė iÅ¡samius parodymus apie įvykį.Byloje, esantys įrodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, sudaro logiÅ¡kai susijusiÄ visumÄ duomenų, kurie patvirtina teisės pažeidimo sudėtį ir pažeidimo padarymo faktines aplinkybes. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir netikėti minėtais įrodymais. Konstatuotina, jog iÅ¡dėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad A.

R. atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., patrauktas pagrįstai, administracinė nuobauda pažeidėjui paskirta atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ visuomenei, pažeidėjo asmenybę.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas nori pažymėti, jog Å ilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. nutarime padarė klaidÄ rezoliucinėje dalyje, kuri nutarimo pagrįstumo ir esmės nekeičia.

Skirdamas nuobaudÄ A. R. apylinkės teismas pagal ATPK 127 str. 2 d. skyrė 1000 Lt baudÄ . ATPK 127 str. 2 d. nurodyta, jog už numatytÄ pažeidimÄ vairuotojams užtraukiama bauda nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų. Å i klaida taisytina nurodant ir pažeidėjui skiriant pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt baudos. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skirtos nuobaudos subendrinamos apėmimo bÅ«du ir galutinė nuobauda skiriama 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:A.

R. apeliacinio skundo netenkinti.Å ilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarimÄ pakeisti.Panaikinti nutarimo dalį, kurioje A. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirta 1000 Lt bauda.A. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarymÄ skirti 100 Lt baudÄ ir galutinę baudÄ nustatyti 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .              Nutartis neskundžiama.

           Teisėjas                                                            Savinijus Katauskas